VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Orivas“ atskirąjį skundą dėl 2020 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Ne. E2-1663-845/2020.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė        

1.       Ieškovė Prancūzijos Respublikos bendrovė Laboratoires Bouchara Recordati (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB „Orivas“ (toliau ir atsakovė), prašydama : 1) pripažinti, kad ji yra teisių į vaistinių preparatų Hexalyse kietosios pastilės, Hexaspray 25 mg/g burnos gleivinės purškalas (suspensija), Hexapneumine Children sirupas, Hexapneumine Adults sirupas, Vitamine D3 B.O.N., registracijos turėtoja; 2) įpareigoti atsakovę perleisti vaistinių preparatų Hexalyse kietosios pastilės, Hexaspray 25 mg/g burnos gleivinės purškalo (suspensijos), Hexapneumine Children sirupo, Hexapneumine Adults sirupo, Vitamine D3 B.O.N. registracijas ieškovei.

2.       Ieškovė nurodo, kad su atsakove 2006 m. spalio 23 d. sudarė penkias sutartis dėl vaistinių preparatų Registracijų laikino perdavimo (toliau – Laikino perdavimo sutartys) : 1) rašytinę sutartį dėl vaistinio preparato Hexapneumine Children sirupas (reg. Nr. 2000/7137/5); 2) rašytinę sutartį dėl vaistinio preparato Hexapneumine Adults sirupas (reg. Nr. 2000/7136/5); 3) rašytinę sutartį dėl vaistinio preparato Hexalyse kietosios pastilės (reg. Nr. 95/2471/8); 4) rašytinę sutartį dėl vaistinio preparato Hexaspray burnos gleivinės purškalas (suspensija) (reg. Nr. 95/2467/8); 5) konkliudentiniais veiksmais sutartį dėl vaistinio preparato Vitamine D3 B.O.N. (reg. Nr. 96/3969/9);

3.       Nurodo, kad Laikino perdavimo sutartys, įskaitant žodinę sutartį, buvo sudarytos su sąlyga, kad galios tol, kol pasibaigs tarp šalių atskirai susiklostę sutartiniai distribucijos teisiniai santykiai. Atskirai susiklostę distribucijos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės pasibaigė, todėl pasibaigė ir šios vaistinių preparatų Registracijų Laikino perdavimo sutartys. Tačiau atsakovė, nepateikdama jokių pagrįstų motyvų, šias Registracijas sugrąžinti ieškovei atsisakė.

4.       Paaiškina, kad ieškovės grupės įmonė Bouchara-Recordati ir atsakovė 2002 m. balandžio 5 d. sudarė Išimtinio vaistų tiekimo sutartį (toliau – Distrubucijos sutartis), kuria atsakovei buvo suteikta teisė Lietuvos ir Latvijos teritorijose platinti ir kitaip disponuoti atitinkamais ieškovės gaminiais, įskaitant tuos, kurie yra nurodyti Registracijose daugiau nei 15 metų. Nuo 2003 m. spalio 1 d. įmonė Bouchara-Recordati perdavė ieškovei vaistinių preparatų (tame tarpe ir ginčo preparatų) eksploatavimo verslą pagal Verslo nuomos-valdymo sutartį. Veiklos Lietuvoje metu ieškovė nusprendė, kad Lietuvoje paskirs už Registracijas atsakingą įmonę, kuri ieškovei teiks Registracijų priežiūros ir administravimo paslaugas, o taip pat Lietuvoje platins ieškovės produktus ir veiks kaip ieškovės distributorius. Būtent šiais tikslais, ieškovė ir atsakovė sudarė penkias sutartis dėl vaistinių preparatų Registracijų laikino perdavimo.

5.       Teisme gautas ir priimtas atsakovės atsiliepimas į ieškovės ieškinį, kuriuo ji su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 1 d. priėmė nutartį, kuria ginčą perdavė pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčas tarp šalių kilo ne tik iš sutarties vykdymo, bet ir intelektinės nuosavybės objekto – Vitamino D3 B.O.N., o būtent šio preparato registracijos, kuri apima šio vaistinio preparato registruotojo intelektinės nuosavybės teises (patentą). Pasak atsakovo, tikslu pratęsti šio medikamento registraciją, jis atliko eilę klinikinių tyrimų, ekspertas pateikė klinikinę apžvalgą, dėl ko buvo patvirtintas vaisto veikliosios medžiagos efektyvumas ir saugumas bei Vitaminas D3 B.O.N. sėkmingai įvestas į rinką. Taip pat atsakovas teigė, jog, perregistruodamas Vitaminą D3, jis sukūrė komercinę vertę turinčią informaciją, tuo tarpu ieškovas nebuvo šio preparato registruotojas Lietuvoje (visos šios atsakovo aplinkybės nurodytos jo 2020-02-26 prašyme). Pabrėžtina, jog atsakovas taip pat pripažįsta, jog teismas, priimdamas sprendimą iš esmės nuspręs dėl Vitamino D3 B/O.N. intelektinės nuosavybės teisių (atsakovo 2020-02-26 prašymo 44 p.).

8.       Taip pat nurodė, kad tikslu nustatyti, kam priklauso registracijos į ginčo preparatus, nagrinėjamojoje byloje teismas negali apsiriboti tik 2003 m. verslo nuomos sutarties sąlygų aiškinimu; byloje būtina nustatyti, kas yra registracijų į ginčo preparatus turėtojas (savininkas), t. y. kam priklauso Vitamino D3 B.O.N. sukūrimo (patento) teisė. Juolab, kad šalys nagrinėjamojoje byloje prašo skirti ekspertizę tikslu nustatyti, kam priklauso Vitamino D3 B.O.N. registracijos teisės, įskaitant jų įdirbį įregistruojant ir perregistruojant ginčo preparatą. .

9.       Teismas pažymėjo, kad šios bylos kontekste teismas negali ignoruoti ir Farmacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog vaistinio preparato turėtojas, atsižvelgdamas į mokslo ir technikos pažangą, prireikus privalo atitinkamai koreguoti vaistinio preparato gamybą ir tyrimus, kad vaistinis preparatas būtų gaminamas ir tikrinamas visuotinai pripažintais moksliniais metodais. Kadangi atsakovas teigia, jog jis atliko eilę tyrimų tikslu perregistruoti ginčo preparatą, dėl ko jis neprivalo perduoti registracijų pagal 2003 m. verslo nuomos sutartį, atsakovo registracijos teisių apimtis gali būti nustatyta nagrinėjant bylą iš intelektinės nuosavybės teisės perspektyvos; tik nustačius, kam priklauso ginčo preparatų registracijos, galima spręsti klausimą dėl sutarties vykdymo.

10.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl perduotina Vilniaus apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovė UAB „Orivas“ (toliau ir apeliantė) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti 2020 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.  e2-1663-845/2020, ir grąžinti klausimą dėl jurisdikcijos pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. 

12.       Apeliantės teigimu, 2020 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, kadangi:

12.1.                       byloje nevyksta ginčas dėl Lietuvos Respublikos patentų įstatyme numatytų teisinių santykių. Priešingai nei ginčijamoje nutartyje teigia teismas, byloje nekyla ginčas dėl to „kam priklauso Vitamino D3 B.O.N. sukūrimo (patento) teisė“. Ginčas kyla dėl to, kam turėtų priklausyti teisė į Vitamine D3 B.O.N. registraciją Lietuvos valstybiniame vaistų registre pasibaigus Išimtinės vaistų tiekimo sutarties galiojimui.

12.2.                      Byloje kilo ginčas dėl atsakovės indėlio į 2013 m. Vitamine D3 B.O.N. perregistravimo bylą reikšmės. atsakovė laiko, kad jos indėlis į šį perregistravimą buvo toks reikšmingas, kad iš esmės sukūrė naują vaisto registraciją, kuri nėra ta pati Vitamine D3 B.O.N. registracijai, į kurią teisę 2005  m. iš trečiojo asmens perėmė atsakovė. Atitinkamai, atsakovė laiko, kad neprivalo trečiajam asmeniui ar ieškovei perduoti teisių į šią naują Vitamine D3 B.O.N. registraciją.

12.3.                      Taigi, nors byloje kyla ginčas dėl atsakovės indelio į Vitamine D3 B.O.N. perregistravimo bylą reikšmės ir šiuo indėliu galimai sukurtos naujos teisės į Vitamine D3 B.O.N. registraciją, byloje nekyla jokie ginčai dėl Vitamine D3 B.O.N. kaip pramoninės nuosavybės objekto apsaugos. Dėl šios priežasties skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrindas perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui yra nepagrįstas.

13.       Nurodo, kad pirmiausia tarp šalių kilęs ginčas dėl jurisdikcijos, tačiau iki šiol pirmos instancijos teismas nėra išsprendęs vieno iš esminių atsakovės argumentų – kad byla nėra teisminga Lietuvos teismams ir turi būti nagrinėjama Prancūzijos teismuose pagal sutartinės jurisdikcijos taisykles ir kad šis klausimas tarptautinį elementą turinčiose bylose turi būti nagrinėjamas pirmiausiai. Apeliantės nuomone, tokia situacija negalima, nes užsienio elementą turinčiose bylose teismas visų pirma turi nustatyti, ar jis apskritai turi jurisdikciją nagrinėti ginčą ir tik tada gali spręsti teismingumo klausimą.

14.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Laboratoires Bouchara Recordati (toliau ir ieškovė) ir trečiasis asmuo Bouchara Recordati prašo netenkinti prašymo grąžinti klausimą dėl jurisdikcijos pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo. O klausimą dėl bylos perdavimo Vilniaus apygardos teismui spręsti pagal teismo nuožiūrą.

15.       Nurodo, kad ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šios bylos faktines aplinkybes apelianto skundžiamoje nutartyje spręsdamas, kad ši byla yra susijusi su patentų teise, kadangi joje ieškovė siekia iš atsakovės prisiteisti ne registruotą patentą, o vaistinio preparato registracijas, kurios yra laikytinos skirtingu (nei patentas) turto objektu. Su ginčo kvalifikacija, pateikta nutartyje, nesutinka ir atsakovė, tačiau atsakovė atskiruoju skundu siekia kitų tikslų nei nutarties panaikinimas – atsakovė pakartotinai pateikia su bylos perdavimu Vilniaus apygardos teismui nesusijusią informaciją (ginčo interpretaciją) ir prašo teismo įvertinti, ar Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti šią bylą. Taigi, kelia kitus klausimus nei buvo spręsti nutartimi, be to, juos kelia pakartotinai po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas juos jau buvo išsprendęs ir dėl jų pasisakęs šioje byloje.

16.       Ieškovė nesutinka su atsakovės atskirajame skunde pateikta šalių tarpusavio ginčo interpretacija ir nurodytais teisiniais argumentais. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovė atskirajame skunde tikslingai ir neturėdama jokių pagrįstų teisinių argumentų teigia, jog ši byla turėtų būti nagrinėjama remiantis 2002 metų distribucijos sutartimi, kuria ieškovė byloje nesiremia. Tokiu būdu atsakovė nepagrįstai performuluoja ieškovės argumentus, už ieškovę keičia jos ieškinio pagrindą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai)

18.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – 2020 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria nutarta bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

19.       Apeliantė atskiruoju skunda kelia ginčo su tarptautiniu elementu jurisdikcijos klausimą. Ieškovė teigia, kad minėtu klausimu pirmos instancijos teismas yra pasisakęs, todėl prašo šioje dalyje atskirojo skundo netenkinti.

Dėl bylos, turinčios tarptautinį elementą, jurisdikcijos

20.       CPK 782 straipsnyje nustatyta ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojama, kad teismas, gavęs bylą, privalo ex officio patikrinti, ar byla jam yra teisminga. Šios teismo pareigos tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus, kai byla turi tarptautinį elementą, nes nuo to gali priklausyti tokioje byloje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir įvykdymo galimumas kitoje valstybėje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, pirmiausia turi nustatyti ieškinio dalyką, o tais atvejais, kai ieškiniu pareiškiami keli reikalavimai, teismas juos vertina atskirai, nebent taikytinas teisės aktas, pagal kurį nagrinėtinas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, leidžia juos vertinti kartu. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo išnagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos šalies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusią valstybę (susijusias valstybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 551-915/2016, 60 punktas).

21.       Pabrėžtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau - Reglamentas Nr. 1215/2012) taip pat reikalauja, kad teismas savo jurisdikciją tikrintų ex officio. Reglamente Nr. 1215/2012 yra įtvirtintas bendras siekis, kad Europos Sąjungos valstybių teismų jurisdikciją reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos teisės aktas. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Prancūzijos Respublika yra Europos Sąjungos narės, todėl sprendžiant bylos, turinčios tarptautinį elementą, teismingumo klausimą, taikytinos Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išklausęs posėdžių garso įrašų, daro išvadą, kad teismas sprendė bylos priskirtinumo nagrinėti Lietuvos teismams klausimą, priimdamas ieškinį nagrinėti. Šalys parengiamojoje stadijoje kėlė bylos jurisdikcijos klausimą, tačiau teismas nei rašytine, nei protokoline nutartimi nėra pasisakęs, kokios gi konkrečios Reglamento Nr. 1215/2012 jurisdikcijos taisyklės pagrindu priskyrė bylą nagrinėti Lietuvos teismui.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Reglamentas Nr. 1215/2012 nustato bendrojo, alternatyvaus, specialiojo, išimtinio, kelių tarpusavyje susijusių bylų ir sutartinio teismingumo taisykles. Reglamento Nr. 12158/15 4 straipsnyje yra įtvirtintas bendrasis principas, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles (Reglamento Nr. 1215/2012 5 str.). Teismams šių taisyklių taikymo pagrindų nenustatė :

23.1.                      Įstatymai numato ieškovo teisę pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą reiškiant ieškinį teisme. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės atsiliepime išsakytu argumentu, kad pareikto ieškinio pagrindas yra, skirtingai nei teigia atsakovė, Laikino perdavimo sutartys, kuriose nėra susitarta dėl ginčo jurisdikcijos, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 7 skirsnis šiuo atveju netaikomas.

23.2.                      Teismas nenustatė Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 6 skirsnyje numatytų išimtinės jurisdikcijos taikymo pagrindų, kadangi ieškovė prašo pripažinti jai teises į Registracijas ir perduoti jai Registracijas, tačiau neginčija pačios Registracijos įrašų Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre (Reglamento Nr. 1215/2012 24 straipsnis (3).

24.       Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad nagrinėjamoje byloje netaikoma lis pendens taisyklė, nes skiriasi pradėtų procesų šalys, ieškinių pagrindas ir dalykas. Iš bylos duomenų matyti, kad Prancūzijos teisme nagrinėjamoje byloje UAB „Orivas“ pareiškęs ieškinį Bouchara Recordati atžvilgiu dėl Distribucijos sutarties neteisėtu nutraukimu padarytos žalos atlyginimo.

25.       Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priskyrė ginčo jurisdikciją Lietuvos teismams pagal Reglamento Nr. 12158/15 4 straipsnyje yra įtvirtintą bendrąjį principą, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių buveinės vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose.

26.       Lietuvos Respublikos

Dėl teismingumo

27.       Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau – Farmacijos įstatymas) 2 straipsnio 60 dalis apibrėžia, kad vaistinio preparato registracijos pažymėjimas (toliau – registracijos pažymėjimas) – pagal šio įstatymo nustatytas vaistinių preparatų registravimo procedūras Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama vaistinio preparato registracija Lietuvos Respublikoje. Šio straipsnio 66 dalis nurodo, kad vaistinio preparato registruotojas – asmuo, kurio vardu pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus įregistruotas vaistinis preparatas. Asmuo, kuris nori registruoti vaistinį preparatą turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai atitinkamą paraišką registruoti vaistinį preparatą. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką registruoti vaistinį preparatą, atlieka paraiškos registruoti vaistinį preparatą, kartu pateiktų dokumentų ir informacijos ekspertizę, padaro išvadą, ar jie atitinka nustatytus vaistinių preparatų registravimo reikalavimus bei kitas įstatyme numatytas patikros procedūras, įrašo į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, išduoda/neišduoda pareiškėjui vaistinio preparato registracijos pažymėjimą ir informuoja jį apie patvirtintą vaistinio preparato charakteristikų santrauką Registracijos pažymėjimą ir kt. (Farmacijos įstatymo 11, 12 12 straipsniai). 

28.       Kaip matyti iš nutarties 16 ir 17 punktuose nurodyto teisinio reglamentavimo vaisto patentas ir vaisto registracija vaistų registre yra du skirtingi teisiniai institutai. Patentu yra patvirtinama išradėjui suteikiama pramoninės nuosavybės apsauga, tuo tarpu vaisto registracijos procedūra yra administracinė procedūra, kurios pagrindu yra patvirtinama, kad tam tikras vaistas gali būti tiekiamas į rinką vaisto registracijos pažymėjime nurodytomis sąlygomis. Įvertinus ieškovės ieškinio pagrindą ir dalyką, sutiktina su šalių procesiniuose dokumentuose išsakyta nuomone, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to kam priklauso ginčo objektų sukūrimo (patento) teisė. Ginčas kyla dėl to, kam turėtų priklausyti teisė į šių vaistinių preparatų registraciją Lietuvos valstybiniame vaistų registre pasibaigus Išimtinės vaistų tiekimo sutarties galiojimui.

29.       Civilinio proceso kodekso 28 straipsnis tik Vilniaus apygardos teismo kompetencijai priskiria civilines bylas dėl ginčų, numatytų Patentų įstatyme ir Prekių ženklų įstatyme; dėl įvaikinimo pagal Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybių piliečių, asmenų be pilietybės prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, taip pat pagal asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, pareiškimus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį užsienio valstybėje; kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas. Šalių ginčas nepatenka į minėtų įstatymų taikymo ribas, todėl nėra priskirtinas šio teismo kompetencijai.

30.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti atsikirtimai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

31.       Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r ė : 

apeliantės UAB „Orivas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020  m.  balandžio  1 d.  nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1663-845/2020 tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui kaip pirmos instancijos teismui.

Teisėja                                          Ramunė Mikonienė