Bylos Nr. 1S-311-988/2020

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 1.1.16.1.2.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio, 

sekretoriaujant Aistei Bareikei, 

dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui,

        teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo G. V. gynėjo advokato Arūno Kontrimavičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas dviem mėnesiams, terminą pagal šią nutartį skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 19 d., ir susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. 1-2785-992/2020,

n u s t a t ė :

I.                      Nustatytos aplinkybės

1.       G. V. kaltinamas tuo, kad jis, įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs fizinį smurtą bei peilį, atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė svetimą turtą ir dokumentą, o būtent: jis 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 18.00 val., prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su J. D., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, laukdami A. S., o pastarajam priėjus ir atidarius buto duris, jis, t. y. G. V., abiem rankomis įstūmė A. S. į jo nuomojamą ir gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įsibrovė į butą, kur kambaryje jis, t. y. G. V., abiem rankomis pastūmęs, pargriovė A. S. ant lovos bei iš už nugaros kaire ranka apglebus A. S., o J. D. laikant A. S. už kojų, taip atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis, jis, t. y. G. V. tyčia dešine ranka sudavė apie 10 kartų A. S. į galvos sritį, J. D. sakydamas „tuoj tave užmušiu“, tyčia peiliu vieną kartą dūrė A. S. į kairę ranką, G. V. kaire ranka ir toliau iš už nugaros laikant A. S., ta pačia kaire ranka pradėjo spausti nukentėjusiojo kaklą. Tokiu būdu smaugė nukentėjusįjį A. S. sakydamas ,,visa tai tau už S.'', taip padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairiame žaste ir dilbyje, kraujosruvas dešinės akies odenoje, žaizdą kairiame dilbyje, t. y. nežymiai sutrikdė A. S. sveikatą. Po to, J. D. atsikėlus ir reikalaujant pinigų, iš kambaryje esančios spintelės pagrobė A. S. priklausantį, nenaudojamą mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, 100 Eur vertės, A. S. vardu 2019 m. rugpjūčio 22 d. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), 60 Eur vertės, bei, nuo grindų pakėlęs, pagrobė A. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, 100 Eur vertės, su ryšio kortele bei dėklu, 10 Eur vertės, tokiu būdu bendrais veiksmais įsibrovę į nukentėjusio A. S. nuomojamą ir gyvenamąjį butą, kur panaudodami fizinį smurtą bei peilį nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu, atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą, A. S. priklausantį, 210 eurų vertės turtą, bei dokumentą, 60 Eur vertės. Šiais savo veiksmais G. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

2.       Kaltinamasis G. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 19 d., apie 10.50 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 19 d. To paties teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. iki 2020 m. spalio 19 d. 2020 m. spalio 8 d. byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi paskirtos G. V. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą pratęsė dar dviem mėnesiams, terminą pagal šią nutartį skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 19 d. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos.

II.                      Skundo argumentai ir prašymai

3.       Skundu kaltinamojo G. V. gynėjas advokatas Arūnas Kontrimavičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir paleisti kaltinamąjį G. V. iš suėmimo.

3.1.       Nurodo, kad šiuo metu ikiteisminiu tyrimu nustatytos aplinkybės, tą patvirtinantys duomenys, neleidžia be jokių abejonių manyti, kad G. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje. Pats G. V. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino neįvykdęs jam inkriminuojamų nusikaltimų, ką patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

3.2.       Teigia, jog pirmosios instancijos teismas suabsoliutino nusikaltimų, kuriais yra kaltinamas G. V., sunkumą bei už jų padarymą įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės griežtumą kaip galimą bėgimą (slėpimąsi) patvirtinančias aplinkybes.

3.3.       Kaltinamojo gynėjo teigimu, teismas neįvertino byloje esančių aplinkybių visumos ar vertino vienpusiškai, kaltinamojo nenaudai.

3.4.       Gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėjęs kardomosios priemonės suėmimo skyrimo G. V. klausimą, 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje jau buvo pripažinęs, kad G. V. turi gyvenamąją vietą, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo ir neįgalumo išmokas, gyvena faktinėje santuokoje bei turi sveikatos problemų, jam nustatytas neįgalumas, 55 procentų darbingumo, taigi yra saistomas pakankamais socialiniais ryšiais su Lietuva.

3.5.       Kaltinamojo gynėjo manymu, teismas vertindamas galimą G. V. slėpimąsi neatsižvelgė į tai, kad pradėjus tyrimą, sulaikius įtariamąjį J. D. G. V. niekur nebėgo ir nesislapstė, geranoriškai atidavė reikalaujamus perduoti daiktus, davė parodymus, juos patvirtino įvykio vietoje, sunkiai serga cukriniu diabetu, dėl ko pastoviai turi naudoti vaistus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gerai charakterizuojamas, ką patvirtina byloje pateikti dokumentai, kas taip pat paneigia daromą prielaidą, kad jis galimai slėpsis.

3.6.       Skunde teigiama, kad apylinkės teismo posėdžio metu kaltinamasis G. V. nurodė, kad serga cukriniu diabetu, jam būnant įkalinimo įstaigoje neužtikrinamas šios ligos gydymas, neskiriamas diabetinis maistas, dėl ko ženkliai pablogėjo cukraus kiekis kraujuje, kilo pavojus jo gyvybei, prasidėjo hipertoninė krizė, kuri negydoma. Faktiškai jis daug kartų nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į įkalinimo įstaigos pareigūnus prašydamas suteikti jam būtiną medicininę pagalbą, skirti dietinį maistą, tačiau iki šiol jam pagalba nesuteikta. Tai rodo, kad pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jis yra kankinamas, patiria nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, ir galimai tokiu būdu baudžiamas, pažeidžiama Konvencijos 5 straipsnyje nustatyta teisė į saugumą.

3.7.       Kaltinamojo gynėjas paaiškino, kad faktiškai G. V. 2020 m. rugsėjo 21 d, 2020 m. rugsėjo 22 d. prašant įkalinimo įstaigos administraciją informuoti, kodėl jam neteikiama reikalinga medicininė pagalba, jokio atsakymo į prašymus jis negavo. 2020 m. spalio 16 d. G. V. paprašius įkalinimo įstaigos administracijos pateikti medicininių dokumentų kopijas jos nepateiktos. Kaip nurodė G. V., jo tyrimų duomenys į medicininę kortelę nėra perduotos ir laikomos pas medicinos seselę atskirai. Šios G. V. nurodytos aplinkybės neleido jam teismui pateikti duomenų objektyviai patvirtinančių jo sveikatos būklę, todėl jis negali pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone.

3.8.       Vertino, kad teismo nurodyti motyvai, jog švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas nagrinėjamu atveju įvertinus įtariamajam pareikštų įtarimų sunkumą ir galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį nėra pakankamos, kad užtikrintų BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą, nepagrįsti.

3.9.       Gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, t. y. kaltinamojo dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme, atsižvelgiant į kaltinamojo šeimines aplinkybes, pateiktus darbdavių pasiūlymus dėl įdarbinimo, socialinius ryšius, asmenybę šiam momentui galima pasiekti kaltinamajam G. V. paskyrus kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (pvz., intensyvią priežiūrą, namų areštą uždraudžiant matytis ir bendrauti su kitais įtariamaisiais, liudytojais, kitas kardomąsias priemones). Neabejotinai tokių kardomųjų priemonių kaip intensyvi priežiūra (BPK 1311 straipsnis), namų areštas BPK 132 straipsnis) paskyrimas pilnai užtikrintų taikomos kardomosios priemonės paskirtį.

4.       Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.

III.                      Aukštesniojo teismo argumentai

Kaltinamojo G. V. gynėjo advokato Arūno Kontrimavičiaus skundas atmetamas

5.       Pagal BPK 119 straipsnį kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

6.       Nagrinėjamo skundo kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Teismas svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo iš esmės, nevertina įrodymų, o daro tik prielaidą dėl galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų bei patikrina, ar yra BPK 122 straipsnyje nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai bei sąlygos, todėl šiems klausimams išsiaiškinti nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.

7.       Duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad G. V. galimai padarė jam inkriminuojamas nuskalstamas veikas, yra: nukentėjusiojo A. S. duoti parodymai jo patikrinimo vietoje protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolas, liudytojų parodymų protokolai, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai, kiti baudžiamosios bylos duomenys. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiojo A. S. apklausos ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokole, liudytojų apklausų protokoluose, specialistų išvadose, tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymima, kad taikant kardomąsias priemones šių duomenų neturi būti tiek, kad pakaktų priimti apkaltinamąjį nuosprendį – jų turi pakakti įtarimui (kaltinimui) dėl asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tokių duomenų visiškai pakanka, tačiau teismas jų neanalizuoja ir detaliai nenagrinėja pažymėdamas, kad aukščiau išvardinti duomenys sudaro realų pagrindą manyti, kad tiek pranešimas apie įtarimą, tiek kaltinimas G. V. yra pagrįstas.

8.       Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog egzistuoja suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris nėra išnykęs, ir būtinos sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

9.       G. V. pareikštas kaltinimas dėl apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, už kurį įstatymas numato ir laisvės atėmimą iki 6 metų, ir dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimą iki 7 metų. Nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis pagal susiformavusią teismų praktiką yra vienas iš pagrindų pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau šis kriterijus nėra vienintelė sąlyga taikyti asmens atžvilgiu šią kardomąją priemonę. Be šios nurodytos aplinkybės, suėmimo taikymo pagrindus turi pagrįsti ir kitos reikšmingos aplinkybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. V. nedirba, jo pajamas sudaro tik gaunamos nedarbo ir neįgalumo išmokos, yra nevedęs, neturi vaikų, taigi neturi stiprių socialinių ekonominių ar šeiminių ryšių. Visų šių aptartų aplinkybių visuma, kartu vertinant gresiančios bausmės griežtumą, leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam gresiančių teisinių pasekmių G. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vien aplinkybės, kad G. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, gerai charakterizuojamas, jam nustatytas 55 proc. neįgalumas, ikiteisminio tyrimo metu nesislapstė nuo tyrimo, nepatvirtina, kad G. V. nesislėps nuo teismo. G. V. pozityvūs socialiniai ryšiai yra silpni ir, įvertinus kaltinamajam gresiančios teisinės atsakomybės pobūdį, nepaneigia realios tikimybės, kad jis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

10.       Nors kaltinamojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, dėl, jo manymu, nepakankamo kaltinamojo sveikatos būklės užtikrinimo suėmime G. V. sergant cukriniu diabetu, tačiau apygardos teismui nepateikti jokie duomenys apie jo ligą, taip pat apie jo kreipimąsi į suėmimą vykdančią įstaigą dėl reikiamos sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar medicininių dokumentų pateikimo, be to, institucijos veikimo (neveikimo) skundimą. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 4 dalis numato, kad tais atvejais, kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą užtikrina valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Be to, pastebima, kad pagal to paties įstatymo 45 straipsnio 6 dalį suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Teisėjų kolegijos vertinimu, neišnaudojus visų teisinių galimybių užtikrinti G. V. reikiamą sveikatos apsaugą negalima teigti, kad jam būnant suėmime jo teisė į sveikatos apsaugą nėra užtikrinama.

11.       Nagrinėjamo skundo kontekste pažymima, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau netaikant griežčiausios kardomosios priemonės šiuo atveju neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. EŽTT ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas G. V., pobūdį, sunkumą ir tai, kad byla su kaltinamuoju aktu pagal teismingumą jau perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti įtariamojo galimai padarytas nusikalstamas veikas leidžia jo atžvilgiu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

12.       Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi pratęsdamas G. V. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – terminą Lietuvos Respublikos BPK įstatymo nuostatų ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei teismų formuojamos praktikos nepažeidė. Pratęstas dviem mėnesiams suėmimo terminas yra protingas ir proporcingas, atitinkantis aukščiau aptartus duomenis. Netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, skiriant skunde minimas švelnesnes kardomąsias priemones (pvz., intensyvią priežiūrą, namų areštą, užstatą, dokumentų paėmimą ar kt.), šiuo atveju nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

13.       Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti nutartį kaltinamojo G. V. gynėjo advokato Arūno Kontrimavičiaus skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsniu,

n u t a r i a :

kaltinamojo G. V. gynėjo advokato Arūno Kontrimavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

        Darius Pranka

        Paulius Veršekys

Nuorašas tikras

Teisėjas

Darius Pranka