Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-01-30][nuasmenintas sprendimas byloje][e2YT-1413-1184-2024].docx
Bylos nr.: e2YT-1413-1184/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 suinteresuotas asmuo
Turto bankas 112021042 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Teismo sprendimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA



Civilinė byla Nr. e2YT-1413-1184/2024

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06069-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

 

img1 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 30 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

 

n u s t a t ė :

 

1.       pareiškėjas A. M. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, prašydamas teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mama G. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), per šešis mėnesius nuo sutuoktinio B. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. 

2.       Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama G. M., po kurios mirties jis priėmė jos palikimą, tačiau negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą mamai priklausiusį turtą, nes mama nesusitvarkė dokumentų po savo sutuoktinio B. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). G. M. 1985 m. birželio 17 d. Lietuvos deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 142 įgijo nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus bei kiemo inžinerinius statinius, adresu: (duomenys neskelbtini), o 1993 m. gegužės 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5-652 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini). Visas turtas registruotas mamos vardu, B. Ž. vardu jokio nekilnojamojo turto registruota nėra, tačiau minėtas turtas buvo įgytas santuokoje, dėl ko teismo tvarka turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo mama G. M. priėmė palikimą po sutuoktinio B. Ž. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Palikėjas B. Ž. testamento nepaliko. Po sutuoktinio mirties G. M. priėmė sutuoktinio B. Ž. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po to, iki pat savo mirties, G. M. gyveno, naudojosi ir prižiūrėjo turtą, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu G. M. mirties liudijime nurodyta mirusiosios nuolatinė gyvenamoji vieta. Visas turtas buvo registruotas būtent G. M. vardu, todėl ji tiek savo, tiek ir palikėjo dalimi naudojosi kartu, tikėjo, kad turtas, kuris registruotas jos vardu, ir priklauso jai asmenines nuosavybės teise. 1969 m. gegužės 22 d. Šiaulių miesto liaudies teismas buvo nusprendęs, jog gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), atitenka pareiškėjo mamai, todėl palikėja net neabejojo, kad turtas priklauso jai. Palikimo priėmimo ir valdymo faktą patvirtina pridedamų kvitų bei sutarčių kopijos po sutuoktinio B. Ž. mirties. Velionė G. M. taipogi naudojosi ir turte likusiais sutuoktinio daiktais, buities prietaisais, baldais, knygomis, kuriuos priėmė, kaip palikimą, faktiškai pradėdama valdyti. Šiais aukščiau minėtais veiksmais, kurie liudija G. M. sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, ji išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turinčio lakto nustatymas sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes – jis galėtų realizuoti savo paveldėjimo teises, kreiptis į notaru biurą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą po mamos G. M. mirties į visą turtą (el. medž. l. 2-3).

3.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo B. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo B. Ž. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (el. medž. l. 11-13).  

4.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad po palikėjo B. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) VMI palikimo perėjimo valstybei procedūrų nėra pradėjusi. VMI dėl procesiniame dokumente išdėstyto prašymo tenkinimo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų. Prašo bylą nagrinėti VMI nedalyvaujant, neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (el. medž. l. 19-20).

Pareiškimas tenkintinas.

5.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad G. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su B. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). B. Ž. vaikų neturėjo. Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjo motina G. M. mirė (duomenys neskelbtini), jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

6.       Pareiškėjas savo pareiškime nurodė, kad 1969 m. gegužės 22 d. Šiaulių miesto liaudies teismas buvo nusprendęs, jog gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), atitenka pareiškėjo mamai. Iš byloje esančio Šiaulių miesto liaudies teismo 1969 m. birželio 3 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 1-2-709/1969 matyti, kad 1969 m. gegužės 22 d. teismo sprendimu G. M. ir P. M. buvo nustatyta gyvenamo namo bei sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. Minėtas turtas pareiškėjo motinos G. M. buvo įgytas jai gyvenant santuokoje su B. Ž.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruoti pareiškėjo mamos G. M. vardu ir įgyti 1985 m. birželio 17 d. Lietuvos deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 142, o 0,0575 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat nuosavybės teise registruotas G. M. vardu ir įgytas 1993 m. gegužės 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 5-652. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo motinos sutuoktinio B. Ž. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

7.       Iš 2023 m. gruodžio 14 d. Šiaulių miesto 6-ojo notaro biuro notaro D. J. liudijimo Nr. 5510 matyti, kad G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą priėmė jos sūnus A. M. (pareiškėjas). Pareiškėjas savo pareiškime nurodė, kad po pareiškėjo motinos sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina dėl palikimo priėmimo į notarių biurą nesikreipė. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantis Testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad Testamentų registre nėra registruotų B. Ž. testamentų, jo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo notarui faktų.

8.       Pareiškėjas savo pareiškime taip pat nurodė, kad palikimą, likusį po sutuoktinio B. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė pareiškėjo motina G. M.: ji tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir jam mirus iki pat savo mirties, gyveno, naudojosi ir prižiūrėjo turtą, naudojosi turte likusiais sutuoktinio daiktais, buities prietaisais, baldais, knygomis, kuriuos priėmė, kaip palikimą, faktiškai pradėdama juos valdyti. Iš byloje pateiktų sutarčių matyti, kad po sutuoktinio mirties 1997 m. sausio 28 d., 2000 m. gruodžio 11 d., 2001 m. spalio 1 d., G. M. vardu sudarytos sutartys dėl elektros, gamtinių dujų tiekimo objektui, esančiam (duomenys neskelbtini).

9.       2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), nes pareiškėjo motinos G. M. sutuoktinis B. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

10.       Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, jog tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). 

11.       Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

12.       Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

13.       Byloje pateikti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo motina G. M. su sutuoktiniu iki pat jo mirties gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį sutuoktiniai kartu su priklausiniais, gyvendami santuokoje, įgijo 1985 m. birželio 17 d. Lietuvos deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 142. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat nuosavybės teise įgytas G. M. ir B. Ž. gyvenant santuokoje, t. y. 1993 m. gegužės 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 5-652. Pažymėtina, kad sutuoktiniui mirus, pareiškėjo motina ir toliau liko gyventi tame pačiame name, niekur iš jo neišsikraustė, toliau juo naudojosi, prižiūrėjo turtą, sudarė sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, mokėjo mokesčius, atliko kitus turto priežiūros veiksmus, perėmė palikėjo asmeninius daiktus ir rūpinosi kaip savo visu jiems priklausiusiu kartu užgyventu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu. Taigi, G. M. po vyro mirties niekur iš bendro būsto neišsikraustė, liko jame gyventi, toliau iki pat savo mirties rūpinosi turimu turtu ir perėmė visą palikėjo turėtą turtą, pasilikdama gyventi tame pačiame būste.

14.       Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo motina G. M. savo sutuoktinio B. Ž. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą – 6 mėnesius po palikėjo mirties. G. M. laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. G. M. turto priėmimas po sutuoktinio B. Ž. mirties, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo visu rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

15.       Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas į notarų biurą dėl B. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjo motina G. M. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. B. Ž. vaikų neturėjo, o kiti suinteresuoti šioje byloje asmenys dėl pareiškėjo prašymo jokių pretenzijų nereiškė.

16.       Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina G. M., gimusi (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinio B. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

17.       Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad, kaip jau minėta, 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo motina G. M. po savo sutuoktinio B. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėja paveldėjo praktiškai pradėjusi valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

 

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                Laura Miniotienė