Civilinė byla Nr. 2-2782/2011
2-58-3-00224-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija: 102.5.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ prašymas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RRD“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovui UAB „RRD“ iškėlė bankroto bylą. Pareiškėjas UAB „FF Lizingas“ 2011 m. rugsėjo 19 d. padavė atskirąjį skundą ir pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties. Pareiškėjas UAB „FF Lizingas“ nurodė, kad apie minėtą teismo nutartį sužinojo iš viešai skelbiamos informacijos, apie bankroto bylos iškėlimą UAB „RRD“ jis informuotas nebuvo ir niekas į jį nesikreipė dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo galimybės. Prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „FF Lizingas“ prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties. Teismas nurodė, kad pareiškėjo UAB „FF Lizingas“ nurodytą aplinkybę, jog apie bankroto bylos iškėlimą atsakovui UAB „RRD“ jis sužinojo 2011-09-01 iš viešai skelbiamos informacijos, patvirtina pareiškėjo pateikta Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos vieša detali informacija dėl UAB „RRD“. Teismas taip pat nurodė, kad svarbiomis atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Teismas laikė, kad pareiškėjo terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas labai ilgai, nenurodomos priežastys, leidžiančios pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, todėl pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad vieša informacija apie bankroto bylos iškėlimą yra prieinama visiems suinteresuotiems asmenims. Teismas taip pat nurodė, kad bankroto administratoriaus keitimas galimas kreditorių susirinkimo nutarimu. Teismas yra informavęs Įmonių bankroto departamentą prie Ūkio ministerijos apie administratoriaus UAB „Litvinga“ netinkamą pareigų vykdymą. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas UAB „FF Lizingas“ terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „FF Lizingas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovo bankroto administratorius per teismo nustatytą terminą apelianto neinformavo apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą. Viešam registrui administratorius duomenis pateikė tik 2011 m. rugsėjo 29 d., ši aplinkybė pateisina ilgą atskirojo skundo padavimo praleidimo terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jos neįvertino.
2. Apeliantas apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą sužinojo per tris dienas nuo informacijos paskelbimo viešame registre ir nedelsdamas, t.y. 2011 m. rugsėjo 2 d., kreipėsi į administratorių ir bankroto bylą iškėlusį teismą. Nutartį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo apeliantas iš teismo gavo tik 2011 m. rugsėjo 9 d., pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Su atskiruoju skundu apeliantas kreipėsi 2011 m. rugsėjo 16 d., t.y. nepraleidęs įstatymo nustatyto 10 dienų termino.
3. Pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad atsakovo bankroto administratorius netinkamai vykdo savo pareigas. Tačiau nustatęs šį faktą, teismas nepripažino termino praleidimo priežastis svarbiomis.
4. Apeliantas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad nagrinėjamu atveju galimybė atsakovui išvengti bankroto bylos, patenkinant visų kreditorių reikalavimus, yra labiau ginanti viešąjį interesą, negu bankroto bylos atsakovui iškėlimas ir galimas būsimas įmonės likvidavimas.
5. Apeliantas galėtų būti byloje patrauktas trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „RRD“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Litvinga“, prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad įsiteisėjusią Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo administratorius gavo tik 2011 m. rugsėjo 29 d. Tą pačią dieną administratorius įregistravo atsakovo, kaip bankrutuojančios įmonės statusą, buvo atlikti visi kiti būtini veiksmai, informuotos atitinkamos įstaigos. Buvęs atsakovo savininkas neįvykdė pareigos perduoti administratoriui visus turimus įmonės dokumentus ir turtą, jis su administratoriumi nebendradarbiauja. Teismui ir Įmonių bankroto valdymo departamentui atsakovo administratorius raštiškai pateikė visą reikalingą informaciją apie atliktus veiksmus su paaiškinimais, kuriuos Įmonių bankroto valdymo departamentas pripažino tinkamais.
Ieškovas Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekciją atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo UAB „FF Lizingas“ prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Remiantis CPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike. ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Taigi atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria išsprendžiamas įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimas gali būti paduotas per 10 dienų nuo tokios nutarties priėmimo. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Tuo tarpu, jeigu terminas atskirajam skundui paduoti praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).
Atsakovui UAB „RRD“ bankroto byla iškelta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi. Tą pačią dieną teismas minėtos nutarties nuorašus išsiuntė byloje dalyvavusiems asmenims – ieškovui, atsakovui ir paskirtajam atsakovo bankroto administratoriui (atskirojo skundo medžiagos 5 b. l.). Šalys nutarties dėl bankroto bylos atsakovui UAB „RRD“ iškėlimo neskundė, todėl nutartis įsiteisėjo 2011 m. gegužės 27 d. Bankroto administratorius 2011 m. rugpjūčio 29 d. įregistravo atsakovo bankrutuojančios įmonės statusą viešame juridinių asmenų registre (atskirojo skundo medžiagos 14 b. l.). Apeliantas apie atsakovui iškeltą bankroto bylą iš viešame registre skelbiamų duomenų sužinojo 2011 m. rugsėjo 1 d. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalyje nustatytas 10 dienų nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo apskundimo termino skaičiavimas prasidėjo nuo sužinojimo apie Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį momento, t.y. 2011 m. rugsėjo 1 d., todėl atskirąjį skundą jis turėjo teisę pateikti iki 2011 m. rugsėjo 11 d. imtinai. Apeliantas atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties kartu su prašymu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismui padavė 2011 m. rugsėjo 19 d. (atskirojo skundo medžiagos 8-13 b. l.), t.y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Priežasčių, pateisinančių atskirojo skundo padavimą tik 2011 m. rugsėjo 19 d. ir galinčių būti pripažintomis svarbiomis, apeliantas teismui nepateikė (CPK 178 str.). Vien ta aplinkybė, kad skundžiama nutartis apeliantui buvo įteikta 2011 m. rugsėjo 9 d., nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Atsižvelgdama į išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tą aplinkybę, jog terminas atskirajam skundui paduoti parleistas daug, o apeliantas nenurodė priežasčių, leidžiančių pateisinti tokį ilgą termino praleidimo laikotarpį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 338, 305 straipsniais, apeliantu gali būti tik byloje dalyvaujantis asmuo, ĮBĮ nenumato kitokio teisės paduoti atskirąjį skundą reglamentavimo, o sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo apeliantas nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu.
Atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo mokumo nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl praleisto įstatymo nustatyto procesinio termino atnaujinimo, nėra nagrinėjamo atskirojo skundo dalyku, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Audronė Jarackaitė
Kazys Kailiūnas
Marytė Mitkuvienė