Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2A-1017-611-2010].doc
Bylos nr.: 2A-1017-611/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1017-611/2010

                               Procesinio sprendimo kategorija: : 78.2.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

2010 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,

dalyvaujant ieškovui A. Š., atsakovei A. Z., jos atstovui adv. Alvydui Kraujeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei A. Z. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, teikianti išvadą institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovas Arvydas Šlimas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimu priteistą jo nepilnametei dukrai išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, sumažinant iki 300 Lt. Nurodė, jog dėl ekonominės krizės neteko darbo, bedarbio išmokos negauna.

Atsakovė Aurelija Zabitytė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog be elementarių kasdienių poreikių, kaip mityba, apranga, higiena, sveikatos priežiūra, odontologų paslaugos, mokslas, komunaliniai mokesčiai, yra būtinos išlaidos ir kitoms reikmėms, tokioms kaip socialinis lavinimas, ugdymas- koncertai, teatrai, būreliai. Atsakovė nurodė, kad mergaitė yra gabi, ji lanko papildomus užsiėmimus, dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį išleidžia apie 2500 Lt,  buto, automobilio įsigijimui paimtas kreditas iš banko, moka dukros draudimą. Atsakovė mano, kad ieškovas nesąžiningas, kadangi jo turtinė padėtis yra žymiai geresnė: jis gyvena puikiai apstatytame bute, turi kelias trečiųjų asmenų vardu registruotas transporto priemones, turi verslą užsienyje.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir priteisė iš atsakovo jo nepilnametės dukros išlaikymui  po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis  nuo  2009-04-22  iki jos pilnametystės, priteisė iš  ieškovo atsakovei 544,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės ieškovui 27 Lt  bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir šalių paaiškinimus, nustatė, jog ieškovas nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, fizinė sveikata gera, neturi daugiau išlaikytinių, nekilnojamojo turto taip pat neturi. Pažymėjo, jog atsakovė dirba, jos mėnesinis atlyginimas sudaro 5000 Lt, turi nuosavybės teise butą, automobilį, už kuriuos moka paskolą bankui. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog ieškovas nėra sąžiningas, nurodydamas savo materialinę padėtį, vengia geranoriškai prisidėti prie dukros materialinio išlaikymo, jos mokymosi, gabumų ugdymo. Atkreipė dėmesį į tai, kad vienam iš tėvų, pas kurį lieka gyventi nepilnametis vaikas, tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, kurios paprastai nekompensuoja materialinio išlaikymo priteisimas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, jog atsakovės materialinė padėtis yra geresnė ir kad atsakovė  turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo.

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimą, priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog mergaitė yra gabi, talentinga, todėl be būtinų vaiko priežiūros išlaidų prisideda ir išlaidos, skirtos dukros popamokinei veiklai, taip pat būreliams. Pabrėžia, jog mergaitė auga, todėl jos išlaikymui iki ji sulauks pilnametystės, išlaidos tik didės. Nurodo, jog ieškovo gaunamos pajamos nėra žinomos, tačiau mokant ieškovui iš dalies priteistą išlaikymą – 500 Lt per mėnesį, gali būti, kad ieškovas turi pajamų skirti dukros išlaikymui. Ieškovo pateikta informacija apie jo turtinę padėtį yra melaginga, kadangi jis gyvena gerai apstatytame bute, perka trečiųjų asmenų vardu registruotas transporto priemones, važinėja po užsienius. Mano, jog ieškovo nesąžiningumo faktą patvirtina ir tai, jog būdamas darbingu, oficialiai dirbo tik 0,25 etato, gaudavo pajamas, nesiekiančias 200 Lt per mėnesį, o vėliau, būdamas bedarbiu, sutiko mokėti vaiko išlaikymui 400 Lt per mėnesį. Nurodo, jog ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi dirbdamas nepilnu etatu, iki tampant bedarbiu, įsigebėjo mokėti vaikui išlaikymą, taip pat išlaikyti savo šeimą.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su atsakovės teiginiu, jog dukrai išlaikyti reikia 2500 Lt per mėnesį, kadangi toks teiginys prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Pažymi, kad remiantis teismų praktika  400 Lt vaiko išlaikymui gali būti priteisiama iš dirbančio žmogaus, ieškovas šiuo metu yra bedarbis ir gali mokėti 400 Lt iš pasiskolintų pinigų. Mano, kad teismas negali įpareigoti Darbo biržą įdarbinti ieškovą ir negali įpareigoti mokėti vaiko išlaikymui daugiau, nei ieškovas turi pajamų.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-18 sprendimu buvo priteistas iš ieškovo nepilnametei dukrai išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokant po 600 Lt kas mėnesį. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti priteistą išlaikymo dydį nuo 600 Lt iki 300 Lt periodinių išmokų, tokį prašymą grindžia tuo, jog po minėto teismo sprendimo priėmimo pasikeitė jo turtinė padėtis – jis tapo bedarbiu. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė sumažinti išlaikymą iki 400 Lt (b.l.156). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į dabartinę ieškovo turtinę padėtį, kad jis tapo bedarbiu, o ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, į tai, kad esant ekonominei krizei šalyje, tikslinga peržiūrėti išlaidų dukrai sąrašą, įvertinant jų būtinumą, nusprendė priteistą iš ieškovo išlaikymo dydį sumažinti. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėjų kolegija nesutinka.

LR CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).

Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, kad ieškovo pateikta informacija apie jo turtinę padėtį yra neteisinga. Pabrėžė, jog ieškovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog būdamas bedarbiu, sutiko mokėti vaiko išlaikymui po 400 Lt per mėnesį.

Teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog po 2008-06-18 priimto teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iš ieškovo 600 Lt išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Ieškovas, prašydamas sumažinti savo nepilnametei dukrai teikiamą išlaikymo dydį, nurodė, jog dėl Lietuvoje esančios ekonominės krizės tapo bedarbiu ir pateikė teismui pažymą iš Vilniaus darbo biržos, jog ieškovas įregistruotas biržoje kaip bedarbis nuo 2009-01-05 (b.l. 2). Tačiau jo pajamos ir iki minimo teismo sprendimo priėmimo sudarė apie 200 Lt per mėnesį ir ši aplinkybė buvo įvertinta, priimant teismo sprendimą.

Kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Ieškovas prašymą sumažinti išlaikymo priteisimą grindžia vieninteliu argumentu – jis tapo bedarbiu. Toks argumentas, jog ieškovas dėl ekonominės krizės tapo bedarbiu netekęs 0,25 etato ir 200 Lt mėnesinio atlyginimo, nelaikytinas esminiu ieškovo turtinės padėties pasikeitimu. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė įrodymų, jog yra nedarbingas, kad stengiasi susirasti darbą. Atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamos bylos duomenimis buvo nustatyta, kad ieškovo vardu yra įregistruotos 2 transporto priemonės (b.l. 9). Pabrėžtina, jog ieškovas gaudamas mažesnį nei MMA atlyginimą, dirbdamas tik 0,25 etato, sugebėjo įsigyti automobilį, o būdamas registruotu Vilniaus darbo biržoje nuo 2009-01-05, įsigijo 2009-02-05 kitą transporto priemonę (b.l. 9). Tokie nustatyti duomenys paneigia ieškovo argumentus dėl jo sunkios turtinės padėties, taip pat rodo ieškovo nesąžiningumą teikiant byloje įrodymus. Taip pat kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovas yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą (LR Konstitucijos 48 str.). Be to, po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ieškovas įsidarbino, jo pajamos sudaro apie  1300 Lt (atskaičius mokesčius), t.y. žymiai padidėjo palyginus su ankstesnėmis pajamomis, kas rodo ieškovo turtinės padėties pagerėjimą. LR CK 3.192 str. numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Įvertinus šioje byloje nurodytas naujas aplinkybes dėl ieškovo sunkios turtinės padėties, jam tapus bedarbiu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė tiek, kad galima būtų sumažinti iš jo priteisto materialinio išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, teismo nepagrįstai buvo įvertinta kaip sudaranti pagrindą mažinti iš ieškovo priteistą išlaikymą dukrai. Faktas, kad atsakovės materialinė padėtis yra geresnė, nėra pagrindas sumažinti priteistą šalių vaikui išlaikymą, neįrodžius ieškovo turtinės padėties esminio pasikeitimo, tuo labiau, kad ši aplinkybė buvo įvertinta, priteisiant iš ieškovo išlaikymą vaikui. Pažymėtina, jog atsakovės materialinė padėtis nuo 2008-06-18 priimto teismo sprendimo nepasikeitė, atsakovė dirba tame pačiame darbe, gauna tokį patį atlyginimą, nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neįsigijo. Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad nepilnamečio vaiko poreikiai, kurie vaikui augant didėja, yra didesni nei jie buvo 2008-06-18 sprendimo priėmimo metu. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Todėl taikant LR CK 3.192 str. 3 d. įtvirtintą proporcingumo principą, pagrindo mažinti priteistą materialinio išlaikymo dydį dėl iš esmės pasikeitusios ieškovo turtinės padėties nėra. Vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais teisėjų kolegija atmeta ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kaip teisiškai nepagrįstus.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliaciniu skundu ir laiko, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sumažino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimu iš ieškovo priteistą vaiko išlaikymo dydį nuo 600 Lt iki 500 Lt per mėnesį. Byloje nenustatyta pagrindų, dėl kurių galima būtų buvę sumažinti ieškovo teikiamo nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį.

Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą (LR CK 3.192 str. 3 d., 3.201 str. 1 d.), todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo A. Š. ieškinys atmetamas (LR CPK 185 str., 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Priėmus byloje naują sprendimą, iš naujo paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 4 d.). Atsakovė patyrė 726 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, susijusių su narinėjama byla (b.l. 149, 150). Atsakovės patirtos išlaidos pirmos instancijos teisme neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p. nurodyto dydžio, advokatas atstovavo atsakovę teisme, surašė atsiliepimą, todėl atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, patirtos išlaidos yra pagrįstos. Be to, atsakovė patyrė 242 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, jai iš ieškovo turi būti priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.), Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atsakovei iš ieškovo priteistina 726 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmos instancijos teisme ir 242 Lt – apeliacinės instancijos teisme. Be to, patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme – 59 Lt ir apeliacinės instancijos teisme – 11,30 Lt priteistinos iš ieškovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. Š. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Š. 968 (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis)  litus bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. Z. ir 70,30 Lt (septyniasdešimt litų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                         Andžej Maciejevski

 

 

Teisėjos                                                                                               Dalia Višinskienė

 

 

                                                                                                Virginija Volskienė