Civilinė byla Nr. 2S-1870-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04528-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-9533-1126/2021 pagal pareiškėjo antstolio R. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys byloje – E. Ž. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Antstolis R. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas skirti E. Ž. 5,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomojo nurodymo dieną nuo 2019 m. gegužės 28 d.

2.       Pareiškime nurodė, kad jis vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 27 d. išduotą privalomąjį nurodymą dėl E. Ž. įpareigojimo išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai rekonstruotą atraminės sienutės viršutinę dalį (naujai įrengtą), kurios ilgis apie 20,50 m, aukštis apie 0,60 m, bei vielos tinklo tvorą su metaliniais stulpais, esančią ant atraminės sienutės, adresu (duomenys neskelbtini) 33, Kaune (šiaurinėje sklypo pusėje). Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-474-475/2019, kuri įsiteisėjo 2019 m. gegužės 28 d., pagrindu E. Ž. buvo paskirta 300,00 Eur bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą. Tačiau net ir po baudos paskyrimo antstoliui nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad E. Ž. ėmėsi kokių nors veiksmų privalomojo nurodymo įvykdymui, todėl, antstolio įsitikinimu, būtina taikyti įstatyme numatytas periodinės baudos sankcijas skolininko atžvilgiu, nes vienkartinė bauda, kaip sankcija, neveiksminga.

3.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė tenkinti antstolio pareiškimą, neapsiribojant antstolio prašomos skirti baudos dydžiu ir skirti skolininkui E. Ž. iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2019 m. gegužės 28 d.) iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos antstolio pareiškimui tenkinti. Suinteresuoto asmens nuomone, tik periodinė, o ne fiksuota vienkartinė bauda galėtų paskatinti skolininką vykdyti privalomąjį nurodymą.

4.       Suinteresuotas asmuo E. Ž. prašė antstolio R. B. prašymo netenkinti, kadangi terminas įvykdyti reikalavimą buvo praleistas ne dėl jo kaltės, bet Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai elgiantis neteisėtai – neišnagrinėjus jo 2019 m. kovo 27 d. prašymo ištaisyti galimą klaidą vertinant savavališkos statybos rūšį. Jeigu teismas vis dėlto nuspręstų skirti jam baudą, prašo reikalavimui dėl baudos skyrimo taikyti ieškinio senatį ir neskirti baudos už ilgesnį nei įstatyme numatytas maksimalus 6 mėnesių laikotarpis.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi antstolio R. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino, t. y. skyrė suinteresuotam asmeniui E. Ž. 600 Eur baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-170727-00082 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas taip pat nurodė, kad jeigu E. Ž. savavališkos statybos padarinių iki nutarties įsiteisėjimo nepašalins, nutarčiai įsiteisėjus taikyti jam 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas pažymėjo, kad bauda skiriama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.

6.       Teismas nustatė, kad antstolio R. B. kontoroje nuo 2018 m. birželio 8 d. vykdoma vykdomoji byla Nr. 0085/18/01027 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 27 d. privalomąjį nurodymą, kuriuo E. Ž. įpareigotas iki 2018 m. sausio 26 d. (pratęsta iki 2018 m. balandžio 26 d.) nugriauti rekonstruotos atraminės sienutės viršutinę dalį (naujai įrengta) kurios ilgis apie 20,50 m aukštis apie 0,60 m, bei vielos tinklo tvorą su metaliniais stulpais, esančią ant atraminės sienutės, adresu (duomenys neskelbtini) 33, Kaune (šiaurinėje sklypo pusėje), sutvarkyti statybvietę. Be to, teismas, susipažinęs su teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-474-475/2019, skyrė E. Ž. 300 Eur baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis šioje dalyje Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. Tačiau, antstolis 2021 m. sausio 22 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu konstatavo, kad 2020 m. gruodžio 22 d. nuvykus ir patikrinus, nustatyta, jog atraminės sienelės viršutinė dalis, kurios ilgis apie 20,50 m, aukštis apie 0,60 m, bei vielos tinklo tvora su metaliniais stulpais esanti ant atraminės sienutės, adresu (duomenys neskelbtini) 33, Kaune, neišardyta.

7.       Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad baudos paskyrimas Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi nepasiekė savo tikslų – neteisėtos statybos padariniai nebuvo pašalinti. Be to, teismas nenustatė, kad E. Ž. būtų ėmęsis kokių nors veiksmų siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, sprendė, kad suinteresuotam asmeniui E. Ž. turi būti skiriama tęstinė 5,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, laikotarpiu nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Be to, už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki šios nutarties priėmimo dienos teismas taip pat nusprendė skirti fiksuotą 600 Eur dydžio baudą, kuri, teismo vertinimu, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinus, kad ankstesnė teismo skirta sankcija tikslo nepasiekė.

8.       Teismas kritiškai vertino E. Ž. argumentus, jog jam negavus atsakymo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos į 2019 m. kovo 27 d. prašymą, jis buvo įsitikinęs, kad inspekcija 2014 m. atlikto atraminės sienutės remonto nebelaiko savavališka statyba. Teismas sprendė, kad susidariusią padėtį lėmė ne objektyvios (valstybės institucijų kliudymas ar nepagrįstas delsimas skolininkui aktyviai įgyvendinant statytojo pareigas), o būtent subjektyvios priežastys – remonto (statybos) darbų vykdymas neturint leidimo bei vėlesnis nerūpestingumas nesiaiškinant prašymo patenkinimo klausimo.

9.       Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-964-273/2019, E. Ž. buvo išaiškinta, jog tam, kad būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, vien ginčo tvoros kapitalinio remonto projekto nepakanka – yra būtini visų ginčo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 33, Kaune, bendrasavininkų bei kaimyninių sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) 31 ir 35, Kaune, savininkų sutikimai. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra įrodymų, kad šie sutikimai būtų gauti, todėl vertino, jog E. Ž. teiginiai, susiję su prašymais valstybės institucijoms pašalinti klaidas, ištaisant klaidą vertinant statybos rūšį, tėra gynybinė pozicija, nes tokio prašymo patenkinimas iš esmės nelemtų E. Ž. teisės (gauti statybą leidžiantį dokumentą) atsiradimo.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Atskiruoju skundu E. Ž. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir antstolio R. B. pareiškimą atmesti. Apeliantas taip pat prašo spręsti, ar Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta neįtraukus byloje dalyvauti suinteresuotu asmeniu (trečiuoju asmeniu) D. J., nėra neteisėta ir neturėtų būti panaikinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad susidariusią padėtį lėmė ne objektyvios (valstybės institucijų kliudymas ar nepagrįstas delsimas skolininkui aktyviai įgyvendinant statytojo pareigas) priežastys. Anot apelianto, būtent Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos netinkamas E. Ž. 2019 m. kovo 27 d. prašymo patikslinti statybos rūšį nagrinėjimas – nenurodymas, kaip išspręstas E. Ž. prašymas, pagrįstas jis ar nepagrįstas, atsakymo į prašymą neišsiuntimas E. Ž. jo prašyme nurodytu el. paštu, 2019 m. balandžio 18 d. atsakymo atsiuntimas tik 2021 m. rugsėjo 6 d., akivaizdžiai patvirtina, kad E. Ž. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo, objektyviai vertinat, negalėjo įvykdyti anksčiau;

1.2.                      Skundžiamos nutarties motyvai, kurių pagrindu E. Ž. paskirtos baudos, yra nepagrįsti, pateikti teismui neįsigilinus į bylos esmę, tinkamai neįvertinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 18 d. rašto Nr. (15.2)-2D-5352 turinio ir prasmės, formaliai vadovaujantis nebeaktualiais Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties motyvais (dėl sutikimų gavimo);

1.3.                      E. Ž. turi galimybę įteisinti ginčo savavališką statybą, tačiau tai priklauso ne tik nuo jo. Juolab, kad po Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 18 d. rašto nebeaišku, kokios savavališkos statybos rūšies – rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto – padarinius E. Ž. privalo pašalinti. Toks teisinis neapibrėžtumas, galimi neaiškumai, netgi ir ginčai, jų sprendimas bei išsprendimo trukmė objektyviai nepriklauso vien nuo E. Ž. valios – visa tai gali pareikalauti daugiau laiko, nei įsiteisės skundžiama nutartis. Vadinasi, E. Ž. baudimas pinigine bauda už kiekvieną dieną, kurią dar nėra gautas statybos leidimas, akivaizdžiai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų;

1.4.                      Skundžiama nutartimi bauda buvo skirta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai, t. y. tam subjektui, nuo kurio šiuo atveju priklauso statybos leidimo (ne)išdavimas ir išdavimo laikas. Todėl inspekcija gali būti suinteresuota, kad savavalinė statyba būtų kuo ilgiau neįteisinta ir E. Ž. už kiekvieną dieną mokėtų jai baudas. Visa tai gali labai apsunkinti ir užtęsti statybos leidimo gavimo procesą, ypač atsižvelgiant ir į ligšiolinę E. Ž. bendravimo su inspekcija patirtį;

1.5.                      Atraminės sienelės su tvora kapitalinis remontas buvo atliktas ne vien E. Ž., bet ir kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 31, Kaune, namo bendrasavininkės D. J. lėšomis ir bendru sutarimu. Ši atraminė sienelė pastatyta ant (duomenys neskelbtini) 31 ir (duomenys neskelbtini) 33 žemės sklypų ribos, todėl jos dalį nugriovus, dėl skirtingų žemės sklypų aukščių žemėmis bus užverstas (duomenys neskelbtini) 31 sklype labai arti atraminės sienelės pastatytas gyvenamasis namas. Taigi, šiuo atveju E. Ž. baudimo klausimas yra susijęs su savavališkos statybos padarinių šalinimu, tai yra, tarsi, bendro neteisėtos statybos padarinių šalinimo proceso dalis, po kurios galimas ir priverstinis statinio nugriovimas, kas reiškia, kad šis klausimas yra susijęs ir su trečiųjų asmenų teisėmis, todėl teismas privalėjo tokį asmenį įtraukti byloje dalyvauti suinteresuotu (trečiuoju) asmeniu.

11.       Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį byloje palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1.                      Skolininkas teigia, jog jam neaišku kokios rūšies savavališkos statybos padarinius – rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto – jis privalo pašalinti. Tačiau jis nepasinaudojo teise skųsti privalomąjį nurodymą. Taigi, inspekcija teisėtai surašė privalomąjį nurodymą, kuris įstatymo nustatytais pagrindais įgijo vykdomąją galią, todėl atskirajame skunde nurodyti skolininko argumentai nepagrįsti ir atmestini;

2.2.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 771 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sankcijų taikymą už privalomųjų nurodymų neįvykdymą. Kadangi skolininkas privalomojo nurodymo nustatytu terminu neįvykdė, t. y. nepateikė leidimo rekonstruoti nesudėtingąjį statinį tikslu pašalinti savavališkos statybos padarinius, neišardė privalomajame nurodyme nurodytos savavališkai rekonstruotos atraminės sienutės viršutinės dalies (naujai įrengta) kurios ilgis apie 20,50 m, aukštis apie 0,60 m, bei vielos tinklo tvoros su metaliniais stulpais esančios ant atraminės sienutės, adresu (duomenys neskelbtini) 33, Kaune, todėl privalo prisiimti ir dėl privalomojo nurodymo nevykdymo kylančias neigiamas pasekmes, reglamentuotas CPK 771 straipsnyje;

2.3.                      Byloje nebuvo ir nėra sprendžiamas statybų projektinės dokumentacijos rengimo ir (ar) statybas leidžiančio (savavalinę statybą įteisinančio) dokumento gavimo (išdavimo) klausimas, t. y. nagrinėjamas tik konkretus klausimas dėl inspekcijos privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka, todėl atskirojo skundo argumentas dėl bylos išnagrinėjimo, neįtraukus į bylą suinteresuoto asmens, yra nepagrįstas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, turėtų vertinti ir vadovautis baudų skyrimo vykdymo procese reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, ir spręsti, ar pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ar ne, neišplėsdamas bylos nagrinėjimo ribų.

12.       Apeliantas E. Ž. Kauno apygardos teismui 2021 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2S-1870-601/2021 sustabdyti iki Regionų apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėtas jo skundas administracinėje byloje Nr. I3-10004-554/2021. Nurodė, kad 2021 m. spalio 5 d. skundu ir 2021 m. lapkričio 3 d. patikslintu skundu jis kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento neteisėtų veiksmų – jo 2019 m. kovo 27 d. ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. prašymų patikslinti savavališkos statybos darbų rūšį neišnagrinėjimo. Išnagrinėjus šiuos skundus turėtų būti pripažinta, kad ne dėl suinteresuoto asmens E. Ž. kaltės, o dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų kaltės – neinformavimo E. Ž. apie 2019 m. kovo 27 d. jo prašymo nagrinėjimą ir jo prašymų patikslinti savavališkos statybos darbų rūšį neišnagrinėjimo, suinteresuotas asmuo E. Ž. neturėjo galimybės ir šiuo metu neturi galimybės pašalinti savavališkos statybos padarinius, gaudamas statybą leidžiantį dokumentą. Todėl šioje administracinėje byloje priimtas sprendimas turėtų tik patvirtinti, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui E. Ž. bauda buvo paskirta nepagrįstai, kaip kad jis yra įsitinęs ir teigia atskirajame skunde.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo

14.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neįtraukęs suinteresuotu asmeniu D. J., kurios teisėms ir pareigoms turi įtakos savavališkos statybos padarinių šalinimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

15.       CPK 266 straipsnis draudžia teismui nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o nusprendimas dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Sisteminis CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais atvejais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, siekiama užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. ši teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).

16.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo antstolio R. B. prašymą skirti E. Ž. baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 27 d. privalomojo nurodymo nevykdymą. Šiuo nurodymu E. Ž. buvo įpareigotas iki 2018 m. sausio 26 d. (pratęsta iki 2018 m. balandžio 26 d.) nugriauti rekonstruotos atraminės sienutės viršutinę dalį (naujai įrengta), kurios ilgis apie 20,50 m, aukštis apie 0,60 m, bei vielos tinklo tvorą su metaliniais stulpais, esančią ant atraminės sienutės, adresu (duomenys neskelbtini) 33, Kaune (šiaurinėje sklypo pusėje), sutvarkyti statybvietę. Taigi, teismas, taikydamas procesinio poveikio priemones skolininkui vykdymo procese, nesprendė jokių klausimų, susijusių su D. J. teisėmis ir pareigomis. Todėl darytina išvada, jog D. J. neįtraukimas į šią nagrinėjimą bylą nesudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.

Dėl civilinės bylos (ne)stabdymo

17.       Apeliantas prašo šią civilinę bylą sustabdyti CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu iki Regionų apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėtas jo skundas administracinėje byloje Nr. I3-10004-554/2021.

18.       Remiantis CPK 1623 straipsniu, bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 164 straipsnio 4 punkte yra numatyta teisė teismui sustabdyti civilinę bylą kitais (CPK nenumatytais) atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą.

19.       Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad administracinė byla pagal E. Ž. skundą (ir patikslintą skundą) Regionų apygardos administraciniame teisme iki šios civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nėra iškelta (skundas nėra priimtas). Taigi, jau vien dėl to nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą ir stabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išnagrinėtas jo skundas dar neiškeltoje administracinėje byloje.

20.       Kita vertus, net jeigu ir būtų iškelta administracinė byla pagal E. Ž. patikslintą skundą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinės bylos nagrinėjimas neturi jokios įtakos apeliacine tvarka sprendžiamam klausimui – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio prašymas taikyti procesinio poveikio priemones skolininkui vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui. Kaip matyti iš prie apelianto prašymo pateikto patikslinto skundo, adresuoto Regionų apygardos administraciniam teismui, turinio, apeliantas minėtu patikslintu skundu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. 2D-14695 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. balandžio 18 d. raštą Nr. (15.2)-2D-5352 bei pataisyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 17 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-20170717-00062 ir 2017 m. liepos 27 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170727-00082 klaidingai nurodytą statybos rūšį „statinio rekonstravimas“ į „statinio kapitalinis remontas“. Iš šių reikalavimų formuluočių akivaizdu, jog E. Ž. inicijuojamoje administracinėje byloje nekvestionuoja nei 2017 m. liepos 27 d. privalomojo nurodymo teisėtumo, nei šio nurodymo (ne)įvykdymo fakto, taip pat neprašo pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Taigi, net jeigu būtų iškelta administracinė byla pagal E. Ž. patikslintą skundą, jos baigtis niekaip negalėtų lemti šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos baigties, nes tiek tenkinus patikslintą skundą, tiek jį atmetus, esminė aplinkybė, kuri reikšminga šios bylos išnagrinėjimui, nepasikeistų – privalomasis nurodymas liktų nenuginčytas ir galiojantis (vykdytinas), jis nebuvo įvykdytas iki antstolis R. B. kreipimosi į Kauno apylinkės teismą dienos ir nėra įvykdytas iki šiol. Todėl ginčo inicijavimas Regionų apygardos administraciniame teisme negali būti laikomas atveju, sudarančiu būtinybę stabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio prašymas taikyti procesinio poveikio priemones skolininkui vykdymo procese, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl ginčo esmės

21.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jam paskirta bauda CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo nevykdymą, kadangi, jo nuomone, jis turi galimybę įteisinti ginčo savavališką statybą, tačiau tai priklauso ne tik nuo jo valios. Juolab, kad jam nėra aišku, kokios savavališkos statybos rūšies – rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto – padarinius jis privalo pašalinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

22.       Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, teismas, nustatęs, jog skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi, CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą. Be to, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu arba nesiima priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą (įteisinti savavališką statybą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

23.       Nagrinėjamu atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 27 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-170727-00082, kuriuo iš statytojo E. Ž. pareikalavimo ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 26 d. savo lėšomis pašalinti statybos padarinius – nugriauti rekonstruotos atraminės sienutės viršutinę dalį (naujai įrengta), kurios ilgis apie 20,50 m, aukštis apie 0,60 m, bei vielos tinklo tvorą su metaliniais stulpais, esančią ant atraminės sienutės, adresu (duomenys neskelbtini) 33, Kaune, (šiaurinėje sklypo pusėje), bei sutvarkyti statybvietę. Terminas nurodymui vykdyti vėliau buvo pratęstas iki 2018 m. balandžio 26 d.

24.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, patikrinusi privalomojo nurodymo vykdymą, 2018 m. gegužės 7 d. konstatavo jo nevykdymą, todėl 2018 m. birželio 5 d. kreipėsi į antstolį R. B., prašydama priimti vykdyti privalomąjį nurodymą priverstinai. Antstolio R. B. kontoroje 2018 m. birželio 8 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0085/18/01027.

25.       Antstolis 2018 m. birželio 18 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S-18-85-5842, kuriuo buvo konstatuota, kad atraminės sienutės viršutinė dalis (naujai įrengta), kurios ilgis apie 20,50 m, aukštis apie 0,60 m, bei vielos tinklo tvora su metaliniais stulpais ant atraminės sienutės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) 33, Kaune (šiaurinėje sklypo pusėje), neišardyta. O 2018 m. liepos 18 d. antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

26.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-474-475/2019, E. Ž. buvo paskirta 300,00 Eur bauda už privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-170727-00082 nevykdymą laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas taip pat nutarė taikyti E. Ž. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomojo nurodymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, jeigu jei E. Ž. savavališkos statybos padarinių iki nutarties įsiteisėjimo nepašalins. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-964-273/2019, panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kurioje E. Ž. buvo taikyta 5,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną ir paliko galioti paskirtą vienkartinę 300,00 Eur dydžio baudą.

27.       Antstolis R. B. 2020 m. gruodžio 22 d. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini) 33, Kaune, ir patikrinęs kaip vykdomas privalomasis nurodymas, nustatė, kad atraminės sienutės viršutinė dalis (naujai įrengta), kurios ilgis apie 20,50 m, aukštis apie 0,60 m, bei vielos tinklo tvora su metaliniais stulpais ant atraminės sienutės vis dar neišardyti. Dėl to 2021 m. sausio 22 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S-21-85-2305. Taigi, privalomasis nurodymas 2020 m. gruodžio 22 d. nebuvo įvykdytas. Duomenų, kad jis būtų įvykdytas iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, taip pat nėra. Priešingai, iš E. Ž. į bylą pateiktų procesinių dokumentų turinio akivaizdu, kad nei atraminės sienutės viršutinė dalis (naujai įrengta), kurios ilgis apie 20,50 m, aukštis apie 0,60 m, nei vielos tinklo tvora su metaliniais stulpais ant atraminės sienutės vis dar neišardyti ir tai tęsiasi jau daugiau nei 4 metus. Vadinasi privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas yra nustatytas ir ginčo dėl to byloje nėra.

28.       Apeliantas tvirtina, kad privalomojo nurodymo neįvykdymą nulėmė ne nuo jo priklausiusios aplinkybės, t. y., jis siekia įteisinti savavalinę statybą, tačiau pati išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šiuo atveju nepateikė jam atsakymo į jo 2019 m. kovo 27 d. prašymą. Todėl jis manė, kad inspekcija 2014 metais jo atlikto atraminės sienutės remonto jau nelaiko savavališka statyba. Ir tik po to, kai 2021 m. kovo mėnesį antstolis R. B. pateikė teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo už privalomo nurodymo nevykdymą, jis suprato, jog savavališkos statybos įteisinimo klausimas vis dar nėra išspręstas.

29.       Sprendžiant ar E. Ž. nurodytos priežastys, lėmusios privalomojo nurodymo nevykdymą, yra objektyvios, pažymėtina, kad E. Ž., siekdamas įteisinti savavalinę statybą, 2019 m. kovo 27 d. raštu kreipėsi į inspekciją su prašymu ištaisyti galimą klaidą vertinant savavališkos statybos rūšį (kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. kovo 1 d. raštu informavo, kad prašymo dėl statybos leidimo išdavimo netenkina, nes pateikto projekto sprendimuose nurodyta statybos rūšis – atraminės sienutės kapitalinis remontas, o savavališkos statybos akte nurodyta statybos darbų rūšis – atraminės sienutės rekonstrukcija). Inspekcija, atsakydama į šį prašymą, 2019 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (15.2)-2D-5352 patvirtino, kad neprieštarauja, jog E. Ž. pateiktų prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo išdavimo pagal parengtą projektą. Ir, nors byloje nėra duomenų, kad šis raštas 2019 m. būtų buvęs įteiktas E. Ž., kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog E. Ž. nevykdė privalomojo nurodymo dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių, priežasčių. Priešingai, toks pasyvus jo elgesys, ne tik nesirūpinant pateikto prašymo nagrinėjimo rezultatais, bet apskritai nuo 2019 m. gegužės 28 d. nesiimant jokių veiksmų pašalinti savavališkos statybos padarinius, lėmė teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą taikyti jo atžvilgiu CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas sankcijas. Kartu pastebėtina, kad teismo taikoma procesinė priemonė yra skirta paskatinti skolininką kuo skubiau įvykdyti privalomąjį nurodymą, o ne jį nubausti.

30.       Šiame kontekste kritiškai vertintinas ir apelianto argumentas, kad jam nėra aišku, kokios savavališkos statybos rūšies – rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto – padarinius jis privalo pašalinti. Akcentuotina, kad 2017 m. liepos 27 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-20-170727-00082 aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta kokius statybos padarinius privalo pašalinti E. Ž.. Šis privalomasis nurodymas nėra nuginčytas ar pakeistas, todėl yra vykdytinas jame nurodytomis sąlygomis – nugriauti rekonstruotos atraminės sienutės viršutinę dalį (naujai įrengta), kurios ilgis apie 20,50 m, aukštis apie 0,60 m, bei vielos tinklo tvorą su metaliniais stulpais, esančią ant atraminės sienutės, adresu (duomenys neskelbtini) 33, Kaune, (šiaurinėje sklypo pusėje), bei sutvarkyti statybvietę. Alternatyva šioms sąlygoms – savavališkos statybos įteisinimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, kadangi šiuo atveju inspekcija surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti statybos padarinius, nustačiusi, jog buvo atlikta statinio rekonstrukcija, šiems dokumentams esant galiojantiems, būtent tokius padarinius skolininkas ir privalo šalinti.

Dėl baudos paskyrimo išieškotojos naudai

31.       Apeliantas nuogąstauja, kad tai, jog skundžiama nutartimi, be kita ko, tęstinio pobūdžio bauda buvo skirta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai, gali apsunkinti savavalinės statybos įteisinimą, nes inspekcija bus suinteresuota, kad E. Ž. kuo ilgiau neįteisintų savavalinės statybos ir kiekvieną dieną už tai mokėtų jai baudas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks apelianto nuogąstavimas negali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog baudos skyrimas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai yra nepagrįstas.

32.       Skolininko neveikimas, nevykdant privalomojo nurodymo dėl statybos padarinių pašalinimo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta. Dėl to bauda už privalomojo nurodymo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą, turi būti skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, t. y. Lietuvos valstybei, o ne Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, veikiančiai ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens, bet valstybės interesais. Tokį išaiškinimą yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019. Tokios praktikos taip pat laikosi ir apygardų teismai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-583-933/2020, Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1563-587/2020 ir kt.)

33.       Taigi, nors nagrinėjamu atveju dėl privalomojo nurodymo nevykdymo į antstolį kreipėsi inspekcija, tačiau, suinteresuotam asmeniui jo nevykdant, yra pažeidžiamas ne inspekcijos, bet valstybės interesas. Kadangi skundžiama nutartimi bauda buvo skirta suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai, skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, keistina, nurodant, kad bauda priteistina Lietuvos Respublikai (valstybei).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

34.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl sankcijų taikymo yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai nustačius ir ištyrus visas reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinus jas nepažeidžiant procesinės teisės normų, tačiau teismas suklydo, nurodydamas kieno naudai yra skiriama bauda, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, kad bauda skiriama ne Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai, bet Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

35.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra pareikšta prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

36.       CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą iš šalies išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu (pagrindas – pažyma su išlaidų apskaičiavimu). Kadangi suma už procesinių dokumentų įteikimą neviršija 5 Eur, tokio dydžio išlaidos valstybės naudai yra nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Antstolio R. B. pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotam asmeniui E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-170727-00082 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Jei E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinių iki nutarties įsiteisėjimo nepašalins, nutarčiai įsiteisėjus taikyti jam 5 Eur (penkių eurų) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Bauda skiriama Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 6804); mokėjimo kvitas turi būti pateiktas į bylą.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas