Civilinė byla Nr. e2A-405-638/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19092-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5
(S)
Kauno apygardos teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Editos Šliumpienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. E. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. E., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. E. yra K. J. pusseserė, atnaujinti terminą V. E. palikimui, atsiradusiam po palikėjos K. J. mirties(duomenys neskelbtini), priimti, pripažinti negaliojančiu 2020 m. balandžio 23 d. palikimo priėmimą Lietuvos Respublikos vardu ir 2020 m. birželio 11 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 3179, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad ji yra K. J. pusseserė, t. y. ieškovės V. E. mama Z. Č. ir K. J. tėtis P. J. yra sesuo ir brolis. Ieškovės mamos Z. Č. ir K. J. tėčio P. J. tėvai – K./K. J. ir J./J. S.. Ieškovė yra Z. Č. dukra. K. J. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą po K. J. mirties priėmė Lietuvos Respublika. Su pussesere K. J. pastaruosius dešimt metų iki jos mirties bendraudavo telefonu: susiskambindavo metinių švenčių proga, per gimtadienius. 2021 m. rugpjūčio pabaigoje kartu su sutuoktiniu nuvyko į K. J. namus, nes buvo neįprasta, kad nesikalbėjome telefonu daugiau kaip metus. K. J. buto durų niekas neatidarė, nors beldėsi ilgai. Pavyko pasikalbėti su gretimo buto nuomininke, mergina, vardu A. A. paaiškino, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkės nėra mačiusi. Pavyko pasikalbėti su kaimynu A., kuris pasakė, kad nieko nežino, nes K. jau senai nenakvoja namuose. Vėliau pavyko pasikalbėti su buto Nr. 2 savininku M. Pastarasis ir pasakė, kad K. mirė maždaug prieš dvejus metus.
3. Ieškovė nurodė, kad terminą palikimui, atsiradusiam po K. J. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių – ieškovės niekas neinformavo apie K. J. mirtį, palikėją laidojo valstybės lėšomis, nors yra net keli galimi šeštos eilės įpėdiniai. Teigia, kad apie palikėjos K. J. mirtį sužinojo 2021 m. rugpjūčio pabaigoje, todėl 1 metų terminas nėra praleistas. Ieškovė nurodė, kad ginčija atsakovo palikimo priėmimą kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies sąlygų, kadangi ji yra šeštos eilės įstatyminė palikėjos K. J. įpėdinė. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika (pvz. 2020 m. gruodžio 22 d. LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020) pripažįsta teisę prašyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš valstybės. Taip pat nurodė, kad notarė V. V. patikrino tik pirmos eilės įstatyminių įpėdinių ir sutuoktinio ne/egzistavimo aplinkybes, tačiau palikimas pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali pereiti valstybei tik jei nėra jokių įpėdinių pagal įstatymą. Mano, kad notarė V. V. negalėjo išduoti 2020 m. birželio 11 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarinio registro Nr. 3179, nes nerinko ir neturėjo absoliučiai jokių duomenų apie antros – šeštos eilės įstatyminius įpėdinius. Mano, kad pateikė visus reikiamus įrodymus savo giminystės ryšiams su Z. Č. ir P. J. patvirtinti.
4. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime, triplike nurodė ir paaiškino, kad ieškovė nebuvo rūpestinga palikėjos atžvilgiu, palikėjai esant gyvai. Palikėjos nelankė, nesirūpino jos sveikatos būsena, jai nepadėjo. Palikėja mirė(duomenys neskelbtini), o ieškovė apie jos mirtį sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio mėn. K. J. buvo palaidota valstybės lėšomis. Ieškovės argumentas, kad jai nebuvo pranešta apie palikėjos mirtį nėra pateisinama priežastis palikimo priėmimo terminui atnaujinti. Nurodė, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo Turto bankas. Vadovaujantis Taisyklių VII skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybei perduotino turto grąžinimą savininkui įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Taisyklių 149-151 p.), jeigu teismas patenkintų pareiškimą, Turto bankui turės būti atlygintos banko patirtos ir apmokėtos išlaidos, susijusios su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, t. y. teisinės registracijos, notaro paslaugos bei komunaliniai mokesčiai (jeigu tokie būtų). Tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškovės reikalavimas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 3179 pripažinimo negaliojančiu, mano, kad ieškinio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalies nuostata bei LAT suformuota praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuomet ginčijamas išduotas paveldėjimo valstybei teisės liudijimas (civilinė byla Nr. e3K-3-359-969/2020). Pažymėjo, kad atsakovas neturi juridinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė yra palikėjos K. J. pusseserė. Mano, kad šią aplinkybę turi patvirtinti arba paneigti teismas.
5. Trečiasis asmuo notarė V. V. atsiliepime prašė sprendimą dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad 2020 m. balandžio 23 d. notarų biure buvo gautas 2020 m. balandžio 17 d. valstybės įmonės Turto bankas raštas Nr. (16.6-43)SK4-4079 „Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo“, kuriame buvo nurodyta, jog valstybės įmonės Turto bankas šiuo metu atlieka veiksmus dėl galimai valstybės paveldėtino turto po K. J. mirties (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte buvo pažymėta, kad Gyventojų registro duomenimis, K. J. mirė būdama netekėjusi, todėl atsakovas prašė iš valstybės įmonės „Registrų centras“ užsakyti palikimo priėmimui reikalingus dokumentus ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą palikėjos turėtam turtui. Kauno miesto 3-ojo notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 34-20 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios K. J. palikimą. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 23 d. patikrinus Gyventojų registro duomenis buvo nustatyta, jog K. J. mirė būdama netekėjusi, taip pat neturėjo vaikų. Duomenų apie kitus įstatyminius K. J. įpėdinius Gyventojų registrų įraše nebuvo nurodyta. Patikrinus Testamentų registro duomenis buvo nustatyta, jog K. J. nebuvo sudariusi oficialaus testamento. Pažymėjo, kad 2020 m. birželio 11 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 3179. Teigia, kad ieškovė nepagrindė tinkamais rašytiniais įrodymais giminystės ryšio tarp Z. Č. ir P. J., todėl mano, kad ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti 2020 m. birželio 11 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas palikimo priėmimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. E. yra K. J. pusseserė. Teismas atnaujino ieškovei V. E. terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos K. J. mirties(duomenys neskelbtini), priimti. Teismas trijų mėnesių terminą priimti palikimą ieškovei V. E. nusprendė skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas pripažino negaliojančiu Kauno miesto 3-ojo notarų biuro notarės V. V. 2020 m. birželio 11 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3179.
7. Teismas nurodė, kad iš ieškovės nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų dokumentų, liudytojų B. E. ir R. E. parodymų teismo posėdžio metu, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir paminėtų rašytinių įrodymų bei aplinkybių sugretinimo matyti, kad ieškovės mamos Z. Č. ir K. J. tėčio P. J. tėvai yra K./K. J. ir J./J. S.. Todėl teismas vertino, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog K. J. yra ieškovės V. E. pusseserė. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, kad jos (atsakovės) nuomone, iki palikėjai mirštant nebuvo pakankamo ryšio (bendravimo) tarp ieškovės ir palikėjos, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos, kadangi šiuo atveju byloje yra vertinama tai, dėl kokių priežasčių jau mirus palikėjai ieškovė nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir ar šios priežastys yra svarbios. Ieškovės teisė į mirusios pusseserės palikimą nagrinėjamu atveju negali būti ribojama, nes civilinės bylos medžiaga patvirtina, jog dėl palikimo priėmimo ieškovė nesikreipė dėl ne nuo jos priklausiusių objektyvių aplinkybių (ieškovės niekas neinformavo apie palikėjos mirtį, tuo metu dėl koronaviruso (COVID-19) buvo nustatyti apribojimai judėti tarp miestų, ieškovė ir palikėja nebuvo artimiausios giminaitės) sutrukdžiusių savalaikiai sužinoti apie pusseserės mirties faktą. Ieškovė savo valią priimti palikėjos palikimą išreiškė iš karto susižinojusi apie jos mirties faktą, ėmėsi veiksmų įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teises. Teismas sprendė, kad yra pagrindas termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.
9. Teismas nurodė, kad Kauno miesto 3-ojo notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 34-20 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios K. J. palikimą. Notarė, 2020 m. balandžio 23 d. patikrinusi Gyventojų registro duomenis, nustatė, jog K. J. mirė būdama netekėjusi, taip pat neturėjo vaikų. Duomenų apie kitus įstatyminius K. J. įpėdinius Gyventojų registrų įraše nebuvo nurodyta. Notarė, patikrinusi Testamentų registro duomenis, nustatė, jog K. J. nebuvo sudariusi oficialaus testamento. Kadangi į notarę kiti galimi palikėjos turto paveldėtojai nesikreipė, 2020 m. birželio 11 d. buvo išduotas K. J. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 3179 (2021 m. spalio 15 d. Testamentų registro išrašas Nr. SR10-8971(21)). Teismas nustatė, kad ieškovė yra palikėjos pusseserė, t. .y. šeštos eilės įpėdinė ir yra praleidusi terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas nurodė, kad byloje duomenų apie tai, kad yra pirmesnės eilės palikėjos įpėdinių ar iš ieškovės būtų atimta paveldėjimo teisė, nėra. Teismas konstatavo, kad ieškovė yra šeštos eilės įpėdinė, kuri išreiškė valią priimti palikėjos palikimą, t. y. sužinojusi apie pusseserės mirtį kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Teismas sprendė, kad K. J. turtas negalėjo pereiti valstybei paveldėjimo teise CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei V. E. atnaujintas terminas priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos K. J. mirties, bei pripažintas negaliojančiu Kauno miesto 3-ojo notarų biuro notarės V. V. 2020 m. birželio 11 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 3179. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Vadovaujantis teismų praktika, ieškovė neįrodė, kad terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių. Termino praleidimą sąlygojo ne objektyvios (nuo ieškovo valios nepriklausančios) priežastys, o subjektyvios priežastys - pačios ieškovės nežinojimas apie K. J. mirtį, nes ieškovė nesidomėjo ne tik palikėja, bet ir kitais giminaičiais, nors tam nebuvo jokių objektyvių kliūčių. Be ieškovės nežinojimo apie palikėjos mirtį iš esmės nesant jokių kitų duomenų apie priežastis, lėmusias termino praleidimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuo palikimo atsiradimo iki ieškovės kreipimosi dėl termino atnaujinimo praėjo žymus laiko tarpas (2 metai), nėra pagrindo konstatuoti, kad neatnaujinus termino bus pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai bei ieškovės ir palikimą priėmusios atsakovės interesų pusiausvyra nustatyta ieškovės nenaudai. Palikėja mirė(duomenys neskelbtini), o ieškovė apie jos mirtį sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio mėn. K. J. buvo palaidota valstybės lėšomis. Tai rodo akivaizdų ieškovės nesidomėjimą palikėja.
10.2. Šiuo atveju iš bylos aplinkybių matyti, kad valstybės palikimo priėmimas niekaip nepažeidžia ieškovės turtinių ar kitokių interesų. Atsiradus vienam iš CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nurodytų palikimo perėjimo valstybei pagrindų, kai nė vienas K. J. įpėdinis nepriėmė palikimo, VĮ Turto bankas pagrįstai pradėjo palikimo priėmimo procedūras, dėl ko valstybei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
10.3. Susidariusioje situacijoje VĮ Turto bankas kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas (Taisyklių 105 p.), neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuomet ginčijamas valstybei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (civilinė byla Nr. e3K-3-359-969/2020). Tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškovės reikalavimas, atsakovė mano, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jei bylos nagrinėjimo metu toks būtų pareikštas, turėtų būti atmestas.
11. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apelianto/atsakovo išsakyti apeliacinio skundo argumentai, kad nežinojimas apie palikėjo mirtį nėra priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti, neatitinka nuosekliai suformuotos kasacinio teismo praktikos. Ieškovės nežinojimas apie savo pusseserės mirtį, pandemija ir su ja susiję apribojimai, trukdę paskutinius metus iki palikėjos mirties palaikyti artimesnį ryšį, neturi būti vertinamos kaip subjektyvios ir nesvarbios aplinkybės, jei analogiškos aplinkybės teisminėje praktikoje yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo termino atnaujinimui.
11.2. Teismas visiškai teisus teigdamas, jog atsakovės nurodomos aplinkybės, kad jos (atsakovės) nuomone, iki palikėjai mirštant nebuvo pakankamo ryšio (bendravimo) tarp ieškovės ir palikėjos, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos, kadangi šiuo atveju byloje yra vertinama tai, dėl kokių priežasčių jau mirus palikėjai ieškovė nesikreipė dėl palikimo priėmimo, ir ar šios priežastys yra svarbios.
11.3. Pažymėtina, kad byloje pateiktas notarės V. V. atsiliepimas ir jo priedai, neginčytinai patvirtina, kad paveldėjimo liudijimą valstybei išdavusi notarė tikrino tik aplinkybes, ar palikėja neturi sutuoktinio ir vaikų, t. y. iš esmės patikrino tik pirmos eilės įpėdinių ir sutuoktinio ne/buvimo faktą, nors palikimas valstybei pereina tik nesant visų šešių eilių įstatyminių įpėdinių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl termino priimti palikimą atnaujinimo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
14. Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai (faktinis turto užvaldymas arba pareiškimo padavimas notarų biurui) turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės (nuo kada įpėdinis laikomas priėmusius palikimą) atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalies redakcija buvo pakeista nuo 2015 m. liepos 8 d., nes iki tos dienos galiojusi CK 5.50 straipsnio 4 dalies redakcija nustatė, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Kitaip tariant, nuo 2015 m. liepos 8 d. visų eilių įstatyminiams įpėdiniams yra nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, palikimui priimti. Todėl neturi reikšmės, kurios eilės įstatyminė įpėdinė buvo ieškovė. Palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjos mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 d.). Nustatyta, kad palikėja K. J. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimui priimti terminas baigėsi 2019 m. lapkričio 26 d.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė dėl palikimo priėmimo per trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl objektyvių aplinkybių: ieškovės niekas neinformavo apie palikėjos mirtį, tuo metu dėl koronaviruso (COVID-19) buvo nustatyti apribojimai judėti tarp miestų, ieškovė ir palikėja nebuvo artimiausios giminaitės, visa tai ir sutrukdė laiku sužinoti apie pusseserės mirties faktą. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka. Įstatymas apskritai niekam nenustato pareigos pranešti įstatyminiams įpėdiniams apie palikėjo mirtį, skirtingai negu testamentinio paveldėjimo atveju (CK 5.33 straipsnis). Todėl ieškovės dėstomas argumentas, kad niekas jai nepranešė, yra teisiškai nepagrįstas, nes niekas ir neturėjo prievolės pranešti. Ieškovė savo pareiškime pati pripažino, kad paskutinį kartą pas palikėją K. J. buvo nuvykusi 2018 m. vasarą. Įvertinant, kad palikėja tuo metu jau buvo apie 70 metų amžiaus, ieškovės bendravimas, jeigu ji tikėjosi galimai pretenduoti pagal įstatymą į palikimą, turėjo būti dažnesnio ir intensyvesnio pobūdžio. Pastebėtina, kad COVID-19 sukelti judėjimo suvaržymai (karantinas) prasidėjo tik 2020 m. kovo 16 d., tuo metu terminas priimti palikimą jau buvo praleistas, todėl atmestina ir kita ieškovės argumentų grupė, kad laiku priimti palikimą jai trukdė vadinamieji pandeminiai ribojimai.
16. Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).
17. Teismai, be to, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2012; kt.).
18. Ieškovė savo ieškinio pareiškime buvo nurodžiusi keletą kasacinio teismo praktikos atvejų, kai, jos teigimu, terminas priimti palikimą buvo atnaujintas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su paminėtais kasacinio teismo praktikos atvejais, konstatuoja, kad ieškovės padarytas apibendrinimas nėra pagrįstas. Pavyzdžiui, bylose Nr.3K-3-382/2007, Nr. 3K-3-126/2007 terminas palikimui priimti buvo atnaujintas, nes jis buvo praleistas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, o šioje byloje terminas yra praleistas apytikriai 24 mėnesius (palikėja mirė(duomenys neskelbtini), ieškovė dėl palikimo kreipėsi 2021 m. lapkritį). Byloje Nr.3K-3-258/2007 terminas buvo atnaujintas pareiškėjai, kuri palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė, be to, buvo įvertintos aplinkybės, kad ji yra našlaitė, neturinti savo gyvenamojo ploto, gaunanti mažas pajamas . Byloje Nr. 3K-3-441/2009 kasacinis teismas apskritai nesprendė dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nes grąžino bylą nagrinėti iš naujo į pirmąją instanciją. Byloje Nr.3K-3-78-248/2016 terminas palikimui priimti buvo atnaujintas, nes nepratęsus termino ieškovo šeima būtų turėjusi apleisti dalį užimamų patalpų, ir ieškovas buvo įsitikinęs, kad priėmė palikimą faktiniu užvaldymu, nes jo šeima gyveno palikėjos bute. Tuo tarpu šioje byloje tokių individualių aplinkybių, kad ieškovės ar jos šeimos turtinė padėtis labai pablogėtų neatnaujinus termino, nenustatyta. Teismų praktikoje yra daug kitokių pavyzdžių, kai terminas palikimui priimti neatnaujinamas, praktikos visuma leidžia daryti išvadą, kad kiekvienu atveju reikalinga atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, taip pat į priėmusio palikimą ir pavėlavusio palikimą priimti įpėdinių interesų pusiausvyrą, į tai, kiek laiko yra praleistas terminas ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-217-614/2023; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-280/2022).
19. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai taikė ir aiškino CK 5.57 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos išaiškinimų, nepakankamai pagrindė priimtą sprendimą, netinkamai įvertino įrodymų pakankamumą (CPK 185 straipsnis). Pagal bylos aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės ieškinys dėl termino palikimui priimti yra atmestinas, nes ji neįrodė svarbių priežasčių, trukdžiusių priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, taip pat neįrodė, kad egzistuoja tam tikri jos interesai, kuriuos termino neatnaujinimas iš esmės pažeistų. Atmetus ieškovės reikalavimą atnaujinti jai terminą palikimui priimti, turi būti atmesti ir išvestiniai reikalavimai - nustatyti giminystės ryšį ir panaikinti valstybei išduotą pavedėjimo teisės liudijimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
n u s p r e n d ž i a:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė
Edita Šliumpienė