Administracinė byla Nr. I-1190-739-2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00269-2014-1

                                                Procesinio sprendimo kategorija: 11.2.; 74.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, 

sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,             

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, atstovui K. Ch.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. I. ir  V. U. prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus ir

n u s t a t ė:

pareiškėjos prašymu(2-3b.l.) ir papildytu prašymu(17b.l.) (toliau – tekste prašymas) kreipėsi į teismą prašydamos atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjų tėvo P. N. valdytą miško žemės sklypą, esantį Paežerio kaime Panevėžio rajone, bei pateikti P. N. miško žemės valdymą nuosavybės teise patvirtinančius dokumentus (2-3, 17 b. l.). Pareiškėjos į teismo posėdį neatvyko, joms apie teismo posėdį tinkamai ir laiku pranešta (32, 33 b. l.).

Prašyme pareiškėjos nurodė, kad 2003 m. birželio mėn. Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus Vadoklių seniūnijai pateikė prašymą ir nuosavybės teises patvirtinančius bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus dėl P. N. nuosavybės teise priklausiusio miško žemės sklypo grąžinimo. Pareiškėjos teigė, kad pateikus prašymą, jos nebuvo informuotos apie tai, kad trūksta nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Pradžioje pareiškėjos buvo informuotos, kad dėl miško grąžinimo gali tekti kreiptis į teismą, tačiau praėjus porai metų Vadoklių seniūnijos darbuotoja A. Ž. informavo, kad komisija nutarė, jog miškas bus grąžintas ir į teismą kreiptis nereikės. Nuo to laiko iš minėtos Vadoklių seniūnijos darbuotojos nebuvo gauta jokių žinių, nors dėl miško grąžinimo telefonu buvo teirautasi ne kartą. Pareiškėjos teigia, kad Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius nepriėmė jokio sprendimo dėl pateikto prašymo atkurti nuosavybės teises į P. N. priklausantį mišką ir nebuvo gautas joks atsakymas dėl administracinės procedūros vykdymo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Pareiškėjos 2013-10-03 raštu kreipėsi į  Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių, kuris 2013-11-26 atsakyme nurodė, kad trūksta nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, ir kad yra praleisti įstatymo nustatyti terminai. Pareiškėjos mano, kad dėl galimai nesąžiningų Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus Vadoklių seniūnijos darbuotojų veiksmų nebuvo laiku pateikti visi dokumentai. Pareiškėjos tvirtino, kad priešingu atveju, kaip rūpestingi ir atidūs asmenys, būtų ėmusios reikalingų priemonių papildomiems dokumentams gauti ir juos pateikti. Pareiškėjų nuomone, nurodytos aplinkybės turėtų būti pripažintos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis ir įstatymo nustatyti terminai turėtų būti atnaujinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Panevėžio skyriaus (toliau – ir Panevėžio skyrius), atsiliepimuose nurodė, kad klausimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo palieka spręsti teismo nuožiūra (20-22, 31-32 b. l.). Nurodė, kad pareiškėjų prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. N. nuosavybės teise valdytą žemę buvo pateikti 1993 m. rugsėjo 9 d., tai yra, pateikti nepraleidus įstatymo nustatyto termino. Panevėžio skyriuje 2013 m. spalio 3 d. buvo gautas pareiškėjų prašymas atnaujinti prašymą dėl P. N. priklausiusios žemės grąžinimo. Pažymėjo, kad Panevėžio skyrius neturi duomenų, jog koks nors susirašinėjimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo su pareiškėjomis vyko ankščiau. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra „Panevėžio apsk. Vadoklių valsč. Paežerio km. Žemės banko žemės sklypo Nr. 2 parduoto P. N. ir K. J. planas, padarytas 1939 m., tačiau byloje esančiame 1940 m. sausio 18 d. Žemės ūkio ministerijos leidime Nr. 443 tik nurodoma, kad leidžiama K. J.. ir P. N. įsigyti iš Žemės banko 16 ha 21 arą, todėl mano, kad pareiškėjos turėtų pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad žemės sklypas iki nacionalizacijos priklausė P. N. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas, remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais, prašė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Prašymas tenkinamas.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

P. N. nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuosavybės teisių atkūrimo  byla) patvirtina, kad pareiškėjos prašymus tuometinei Panevėžio rajono Vadoklių apylinkės agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į P. N. valdytą žemę pateikė 1993 m. rugsėjo 9 d., nurodydamos, kad 8,07 ha žemės plotą (iš jo 8 ha miškų žemės), tuometinėje Panevėžio apskrityje, Vadoklių valsčiuje, Paežerio kaime (pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą – Panevėžio r. Vadoklių apyl., Paežerio km.) valdė buvęs savininkas, pareiškėjų tėvas P. N. Pareiškėjos prašo teismo atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. N. valdytą miško žemės sklypą, esantį Paežerio kaime Panevėžio rajone, bei pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjos prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė 1993 m. rugsėjo 9 d. , t. y. įstatymo nustatytu terminu, daro išvadą, kad šis terminas nėra praleistas, todėl spręsti klausimą dėl jo atnaujinimo nėra pagrindo. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime, bei jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjų prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pateikti nepraleidus įstatymo nustatyto termino (22 b. l.).

Civilinės būklės aktų įrašų ir liudijimų duomenys patvirtina, jog pareiškėjos S. I. ir V. U. yra P. N., mirusio (duomenys neskelbtini), dukros. Pagal Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantį 1993 m. rugsėjo 15 d. susitarimą nustatyta, kad P. N. sutuoktinė P. N. teisę pretenduoti į buvusio savininko P. N. nekilnojamąjį turtą perleido dukterims S. I. ir V. U. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos, proceso dalyvių rašytiniais dokumentais, šios bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos 2003-06-26 prašymais kreipėsi į Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamos atmatuoti natūra buvusio savininko P. N. žemę (mišką), esančią Paežerio kaime, Vadoklių seniūnijoje. Be to, tokio pat turinio prašymu 2005-04-26 pareiškėja V. U., veikdama pagal įgaliojimą ir pareiškėjos S. I. vardu, kreipėsi pakartotinai į Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrių. Pareiškėja V. U., veikdama pagal įgaliojimą ir pareiškėjos S. I. vardu, 2013-10-11 prašymu kreipėsi į Panevėžio skyrių, prašydama atnaujinti P. N. nuosavybės teisėmis valdyto miško žemės grąžinimo nagrinėjimo klausimą. Panevėžio skyrius 2013-11-26 pateikė pareiškėjai atsakymą, kad yra praleisti įstatymo nustatyti terminai (6 b. l.). Pažymėtina, kad nors Panevėžio skyrius minėtame atsakyme nurodo, kad yra praleisti ne tik dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, pateikimo bet ir prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo terminai, tačiau šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjos prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė nepraleidusios įstatymo nustatyto termino.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjos, patenkančios į Atkūrimo įstatymo nustatytą piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, praleido Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti buvusio savininko P. N. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėjos termino atnaujinimą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad jos nebuvo tinkamai ir laiku informuotos apie dokumentų trūkumą.

Atkūrimo įstatyme nenurodytos priežastys, kurioms esant turėtų būti atnaujinamas terminas prašymui ir dokumentams pateikti. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis priežastimis laikytinos tokios aplinkybės, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai jos turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-649/2009).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios rūpinosi savo teisių įgyvendinimu. Teismas taip pat pažymi, jog apie tai, kad pateikti ne visi reikalingi dokumentai, pareiškėjos iki 2013-11-26, kai buvo išnagrinėtas jų 2013-10-11 prašymas, tinkamai nebuvo informuotos, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjoms būtų nurodyta, kokių konkrečių dokumentų trūksta ir iki kokio termino jie turi būti pateikti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tuometinio Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, atsakingi už nuosavybės teisių atkūrimą, ne visiškai tinkamai atliko jiems pavestas funkcijas ir tuo sutrukdė pareiškėjoms laiku įgyvendinti jų teises į nuosavybės teisių atkūrimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, daroma išvada, kad pareiškėjos Atkūrimo įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pažymėtina, kad šioje byloje nėra nagrinėjama ir sprendžiama dėl P. N. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą patvirtinančių dokumentų pakankamumo nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi tai yra trečiojo suinteresuotojo asmens diskrecija ir sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi priimti būtent trečiasis suinteresuotas asmuo. Tačiau nepakankant rašytinių P. N. nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, pareiškėjos gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsniu 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

atnaujinti terminą pareiškėjoms V. U. ir S. I. pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – miško žemės sklypą, esantį Panevėžio rajone, Paežerio kaime.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos              :                                                                                                                Dalia Pranckienė

                                                              Irena Varžinskienė

                                                               Dalytė Zlatkuvienė