Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-1121/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04159-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.9.9; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3                         (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,

dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei (nuotoliniu vaizdo ir garso būdu),

nuteistajam V. K. ir jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

nukentėjusiųjų R. K. ir A. K. atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei (nuotoliniu vaizdo ir garso būdu),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje ir jam paskirtas laisvės apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, V. K. per visą bausmės vykdymo laiką įpareigotas: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per visą bausmės vykdymo laiką, t. y. per 12 (dvylika) mėnesių, sumokėti R. K. pusę susidariusio 9 959,18 Eur nesumokėto išlaikymo lėšų vaikui įsiskolinimo – 4 979,59 Eur. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iš V. K. nukentėjusiajam A. K. priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dalyje dėl 565,02 Eur palūkanų paliktas nenagrinėtinu.

Iš V. K. nukentėjusiajai R. K. priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dalyje dėl 894,77 Eur palūkanų paliktas nenagrinėtinu.

Iš V. K. nukentėjusiajam A. K. priteista 300 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Iš V. K. nukentėjusiajai R. K. priteista 1 200 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       V. K. nuteistas už tai, kad vengė išlaikyti vaikus, o būtent: jis, žinodamas apie Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį įsipareigojo mokėti alimentus R. K. naudai sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 500 Lt (144,81 Eur) periodinėmis išmokomis indeksuotomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamomis nuo 2014 m. spalio 31 d. kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės, tačiau nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. vengė teismo sprendimu priteistus alimentus mokėti, dėl ko iki A. K. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) susidarė 2 866,35 Eur dydžio įsiskolinimas R. K. naudai sūnaus A. K. išlaikymui, iki 2019 m. lapkričio 1 d. susidarė 7 092,83 Eur dydžio įsiskolinimas R. K. naudai dukros R. K. išlaikymui, bendrai dėl abiejų vaikų išlaikymo susidarė finansinis įsiskolinimas 9 959,18 Eur sumai. Šiais savo veiksmais nuteistasis V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir jį išteisinti bei atmesti civilinius ieškinius.

3.       Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Nuteistajam priklauso turtas – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ akcijos, kurių vertė 14 481 Eur. Akcijos areštuotos antstolės surašytu turto arešto aktu dar (duomenys neskelbtini), todėl nuteistasis jomis disponuoti negali, o antstolė iki šiol jokių veiksmų dėl akcijų realizavimo nesiima, daugiau nei 4 metai varžytinių dėl areštuoto turto pardavimo neskelbia.

4.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tai, jog nuteistasis neskundė antstolės veiksmų dėl turto (akcijų) įvertinimo nepatvirtina, kad akcijos bevertės, nes antstolė jas įvertino 14 481 Eur, t. y. didesne suma nei susidaręs įsiskolinimas. Akcijų vertę patvirtina prie bylos prijungtos antstolės vienos iš vykdomųjų bylų (kita vykdomoji byla pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta) dokumentai. Tai tik patvirtina, kad nėra nuteistojo tyčios neišlaikyti vaikų, nes pačios antstolės įvertinta areštuoto turto (akcijų) suma viršija vaikams išlaikyti mokėtinas sumas, tačiau akcijos nuo (duomenys neskelbtini) nerealizuotos tik dėl antstolės atsisakymo vykdyti savo funkcijas. Antstolės paaiškinimai, kad akcijos yra bevertės, prieštarauja arešto akte nurodytam areštuoto turto įvertinimui, t. y. antstolė tik bando pateisinti savo neveikimą.

5.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog nuteistajam priklausančios akcijos yra bevertės – tik prielaida, kuri prieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis prielaidomis. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistasis turi turto, kurio vertė viršija įsiskolinimą vaikų išlaikymui, kuriuo disponuoti dėl antstolės uždėto turto arešto negali, o antstolė jokių veiksmų realizuoti turto nesiima, todėl nėra pagrindo jo veiksmuose konstatuoti tyčios. Antstolės veiksmai laikytini svarbiomis priežastimis, dėl kurių negalėjo būti teikiamas ir nebuvo išieškotas išlaikymas vaikams.

6.       Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas įpareigoti per 12 mėnesių padengti pusę įsiskolinimo vaikų išlaikymui sumos, visiškai neatsižvelgė į šių dienų realijas, kai dėl įvedamų apribojimų, susijusių su COVID-19 virusu, sulėtėjo ekonomikos vystymasis, darbuotojai yra atleidžiami arba stovi prastovose, ribojamas nenuotolinis darbas, todėl įsidarbinti bei uždirbti tokias sumas objektyviai nėra galimybių.

7.       Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusieji R. K. ir A. K. prašo: 1) V. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą; 2) priteisti R. K. ir A. K. bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

8.       Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis pirmuosius vienerius metus po Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo mokėjo skirtą išlaikymą vaikams, tačiau nuo 2015 m. kovo mėnesio periodinių išmokų mokėjimas nutrūko. Priverstinis skolos išieškojimas pradėtas vykdyti (duomenys neskelbtini), kurio metu nepilnamečių vaikų išlaikymui pervesta 573,54 Eur, o nuo (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo nukreipus į V. K. gaunamą bedarbio pašalpą, 2017 m. išmokėta suma – 941,02 Eur. Daugiau jokio kito išlaikymo nuteistasis neteikė.

9.       Atsiliepime teigiama, kad nuteistasis, žinodamas apie Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą ir prisiimtus įsipareigojimus dėl išlaikymo teikimo, to vengė, ką patvirtina antstolės 2020 m. vasario 17 d. pažyma dėl išlaikymo skolos patikslinimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jos pateiktos skaičiuotės. Išlaikymo V. K. savo nepilnamečiams vaikams neteikė tyčia, sąmoningai, nuosekliai (ataskaitiniu laikotarpiu neatliko nei vieno mokėjimo vaikų išlaikymui) ir ilgą laiką (nuo 2015 m. iki 2019 m. lapkričio 1 d.) bei be jokios pateisinamos priežasties, nors turėjo galimybę tai daryti.

10.       Nukentėjusiųjų teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo argumentus vertino kaip nesudarančius pagrindo pripažinti kaltinimą nepagrįstu, o V. K. poziciją ir motyvus, kodėl jis nemoka išlaikymo, kaip gynybinę, todėl jis pagrįstai nuteistas pagal BK 164 straipsnį. Nuteistasis, žinodamas, kad iš jo priteistos konkrečios periodinės išmokos vaikų išlaikymui, kurios reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės, turėjo imtis visų priemonių, jog jos būtų mokamos, t. y. tiek ieškant ir susirandant darbą, o neturint darbo registruotis Užimtumo tarnyboje ir dirbant pasiūlytą darbą, tiek surandant galimybes teikti lėšas vaikams pasiskolinant pinigus iš kitų asmenų ar jų gaunant bet kuriais kitais teisėtais būdais. Nuteistasis šių galimybių akivaizdžiai neieškojo, vengė bet kokio oficialaus darbo, t. y. sąmoningai, tyčia sukūrė tokią situaciją, dėl kurios yra neįmanomas priverstinis vaikų išlaikymo bei jiems priteisto išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas teisės aktų nustatyta tvarka. Nuteistasis turėdamas galimybę pagal savo išsilavinimą, specialybę ir įgytus įgūdžius, gebėjimus vykdyti individualią veiklą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar kitoje srityje, individualios veiklos nevykdo nuo 2015 m., neieško jokio darbo.

11.       Atsiliepimu nesutinkama, kad nuteistajam priklausančios ir antstolės areštuotos UAB „A“ akcijos yra vertos 14 481 Eur, kadangi bendrovė realiai nevykdo ūkinės veiklos, nuteistojo mėnesinis darbo užmokestis siekia tik 3 Eur, todėl areštuotos akcijos turi būti laikomos bevertėmis. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis vykdymo proceso metu su antstole nebendravo, vykdymo eiga nesidomėjo, nedėjo jokių pastangų, kad būtų surasti išlaikymui reikalingi šaltiniai. Nuteistasis versiją dėl akcijų sugalvojo tik bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl ši pozicija turi būti laikytina gynybine, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis, manydamas, kad jam priklausančias įmonės akcijas galima parduoti už tokią kainą, jog būtų galima padengti išlaikymo įsiskolinimą, galėjo teikti antstolei prašymą inicijuoti akcijų pardavimą, tačiau to nepadarė. Toks nuteistojo neveikimas vertinamas kaip didelis nerūpestingumas ir savo pareigos užtikrinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą ignoravimas.

12.       Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kartu su laisvės apribojimo bausme paskyrė įpareigojimus, kurių keisti ar naikinti nėra pagrindo. Nuteistasis nepateikė jokių duomenų, kad iki ar nuo registracijos Užimtumo tarnyboje pradžios būtų intensyviai ieškojęs darbo ar bandytų pradėti veiklą, už kurią gautų legalias pajamas, ir, kad jam to padaryti būtų nepavykę būtent dėl COVID-19 pandemijos. Paskirti įpareigojimai skatins nuteistąjį ieškoti pajamų šaltinių ir nutrauks jau ne vienerius metus trunkantį jo pasyvumą dėl išlaikymo teikimo.

13.       Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė bei nukentėjusiųjų gynėja prašė skundą atmesti.

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

14.       Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

15.       Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Pažymėtina, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais bei duomenimis.

16.       BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, jog jis turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-238/2011, 2K-20/2014, 2K-327-303/2015, 2K-246-648/2016, 2K-164-699/2017). Konkrečiu atveju nustatant baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra subjektyviosios pusės požymis – kaltė, kuri pasireiškia asmens tiesiogine tyčia, t. y. jis, žinodamas (suvokdamas), kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo – supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti.

18.       Nuteistasis V. K. teigia, kad jis turi turto (UAB „A“ akcijos), kurio vertė didesnė nei susidaręs įsiskolinimas, t. y. akcijų vertė yra 14 481 Eur. Pasak nuteistojo, UAB „A“ akcijos areštuotos antstolės, todėl jis jomis negali disponuoti ir padengti susidariusio įsiskolinimo, o dėl to yra atsakinga antstolė, kuri nesiima jokių aktyvių veiksmų akcijoms realizuoti. V. K. teigimu, jo veiksmuose nėra tyčios vengti pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, todėl jis turi būti išteisintas.

19.       Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas R. K. ir V. K. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Iš sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad šalys susitarė, jog V. K. nepilnamečio sūnaus A. K. ir nepilnametės dukros R. K. išlaikymui kas mėnesį mokės po 500 Lt (144,81 Eur) mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, pervesdamas vaikų išlaikymui skirtas lėšas į R. K. nurodytą banko sąskaitą, t. y. pareiga teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą V. K. buvo gerai žinoma, šios pareigos proceso metu neginčijo ir nuteistasis.

20.       Nuteistasis šią pareigą tinkamai vykdė kurį laiką po Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimo įsiteisėjimo. Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kreipėsi į antstolį tik tuomet, kai nebebuvo teikiamas vaikams išlaikymas nuo 2015 m. kovo mėnesio (1 t., b. l. 68-69). Šią aplinkybę nukentėjusioji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 19-20). Be to, ši aplinkybė nėra neigiama ir nukentėjusiųjų pateiktame atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą.

21.       Iš prie bylos pridėtos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) UAB „A“, kurios vienintelis darbuotojas ir pagrindinis akcininkas V. K., veikla nėra vykdoma, t. y. objektyviai nuteistasis nebedirbo ir nebevykdė jokios veiklos, iš kurios gautų piniginių lėšų. Minėto ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sudegė V. K. priklausantis namas, po ko, jis, neturėdamas lėšų pragyvenimui, apsigyveno pas tėvus. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) patyrė traumą, kuri vėliau komplikavosi. Iš minėto ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio V. K. neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistajam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, pažymėjimas išduotas (duomenys neskelbtini) ir galiojo iki (duomenys neskelbtini).

22.       Minėtos aplinkybės patvirtina, kad tam tikrą laiką (past. – nuo Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimo įsiteisėjimo iki panašiai 2015 m. kovo mėnesio) nuteistasis pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdė tinkamai ir teikdavo pinigines lėšas. Taip pat nustatyta, kad nuo panašiai 2015 m. kovo mėnesio iki 2017 m. lapkričio 16 d. V. K. dėl objektyvių priežasčių negalėjo teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dėl finansinės padėties (nuo (duomenys neskelbtini) UAB „A“ nebevykdė veiklos), tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, kurios apsunkino jo gyvenimo kokybę (sudegė gyvenamasis namas, turimos kitos skolos), turimų sveikatos problemų.

23.       Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad po 2017 m. lapkričio 16 d. (past. – (duomenys neskelbtini)) nuteistojo sveikatos būklė buvo tokia bloga, jog tai neleido jam susirasti darbą ir gauti net minimalaus dydžio pajamas. Nors nuteistasis nurodė, kad šiuo metu gyvena pas mamą, kuri gauna pensiją, ją prižiūri nuo (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog V. K. mamai būtų reikalinga nuolatinė būtina priežiūra, o nuteistasis nurodė, kad, priešingai, jį patį išlaiko jo tėvai. Teisėjų kolegijos vertinimu, patirta trauma ir mamos išlaikymas, nėra tos aplinkybės, kurios šalintų V. K. baudžiamąją atsakomybę BK 164 straipsnio prasme.

24.       Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog V. K. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. būtų bandęs intensyviai ieškoti darbo ar vykdęs kitą veiklą, iš kurios gautų pastovias pajamas, bei gaunamas lėšas skirtų savo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Pažymėtina, kad nuteistasis Užimtumo tarnyboje užsiregistravo tik prasidėjus teisminiam šios bylos nagrinėjimui, t. y. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog pagal turimą specialybę bandė ieškoti darbo, o tam nepavykus būtų bandęs keisti kvalifikaciją. Byloje yra duomenų, kad nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) vykdė (duomenys neskelbtini) individualią veiklą, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) veiklos nebevykdė. V. K. nurodė, kad tokia veikla nėra pelninga, nes jo pažįstami, kurie užsiima šia veikla, uždirba „vos“ 600-700 Eur. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks nuteistojo požiūris rodo, kad jo netenkina bet kokia darbinė veikla, iš kurios būtų gaunamos tam tikros pajamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo požiūris akivaizdžiai rodo nenorą stengtis vykdyti pareigą išlaikyti savo vaikus.

25.       Nagrinėjamoje byloje V. K. tyčios turinį, jo sąmoningą vengimą teikti vaikams išlaikymą atskleidžia jo elgesys. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, būdamas iš dalies sveikas ir darbingas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, ilgą laiką oficialiai niekur nedirbo, net nebandė registruotis Užimtumo tarnyboje (past. – tą padarė tik pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme), kur jam būtų pateikti darbo pasiūlymai ar pasiūlyta persikvalifikuoti bei įgyti naują specialybę, taip pat nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis ilgą laiką nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (past. – buvusioje darbo biržoje). Taip pat galima daryti išvadą, kad nuteistasis nedėjo jokių realių pastangų, kurios patvirtintų jo realų ketinimą prisidėti prie vaikų išlaikymo, priešingai, nesiekė įsidarbinti ar įgyti naują kvalifikaciją. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimu nustatytos pareigos mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą nevykdė piktybiškai, nesant jokių svarbių priežasčių, t. y. nurodydamas tariamai turimas sveikatos problemas ir būtinybę prižiūrėti sergančią mamą, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nenustatyta, kad V. K. sveikatos būklė būtų tokia prasta, jog dėl turimų sveikatos problemų, nuteistasis negalėtų dirbti net ir elementaraus darbo, už kurį būtų mokamas darbo užmokestis. Taip pat aplinkybė, kad serga nuteistojo mama, negali būti laikoma trukdančia susirasti darbą ar kitą pajamų šaltinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, darbo ir pajamų neturėjimas, nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, specialybės neperspektyvumas, negali būti laikomos svarbiomis ir pateisinamomis priežastimis nevykdyti teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaikus, kai pats nuteistasis nededa jokių net ir minimalių pastangų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis ilgą laiką nebendrauja su savo vaikais, net nebando su jais susisiekti, su jais praleisti bendrą laiką ir panašiai, kas tik patvirtina V. K. abejingumą.

26.       Nuteistasis teigia, kad jis turi turto iš kurio gali būti atliekamas išieškojimas susidariusiam vaikų išlaikymo įsiskolinimui padengti, t. y. jam priklauso UAB „A“ akcijos, kurių 500 vienetų yra areštavusi antstolė, bei kurių vertė – 14 481 Eur. Nuteistojo teigimu, jis minėto turto (akcijų) realizuoti negali dėl antstolės pasyvių veiksmų vykdymo procese. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje yra duomenų, jog UAB „A“ realios veiklos nevykdo dar nuo (duomenys neskelbtini), bendrovės direktoriaus (past. – nuteistojo V. K.) darbo užmokestis siekia tik 3 Eur, todėl tai suteikia pagrįstą pagrindą išvadai, jog UAB „A“ akcijos realiai yra bevertės ir jų vertė nėra 14 481 Eur.

27.       Iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad areštuojant UAB „A“ 500 vienetų akcijų, jų vertė buvo vertinama pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis, iš kurių matyti, kad UAB „A“ įstatinis kapitalas – 28 960 Eur, vienos vardinės paprastosios akcijos nominali vertė yra 28,96 Eur. Pažymėtina, kad akcijų vertė buvo skaičiuojama nuo įstatinio kapitalo dydžio, t. y. to turto, kuris buvo įneštas įkūrus UAB „A“ (past. – bendrovė įregistruota (duomenys neskelbtini)) ir akcijų vertė buvo sulyginta su įstatiniu kapitalu.

28.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 643 straipsnis numato skolininko teises: 1) dalyvauti pačiam ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus; 2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą; 3) gauti pažymas apie vykdymo eigą; 4) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą; 5) apskųsti antstolio veiksmus; 6) reikšti prašymus, nušalinimus; 7) sudaryti taikos sutartis; 8) kitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytas teises. Iš šios teisės normos analizės galima daryti išvadą, kad V. K. turėjo (past. – ir dabar turi) teisę įsiskolinimo išieškojimo vykdymą atliekančiam antstoliui teikti prašymą realizuoti UAB „A“ areštuotas akcijas ir gautomis lėšomis padengti įsiskolinimą susidariusį dėl vaikų išlaikymo, tačiau to per beveik 5 metus nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis, puikiai suvokdamas, kad jam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga ir žinodamas, jog turi turto įsiskolinimui padengti, pats turėjo imtis aktyvių veiksmų ir dėti maksimalias pastangas įsiskolinimui panaikinti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis nebendravo su antstole, nesidomėjo vykdymo eiga, nedėjo jokių pastangų, kad būtų surasti išlaikymui reikalingi pajamų šaltiniai. Svarbu ir tai, kad nuteistojo pozicija dėl akcijų vertės buvo išsakyta tik baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl laikytina siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

29.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nekyla jokių abejonių, kad V. K. padarė BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą, byloje esančius duomenis ir įrodymus įvertino tinkamai, pagrįstai nustatė, kad V. K. kaltė nekelia jokių abejonių. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. suvokė veikęs neteisėtai ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tyčia, ir konstatuoja, jog baudžiamasis įstatymas nuteistojo veikai pritaikytas tinkamai.

30.       Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padaręs pagrįstą išvadą, jog iš kaltinimo V. K. šalintina aplinkybė, kad buvo vengiama vaikus išlaikyti nuo 2015 m. kovo mėnesio, neteisingai patikslino faktinę aplinkybę, jog išlaikymas nebuvo teikiamas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, t. y. jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis patyrus traumą, dėl ko jis objektyviai negalėjo dirbti. Iš byloje esančios pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad V. K. buvo mokamos mėnesinės netekto darbingumo pensijos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), iš kurių (past. – išskyrus už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) buvo išskaičiuojami išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimai (1 t., b. l. 60-61), t. y. nors ir ne pilna apimtimi, tačiau išlaikymas buvo teikiamas. Įvertinus bylos įrodymų visumą, galima pagrįstai teigti, kad V. K. tyčinis vengimas išlaikyti vaikus truko ne nuo 2016 m. lapkričio 2 d., tačiau nuo 2017 m. lapkričio 10 d., kuomet nuteistajam buvo išmokėta paskutinė netekto darbingumo pensija. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje tikslintina aplinkybė, t. y. konstatuotina, kad V. K. vengė išlaikyti vaikus nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. Toks faktinių aplinkybių patikslinimas skundžiamo nuosprendžio esmės nekeičia ir nuteistojo teisių nesuvaržo.

Dėl paskirto įpareigojimo sumokėti pusę įsiskolinimo

31.       Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo paskirtą įpareigojimą per 12 mėnesių padengti pusę įsiskolinimo vaikų išlaikymui sumos.

32.       Pirmosios instancijos teismas V. K. paskyrė laisvės apribojimą 12 mėnesių ir įpareigojo: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per visą bausmės vykdymo laiką, t. y. per 12 (dvylika) mėnesių, sumokėti R. K. pusę susidariusio 9 959,18 Eur nesumokėto išlaikymo lėšų vaikui įsiskolinimo – 4 979,59 Eur.

33.       Susipažinus su skundžiamo nuosprendžio motyvuojamąja dalimi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo V. K. kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti įpareigojimus. Apsiribota tik formaliu teiginiu, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį padės pasiekti laisvės apribojimo bausmė 12 mėnesių su įpareigojimais, teigiamai veiksiančiais V. K..

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl įpareigojimų paskyrimo motyvavimas negali būti laikomas pagrįstu, taip pat neatsižvelgta į realų įpareigojimo sumokėti R. K. pusę susidariusio nesumokėto išlaikymo lėšų vaikui įsiskolinimo įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas per 12 mėnesių nuteistąjį įpareigojo sumokėti 4 979,59 Eur, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra praktiškai neįmanomas įgyvendinti įpareigojimas. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad šiuo metu V. K. neturi finansinių galimybių įpareigojimą įvykdyti tinkamai, todėl tai laikytina pertekline priemone. Visų pirma, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis turėtų turto ar santaupų, be to, byloje taip pat nėra duomenų, jog jis dirbtų ar gautų kitas legalias pajamas. Taip pat atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną, kuris turės neigiamos įtakos valstybės ekonomikai ir akivaizdu, jog padidės nedarbo lygis. Pažymėtina, kad nevykdant šio įpareigojimo, nuteistojo bausmę vykdanti institucija su teikimu gali kreiptis į teismą dėl bausmės pakeitimo į areštą, t. y. neįvykdžius paskirto įpareigojimo, kurį gali įtakoti ne nuo nuteistojo priklausančios aplinkybės, asmeniui nepagrįstai gali būti pasunkinta padėtis, todėl šis įpareigojimas panaikintinas, paliekant įpareigojimą per bausmės vykdymo laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

Dėl nukentėjusiųjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

35.       Nukentėjusieji R. K. ir A. K. atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašo ne tik jį atmesti, tačiau ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu pateikti: 1) mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, jog R. K. pervedė 489 Eur advokatės Aušros Veselovaitės kontorai už suteiktas teisines paslaugas, taip pat pateikta sąskaita už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini); 2) 2021 m. sausio 15 d. pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad A. K. advokatės Aušros Veselovaitės kontorai sumokėjo 170 Eur už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas.

36.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

37.       Byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka pagal V. K. apeliacinį skundą, kuris yra iš dalies tenkinamas, tačiau nuteistasis nėra išteisinamas, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusioji turi teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą. Nukentėjusiųjų proceso išlaidas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimas ir jų atstovavimas Vilniaus apygardos teisme. Byla išnagrinėta nukentėjusiesiems nedalyvaujant, baudžiamoji byla nėra didelės apimties, nukentėjusieji pateikė bendrą atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą, o R. K. ir A. K. atstovavo ta pati advokatė, todėl lieka neaišku, kodėl už tas pačias suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo surašymą, atstovavimą teisme) prašoma priteisti skirtingas proceso išlaidas, t. y. 170 Eur ir 489 Eur. Atsižvelgtina ir į tai, kad advokatė Aušra Veselovaitė nukentėjusiuosius gynė ir pirmosios instancijos teisme, todėl jai buvo gerai žinomos bylos aplinkybės, esminis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas buvo vertinamas ir pirmosios instancijos teisme, o pati baudžiamoji byla nėra didelės apimties. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, pateikto atsiliepimo turinį, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti suma (489 Eur) mažintina iki 170 Eur, t. y. būtent tokios, kurią sumokėjo kitas nukentėjusysis A. K., o pastarajam prašoma suma priteistina visiškai.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

38.       Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. sausio 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 90 Eur už V. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

39.       Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius V. K. parinko gynėją advokatę Liudmilą Karvelienę.

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje būtinybę skirti nuteistajam V. K. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais,   

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi (past. – veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija), V. K. įpareigotas per visą bausmės vykdymo laiką, t. y. per 12 (dvylika) mėnesių, sumokėti R. K. pusę susidariusio 9 959,18 Eur nesumokėto išlaikymo lėšų vaikui įsiskolinimo – 4 979,59 Eur.

Patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatant, kad V. K. vengė teismo sprendimu priteistus alimentus mokėti nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.

Priteisti iš nuteistojo V. K. nukentėjusiajam A. K. 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš nuteistojo V. K. nukentėjusiajai R. K. 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                        Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

                        Darius Pranka

Paulius Veršekys