Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-2829-121-2013].doc
Bylos nr.: I-2829-121/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Registrų centras 124110246 atsakovas
KRV 159535171 trečiasis suinteresuotas asmuo
VĮ Registrų centro Kauno filialas 135040952 trečiasis suinteresuotas asmuo
Litgenas 110469591 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl registrų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Registrai
Bylos, kilusios iš nekilnojamo turto registro veiklos
Kiti su nekilnojamojo turto registro veikla susiję klausimai
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-2829-121/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00890-2013-6

  Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4, 74 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

    Vilnius                                                                                                             2013 m. spalio 7 d.

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos–Vokietijos UAB „Litgenas“ atstovui advokatui Rinaldui Viliušiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys - Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, Lietuvos–Vokietijos uždaroji  akcinė bendrovė (UAB) „Litgenas“, D. U., UAB „KRV“.

                   Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, 

 

                   n u s t a t ė:

 

          pareiškėjas G. G. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1–5), prašydamas panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013-02-20 sprendimą Nr. 47, kuriuo atmestas jo 2013-01-28 prašymas atnaujinti terminą paduoti skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2003-01-27 protokolo Nr. 05 ir 2002-11-12, 2003-01-28 ir 2005-06-16 sprendimų bei atsisakyta priimti jo skundą. 

Paaiškino, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 31 str. 2 dalies nuostatas, kuriose numatyta, jog skundai Centriniam  registratoriui  paduodami  per  vieną mėnesį  nuo  skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Pasak pareiškėjo, minėtame įstatyme neįvardintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, būtina vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais. Šiuo atveju neatnaujinus termino skundui paduoti, pareiškėjui buvo atimta galimybė, nesutikus su viešojo administravimo subjektų priimtais sprendimais, pasinaudoti teismine gynyba.

Nurodo, kad nei pareiškėjas, nei prieš tai buvusi žemės sklypų savininkė nebuvo informuoti apie VĮ Registrų centro Kauno filialo 2003-01-27 protokolo Nr. 05 ir 2002-11-12, 2003-01-28 ir 2005-06-16 sprendimų priėmimą, todėl objektyviai negalėjo žinoti apie juos. Tada, kai buvusi žemės sklypų savininkė G. M. įgijo nuosavybės teises į atitinkamus sklypus, viešame nekilnojamojo turto registre nebuvo jokios informacijos apie minėtus aktus, kurių pagrindu kaip nekilnojamojo turto objektai buvo suformuoti ir įregistruoti atitinkami statiniai ir kuriems apskųsti pareiškėjas prašo atnaujinti terminą. Visa informacija apie paminėtus aktus buvo išlikusi tik archyviniuose duomenyse, su kuriais nei pareiškėjas, nei prieš tai buvusi savininkė neturėjo jokių galimybių susipažinti, nes įstatymai nenumatė galimybės žemės sklypo savininkui susipažinti su archyviniais duomenimis, taip pat su dokumentais, kurių pagrindu atitinkami duomenys buvo įrašyti. Pasak pareiškėjo, tokias teises turi tik advokatai ir tai tik po Konstitucinio teismo 2011-06-09 nutarimo priėmimo, kuriuo buvo pripažinta, kad NTRĮ 42 straipsnis tiek, kiek jame nenustatyta, kad advokatai, pateikę motyvuotą prašymą, turi teisę gauti Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, būtiną asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Nesutinka su atsakovo argumentu, kad pareiškėjas nuo sklypo įsigijimo dienos žinojo apie tai, kad jo įsigytame sklype yra kitiems asmenims priklausantys statiniai, tačiau 4 metus nesidomėjo, kokiu pagrindu jie įregistruoti, nes pareiškėjui įsigijus žemės sklypus, kaip ir prieš tai buvusiai savininkei, nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo nurodoma, kad dabartinių statinių savininkas atitinkamus statinius įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau kokiu būdu šie statiniai buvo suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, viešai prieinamuose duomenyse nenurodyta. Be to, pareiškėjui nebuvo būtinybės tuo domėtis.

Pareiškėjas, pagrįsdamas savo teiginius, skunde remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, kuriame įtvirtinta teisė kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeistos, kreiptis į teismą; Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencija, kurioje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. EŽTT yra nurodęs, kad normų, reglamentuojančių formalius skundo priimtinumo žingsnius ir procesinius terminus, paduodant skundą, taikymo tikslas yra užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir suderinamumą su teisinio apibrėžtumo principu, šios normos ar jų taikymo būdas neturėtų užkirsti asmeniui kelio pasinaudoti prieinama teisinės gynybos priemone (Beleš and others v. Czech Respublic, No. 47273/99, Judgment of 2002 November 12, § 49; Fetaovski v. Former Yugoslav Respublic of Macedonia, no. 10649/03, Judgment of 19 June 2008, § 39).

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą (b.l. 62–63) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjo skundas dėl teritorinio registratoriaus 2002-11-12, 2003-01-28 ir 2005-06-16 priimtų sprendimų ir 2003-01-27 protokolo Nr. 05 VĮ Registrų centre gautas 2013-02-01, t.y. praleidus NTRĮ 31 str. 2 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. NTRĮ 31 str. 2 dalis numato, kad, jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio  įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl  priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Termino atnaujinimas yra Centrinio registratoriaus teisė, o ne pareiga, jo diskrecijai  palikta  spręsti,  kokias  priežastis  pripažinti  svarbiomis, kokias nesvarbiomis, atsižvelgiant  į  faktines  konkrečias  aplinkybes. O kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atstatomas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios.

Pareiškėjas nuo pat žemės sklypo įsigijimo (2009-01-13) žinojo, kad šiame sklype yra įregistruoti kitam asmeniui priklausantys statiniai, tačiau 4 metus nesidomėjo apie šių statinių įregistravimą. Pareiškėjo nurodyti pagrindai, jog UAB „Litgenas“ siekia užginčyti administracinius aktus, kurių pagrindu buvo suformuoti žemės sklypai ir atkurtos G. M. nuosavybės teisė į šiuo metu pareiškėjui priklausančius žemės sklypus, ir tik dabar atsirado pagrindas domėtis statinių įregistravimo teisiniais pagrindais (teisėtumu), nėra pakankamas pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti, nes tokiu būdu būtų dirbtinai sukuriamos sąlygos galimai nesąžiningiems asmenims piktnaudžiauti savo teisėmis ir būtų paneigiamas valstybės siekis užtikrinti teisinių santykių stabilumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į skundą (b.l. 46–47) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas siekia nuginčyti teritorinio registratoriaus sprendimus ir protokolą, kurie buvo priimti prieš 10 metų, tačiau Centriniam registratoriui nurodė, kad jis tik 2013 metais sužinojo apie teritorinio registratoriaus sprendimus (dėl kurių prašė atnaujinti terminą skundui paduoti). Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių ir nepateikė įrodymų, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo įstatymo nustatyta tvarka paduoti skundo dėl teritorinio registratoriaus sprendimų. Akivaizdu, kad pareiškėjas nuo pat žemės sklypo įsigijimo (2009-01-13) žinojo, kad šiame sklype yra įregistruoti kitam asmeniui priklausantys statiniai, tačiau 4 metus nesidomėjo šių statinių įregistravimo pagrindais. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau šią teisę asmuo privalo įgyvendinti per įstatymų apibrėžtą laikotarpį. G. G. iki 2009 m. negalėjo sukelti neigiamų pasekmių 2002 m., 2003 m., 2005 m. teritorinio registratoriaus atlikti veiksmai, o ir buvusi žemės sklypo savininkė taip pat įstatymo nustatyta tvarka ir laiku nesikreipė dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų panaikinimo. Akivaizdu, kad pareiškėjas, įsigydamas žemės sklypą, matė ir žinojo, kad jame yra statiniai, todėl negalėjo tikėtis, kad statinių teisinė registracija bus peržiūrėta jam įsigijus sklypą. Pažymi, kad teismui pateiktas skundas grindžiamas ir tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pareiškėjo Centriniam registratoriui pateiktame prašyme, todėl jos neturėtų būti vertinamos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos–Vokietijos UAB „Litgenas“ atsiliepime į skundą (b. l. 49–55) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė pateikti skundą dėl tariamo jo teisių pažeidimo ir pagrindiniu motyvu dėl proceso atnaujinimo nurodo jo nesutikimą su viešojo administratoriaus sprendimais. Jokios kitos aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo galimai pažeistas teises ir interesus, skunde nenurodomos. Apie UAB „Litgenas“ nuosavybės teisę į statinius pareiškėjas žinojo nuo tada, kai pagal įgaliojimą atstovavo G. M. – pretendentę atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą, ir tai patvirtina 2005-07-18 sklypo, kuriame yra ginčijami UAB „Litgenas“ statiniai, ribų paženklinimo aktas, kuriame pasirašė pats pareiškėjas. Akte nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatyti UAB „Litgenas“ priklausantys pastatai. O tai reiškia, kad pareiškėjas apie šiuos statinius žinojo dar iki jam tampant sklypo savininku. Pareiškėjas tvirtina, kad jam nebuvo jokios būtinybės kreiptis į advokatus, kad būtų patikrintas jo įsigytame žemės sklype esančių statinių įregistravimo teisėtumas, tačiau toks 2013-03-18 skunde nurodytas teiginys tik patvirtina, kad pareiškėjo teisės ir interesai nėra pažeisti ir yra pagrindinė priežastis, dėl ko pareiškėjas praleido 1 mėnesio skundo padavimo terminą, nustatytą NTRĮ 31 str. 2 dalyje. Be to, ir aplinkybė, kad pareiškėjas skundo senaties termino eigos pradžią sieja su administracinės bylos iškėlimo momentu tik patvirtina jo atidumo ir rūpestingumo stoką. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog nei jis, nei G. M. neturėjo jokių galimybių sužinoti ar susipažinti su VĮ Registrų centro vietinio registratoriaus sprendimais, yra nepagrįstos ir negali būti vertinamos.

Atkreipė dėmesį į tai, kad, nors NTRĮ nėra įtvirtinta nuostatų apie tai, kokios priežastys gali būti pripažintos svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis, tačiau pareiškėjo reikalavimas panaikinti Komisijos 2013-02-20 sprendimą Nr. 47 negali būti tenkintas, vien dėl to, kad yra suėjęs bendrasis 10 metų senaties terminas.

Pareiškėjo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog bendrasis terminas (10 metų) nėra paleistas. Skundžiami sprendimai viešai niekur nebuvo skelbti, advokatas apie juos sužinojo atsitiktinai. Tuomečiam M. atstovui (G. G.) tokia informacija taip pat nebuvo prieinama. Duomenų apie ginčo statinių, kaip nekilnojamojo turto vienetų, įregistravimą, nėra ir dabar. 

UAB „Litgenas“ atstovas skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog jokios pareiškėjo tesės nėra pažeistos, nes statiniai yra gretimame žemės sklype. Pareiškėjas pasirašė ant žemės sklypų ribų paženklinimo akto, abriso. Be to, G. G. žemės sklypą įsigijo su visais apsunkinimais.   

Skundas netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais - Nekilnojamojo turto registro (NTR) centrinio duomenų banko 2012-12-27 išrašo su istorija – nustatyta, kad D. U. 2002-12-11 turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 2-1360 ir 2002-10-08 turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 2-1751 (b.l. 71, kita lapo pusė, 82, 85) įsigijo  statinius - kiaulidę 15Z1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), laboratoriją 14Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę 22I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sprendimai įregistruoti šiuo daiktus NTR priimti atitinkamai 2002-11-22 ir 2003-01-28 (b.l. 25). 

Iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo 2003-01-27 komisijos posėdžio (šioje byloje skundžiamo) protokolo Nr. 5 matyti, kad posėdžio metu buvo pateiktas D. U. prašymas dėl nuosavybės teisių įregistravimo į (duomenys neskelbtini) esančius statinius-laboratoriją (14Z1p) ir stoginę (2211g), kurie Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Su prašymu kartu pateikti Turto pardavimo iš varžytinių 2002-12-11 aktas ir Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus pažyma. Posėdžio metu nutarta įregistruoti D. U. nuosavybės teises į ankščiau minėtus statinius pagal pateiktus dokumentus (b. l. 86).

UAB „Litgenas“ paminėtus statinius įsigijo iš D. U. 2005-06-01 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K3-10185 ir 2005-06-01 priėmimo-pardavimo aktu Nr. K3-10187 (b. l. 70). Sprendimas įregistruoti šiuo daiktus NTR priimtas 2005-06-16 (b.l. 21).  

VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmo žemėtvarkos skyriaus žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2005-07-18 aktu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje G. M., kurią pagal 2003-02-14 įgaliojimą reg. Nr. I-1433 atstovavo G. G., buvo suformuotame 0,28 ha ploto žemės sklypas Nr. 768-3, akte nurodyta, kad šiame žemės sklype yra pastatytas tvartas, priklausantis UAB „Litgenas“ ir sklypo žeme naudojasi UAB „Litgenas“ (b. l. 56–57, 58–59, 60-61).

Pareiškėjo atstovas advokatas Aurelijus Gruodis 2013-01-28 kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti (prašymas užregistruotas 2013-02-01) (b. l. 64–65) ir su 2013-01-28 skundu dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2003-01-27 protokolo Nr. 05 bei teritorinio registratoriaus sprendimų – 2002-11-12 sprendimo įregistruoti kiaulidę 15Z1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir D. U. nuosavybės teisę į ją; 2003-01-28 sprendimo įregistruoti laboratoriją 14Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę 22I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir D. U. nuosavybės teisę į juos; 2005-06-16 sprendimo įregistruoti Lietuvos–Vokietijos UAB „Litgenas“ nuosavybės teisę į kiaulidę 15Ž1p, laboratoriją 14Ž1p, stoginę 2211 g ir kiemo statinius panaikinimo (b. l. 76–79).

2013-02-20 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi 2013-01-28 prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, sprendimu Nr. 47 atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti G. G. skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2003-01-27 protokolo Nr. 05 bei minėtų teritorinio registratoriaus sprendimų panaikinimo (b. l. 7–8).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Ginčas šioje byloje yra dėl to, ar Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1996-09-24 Nekilnojamojo turto registro įstatymas Nr. I-1539 (redakcija, galiojanti nuo 2012-01-10), kurio 30 str. 1 dalyje nustatyta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

NTRĮ 31 str. 2 dalyje nustatyta, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju buvo skundžiami teritorinio registratoriaus – tuometinio Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo 2002-11-22 ir 2003-01-28 sprendimai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus NTR bei Kauno filialo 2003-01-27 komisijos posėdžio protokolas Nr. 5. Pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, jis įrodinėja, jog egzistuoja neabejotina vada terminui atnaujinti, nes, anot pareiškėjo, tuo metu nebuvo jokių teisinių galimybių žemės sklypo savininkams (t.y. jam, o iki jo - ir G. M.) susižinoti apie tai, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype skundžiamais sprendimais kitiems asmenims, kurie nėra žemės sklypo savininkai (bendrasavininkiai), įregistruota nuosavybė teisė į statinius. Iš šioje byloje išanalizuotų rašytinių  įrodymų matyti, jog formuojant G. M., kurią atstovavo ir atitinkamus dokumentus pasirašė pareiškėjas G. G., 0,28 ha ploto žemės sklypą Nr. 768-3, pastarajam 2005-07-18 tapo žinoma, kad šiame žemės sklype yra kitam juridiniam asmeniui UAB „Litgenas“          priklausantis nekilnojamasis turtas, dar daugiau – G. G. 2005-07-18 tapo žinoma, jog UAB „Litgenas“ iki tol naudojosi ir šio sklypo žeme. Ši aplinkybė, teismo nuomone,  leido tiek pačiai G. M., tiek G. G. imtis priemonių susižinoti, ar jiems nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype faktiškai esamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės yra įregistruotos ir kam jos priklauso. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad, net jei jis ar G. M. tokios informacijos būtų prašę, jiems ją suteikti būtų atsisakyta, bet byloje tokių įrodymų nėra. Teismo nuomone, būtent atitinkamų institucijų (Registrų centro ar jo Kauno filialo) atsisakymai suteikti informacijos galėtų būti vada tiek Registrų centrui, tiek teismui atnaujinti terminą skundui paduoti. Tuo tarpu Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų  originalios redakcijos 81 punktas numatė, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę sužinoti registre saugomą informaciją, inter alia registro numerį, registravimo (paskutinio registro įrašo tikslinimo) datą; nekilnojamojo daikto kadastrinį adresą (kadastro vietovė, blokas, kadastrinis numeris), nekilnojamojo daikto pašto adresą – pagal administracinį teritorijos suskirstymą (pagal nekilnojamojo daikto registravimo datą), nekilnojamojo daikto savininką, nuomininką ar naudotoją, bendraturčius (kiekvieno iš jų valdomą dalį ir nuomos ar panaudos sutarčių galiojimo terminus, jeigu jos sudarytos), žemės sklypo plotą, statinius ir kitus inžinerinius įrenginius, patalpas, butus (jų tipą), statinio, inžinerinio įrenginio savininką, nuomininką ar naudotoją, jeigu jie nesutampa su žemės sklypo savininku, valstybinės žemės nuomininku ar naudotoju, kitas daiktines teises, daiktinių teisių apribojimus, žemės sklypo, statinio, buto, patalpos ar inžinerinio įrenginio kadastro duomenis, civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso iškėlimo faktą ir kt. Pagal Nuostatų 97 punktą antrosios duomenų apsaugos klasės duomenys apie nekilnojamąjį turtą teikiami pagal turto adresą ir turto identifikatorių (unikalų kodą). Šios duomenų apsaugos klasės duomenys galėjo būti teikiami advokatų kontoroms, kitiems asmenims, išskyrus asmenis – pirmosios ir trečiosios duomenų apsaugos klasių duomenų gavėjus. Teismo nuomone, G. M., o vėliau – ir G. G. turėjo teisę gauti ne bet kokią, o Nuostatų 81 punkte nurodytą, bet jų pažeistoms teisėms ginti pakankamą informaciją, kuri lietė išimtinai jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo duomenis. Gi pareiškėjo minimame Konstitucinio teismo 2011-06-09 nutarime buvo nagrinėjama kitokio pobūdžio problema – ar Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalis (2001 m. birželio 21 d. redakcija) tiek, kiek joje nebuvo nustatyta, kad advokatai, pateikę motyvuotą prašymą, turi teisę gauti dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, kopijas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Įvertinus pasakytą šiame teismo sprendime, kolegija sprendžia, jog atsakovas Registrų centras pagrįstai neatnaujino termino skundui dėl jo Kauno filialo  2003-01-27 protokolo Nr. 05 ir 2002-11-12, 2003-01-28 ir 2005-06-16 sprendimų panaikinimo paduoti, tad skundas netenkinamas. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ė :

 

pareiškėjo G. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

 

              Teisėjai                                                                                                                Egidija Puzinskaitė

 

                                                                                                                                            Henrikas Sadauskas

 

                                                                                                                                            Nijolė Žalnieriūnienė

 

 


Paminėta tekste:
  • 2-13