Baudžiamoji byla Nr. 1A-595-582/2015

              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07901-2015-8

              Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo

M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 36 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir jam paskirta 24 parų arešto bausmė, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

Daiktinis įrodymas – 85 eurų, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

M. M. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2015-02-06, apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), policijos tarnybiniame automobilyje „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis, siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo, tarnybiniame automobilyje tarp priekinių sėdynių prie rankinio stabdžio svirties padėjo 85 eurus, tokiu būdu valstybės tarnautojams – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiajam patruliui R. K. ir to paties būrio patruliui K. K. davė 85 eurų kyšį už tai, kad policijos pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės.

Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde nesutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, prašo jį panaikinti ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ar jos apribojimu, taip pat išreikalauti baudžiamą bylą Nr. 1-169-297/2015, kad būtų nustatytos visos aplinkybės. Nuteistasis tikrai nesitikėjo, kad jam bus paskirta bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu, nes jis yra vienintelis šeimos maitintojas, kurio netekus, bus padaryta nepataisoma žala jo šeimai, kurioje auga mažametis vaikas. Skunde nuteistasis pažymi, kad jis visiškai prisipažino dėl bandymo papirkti pareigūnus ir dėl to labai gailisi, taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jo pažeidimas buvo automobilio vairavimas be vairuotojo teisių, jokių kitų Kelių eismo taisyklių jis nepažeidė ir aplinkiniams nekėlė papildomo pavojaus, kas parodo, kad nusižengimas nebuvo piktybinis. Be to, važiavimas, neturint vairuotojo pažymėjimo turi savo pateisinamų priežasčių, nes tą dieną (2015-02-06) jis skubėjo į vaistinę pirkti vaistų savo sunkiai sergančiai dukrai. M. M. norėjo per kuo trumpiausią laiką ištaisyti savo esamą pažeidimą (siekė kuo greičiau važiuoti pirkti vaistų), nes žinojo, kad visa protokolų surašymų procedūra trunka labai ilgai. Be to, pinigų siūlymas buvo susijęs tik su teisės pažeidimo apmokėjimu. Tuo metu nuteistasis nežinojo baudos dydžio už vairavimą be teisių, nes iki to laiko nebuvo baustas už panašaus pobūdžio pažeidimą, jo siūloma piniginė suma – 85 eurai, buvo ta, kurią jis turėjo su savimi. Nuteistojo nuomone, šiuo atveju turėtų būti atsižvelgta į padaryto nusikaltimo priežastis, į tai kad BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, kad tokio pobūdžio nusikaltimus M. M. padarė pirmą kartą, dėl ko jam turėtų būti skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Taip pat turėtų būti atsižvelgta į būtinojo reikalingumo situaciją, kadangi, kaip minėta, nusikaltimo darymo metu jis buvo paveiktas psichologiškai ir dėl dukros būklės pastūmėtas padaryti nusikaltimą.

Skunde taip pat nesutinkama su arešto bausmės dydžiu, kuris buvo didesnis nei teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausmė. Teismas nuosprendyje nieko nepasisako apie teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės pakeitimą, priešingai, sutinka su paskirta bausme, tačiau savo nuožiūra be jokio motyvo paskiria didesnę bausmę – 24 paras arešto. Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti, kad po atliktos bausmės jis nebuvo baustas administracine tvarka, nė karto nebuvo sulaikytas vairuojantis be vairuotojo pažymėjimo, dirba, augina mažametę dukrą, gyvena su šeima, kuriai arešto bausme būtų padaryta didelė žala, todėl prašo teismo skirti jam baudą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. M. M. apeliaciniame skunde neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas M. M. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Taip pat visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 641 straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu.

Nuteistasis skunde teigia, kad bylą nagrinėjant teisme pagal jo prašymą buvo pasunkinta jo teisinė padėtis, be pagrindo paskiriant griežtesnę arešto bausmę nei jam buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, ir prašo teismo išreikalauti baudžiamą bylą Nr. 1-169-297/2015, kad būtų nustatytos visos aplinkybės. Tačiau pažymėtina, kad išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę), taip pat kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis), tai yra įstatymas nedraudžia pasunkinti kaltinamojo, padavusio prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teisinę padėtį. Todėl šiuo atveju teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-169-297/2015 teismo nuosprendžiu paskirdamas M. M. griežtesnę bausmę nei toje pačioje baudžiamojoje byloje priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, BPK 425 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad M. M. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui. Nors skunde M. M. pažymi, kad jis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikaltimą, tačiau šiuo atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino ir atsižvelgė, kad jis, nepraėjus metams po bausmės atlikimo už tyčinį labai sunkų nusikaltimą, vėl nusikalto ir tyčinį nusikaltimą padarė siekdamas išvengti atsakomybės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, be to, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Toks nuteistojo elgesys, kuomet jis, pats pažeidęs įstatymus, siekė nebaudžiamumo bei neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtas areštas, kurio dydis mažesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga bausmė. Šiuo atveju tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti M. M., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Tai, kad nusikaltimą (papirkimą) M. M. teigia padaręs dėl svarbių priežasčių (skubėjo nupirkti sergančiai dukrai vaistų) nėra pagrindas pripažinti, kad nusikalstama veika buvo padaryta esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. Būtinasis reikalingumas BK 31 straipsnio 1 dalyje apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams, to asmens ar kitų asmenų teisėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Šiuo atveju kyšio davimas policijos pareigūnams teisiniu požiūriu niekaip negalėtų būti laikoma būtinojo reikalingumo situacija, kuri šalintų M. M. baudžiamąją atsakomybę. Tai, kad nuteistasis turi šeimą ir išlaiko mažametį vaiką, kas akcentuojama apeliaciniame skunde, taip pat nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis savo prašymą arešto bausmę pakeisti į baudą, grindžia ir tuo, jog dėl paskirtos arešto bausmės jis gali netekti darbo, o jo šeima – vienintelio maitintojo. Atsakant į šį skundo argumentą, nuteistajam M. M. išaiškintina, jog jis, vadovaudamasis BK 49 straipsnio 5 dalimi, turi teisę kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą su prašymu (nurodant priežastis dėl darbo pobūdžio) nustatyti paskirtą 24 parų arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Esant nurodytoms aplinkybės, apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas              Dmitrijus Korsakovas

Teisėjai              Jurgis Kiškis

              Valdas Vitunskas