Nuorašas                                                               

                                                                                    Byla Nr. 1-238-486/2022

                                                                                                      Proceso Nr. 1-01-1-12522-2020-9

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 15 d.

Vilnius

    Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, kaltinamajam V. L., kaltinamojo gynėjui advokatui Vytautui Griežei, nukentėjusiajai D. Š., nukentėjusiosios  atstovui advokato padėjėjui Artūrui Zdanovičiui, teismo ekspertui M. M., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, neteistas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. sav., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

     Teismas

n u s t a t ė :

                 V. L. 2020 m. kovo 28 d., apie 14.08 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo šalia (duomenys neskelbtini) namo esančiu pravažiavimu link (duomenys neskelbtini) g. artėdamas prie lygiareikšmių kelių sankryžos su dešinėje pusėje esančiu pravažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, buvo neatidus ir neatsargus, nedavė kelio jam iš dešinės pusės artėjančiam automobiliui „BMW E46“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „BMW E46“ keleivė D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

      Teisiamojo posėdyje kaltinamasis V. L. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2020 m.  kovo 28 dieną įsėdo su drauge U. J. į automobilį „Volvo“, užsisegė saugos diržus ir pajudėjo iš kiemo link (duomenys neskelbtini) –(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Dešinėje stovintys 4 automobiliai jam visiškai blokavo matomumą. Artėjant prie sankryžos jis atidžiai dairėsi, ar nėra kliūties. Tuomet  artėjant prie sankryžos  į juos įsirėžė automobilis „BMW“. Įvykio metu jo automobilyje iššovė oro pagalvės, pradėjo rūkti dūmai. Tada jis išlipo iš automobilio, priėjo prie žmogaus, klausė ar reikia kviesti greitąją, iškvietė policiją. Atvyko policija, greitoji. Greitoji medicinos pagalba išsivežė  nukentėjusiąją. Tada jam pareigūnai pasakė, kad reikia važiuoti į komisariatą, ten bus surašytas eismo įvykio protokolas. Policijos komisariate parašė paaiškinimus, dar palaukė kol pareigūnas nubraižys schemą, tada išsiskirstė visi namo. Kaltinamasis žino, ką reiškia kliūtis iš dešinės, kad reikia sustoti ir reikia praleisti. Jis buvo kliūtis automobiliui „BMW“, tačiau jis nematė kliūties judėdamas link sankryžos. Dėl susidūrimo, tai „BMW“ automobilis važiavo įstrižai, priešpriešine juosta, o jis važiavo viduriu gatvės, t. y. saugiu atstumu nuo kairės gatvės pusės ir dešinės gatvės pusės atstumu. Schemoje netiksliai yra nurodyta, kad automobilis pavaizduotas ne priešpriešinėje juostoje, jo automobilis kažkodėl arti sankryžos, nesutampa tiesiog tai, kas fiksuota su vaizdo priemonėmis.

                   Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. Š. parodė, kad ji su draugu V. 2020 m. kovo 28 dieną, važinėjosi po miestą, ji tų gatvių nežino. Nukentėjusioji  eismo įvykio metu nežiūrėjo į kelią, nes žiūrėjo į savo telefoną. Staiga išgirdo, kaip V. sako, „bėk greičiau iš mašinos“. Ji norėjo pažiūrėti kaip kitame automobilyje žmonės, bet prie  jų niekas nepriėjo, greitąją ir policiją iškvietė visai kiti žmonės. Ji nuolatos į kelią nežiūrėjo, bet prisimena, kad buvo saulėta diena. Tas automobilis važiavo iš kairės. Prieš susidūrimą ji jo nematė. Be to, buvo sustojusių daugiau automobilių kelkraštyje. Automobilio „BMW“ buvo smūgis į vairuotojo pusę. Ji negali pasakyti, ar prilėtino ar sustojo automobilis, eismo įvykio metu jai buvo šokas. Tačiau ji prisimena, kad greičio tikrai nebuvo. Negali pasakyti iš nuotraukų, kurioje vietoje įvykio autoįvykis. Ar turėjo vaizdo registratorių, tai ji tikrai negali atsakyti. Ar važiavo kelio viduriu, negali atsakyti. Ją išvežė į ligoninę, jai tuo metu, dėl karantino, atkėlė operaciją ir išoperavo po 2 savaičių. Nukentėjusiajai dėl smūgio lūžo 2 pirštai ir delnas. Civilinio ieškinio nereiškia.

                   Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, kad D. Š. yra jo draugė, o V. L. nepažįsta. Įvykis įvyko 2020 m. kovo 28 d., jis važiavo (duomenys neskelbtini) rajonu, važiavo link „Big“, suko į kairę ir įvyko eismo įvykis. Jis kito, atvažiuojančio automobilio, nematė, pamatė paskutinę sekundę. Tas automobilis jam atvažiavo iš kairės. Liudytojo  greitis buvo tuo metu 15-20 km/h, nes jis ką tik buvo pradėjęs važiuoti. Į įvykio vietą buvo kviečiama Greitoji medicinos pagalba ir policija. Iš karto po eismo įvykio liudytojas liepė D. šokti iš mašinos, nes buvo stresas. Po to pats pamatė ant D.  rankos kraujo. Prašė iškviesti greitąją ir pareigūnus, ten buvo žmonės, kurie iškvietė. Kitas eismo įvykio automobilis buvo „Volvo“. Liudytojo manymu, niekas tam automobiliui netrukdė, tačiau po kaire, dešine buvo daug automobilių, ir tik liudytojas atsisuko ir gavo smūgį. Važiavo nuo kalno, tai gal 2-3 pavara, įjungė pirmą pavarą ir suko į kairę. Jo automobilis yra „BMW.“ Pristabdęs jis žiūrėjo ir į kairę, ir į dešinę ir kai tik pažiūrėjo į dešinę, gavo smūgį, ten jau nieko nebuvo negalima padaryti. Automobilių susidūrimas įvyko pačioje sankryžoje, jis jau buvo įvažiavęs su priekine dalimi į tą gatvę, į kairę pusę, manevro dar nebuvo pabaigęs. Abu automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis, labiau į kairę pusę. Po įvykio su „Volvo“ vairuotoju bendravo, galvojo ką daryti, po to abudu kartu važiavo į policijos komisariatą. Ten ženklų toje sankryžoje nėra, tai vadovavosi dešinės rankos taisykle. Liudytojas mano, kad niekas nestabdė, mano, kad abudu važiavo. Jis asmeniškai neturėjo laiko stabdyti, o „Volvo“, tai jis važiavo irgi. Jis buvo išvažiavęs į sankryžą priekiu, bet nebuvo priešpriešinėje kelio juostoje.

                    Teisiamojo posėdžio metu liudytoja U. J. parodė, kad ji yra V. L. sugyventinė. Teisė atsisakyti duoti parodymus jai yra išaiškinta. Parodė, kad įvykio dieną jie susiruošė važiuoti į gamtą, buvo geras oras, važiavo lėtai (duomenys neskelbtini) gatve, švietė saulė. Staiga į juos automobilį įvažiavo kitas automobilis. Kaip liudytoja supranta, tas automobilis ant posūkio gazavo. Jiems to automobilio nesimatė, todėl nespėjo sustabdyti. Atsitrenkė jiems į dešinę pusę. Ji stebėjo kelią tikrai, bet to automobilio nepastebėjo. Ta gatvė yra siaura, ten jau stovėjo automobilis ir važiavo tikrai netoli jo, saugiu atstumu. Liudytojai iš kairės negalėjo pravažiuoti kitas automobilis, nes ten siaura gatvė, stovi dar konteineris. Automobilis įvažiavo kairiąja kelio dalimi, buvo toks kampo nukirtimas. Prie stulpelių tikrai mažiau nei metro atstumu buvo „BMW“. Tiesiog liudytojos vertinimu, tas automobilis važiavo neatsargiai, o jie važiavo atsargiai.

                    Teisiamojo posėdžio metu specialistas M. M. paaiškino kad dirba ekspertu. Šioje byloje darė ekspertizę bei pateikė specialisto išvadą. Rašydamas išvadą jis rėmėsi pareigūnų pateikta medžiaga, raštu iš Savivaldybės, žinant dėl ko, kas, kieno pirmumas. O planas masteliu buvo nupaišytas tam, kad būtų galima parodyti ar telpa automobiliai ir ar gali prasilenkti. Nuotrauka, esanti byloje gauta iš google maps ir jei gerai pamena, tai net pusės namų nėra toje nuotraukoje. Specialistas   nežino dėl tų poros centimetrų toliau ar arčiau įvykus susidūrimui, ar tai turi reikšmės, tačiau vairuotojas turi duoti kelią važiuojančiam pagal Savivaldybės pažymą. Jeigu būtų žymėjimai, būtų kita išvada. Negali pasakyti ar kaip suko „BMW“, ar jis įvažiuotų, bet tai nepakeistų ženkliai išvados. Ar automobilio „BMW“ vairuotojo veiksmai buvo tinkami sukant, tai sunku pasakyti, kokiu greičiu galėjo važiuoti. Faktas tas, kad automobilis „Volvo“ važiavo arčiau kairio krašto, o ne dešinio.

         Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. A. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu, braižė šio eismo įvykio schemą dėl šio įvykio. Kaip sudaroma įvykio vietos schema, tai pats schemos pagrindas, tai kaip randi automobilius, tai taip ir braižai. Priekinis ratas, pvz., prie šaligatvio, t. y. prie nekintamo objekto, ar namo sienos, kad „prisirištų“. Tačiau konkretaus įvykio liudytojas tikrai neprisimena. Įvykio metu viskas matuojama metrais. Skaičiai visi teisingi, jie iš schemos perkeliami į protokolą. Schemą pasirašo du vairuotojai iš karto, vietoje, tačiau gali būti ir komisariate, papildomai. Liudytojas nelabai galės prisiminti konkretų įvykį, net ir iš dabar parodyto eismo įvykio protokolo. Ar matmuo teisingas, nuo „Volvo“ iki (duomenys neskelbtini) gatvės, tai teisingas matmuo. Kaip automobiliai stovėjo, taip ir matuota. Nuo namo, iki automobilio „Volvo“ galo yra išmatuotas atstumas, o nuo priekio „Volvo“ nematuota, nes „riši“ vieną galą, t. y. priekis ar galas turi būti būtinai, gaunasi vienas matavimas.

         Fotolentelėse užfiksuotas eismo įvykio vietos vaizdas iš išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)namo teritorijos (t. 1, b. l. 10-13).

        Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1224/2020(01) nurodoma, kad D. Š. nustatyta minkštųjų audinių patinimas ir odos nubrozdinimas dešinės plaštakos I delnakaulio srityje su I delnakaulio pamato lūžiu ir trapecinio riešakaulio lūžiu; odos nubrozdinimas kairės plaštakos IV-V pirštų srityje su IV ir V pirštų pamatinių pirštakaulių lūžiais. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduoties aplinkybėse nurodomo eismo įvykio metu kūnui kontaktuojant su automobilio salono dalimis. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 48-49).

        Lietuvos Teismo Ekspertizės Centro specialisto išvadoje Nr. 11-2279(20) pažymima, kad negalima nustatyti, kokiu greičiu prieš pat susidūrimą važiavo automobilis BMW E46, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. M.. Negalima nustatyti, kokiu greičiu prieš pat susidūrimą važiavo automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. L.. Automobilio „Volvo S60“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. L. veiksmai, - artėdamas prie dešinėje esančio pravažiavimo, nedavė kelio jam iš dešinės pusės išvažiavusiam automobiliui „BMW E46“,  valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko su juo susidūrė, techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Jeigu buvusioje kelio eismo įvykio situacijoje automobilio „BMW E46“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). vairuotojas turėjo objektyvią galimybę matyti jam iš kairės artėjantį automobilį „Volvo S60“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nesustabdė savo transporto priemonės, o tęsė judėjimą link pravažiavimo, kur negalimas saugus prasilenkimas su atvažiuojančiu automobiliu, tai tokiu atveju V. M. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 80-83).

         Eismo įvykio vietos papildomoje apžiūroje nurodoma, kad pravažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo ir pravažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo sankryžoje kelio ženklų, kurie suteiktų pirmumo teisę važiuojant per sankryžą, nėra įrengta. Abiejų pravažiavimų kelio danga (asfaltas) yra vienoda. Ši sankryža laikytina lygiareikšmių kelių sankryža (t. 1, b. l. 19-20).

         BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad 2020-03-28, 14.08 val., įvyko eismo įvykis, susidūrė „BMW E46“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)  ir „VOLVO“, valst. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 4).

         Vilniaus miesto savivaldybės administracijos eismo organizavimo skyriaus 2020 m. rugsėjo mėnesio rašte Nr. A51-20 (3.3.2.216 E-EIS) pažymima, kad Kelių eismo taisyklių 115 punktas numato, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėjo iš dešinės, todėl aptariamu atveju kelią turėjo duoti transporto priemonės vairuotojas, kuriam kliūtis buvo iš dešinės (t. 1, b. l. 75).

                      Kiti bylos duomenys, kurie patvirtina V. L. kaltę, tai kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 7-9), fotolentelės (t. 1, b. l. 10-13, 22-28), eismo įvykio vietos schema (t. 1, b. l. 14), papildomi duomenys apie eismo įvykį (t. 1, b. l. 15), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 16, 17), kelių eismo įvykio vietos papildomos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 19-20), (duomenys neskelbtini) mikrorajono schema (t. 1, b. l. 29), medicininių dokumentų apžiūros protokolas (t. 1, b. l.39).

                      UAB „Impulsana“ 2021 m. lapkričio 22 d. eksperto išvadoje Nr. MV2021-66 nurodoma, kad eismo įvykio, užregistruota 2020 m. kovo 28 d., apie 14 val. 08 min., (duomenys neskelbtini) m., ties (duomenys neskelbtini) g. 49 pažymėtu pastatu, kilimą sąlygojo automobilio „BMW“ ,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo nepriimtini veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių 9 p., 102 punktui (taipogi tikėtina ir 108 p.) reikalavimams (t. 2, b. l. 2-12).

                      Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. sausio 25 d. Nr.11-2932 (21)  nurodoma, kad  Transporto priemonių susidūrimo mechanizmas buvo toks. V. L. vairuojamas automobilis „Volvo S60“ judėjo kelio važiojamosios dalies kaire puse nedideliu kampu įstrižai važiuojamosios dalies iš kairės į dešinę. Iš dešinėje esančio kelio išvažiavo V. M. variuojamas automobilis „BMW E46“. V. M. sankryžoje suko į kairę, įvažiuodamas i priešpriešiniam eismo skirtą kelio dali. Judėdamas kairio posūkio kreive automobilis „BMW E46“ priekinės dalies kaire puse susidūrė su automobilio „Volvo S60“ priekiniu dešiniu kampu. Nuo smūgio automobilio „Volvo S60‘; priekinė dalis buvo pastumta į kairę, t. y. buvo pasuktas prieš laikrodžio rodyklę. Be to, dėl smūgio abu automobiliai buvo sustabdyti ir liko stovėti vienas šalia kito, taip, kaip grafiškai pavaizduota eismo įvykio vietos plano masteliu (žr. 7 pav.). Negalima nustatyti, koks buvo automobilio „BMW E46“ greitis prieš eismo įvykį. Negalima nustatyti, koks buvo automobilio „Volvo S60“ greitis prieš eismo įvykį. Techniniu požiūriu šio eismo kilimą sąlygojo abiejų jo dalyvių veiksmai. Automobilio „Volvo S 60“ vairuotojas V. L. dėl dešinėje pusėje priparkuotų automobilių važiuodamas važiuojamosios dalies kaire puse nepasirinko tokio greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to iš dešinėje esančio lygiareikšmio kelio įvažiavus automobiliui „BMW E46“ vairuojamam V. M., susidūrė su juo. Automobilio „BMW E46“ vairuojamam V. M., dėl jam kairėje stovinčių automobilių riboto matomumo sąlygomis taip pat nepasirinko tokio greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to įvažiavęs į kelią nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir susidūrė su tuo keliu jam iš kairės važiavusiu automobiliu „Volvo S60“.Be to, V. M. artėdamas prie kelių važiuojamųjų dalių sankirtos ir važiuojamos iš jos nevažiavo važiuojamosios dalies dešine puse (t. 2, b. l. 28- 35).

          Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

                      Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

                      Nors kaltinamasis V. L. savo kaltės nepripažino, teismo vertinimu, jo kaltė įrodyta byloje ištirta medžiaga, kuria teismas pripažįsta įrodymais. Šias aplinkybes patvirtina kelių eismo apžiūros protokolas, eismo lentelė, (duomenys neskelbtini) rajono schema, ekspertizių centro specialistų išvadas, privataus eksperto išvada, kita bylos medžiaga. Nors iš esmės vertinant 3 ekspertizių išvados nevienodos, tačiau jų analizė atspindi, jog nors abiejų automobilių vairuotojai pažeidė KET taisykles, kadangi važiavo nesaugiu greičiu, tačiau šioje situacijoje pagrindinė sąlyga šiam autoįvykiui kilti buvo ta, kad „Volvo“ vairuotojas nepraleido iš dešinės pusės važiavusio automobilio „BMW“.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat, kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas, tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis. Kaltininko veika laikoma susijusi priežastiniu ryšiu su pasekmėmis tada, kai jam laikantis KET reikalavimų, o kitiems dalyviams jas pažeidus, eismo įvykis neįvyktų. Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas. Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize. Numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 1 dalis), t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).   Nustatant priežastinį ryšį turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-26-648/2019). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-97-976/2020, 2K-18-976/2021). 

                     Teismas vertina, kad šiuo atveju kaltininko veika laikoma susijusi priežastiniu ryšiu su pasekmėmis tada, kai jam laikantis KET reikalavimų, o kitiems dalyviams jas pažeidus, eismo įvykis neįvyktų, t. y. kelią turėjo duoti transporto priemonės vairuotojas, kuriam kliūtis buvo iš dešinės, šiuo atveju tai kaltinamasis. Konkrečiu atveju pažeisti KET 9 ir 155 straipsniai. Analizuojant pačio kaltinamojo parodymus matyti ir tai, kad jis iš esmės neginčija esminių įvykio aplinkybių, aiškina, kad dideliu greičiu važiavęs „BMW“ atsitrenkė į dešinįjį šoną, bet jis teigia, kad nepastebėjo automobilio. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis neprisimena ar jo transporto priemonė judėjo susidūrimo metu, kas ir esmės gali turėti reikšmės priimant galutinį sprendimą. Nukentėjusiojo D. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius ir nekintančius parodymus, kad jiems su draugu V. M. važiuojant automobiliu „BMW“ automobilio „Volvo“ vairuotojas ant posūkio gazavo. Jiems to automobilio nesimatė, todėl nespėjo sustabdyti. Apklaustas V. M.parodė, kad įvykis įvyko kovo 28 d., kai jie važiavo (duomenys neskelbtini) rajonu, tarsi važiavimas ratu, apvažiavę tą ratą, važiavo link „Big“ centro, suko į kairę ir įvyko eismo įvykis. Jis kito, atvažiuojančio automobilio, nematė, pamatė paskutinę sekundę. Tas automobilis jam atvažiavo iš kairės, jo greitis buvo tuo metu 15-20 km/h, nes jis ką tik buvo pradėjęs važiuoti. Pristabdęs jis žiūrėjo ir į kairę ir į dešinę. Kai tik pažiūrėjo į dešinę, gavo smūgį, ten jau negalima nieko padaryti. Ten stovėjo daug automobilių. Automobilių susidūrimas įvyko pačioje sankryžoje, jis jau buvo įvažiavęs su priekine dalimi į tą gatvę, į kairę pusę. V. M. manevro dar nebuvo pabaigęs. Šie parodymai iš esmės patvirtina, kad būtent kaltinamasis nepraleido „BMW“, nors privalėjo. Liudytoja U. J. važiavusi kaltu su kaltinamuoju parodė, kad įvykio dieną jie važiavo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemo link (duomenys neskelbtini0 g. Tuo metu jie judėjo labai lėtai, kai iš priekio iš dešinės pusės, į jų automobilį atsitrenkė sidabrinės spalvos „BMW“. Nors liudytojos U. J. parodymai palankūs kaltinamajam, nurodant, kad buvo važiuota nedideliu greičiu, vėlgi, jeigu automobilio „Volvo“ vairuotojas praleistų kliūtį, eismo įvykio nekiltų. Tą iš esmės patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas ekspertas M. M.. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad V. L. artėdamas prie dešinėje esančio pravažiavimo, nedavė kelio jam iš dešinės pusės išvažiavusiam automobiliui „BMW E46“,  valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko su juo susidūrė, techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Iš specialisto išvados matyti, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą (lūžo du pirštai ir dešinės rankos delnas). Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo V. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

                     Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

         Dėl bausmės skyrimo.

         Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

         BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

         BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

         Teismas, skirdamas bausmę V. L., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui, nusikaltimas padarytas dėl nerūpestingumo, dėl padaryto nusikaltimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivas. Vertintinas ir kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, jis atsakomybės nevengė, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, priėjo prie žmogaus, paklausė ar reikia greitosios, iškvietė policiją. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis praeityje neteistas (t. 1, b. l. 101), baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus (t. 1, 102-106), Sodra duomenimis šiuo metu niekur nedirba. Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

         Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę  charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis  nustatomas neženkliai didesnis už įstatyme numatytą bausmės minimumą.

         Vadovaujantis BK 67  straipsnio 3 dalimi, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

         BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi

                      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

          V. L., gim. (duomenys neskelbtini) 

          Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda, turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

          Kardomoji priemonė nepaskirta ir skirti šioje ją proceso stadijoje netikslinga.

          Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                             (parašas)

Nuorašas tikras

Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski