Civilinė byla
Nr.2S-714-345/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
122.2.; 122.4.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m.
birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir
Andžejaus Maciejevskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
suinteresuoto asmens I. M. atskirąjį
skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d.
nutarties, kuria pareiškimas tenkintinas
civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą
suinteresuotiems asmenims S. M., I.
M., UAB „Vilniaus energija“, dėl sprendimo ir vykdymo tvarkos išaiškinimo.
Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį
skundą,
n u s t a t ė :
antstolis A.
B. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas išaiškinti sprendimo ir vykdymo
tvarką, nustatyti prievolės pobūdį ir išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto
galimybes vykdomosiose bylose. Nurodė, jog pagal teismo išduotus vykdomuosius
dokumentus vykdė skolų išieškojimą iš skolininko S. M..
Skolų išieškoti nepavyko, nes skolininkas turto neturi, nedirba, pajamų
negauna. Vykdant išieškojimą buvo areštuotas skolininko sutuoktinės
M. I. nekilnojamasis turtas, o skolininkas pateikė
prašymą nuimti areštą taikomą suinteresuoto asmens turtui. Kadangi sutuoktiniai
pagal prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai ir priklausomai
nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro
sutuoktinių turto, iš asmeninio turto, iš bendro turto sutuoktinio dalies, iš
asmeninio turto, kai prievolė yra solidari, o bendro turto nepakanka, pagal
teismų praktiką prievolės pobūdžio nustatymas, taip pat galimybės išieškoti iš
bendro sutuoktinių turto konstatavimas yra teismo prerogatyva.
Suinteresuotas
asmuo UAB „Vilniaus energija“ iš esmės sutiko su pareiškimu. Nurodė, kad
prievolė mokėti už šilumą yra solidari, nors sutartis sudaryta vieno
sutuoktinio vardu ir kito sutuoktinio sutikimo nereikia. Tokiais atvejais kai
skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius gali nukreipti skolos išieškojimą
ir į kito sutuoktinio asmeninį turtą.
Suinteresuotas
asmuo S. M. iš dalies nesutiko su pareiškimu, bei prašė
nuimti areštą taikomą skolininko butui. Nurodė, jog Vilniaus miesto pirmas
apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-8418-28/2003 priėmė nutartį, kuria
nustatė, jog S. M. priklauso ¼ buto, o I.
M. – ¾ buto dalys. S. M. buto dalis buvo parduota jo
pasiūlytam pirkėjui (I. M.), todėl suinteresuotas asmuo I. M. tapo vienintele buto savininke, valdanti jį asmeninės
nuosavybės teise. Antstolis gali vykdyti išieškojimą tik iš to asmens, kuris
nurodytas vykdomajame dokumente. Suinteresuotas asmuo I. M. nėra
skolininkas vykdymo procese, todėl negali būti vykdomas išieškojimas iš jos
turto ir negali būti areštuojamas jos turtas. Areštuotame bute gyvena
suinteresuoti asmenys ir du jų nepilnamečiai vaikai, vienas kurių yra su
negalia. Be to, pats suinteresuotas asmuo yra tik dalinai darbingas po patirto
insulto.
Vilniaus
miesto antras apylinkės teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškimą
tenkino. Išaiškino, kad Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2001 m. vasario
28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1579-18/2001; Vilniaus miesto
antro apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje
byloje Nr. 2-4562-03/2001; Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2001 m.
gruodžio 4 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 8-410-09/2001,
priteistos sumos yra bendrosios solidariosios sutuoktinių S.
M. ir jo sutuoktinės I. M. prievolės, kurios gali
būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Konstatavo, kad skolininko skola
susidarė už šiluminę energiją, kuri buvo teikiama skolininko gyvenamajam namui
2000-2001 metais ir priverstinio skolos išieškojimo vykdymo išlaidų. Skola
susidarė suinteresuotiems asmenims esant santuokoje. Prievolė skirta bendram
šeimos namų ūkiui, bendram turtui išlaikyti. LR CK 3.92 straipsnio 3 dalyje
įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio
sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito
sutuoktinio sutikimas. Teisės aktuose nenurodyta, kad sudaryti šiluminės
energijos tiekimo sutarčiai reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas,
todėl galioja LR CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Be to,
pagal LR CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti
sandorius būtinus išlaikyti šeimos ūkį ir pagal tokias prievoles sutuoktiniai
atsako solidariai. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas S.
M. savo vardu registruoto turto neturi, nedirba, kitų pajamų negauna.
Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad prievolė už šilumos energiją teikiamą
gyvenamajam šeimos namui yra bendroji solidari sutuoktinių prievolė, kuri
vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 str.). Šios prezumpcijos
suinteresuoti asmenys nenuginčijo, todėl pareiškimas tenkintinas.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I.
M. prašo Vilniaus miesto antras
apylinkės teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti
nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog nutartis
prieštaringa, neįvertintos bylos aplinkybės, bei įrodymai. Iš nutarties nėra
aišku, ar išieškojimas gali būti vykdomas tik iš sutuoktinių bendro turto ar ir
iš asmeninės nuosavybės. Tik ¼ buto dalis, kurią apeliantė
įsigijo iš varžytinių yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nesutinka su
teismo išvada, jog skolininko S. M. skola yra bendra
sutuoktinių skola. Teismas neįvertino aplinkybės, jog skola buvo priteista iš
skolininko S. M.. Išieškojimas buvo nukreiptas į jo
asmeninį turtą, todėl ir šiuo atveju išieškojimas turi būti nukreiptas tik į S. M. turtą.
Atsiliepimu
į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus
energija“ prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimu
į atskirąjį skundą antstolis A. B.
prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Atskirasis
skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas
apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo)
skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar
pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir
faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės,
reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338
str.).
LR
Konstitucijos 109 str. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo
tik teismai. Teismai šią misiją įgyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir
priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Teismo sprendimo priėmimu
procesas paprastai nesibaigia, nes teismo sprendimas turi būti įgyvendintas.
Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu
įgyvendinama teisė į teisminę gynybą ir
turint galutinį teismo sprendimą, asmuo turi teisę reikalauti šį sprendimą
įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas
(LR CPK 18 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra
neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip
pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (LR CPK 278 str. 1 d.).
Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme
įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad
šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (LR CPK 589 str. 1 d.). Kasacinio
teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek LR CPK 278 str. 1
d., tiek 589 str. 1 d.) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo
trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir
kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr.
3K-3-238/2007). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo
procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką.
Nagrinėjamoje
byloje antstolis prašė išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymo tvarką
nurodant, ar galima vykdyti skolų išieškojimus iš skolininko sutuoktinės turto,
nes skolos įgytos santuokos metu.
Šaliai, dėl
kurios sprendimas priimtas, nevykdant sprendimo geranoriškai, vadovaujantis CPK
VI dalies normomis įvykdomas priverstinai. Vykdymo procese išieškojimą iš
skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios
teisės subjektas – antstolis. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui
nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų
dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Pagal LR
CPK 648 str. 1 d. 4, 7 p., vykdomajame rašte, be kitų privalomų rekvizitų, turi
būti pažodžiui nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis ir pilnas skolininko pavadinimas,
asmens kodas ir adresas. Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio,
vykdomasis dokumentas išieškoti iš jo asmeninio turto negali būti išduotas.
Pakeisti teisingumo aktą – teismo sprendimą (res judicata) – antstolio patvarkymu (LR CPK 613, 756 str.)
reikštų LR CPK 586 str. pažeidimą, t.y., vykdymo veiksmai būtų atlikti be
vykdomojo dokumento.
Sutuoktiniai
pagal prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Tuo atveju, kai
sutuoktinių kaip skolininkų pareiga yra solidarioji, kreditorius turi teisę
reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai (skolininkai), tiek bet
kuris iš jų skyrium (LR CK 6.6 str. 4 d.). Kreditoriui pasirinkus solidariąją
prievolę reikalauti įvykdyti iš vieno sutuoktinio, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje skolininku bus nurodytas tik vienas,
t.y., kreditoriaus pasirinktas sutuoktinis (skolininkas). Tačiau net ir esant
solidariajai prievolei, jeigu jai įvykdyti nepakanka atsakovu buvusio
sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro sutuoktinių turto, nesant
teismo sprendimo, antstolis neturėtų įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimo
į kito sutuoktinio asmeninį turtą. Kasacinio teismas yra išaiškinęs, kad jeigu
sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio
sutuoktinių turto (LR CK 3.113 str.) yra galimas tik tuo atveju, kai dėl
sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. Tik tada yra pagrindas
išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio
sutuoktinio turto įvykdyti teisėtai.
Nagrinėjamu atveju
teismo sprendimais skolos priteistos iš skolininko S. M.,
o vykdomuosiuose raštuose skolininku nurodytas tik S. M..
Kolegijos nuomone teismo sprendimas ir
vykdomieji dokumentai yra aiškūs, taigi nebuvo pagrindo aiškinti jų vykdymo ir
konstatuoti, jog teismo sprendimais skolos priteistos iš sutuoktinių solidariai
ir išieškojimas gali būti vykdomas iš abiejų sutuoktinių turto. Kadangi aiškus
tiek teismo sprendimų tiek vykdomųjų dokumentų turinys, pirmos instancijos
teismo nutartis naikintina ir antstolio prašymas išaiškinti teismo sprendimus
ir vykdomuosius dokumentus, atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio
proceso kodekso 336 str., 337 str. 2 p., kolegija,
n u t a r ė :
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009
m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir antstolio A. B. prašymą
atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo antstolio A. B. a.k. 11,30 Lt pašto išlaidų valstybei apeliacinės
instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkas Henrichas Jaglinskis
Teisėjai Dalia
Višinskienė
Andžej Maciejevski