Civilinė byla Nr. 2-7318-723/2018

Teismo proceso Nr. 2-52-3-01811-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5.; 2.6.2.2.; 3.2.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.5.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. Š.,

dalyvaujant ieškovui I. S., jo atstovei advokatei Aušrai Vaišnorienei,

atsakovei R. S.,

trečiajam asmeniui E. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo I. S. patikslintą ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo – E. S.,

n u s t a t ė :

1. Ieškovas I. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės R. S. 5 552,10 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 32-34).

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuokos metu su atsakove 2007-04-03 atsakovė iš UAB „Ūkio banko“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. KR04-220/07 pasirašydama paprastąjį vekselį pasiskolino 20 000,00 Lt. Ieškovas kaip laiduotojas savo parašu patvirtino šį vekselį. Atsakovė skolinosi pinigus neva siekdama išpirkti iš paveldėtojo, kurio pavardės ieškovas neprisimena, paveldėtą dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį jis paveldėjo po tėvo mirties. Atsakovė iš banko gavo 20 000,00 Lt. 2008 metų pradžioje su atsakove santykiai pablogėjo ir ieškovas išsikraustė gyventi atskirai. Ieškovas nežino, kur atsakovė išleido pinigus. Tai, kad atsakovė vengia grąžinti vartojimo paskolą kreditoriui, ieškovas sužinojo 2008-01-14 ir paragino ją vykdyti įsipareigojimus. 2008-04-21 bankas kreipėsi į notarę prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą dėl 16 046,45 Lt išieškojimo solidariai iš ieškovo ir atsakovės.

Ieškovas su atsakove išsituokė (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas ištuokos byloje patvirtino jų 2008-12-29 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 6 punktu susitarė, kad atsakovė po santuokos nutraukimo asmeniškai prisiima vykdyti prievolę kreditoriui AB „Ūkio bankui“, laiduotuoju paliekant ieškovą. (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu byloje E. S., santuokoje jiems gimė du vaikai, kurie šiuo metu yra nepilnamečiai.

Pagal antstolio D. Š. vykdomąjį įrašą iš ieškovo darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini) išskaičiavo 15 786,45 Lt, o (duomenys neskelbtini) – 1 759,54 Lt. Antstolis D. Š. 2018-06-05 pažymoje Nr. S18-32982 nurodė, kad pagal Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. NJ-1860 iš ieškovo viso buvo išieškota 5 552,10 Eur (19 170,28 Lt), nurodant, kad AB „Ūkio bankas“ naudai papildomai buvo išieškota 7,9 procentų metinių palūkanų (5 793,08 Lt) bei antstolio atlygis, sudarantis 3 130,72 Eur, kurio 470,43 Eur (1 624,29 Lt) dalį sumokėjo ieškovas. Antstolis D. Š. 2012-12-11 patvarkymu Nr. 0178/08/00842 užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino Vilniaus miesto 42-ajam notarų biurui vykdomąjį dokumentą. Taigi, iš ieškovo iš viso buvo išieškota 5 552,10 Eur (19 170,28 Lt). Kadangi ieškovas laidavimo sutarties pagrindu įvykdė atsakovės prievolę kreditoriui sumokėti 5 552,10 Eur, įskaitant į šią sumą palūkanas ir antstolio vykdymo išlaidas, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.83 straipsnio 3 dalimi.

2. Atsakovė R. S. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies (b.l. 57-60). Nurodė, kad 20 000,00 Lt buvo pasiskolinti iš banko šalių bendru susitarimu šeimos poreikiams – pirkta buitinė technika, namų apyvokos daiktai. Kartu gyvenančiam ieškovui neabejotinai buvo žinoma, kad leidžiami pinigai. Pinigai buvo pasiskolinti santuokos metu, todėl ieškovas ir atsakovė yra solidarieji skolininkai. 2008-12-29 šalys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 6 punkte susitarė, kad atsakovė po santuokos nutraukimo asmeniškai prisiima vykdyti prievolę kreditoriui AB „Ūkio bankas“, laiduotoju paliekant ieškovą. Ši sutarties sąlyga vertintina, kaip nesąžininga ir pažeidžianti ieškovės interesus. Pasiskolinta pinigų suma buvo skirta tenkinti šeimos poreikiams, todėl po santuokos nutraukimo tiek ieškovas, tiek atsakovė turi kartu grąžinti skolą. Ieškovė sutinka grąžinti ½ dalį reikalaujamos sumos, t.y. 2 776,05 Eur, kadangi prievolė įgyta santuokos metu. Prašo skolos mokėjimą išdėstyti, nes jos finansinė padėtis yra labai sunki. Ji turi du nepilnamečius vaikus, slaugo savo motiną, turinčią specialiųjų poreikių.

3. Ieškovas I. S. dublike (b.l. 74-75) nurodė, kad ieškovė nepateikia įrodymų, kur buvo panaudoti skolinti pinigai ir dėl aplinkybių, jog pinigai buvo panaudoti šeimos reikmių patenkinimui. Atsakovė po santuokos nutraukimo privalėjo pilnai padengti kreditą ir teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neginčijo. Kritiškai vertina atsakovės prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis, nes ji yra jauno amžiaus, darbinga, tačiau vengia įsidarbinti ir turėti nuolatines pajamas.

4. Atsakovė R. S. triplike (b.l. 80-81) nurodė, kad gyvenant santuokoje ir kartu leidžiant pasiskolintą pinigų sumą, neturėjo minties, jog reikės su buvusiu sutuoktiniu bendram šeimos židiniui kurti pirktus daiktus įrodinėti „čekiais“. Vykstant skyrybų procesui ji jautėsi psichologiškai pažeidžiama, todėl būnant sutrikusios būsenos ir adekvačiai negalėjusi įvertinti savo veiksmų pasekmių sutiko su sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6 punkte nurodyta sąlygą. Neprotinga teigti, kad santuokos metu šeimos poreikiams panaudotą 5 552,10 Eur skolą privalo grąžinti viena atsakovė. Atsakovė neišgalės iš karto grąžinti santuokos metu įgytos prievolės ½ 5 552,10 Eur, t.y. 2 776,05 Eur, todėl prašo ją išdėstyti per 2 metų laikotarpį.

5. Teismo posėdyje ieškovas I. S. prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė, kad paimant paskolą šalys buvo santuokoje, tuo metu dar gyveno kartu. Neužilgo jis išėjo kitur gyventi. Paskola buvo paimta tikslu išpirkti namo dalį iš atsakovės giminaičio mirus pastarojo tėvui. Giminaitis pareiškė pretenzijas į palikimą arba pareikalavo pinigų. Pinigų nebuvo, todėl paėmė tą paskolą. Nežino tiksliai, kam ta nuosavybė perėjo. Berods pusbrolis, kuriam dalis namo priklauso, išpirko. Paskolos pinigai nebuvo panaudoti šeimos reikalams. Su atsakove bendrą ūkį vesti nustojo kažkur liepos-rugpjūčio mėnesį. Pinigai buvo pervesti į atsakovės sąskaitą. Santuokos nutraukimo metu atsakovė sutiko, kad 20 000,00 litų būtų apmokėta jos po santuokos nutraukimo. Teismas patvirtino sutartį ir sprendimo nei viena šalis neskundė.

Ieškovo atstovė adv. A. Vaišnorienė nurodė, kad vartojimo paskola paimta ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu, tačiau po pusės metų jiems išsiskyrus, paskola nebuvo panaudota šeimos reikalams. Nutraukiant santuoką buvo patvirtinta sutartis dėl skyrybų pasekmių, kuria atsakovė prisiėmė visą atsakomybę įvykdyti kreditoriui pagrindinę prievolę grąžinti kreditoriui 20 000,00 Lt. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šie pinigai laikotarpiu iki santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo galėjo būti išleisti kokiems nors baldams ar buitiniams dalykams. Tai reiškia, kad šie pinigai buvo panaudoti atsakovės nuožiūra. Atsakovė iš dalies pripažindama skolą, teisme savo paaiškinimuose patvirtino, kad vis tik tie pinigai buvo panaudoti jos interesams, o pasirašydama santuokos nutraukimo sutartį patvirtino savo prievolę asmeniškai po skyrybų atlyginti savo prievolę. Atsakovės prašomas išdėstymas būtų neprotingas, nes ji nepateikė įrodymų, jog gali savo prievolę įvykdyti. Ji neturi darbo ir net nesistengia jo surasti.

Atsakovė R. S. su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Patvirtino, kad ieškovas teisingai pasakė, jog paskolą jie paėmė išpirkti namo dalį, nes po tėvo mirties sūnus pareikalavo savo dalies. Bet šitų pinigų neužteko ir pusbrolis su laiku atsisakė, nebenorėjo, kad jie išpirktų. Nuosavybė atiteko pusbroliui, kuris išpirko per varžytines. Jos tėvo sūnus buvo iš pirmos santuokos ir pridarė skolų, todėl areštavo tą turtą po tėvo mirties. Jai ten priklauso ¼ dalis nuosavybės. Paskolos pinigai buvo pravalgyti, drabužiai, baldai. Viskas liko pas ją. Jai liko ir buitinė technika. Skyrybų metu aptarė tą dalyką ir ieškovas su mielu noru pasižadėjo mokėti šitą paskolą bei padėti mokėti kitas paskolas. Bet viskas žodžiu buvo. Taikos sutartį sudarė jos advokatė. Ji (atsakovė) skaitė sutartį. Būtent ir surašė, kad ji bus skolinga, o ieškovas padės jai mokėti. Ieškovas kaip laiduotojas dabar sumokėjo skolas. Ji pradžioje mokėjo, bet paskui nebe. Ji 2007 ir 2008 metais dirbo, jos realios pajamos buvo 700-800 Lt. Buvęs vyras kažkur tai dirbo, bet uždarbį atiduodavo skoloms dengti. Ji pati iš 20 000,00 Lt paskolos yra sumokėjusi 5 000,00 Lt su kažkiek. Nustojo mokėti paskolą, nes nebeužtekdavo niekam. Neturi dokumentų dėl buitinės technikos pirkimo. Už tuos pinigus jie nusipirko vaikams lovas, šaldytuvą, spintą, telefoną. Turto išpirkimui šitų pinigų nenaudojo, nes giminaitis apsigalvojo, jam buvo per mažai. Giminaičiui persigalvojus, paskolos negrąžino, nes taip išėjo. Ji taip nusprendė. Bendrą ūkį liepą rugpjūtį dar vedė, gruodį šventė šventes. Tai vesdavo, tai nevesdavo bendro ūkio. Šiai dienai skolai apmokėti ji gali skirti ne daugiau 50,00 Eur per mėnesį. Ji gauna už vaikus apie 90,00 Eur, pašalpą 220,00 Eur ir iš ieškovo alimentus. Ji yra sveika, darbinga, tačiau eis pas gydytoją užsirašyti dėl problematiškos nugaros. 2016 m. sausio mėn. jos motiną ištiko insultas, todėl turi ją prižiūrėti ir negali palikti vienos. Ji (atsakovė) turi ir kitų skolų, apie 8000 – 9000 Eur.

Tretysis asmuo E. S. prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė, kad susipažino su savo vyru, kai jis dar buvo santuokoje su atsakove. Kai susirašė, atėjo iš antstolių dokumentai. Dirbo ir mokėjo su juo kartu. Su ieškovu susituokė 2009 metais. 2008 metais vasarį jie jau gyveno kartu. Kadangi iš ieškovo atlyginimo išskaičiuodavo skolą, tai ji savo uždirbtais pinigais dengė šeimos poreikius.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė R. S. su AB „Ūkio banku“ 2007-04-03 sudarė paskolos sutartį Nr. KR04-220/07 ir iš banko pasiskolino 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt). Tą pačią dieną atsakovė banko naudai išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį paskolos sumai (b.l. 7, 9). Vekselyje numatyta, kad už vekselio sumą skaičiuojamos 7,9 proc. dydžio metinės palūkanos. Pasirašydamas vekselyje ieškovas, kaip tuometinis sutuoktinis, laidavo už atsakovės prievolę grąžinti paskolą. Kadangi prievolė kreditoriui nebuvo tinkamai vykdoma, bankas 2008-04-21 kreipėsi į Vilniaus m. 42-ąjį notarų biurą, prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą dėl likusios skolos išieškojimo solidariai iš atsakovės ir ieškovo pagal 2007-04-03 jų išduotą paprastąjį vekselį (b.l. 8). Vilniaus m. 42-ojo biuro notarė N. J. 2008‑04‑24 išdavė paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. NJ-1860, kuriuo nuspręsta išieškoti solidariai iš atsakovės R. S. ir laiduotojo (ieškovo) I. S. 4 671,19 Eur (16 128,68 Lt), 7,9 procento metinių palūkanų nuo vekselio išrašymo dienos iki visiško prievolės įvykdymo vekselio turėtojo AB „Ūkio bankas“ naudai (b.l. 10).

7. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovo I. S. ir atsakovės R. S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-01-30 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-418-562/2009. Nurodytoje byloje teismas patvirtino ieškovo ir atsakovės 2008-12-29 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu pasekmių (b.l. 12-13). Pagal teismo patvirtintos sutarties 6.1 punktą atsakovė R. S. įsipareigojo po santuokos nutraukimo vykdyti prievoles pagal su AB „Ūkio bankas“ 2007‑04-03 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. KR04-220/07 dėl 20 000,00 Lt kredito, laiduotoju išliekant ieškovui I. S. (b.l. 13).

8. Kadangi atsakovė prievolės bankui dėl skolos grąžinimo pilnai neįvykdė, todėl bankas nukreipė išieškojimą į laiduotoją (ieškovą). Antstolis D. Š. pateikė informaciją, kad vykdydamas išieškojimą pagal ginčo vykdomąjį raštą išieškotojo AB „Ūkio bankas“ naudai išieškojo 21 921,76 Lt (skola – 16 128,68 Lt, 7,9 proc. metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2007-04-03 iki 2011‑10-27 – 5 793,08 Lt), taip pat vykdymo procese buvo išieškotos būtinosios ir faktinės vykdymo išlaidos, antstolio atlygis – 3 130,72 Lt.; iš viso iš skolininkės R. S. ir laiduotojo I. S. išieškota 25 052,48 Lt (iš R. S. – 5 882,20 Lt, iš I. S. – 19 170,28 Lt) (b.l. 35). Antstolis D. Š. 2012-12-11 grąžino ginčo vykdomąjį įrašą jį išdavusiam Vilniaus m. 42-ajam notarų biurui kaip pilnai įvykdytą.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal 6.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu laidavimas atsirado skolininko prašymu ar sutikimu, tai prievolę įvykdęs laiduotojas turi teisę papildomai reikalauti iš pagrindinio skolininko palūkanų už kreditoriui sumokėtą sumą, nors pagrindinė prievolė palūkanų ir nenumato.

10. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas, laidavęs už atsakovės tinkamų prievolių pagal paskolos sutartį vykdymą, sumokėjo iš viso 5 552,10 Eur (19 170,28 Lt) ir pilnai įvykdė prievolę kreditoriui. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis pripažintina, kad ieškovas įgijo kreditoriaus teises pagal prievolę. Atsakovė iš esmės su tuo sutinka – pripažįsta ieškinį iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl atsakovės skolos ieškovui dydžio. Ieškovė sutinka grąžinti ieškovui tik ½ dalį jo prievolės įvykdymui sumokėtos sumos ir likusioje dalyje nesutikimą motyvuoja aplinkybėmis, kad paskola paimta santuokos metu bei buvo panaudota šeimos interesų tenkinimui. Pažymėtina, kad nutraukdami santuoką ieškovas ir atsakovė tarpusavyje sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.1 punktu susitarė, kad solidarioji prievolė po santuokos nutraukimo bus įvykdyta asmeniškai atsakovės, tačiau prieš kreditorių už prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą išliks atsakingi solidariai (paliktas ieškovo laidavimas). Teismo sprendimas, kuriuo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs. Nors atsakovė teigia, kad patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punkto nuostatos yra nesąžiningos ir pažeidžia jos teises, tačiau dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo nesikreipė. Teisme atsakovė patvirtino, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo parengė jos atstovė (advokatė) ir atsakovė sutartį perskaitė bei pasirašė. Akivaizdu, kad atsakovė turėjo suprasti, kad pagal jos pasirašomą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ji įsipareigoja tarpusavyje su ieškovu įvykdyti prievolę kreditoriui. Atmestini kaip neįrodyti atsakovės argumentai, kad ieškovas įsipareigojo jai padėti grąžinant skolą bankui. Tokį susitarimą patvirtinančių įrodymų byloje atsakovė nepateikė (CPK 12, 178 str.). Tuo tarpu, santuokos nutraukimo byloje patvirtintos sutarties sąlygos rodo priešingą susitarimą – atsakovės įsipareigojimą įvykdyti prievolę.

11. Teisme atsakovė paaiškino, kad 20 000,00 Lt paskola iš banko buvo paimta tikslu išpirkti iš jos giminaičio paveldėtą nekilnojamojo turto dalį. Pastarajam atsisakius sudaryti sutartį, kaip teisme nurodė atsakovė, ji asmeniškai priėmė sprendimą negrąžinti paskolos bankui ir paskola buvo panaudota „šeimos poreikiams“,t.y.“pravalgyta“ ir įsigytos vaikams lovos, šaldytuvas, spinta, telefonas,kurie liko atsakovei. Teismas tokiu atsakovės paaiškinimus vertina kritiškai. Ji nepateikė nei vieno įrodymo dėl gautų 20 000,00 Lt panaudojimo šeimos interesų tenkinimui. Be to, atsakovė patvirtino, kad po santuokos nutraukimo visi pirkti baldai ir buitinė technika liko jai.Tokiu būdu atsakovė neįrodė,kad paimta paskola buvo paimta ginčo šalims gyvenant kartu ir skirta išimtinai šeimos poreikiams tenkinti.Priešingai,teismas mato,kad paskola buvo paimta išimtinai atsakovės pareikiams-turtiniams interesams tenkinti įsigyjant jai nekilnojamąjį turtą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas kaip laiduotojas įvykdė atsakovės prievolę kreditoriui, todėl yra pagrindas patikslintą ieškinį tenkini visiškai – ieškovui iš atsakovės priteisti 5 552,10 Eur skolos (CK 6.83 str. 1-2 d.) 

12. Remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018‑06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Ieškovas už patikslintą ieškinį sumokėjo 166,56 Eur žyminį mokestį (b.l. 6, 43), dar 50,00 Eur žyminio mokesčio užprašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (prašymas buvo patenkintas) (b.l. 42), bei turėjo 500,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 26). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 716,56 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Iš atsakovės valstybei priteistina 7,86 Eur pašto išlaidų (92 str.).

14. Atsakovė prašė leisti įsiskolinimą ieškovui padengti dalimis. Atsakovė byloje patiekė įrodymu, kad jos pajamos yra nedidelės (gaunamos išmokos vaikams, pašalpa ir alimentai iš vaiko tėvo), ji rūpinasi ir insultą patyrusią savo motina. Teismas, įvertinęs atsakovės prašymą dėl priteisto įsiskolinimo, atsižvelgęs į tai, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šiuo atveju yra pagrindas prašymą tenkinti. Atsakovė yra darbinga,šiai dienai nedirba dėl savo pačios pasirinkto gyvenimo būdo.Atsakovei suteiktina galimybė atsiskaityti su ieškovu, nustatant papildomą įsiskolinimo grąžinimo terminą, t.y. išdėstant priteistos 5 552,10 Eur žalos, 716,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš viso 6 268,66 Eur ir 5 proc. procesinių palūkanų mokėjimą 48 mėnesių terminui, įpareigojant atsakovę kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos mokėti ieškovui po nemažiau nei 130,00 Eur ir susikaupusias procesines palūkanas iki pilno atsiskaitymo su ieškovu (CPK 2 str., 3 str. 1 d., 284 str., CK 1.5 str.). Tačiau, siekiant apsaugoti teisėtus ieškovo interesus, atsakovei išaiškintina, kad jai nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovas turės teisę reikalauti iš jo sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 552,10 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du eurus 10 ct) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 5 552,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 716,56 Eur (septynis šimtus šešiolika eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,86 Eur (septynis eurus 86 ct) pašto išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teismo 2018-06-21 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Išdėstyti priteistų sumų sumokėjimą 48 (keturiasdešimt aštuonių) mėnesių laikotarpiui ir nustatyti atsakovei R. S. tokią priteistos 5 552,10 Eur žalos, 716,56 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. procesinių palūkanų ieškovui I. S. mokėjimo tvarką: kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, mokėti ieškovui po nemažiau nei 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 00 ct) ir atitinkamą susikaupusių procesinių palūkanų dalį iki visiško priteisto įsiskolinimo ieškovui sumokėjimo. Atsakovė turi teisę įsiskolinimą sumokėti per trumpesnį laikotarpį, nelaukiant išdėstymo termino pabaigos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

 Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius