Civilinė byla Nr. 2A-1017-611/2010
Procesinio sprendimo
kategorija: : 78.2.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2010 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
kolegijos teisėjų
Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
sekretoriaujant
Julijai Štreimikienei,
dalyvaujant ieškovui
A. Š., atsakovei A. Z., jos
atstovui adv. Alvydui Kraujeliui,
viešame
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą
pagal atsakovės A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje
pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei A.
Z. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, teikianti išvadą institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento
Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė :
ieškovas
Arvydas Šlimas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimu priteistą jo nepilnametei
dukrai išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters
pilnametystės, sumažinant iki 300 Lt. Nurodė, jog dėl ekonominės krizės neteko
darbo, bedarbio išmokos negauna.
Atsakovė
Aurelija Zabitytė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog be elementarių kasdienių
poreikių, kaip mityba, apranga, higiena, sveikatos priežiūra, odontologų
paslaugos, mokslas, komunaliniai mokesčiai, yra būtinos išlaidos ir kitoms
reikmėms, tokioms kaip socialinis lavinimas, ugdymas- koncertai, teatrai,
būreliai. Atsakovė nurodė, kad mergaitė yra gabi, ji lanko papildomus
užsiėmimus, dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį išleidžia apie 2500 Lt,
buto, automobilio įsigijimui paimtas kreditas iš banko, moka dukros draudimą.
Atsakovė mano, kad ieškovas nesąžiningas, kadangi jo turtinė padėtis yra žymiai
geresnė: jis gyvena puikiai apstatytame bute, turi kelias trečiųjų asmenų vardu
registruotas transporto priemones, turi verslą užsienyje.
Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš
dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d.
sprendimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir priteisė iš atsakovo jo
nepilnametės dukros išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis
išmokomis nuo 2009-04-22 iki jos pilnametystės, priteisė iš ieškovo atsakovei
544,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės ieškovui 27 Lt bylinėjimosi
išlaidų. Pirmosios instancijos teismas,
įvertinęs byloje esančią medžiagą ir šalių paaiškinimus, nustatė, jog ieškovas
nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, fizinė sveikata gera, neturi daugiau išlaikytinių,
nekilnojamojo turto taip pat neturi. Pažymėjo, jog atsakovė dirba, jos
mėnesinis atlyginimas sudaro 5000 Lt, turi nuosavybės teise butą, automobilį,
už kuriuos moka paskolą bankui. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog
ieškovas nėra sąžiningas, nurodydamas savo materialinę padėtį, vengia
geranoriškai prisidėti prie dukros materialinio išlaikymo, jos mokymosi, gabumų
ugdymo. Atkreipė dėmesį į tai, kad vienam iš tėvų, pas kurį lieka gyventi
nepilnametis vaikas, tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, kurios paprastai
nekompensuoja materialinio išlaikymo priteisimas. Įvertinęs nustatytas
aplinkybes teismas konstatavo, jog atsakovės materialinė padėtis yra geresnė ir
kad atsakovė turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės dukters
išlaikymo.
Atsakovė
apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio
14 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m.
birželio 18 d. sprendimą, priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog mergaitė yra gabi, talentinga, todėl be būtinų vaiko priežiūros
išlaidų prisideda ir išlaidos, skirtos dukros popamokinei veiklai, taip pat
būreliams. Pabrėžia, jog mergaitė auga, todėl jos išlaikymui iki ji sulauks
pilnametystės, išlaidos tik didės. Nurodo, jog ieškovo gaunamos pajamos nėra
žinomos, tačiau mokant ieškovui iš dalies priteistą išlaikymą – 500 Lt per
mėnesį, gali būti, kad ieškovas turi pajamų skirti dukros išlaikymui. Ieškovo
pateikta informacija apie jo turtinę padėtį yra melaginga, kadangi jis gyvena
gerai apstatytame bute, perka trečiųjų asmenų vardu registruotas transporto
priemones, važinėja po užsienius. Mano, jog ieškovo nesąžiningumo faktą
patvirtina ir tai, jog būdamas darbingu, oficialiai dirbo tik 0,25 etato,
gaudavo pajamas, nesiekiančias 200 Lt per mėnesį, o vėliau, būdamas bedarbiu,
sutiko mokėti vaiko išlaikymui 400 Lt per mėnesį. Nurodo, jog ieškovas
piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi dirbdamas nepilnu etatu, iki tampant
bedarbiu, įsigebėjo mokėti vaikui išlaikymą, taip pat išlaikyti savo šeimą.
Ieškovas
atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti,
priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su atsakovės teiginiu, jog dukrai
išlaikyti reikia 2500 Lt per mėnesį, kadangi toks teiginys prieštarauja Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikai. Pažymi, kad remiantis teismų praktika 400 Lt
vaiko išlaikymui gali būti priteisiama iš dirbančio žmogaus, ieškovas šiuo metu
yra bedarbis ir gali mokėti 400 Lt iš pasiskolintų pinigų. Mano, kad teismas
negali įpareigoti Darbo biržą įdarbinti ieškovą ir negali įpareigoti mokėti
vaiko išlaikymui daugiau, nei ieškovas turi pajamų.
Apeliacinis
skundas tenkintinas.
Apeliacinis
procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už
apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos
teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei
absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-18 sprendimu
buvo priteistas iš ieškovo nepilnametei dukrai išlaikymas periodinėmis
išmokomis, mokant po 600 Lt kas mėnesį. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas
sumažinti priteistą išlaikymo dydį nuo 600 Lt iki 300 Lt periodinių išmokų, tokį
prašymą grindžia tuo, jog po minėto teismo sprendimo priėmimo pasikeitė jo
turtinė padėtis – jis tapo bedarbiu. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė
sumažinti išlaikymą iki 400 Lt (b.l.156). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas
į dabartinę ieškovo turtinę padėtį, kad jis tapo bedarbiu, o ieškovės turtinė
padėtis yra geresnė, į tai, kad esant ekonominei krizei šalyje, tikslinga
peržiūrėti išlaidų dukrai sąrašą, įvertinant jų būtinumą, nusprendė priteistą
iš ieškovo išlaikymo dydį sumažinti. Su tokiu pirmosios instancijos teismo
sprendimu teisėjų kolegija nesutinka.
LR CK
3.201 str. 1 d. numato,
kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti
priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas
išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį
įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui
pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę
vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad
išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios
faktinės aplinkybės, t.y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai
arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties
nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-19
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006-05-17 nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui
pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes:
pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu
(pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado
darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai,
pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei,
jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos
priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado
kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų
ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu –
padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros
išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir
kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po
ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).
Apeliaciniu
skundu atsakovė nurodo, kad ieškovo pateikta informacija apie jo turtinę padėtį
yra neteisinga. Pabrėžė, jog ieškovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog
būdamas bedarbiu, sutiko mokėti vaiko išlaikymui po 400 Lt per mėnesį.
Teisėjų
kolegija iš byloje esančių įrodymų daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog po
2008-06-18 priimto teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iš ieškovo 600 Lt
išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Ieškovas,
prašydamas sumažinti savo nepilnametei dukrai teikiamą išlaikymo dydį, nurodė,
jog dėl Lietuvoje esančios ekonominės krizės tapo bedarbiu ir pateikė teismui
pažymą iš Vilniaus darbo biržos, jog ieškovas įregistruotas biržoje kaip
bedarbis nuo 2009-01-05 (b.l. 2). Tačiau jo pajamos ir iki minimo teismo
sprendimo priėmimo sudarė apie 200 Lt per mėnesį ir ši aplinkybė buvo
įvertinta, priimant teismo sprendimą.
Kaip minėta,
pagal formuojamą teismų praktiką dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo išlaikymą
teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti
išlaikymo dydį. Ieškovas prašymą sumažinti išlaikymo priteisimą grindžia
vieninteliu argumentu – jis tapo bedarbiu. Toks argumentas, jog ieškovas dėl
ekonominės krizės tapo bedarbiu netekęs 0,25 etato ir 200 Lt mėnesinio
atlyginimo, nelaikytinas esminiu ieškovo turtinės padėties pasikeitimu.
Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė įrodymų,
jog yra nedarbingas, kad stengiasi susirasti darbą. Atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamos
bylos duomenimis buvo nustatyta, kad ieškovo vardu yra įregistruotos 2
transporto priemonės (b.l. 9). Pabrėžtina, jog ieškovas gaudamas mažesnį nei
MMA atlyginimą, dirbdamas tik 0,25 etato, sugebėjo įsigyti automobilį, o
būdamas registruotu Vilniaus darbo biržoje nuo 2009-01-05, įsigijo 2009-02-05
kitą transporto priemonę (b.l. 9). Tokie nustatyti duomenys paneigia ieškovo argumentus
dėl jo sunkios turtinės padėties, taip pat rodo ieškovo nesąžiningumą teikiant
byloje įrodymus. Taip pat kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovas yra darbingo
amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą (LR Konstitucijos 48 str.). Be to, po skundžiamo teismo
sprendimo priėmimo ieškovas įsidarbino, jo pajamos sudaro apie 1300 Lt
(atskaičius mokesčius), t.y. žymiai padidėjo palyginus su ankstesnėmis
pajamomis, kas rodo ieškovo turtinės padėties pagerėjimą. LR CK
3.192 str. numatyta tėvų
pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga
susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas
vaikui vystytis sąlygas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę
padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams
neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant
būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg
didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Įvertinus šioje
byloje nurodytas naujas aplinkybes dėl ieškovo sunkios turtinės padėties, jam
tapus bedarbiu, teisėjų kolegija daro išvadą,
kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė tiek, kad galima būtų
sumažinti iš jo priteisto materialinio išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės
materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, teismo nepagrįstai buvo įvertinta
kaip sudaranti pagrindą mažinti iš ieškovo priteistą išlaikymą dukrai. Faktas,
kad atsakovės materialinė padėtis yra geresnė, nėra pagrindas sumažinti priteistą
šalių vaikui išlaikymą, neįrodžius ieškovo turtinės padėties esminio
pasikeitimo, tuo labiau, kad ši aplinkybė buvo įvertinta, priteisiant iš
ieškovo išlaikymą vaikui. Pažymėtina, jog atsakovės materialinė padėtis nuo
2008-06-18 priimto teismo sprendimo nepasikeitė, atsakovė dirba tame pačiame
darbe, gauna tokį patį atlyginimą, nekilnojamojo turto ar transporto priemonių
neįsigijo. Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad nepilnamečio
vaiko poreikiai, kurie vaikui augant didėja, yra didesni nei jie buvo 2008-06-18 sprendimo priėmimo metu. Vaiko
materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir
laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31
str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų
įstatymo 16 str.). Vaikui,
atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos
materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto,
kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas,
įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir
panašiai. Todėl taikant LR CK 3.192 str. 3 d. įtvirtintą proporcingumo principą,
pagrindo mažinti priteistą materialinio išlaikymo dydį dėl iš esmės
pasikeitusios ieškovo turtinės padėties nėra. Vadovaudamasi aukščiau nurodytais
motyvais teisėjų kolegija atmeta ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą
argumentus, kaip teisiškai nepagrįstus.
Teisėjų kolegija
sutinka su ieškovės apeliaciniu skundu ir laiko, jog pirmos instancijos teismas
nepagrįstai sumažino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimu iš ieškovo priteistą vaiko išlaikymo dydį nuo 600 Lt iki 500 Lt per mėnesį. Byloje
nenustatyta pagrindų, dėl kurių galima būtų buvę sumažinti ieškovo teikiamo
nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį.
Remdamasi
nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos
teismas neteisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų
vertinimą, taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo
dydžio pakeitimą (LR CK 3.192 str. 3 d., 3.201 str. 1 d.), todėl
pirmos instancijos teismo sprendimas naikinamas
ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo A. Š. ieškinys
atmetamas (LR CPK 185
str., 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Priėmus byloje
naują sprendimą, iš naujo paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos
(LR CPK 93 str. 4 d.). Atsakovė patyrė 726 Lt advokato
teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, susijusių su narinėjama
byla (b.l. 149, 150). Atsakovės patirtos išlaidos pirmos instancijos teisme
neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar
advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2
p. nurodyto dydžio, advokatas atstovavo atsakovę teisme, surašė atsiliepimą,
todėl atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, patirtos išlaidos yra
pagrįstos. Be to, atsakovė patyrė 242 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą
apeliacinės instancijos teisme. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, jai iš
ieškovo turi būti priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.),
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atsakovei iš ieškovo priteistina 726 Lt
išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmos instancijos teisme ir 242 Lt –
apeliacinės instancijos teisme. Be to, patenkinus atsakovės apeliacinį skundą,
valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos
teisme – 59 Lt ir apeliacinės instancijos teisme – 11,30 Lt priteistinos iš
ieškovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96
str.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325
str., 326
str. 1 d. 2 p., 331
str., teisėjų kolegija
n
u t a r i a:
Vilniaus miesto
1 apylinkės teismo 2010 sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. Š.
ieškinį atmesti.
Priteisti iš
ieškovo A. Š. 968 (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis)
litus bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. Z. ir 70,30 Lt
(septyniasdešimt litų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kolegijos
pirmininkas Andžej Maciejevski
Teisėjos Dalia
Višinskienė
Virginija
Volskienė