Civilinė byla Nr. 3K-3-441/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 27.12; 44.2.4.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito
Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės
(pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,NEO GROUP“ kasacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB
,,NEO GROUP“ ieškinį atsakovui S. G. dėl dalykinės reputacijos pažeidimo ir
neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje
sprendžiamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens
dalykinės reputacijos gynimą, aiškinimo ir taikymo klausimas.
Ieškovas
kreipėsi į teismą, prašydamas konstatuoti, kad atsakovas 2007 m. gruodžio 5 d.
Klaipėdos rajono savivaldybėje įvykusiame UAB ,,NEO GROUP“ PET atliekų
saugojimo ir tvarkymo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), poveikio
aplinkai vertinimo ataskaitos viešajame susirinkime paskelbdamas tikrovės
neatitinkančius ir ieškovo dalykinę reputaciją žeminančius teiginius: ,,Visa
mano šeima susirgo nuo Jūsų gamyklos trijų dienų cheminės atakos“, ,,Čia yra
žmonių ,,tručijimas““, pažeidė ieškovo dalykinę reputaciją; priteisti ieškovui
iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovas
nurodė, kad įvardyti teiginiai buvo pasakyti viešajame susirinkime, po kurio
jie buvo paskelbti visuomenės informavimo priemonėse – Klaipėdos rajono
laikraštyje ,,Banga“ 2007 m. gruodžio 15 d. išspausdintame straipsnyje
,,Visuomenė nesusidomėjo nauju UAB ,,NEO GROUP“ projektu“. Ieškovo teigimu,
atsakovo išsakyti teiginiai laikytini ne subjektyvia atsakovo nuomone, o
duomenimis (žiniomis, faktais), nes gali būti patikrinti įrodinėjimo priemonėmis.
Paskleisti duomenys yra apie ieškovą ir žemina jo dalykinę reputaciją. Kadangi
atsakovo išsakyti teiginiai akivaizdžiai žeminantys, tai jų žeminantis pobūdis
papildomai neturi būti įrodinėjamas (CPK 182 straipsnis). Aplinkybę, kad
paskleisti duomenys atitinka tikrovę, privalo įrodyti atsakovas (CK 2.24
straipsnio 1 dalis). Nuo tada, kai atsakovas pasisakė viešajame susirinkime,
ieškovui tenka nuolat įrodinėti, kad vykdydamas savo veiklą jis laikosi teisės
aktų reikalavimų, nenuodija žmonių, neteršia aplinkos ir nevykdo cheminių atakų
prieš gyventojus, sumažėjo verslo partnerių ir Jakų kaimo bendruomenės
pasitikėjimas ieškovu, bendrovėje nuolat atliekami valstybės valdžios
institucijų patikrinimai dėl vykdomos veiklos, t. y. atsakovo paskleisti
teiginiai neigiamai paveikė ieškovo dalykinę reputaciją, todėl jam priteistinas
iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimas.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Klaipėdos
rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinys atmestas.
Teismas
nustatė, kad 2007 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje įvykusiame
UAB ,,NEO GROUP“ PET atliekų saugojimo ir tvarkymo pastato poveikio aplinkai
vertinimo ataskaitos viešojo svarstymo susirinkime atsakovas išsakė tokius teiginius:
,,gal gaminama produkcija nepavojinga, tačiau gamybos procesas pavojingas. Visa
mano šeima susirgo nuo Jūsų gamyklos trijų dienų cheminės atakos. Mano nuomone,
kol nesusitvarkysite su esama tarša, jokia gamybos plėtra negalima. Čia yra
žmonių ,,tručijimas““. 2007 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos rajono laikraštyje
,,Banga“ išspausdintas straipsnis ,,Visuomenė nesusidomėjo nauju ,,NEO GROUP“
projektu, kuriame perpasakotas atsakovo pasisakymas susirinkime.
Teismas
nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo teiginiai buvo pasakyti, šalių neginčijama ir
yra įrodyta. Kadangi susirinkimas buvo surengtas poveikio aplinkai vertinimo
ataskaitai viešai svarstyti, tai atsakovas turėjo teisę pasisakyti. Teismas,
remdamasis 2007 m. gruodžio 5 d. susirinkimo protokolu, nustatė, kad atsakovas
įdėmiai klausėsi pristatančio ataskaitą asmens, uždavė jam klausimų, kalbėdamas
apie žmonių nuodijimą (,,tručijimą“) nurodė, kad tai yra jo nuomonė, teiginį,
kad ,,visa jo šeima susirgo po trijų dienų cheminės atakos“, paaiškino,
nurodydamas, kad jo vaikas buvo lauke ir vėliau šį išbėrė, nurodė, kad
neprieštarautų įmonės plėtrai, jeigu ji sumažintų taršą. Teismas pažymėjo, kad
atsakovo pasisakymas buvo paremtas ne tik jo subjektyviais pastebėjimais,
gautais gyvenant vietovėje, kurioje savo veiklą vykdo ieškovas, bet ir
kompetentingų institucijų patvirtinta informacija, jog ieškovo gamykla
susiduria su taršos problema, dėl to ieškovui atsisakyta derinti kai kuriuos jo
pateiktus projektus ir ataskaitas, taip pat gydytojų patvirtinimu, kad jo dukters
sveikatos pablogėjimas galėjo būti susijęs su oro tarša. Teismo nuomone,
atsakovas neiškraipė turimos ir jam pateiktos informacijos, išsakyti teiginiai
iš dalies ja pagrįsti, o vartodamas hiperbolizuotus, šaržuotus posakius apie
cheminę ataką, žmonių nuodijimą, visos šeimos susirgimą atsakovas jam
suprantamu būdu kritiškai išdėstė savo nuomonę jam aktualiais klausimais.
Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas – didelė chemijos pramonės įmonė, o
atsakovas – fizinis asmuo, gyvenantis kaimynystėje, kuris neturi
suinteresuotumo kenkti ieškovo dalykinei reputacijai, o tik siekia išryškinti
ieškovo veiklos trūkumus ir juos pašalinti, o tai, teismo nuomone, laikytina
nuomonės reiškimu, o ne sąmoningai neteisingos informacijos skleidimu. Teismas
sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog būtent atsakovo pasisakymai pakenkė jo
dalykinei reputacijai. Teismas pažymėjo, kad dar iki 2007 m. gruodžio 5 d.
susirinkimo, apie ieškovo veiklą kritiškai ir neigiamai buvo atsiliepta UAB
,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 2006 m. sausio 15 d. ir 2007 m. gegužės 20
d. transliuotose ,,Paskutinės instancijos“ laidose, spaudoje, interneto
tinklalapiuose, kompetentingos institucijos buvo nustačiusios atvejų, kai
gamyklos skleidžiama tarša viršijo leidime nustatytą didžiausią leistiną taršos
koncentraciją, už šiuos pažeidimus atsakingiems įmonės darbuotojams taikytos
administracinės nuobaudos ir pan. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina,
kad ieškovo dalykinė reputacija sumenkinta, tačiau tai lėmė ne atsakovo
pasisakymas, o išvardytų aplinkybių visuma.
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. kovo 18 d. nutartimi Klaipėdos rajono
apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija
atmetė kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos
teismas neteisėtai priskyrė ginčijamus teiginius nuomonei remdamasis tik ta
aplinkybe, kad jie buvo išsakyti specialiai sušauktame susirinkime, pažymėdama,
kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar atsakovas paskleidė apie
ieškovą žinias – duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir ar toks paskleidimas
pažeidė ieškovo dalykinę reputaciją, analizuodamas visą situaciją
kompleksiškai, t. y. ne tik konkrečius teiginius, bet ir atsakovo išsakytų
teiginių kontekstą, pasisakymo aplinkybes, tikslus, atsižvelgė į tai, kad
ginčijamais teiginiais reiškiamas atsakovo susirūpinimas svarbiu klausimu –
gamyklos skleidžiama tarša. Teisėjų kolegija sutiko, kad atsakovo išsakyti
teiginiai buvo kategoriški, tačiau sprendė, kad šiais teiginiais buvo
išreikštas atsakovo susirūpinimas ieškovo valdomos gamyklos poveikiu aplinkai,
teiginiai išsakyti susirinkime, kuris buvo skirtas pristatyti visuomenei
ieškovo planuojamą vykdyti ūkinę veiklą, ginčijami teiginiai paskleisti
pozityviu tikslu – rūpintis savo, šeimos narių ir aplinkinių saugia aplinka, be
to, tokie teiginiai yra būdingi tokiomis aplinkybėmis nepasitenkinimą
reiškiančių asmenų kalboms. Ginčijami teiginiai išsakyti atsakovui vertinant žinomus
objektyvius ir pagrįstus faktus apie gamyklos skleidžiamą taršą ir prilygintini
kritiškai nuomonei. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas negali įpareigoti
paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalą už išsakytą nuomonę net tuo
atveju, kai ši nuomonė įžeidžianti, šokiruojanti ar kelianti nerimą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m.
lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.
S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-1137/2001). Teisėjų kolegija nesutiko su
apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas buvo atleistas nuo pareigos
įrodyti, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę, nes pirmosios instancijos
teismas aiškinosi ir nustatė, kad atsakovo išsakyti teiginiai paremti ne tik
subjektyviais jo paties pastebėjimais, gautais gyvenant vietovėje, kurioje
ieškovas vykdo savo ūkinę veiklą, bet ir kompetentingų institucijų patvirtinta
informacija, kita atsakovo surinkta informacija ir įrodymais. Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad dėl ieškovo vykdomos veiklos poveikio aplinkai ištyrimo yra
sudaryta darbo grupė vyriausybiniu lygiu, ieškovo atliekama veikla - PET
granulių gamybos procesas - yra neišvengiamai susijusi su aplinkos tarša,
todėl laikytina, kad ieškovo veikla yra susijusi ne tik su privačiu, bet ir
viešuoju interesu, nes tinkama aplinkos apsauga yra būtina visų žmonių gerovei.
Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios
instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus dėl kitų toje
pačioje vietovėje kaip ir ieškovas veikiančių įmonių taršos, taip pat kad
neturėjo teisės remtis UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 2006 m. sausio
15 d. ir 2007 m. gegužės 20 d. transliuotose ,,Paskutinės instancijos“ laidose
paskelbtais teiginiais. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos
teismas byloje esančius įrodymus tyrė ir vertino pagal savo vidinį įsitikinimą,
pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso
metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovas UAB ,,NEO GROUP“ prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės
teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį ir priimti naują
sprendimą – bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Teismai
nepagrįstai sprendė, kad atsakovo išsakyti teiginiai laikytini jo subjektyvia
nuomone, taip pažeidė CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalių nuostatas, nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos žinios ir nuomonės
atribojimo klausimu. Pirmosios instancijos teismas atsakovo paskleistus
duomenis vertino kaip nuomonę, nes jie buvo išsakyti viešojo svarstymo metu.
Kasatoriaus nuomone, žinios ir nuomonės atribojimo problema sprendžiama ne
pagal teiginių paskleidimo vietą, bet nustatant paskleistų teiginių prasmę,
turinį, pobūdį bei atitiktį tiesos kriterijui. Atsakovo išsakyti teiginiai yra
ne vertinamojo, bet konstatuojamojo pobūdžio. Aplinkybę, kad atsakovo
paskleisti teiginiai yra kategoriški, pripažino ir apeliacinės instancijos
teismas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo
pavartoti posakiai ,,cheminė ataka“, ,,žmonių tručijimas“ priskirtini prie
literatūrinių išraiškos priemonių ir nelaikytini paskelbtomis žiniomis.
Kasatoriaus nuomone, tokie posakiai kaip ,,visa mano šeima susirgo nuo jūsų
gamyklos“, ,,cheminė ataka“, ,,žmonių ,,tručijimas““ yra suprantami
vienareikšmiškai neigiamai, t. y., visuomenei pranešama, kad kasatorius,
vykdydamas savo veiklą, sąmoningai nuodija aplinkinių rajonų gyventojus, trikdo
jų sveikatą, nesilaiko teisės aktų ir moralės normų, ir turi būti vertinami
kaip žinia. Šių faktų buvimą ar nebuvimą galima patikrinti taikant tiesos
kriterijų (nustatyti, ar kasatorius, vykdydamas savo veiklą nuodijo žmones, ar
visa atsakovo šeima susirgo ir t. t.). Atsakovas nepateikė objektyvių ir
pagrįstų faktų apie gamyklos skleidžiamą taršą, kurie leistų atsakovo išsakytus
teiginius priskirti kritiškai nuomonei. Kasatorius nesutinka ir su ta
aplinkybe, kad tokie posakiai būdingi tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis
nepasitenkinimą reiškiančių asmenų kalboms, nes taip bet kuriuos viešai paskelbiamus
duomenis (net ir neatitinkančius tikrovės, žeminančius asmens garbę ir orumą ar
juridinio asmens dalykinę reputaciją) galima pripažinti asmens nuomone,
atsižvelgus į išskirtines aplinkybes ar šiuos duomenis pateikiančių asmenų
nepasitenkinimą ar susirūpinimą. Kasatoriaus nuomone, toks aiškinimas
prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, teisingumo,
protingumo, sąžiningumo principams.
Juridinio
asmens dalykinė reputacija ginama tik tada, kai nustatoma, kad paskleisti tikrovės
neatitinkantys duomenys yra žeminantys (CK 2.24 straipsnio 1, 8 dalys).
Paskleistų žinių žeminantis pobūdis nenustatinėjamas, kai žodis ar jų
junginiai, kuriais išsakytos žinios, yra akivaizdžiai žeminantys. Kasatoriaus
nuomone, akivaizdu, kad tokie atsakovo teiginiai, kaip ,,vykdo chemines
atakas“, ,,nuodija žmones“, akivaizdžiai pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją,
todėl jų žeminantis pobūdis papildomai neturi būti įrodinėjimas (CPK 182
straipsnis).
2. Teismai
pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 177 ir 185
straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi UAB ,,Laisvas
nepriklausomas kanalas“ 2006 m. sausio 15 d. ir 2007 m. gegužės 20 d.
transliuotų ,,Paskutinė instancija“ laidų vaizdo įrašais, nes juose pateikta
informacija negali būti laikoma faktais CPK normų prasme, ji neatitinka CPK
keliamų reikalavimų įrodymams; atsakovo išsakytų teiginių atitiktį tikrovei
vertino analizuodamas Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos
departamento raštą dėl ieškovo praeityje padarytų aplinkos apsaugos pažeidimų,
tačiau nesirėmė kitais byloje esančiais įrodymais (Klaipėdos visuomenės
sveikatos centro 2007 m. gruodžio 17 d. raštu ,,Dėl UAB,,NEO GROUP“ poveikio
aplinkai vertinimo ataskaitos“), kurie patvirtina, kad aplinkos taršos
viršijimo negalima susieti tik su kasatoriaus gamykla; atsakovo išsakytus
teiginius nepagrįstai priskyręs nuomonei, taip atleido atsakovą nuo pareigos
įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę.
Atsiliepimu į
ieškovo kasacinį skundą atsakovas S. G. prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai
pagrįstai atsisakė apriboti atsakovo teisę skleisti nuomonę visuomenei aktualiu
klausimu, vykstant viešajai diskusijai. Užsiimdamas veikla, kurios poveikis
aplinkai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo
nuostatas ir kitus teisės aktus privalo būti vertinamas, kasatorius neturi
teisėto pagrindo tikėtis, kad įstatymo nuostatos dėl viešojo svarstymo yra formalios,
jų realiai nereikia laikytis ir kad dėl jo ūkinės veiklos nebus išsakyta
kritikos. Priešingu atveju tai reikštų ne tik planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo procedūros pažeidimą, bet ir viešosios nuomonės
visuomenei aktualiu planuojamos ūkinės veiklos klausimu ribojimą, nepriimtiną
demokratinėje visuomenėje.
2. Atsakovo
nuomone, peržengiant kasacinio skundo ribas, kasaciniam teismui būtina
svarstyti kasatoriaus pripažinimo viešuoju juridiniu asmeniu klausimą ir taip
nustatyti ieškovui išsakomos kritikos, kartu ir atsakovo civilinės atsakomybės ribas.
Kasatoriaus valdoma gamykla ,,NEO GROUP“ užsiima plastikinės pakuotės gamybai
naudojamos žaliavos PET granulių gamyba. Ši ūkinė veikla yra ieškovo vidaus, t.
y. privatus, reikalas, tačiau PET granulių gamybos procesas neišvengiamai
susijęs su aplinkos tarša, todėl visa kasatoriaus veikla, susijusi su poveikiu
aplinkai ir žmogui, yra susijusi su viešuoju interesu, nes tinkama aplinkos
apsauga yra būtina žmonių gerovei ir pagrindinėms žmogaus teisėms, įskaitant ir
teisę gyventi, užtikrinti. Formaliai kasatorius priskirtinas privačių juridinių
asmenų kategorijai. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
konkrečiai neapibrėžia viešųjų asmenų, todėl klausimą, priskirti kasatorių šiai
kategorijai ar ne, teismas turi spręsti individualiai. Lietuvos teismai
išskiria ex officio viešuosius asmenis ir trumpalaikius viešuosius
asmenis ad hoc. Pastaraisiais laikytini tokie asmenys, kurie dėl
savo veiklos ar visuomeninės padėties tam tikrą laikotarpį sulaukia padidėjusio
visuomenės dėmesio. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes,
darytina išvada, kad viešojo svarstymo metu atsakovo išsakyti ginčo teiginiai
buvo skirti kasatoriui, kaip viešajam asmeniui. Atsakovas, išsakydamas ginčo
teiginius apie kasatorių, kaip apie viešąjį asmenį, elgėsi sąžiningai,
neturėdamas tikslo kasatorių pažeminti ar jam pakenkti, priešingai, siekdamas
dalyvauti įstatymo įtvirtintoje procedūroje dėl planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo, skleisti tiesą, informuoti visuomenę,
neperžengė viešojo asmens kritikos ribų. Ginčijami teiginiai buvo paskleisti
atsakovui turint teigiamą tikslą – rūpintis saugia aplinka sau, savo šeimai ir
aplinkiniams, tačiau jais atsakovas nesiekė įžeisti, paniekinti, užgauliai ar
kitokiu būdu kenkti kasatoriui ar pakirsti pasitikėjimą juo arba kitaip
pažeisti jo dalykinę reputaciją.
3. Atsakovas
viešojo svarstymo susirinkime pagrįstai išsakė ginčijamus teiginius apie
kasatorių, grindžiamus objektyviomis aplinkybėmis ir faktais apie gamyklos
taršą aplinkai, kurie prilyginami kritiškai nuomonei. Tokia kritiška nuomonė
apie kasatoriaus veiklą buvo išsakyta siekiant apsaugoti asmens konstitucinę
teisę turėti savo įsitikinimus ir juos reikšti, teismas negali įpareigoti
paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalą už išsakytą kritiką net ir tuo
atveju, kai ši nuomonė įžeidžianti, šokiruojanti ar kelianti nerimą.
4. Teismai,
nagrinėdami bylą, inter alia rėmėsi 2006 m. sausio 15 d. ir 2007 m.
gegužės 20 d. UAB ,,Laisvas nepriklausomas kanalas“ transliuotų ,,Paskutinė
instancija“ laidų, kuriose nagrinėjamos kasatoriaus gamyklos veiklos nulemtos
taršos problemos, vaizdo įrašais. Šie vaizdo įrašai buvo padaryti nepažeidžiant
įstatymo (CPK 177 straipsnio 3 dalis), ištirti teismo posėdyje ir įvertinti
teismo sprendime. Dėl to, atsakovo nuomone, jie laikytini tinkamais įrodymais
byloje. Kasaciniame skunde nenurodoma, kokių konkrečiai įrodymams keliamų
reikalavimų šie vaizdo įrašai neatitinka.
Atsakovo
nuomone, byloje yra užtektinai įrodymų, patvirtinančių, kad kasatoriaus
valdomos gamyklos veikla ginčijamų teiginių paskleidimo metu kėlė grėsmę
aplinkai, kartu ir atsakovo šeimai. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad
teismai netyrė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2007 m. gruodžio 17 d.
rašto ,,Dėl UAB,,NEO GROUP“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“, nes šis
dokumentas buvo tiriamas kartu su kitais įrodymais ir nustatyta, kad atsakovas
turėjo teisę reikšti nuomonę apie kasatoriaus vykdomos veiklos neigiamą poveikį
aplinkai.
Teismai
nepažeidė CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos reikalauti, kad
atsakovas įrodytų, jog jo išsakyti teiginiai atitinka tikrovę. Bylos
nagrinėjimo metu atsakovas teikė įrodymus, pagrindžiančius jo išsakytus
teiginius ir, atsakovo nuomone, įrodė, kad paskleisti teiginiai buvo išsakyti
tikrų faktų pagrindu.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl asmens saviraiškos
laisvės (diskusijos dėl teisės į saugią aplinką kontekste) ir teisės į
dalykinės reputacijos apsaugą santykio
Nagrinėjamoje
byloje sprendžiama asmens saviraiškos laisvės, teisės į saugią aplinką ir
teisės į dalykinės reputacijos apsaugą, kaip nacionalinės ir tarptautinės
teisės saugomų ir gintinų vertybių, sankirtos problema. Kertinės tokio pobūdžio
konfliktų sprendimo gairės yra tos, kad, demokratinėje visuomenėje derinant
priešingus asmenų interesus, būtina laikytis teisėtumo, proporcingumo, asmenų
lygybės principų, siekti tinkamo visuomenės vertybių balanso, prioritetiškai
turi būti ginamos vertybės, turinčios viešojo intereso pobūdį, t. y. svarbios
ne tik privačiam asmeniui, bet ir visai visuomenei ar jos žymiai daliai.
Priešingų asmenų interesų derinimas reiškia, kad vieno asmens teisės
(interesai) yra ribojamos kito asmens teisių (interesų) sąskaita. Teismo
pareiga sprendžiant tokio pobūdžio konfliktus - nustatyti teisingą susikirtusių
interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamoje byloje tai reiškia, kad turi būti
nustatyta, ar kasatoriaus teisė į dalykinės reputacijos apsaugą buvo pagrįstai
ir teisėtai suvaržyta atsakovo saviraiškos laisvės naudai, kartu, ar egzistuoja
įstatymu pagrįstas poreikis, ginant ieškovo dalykinę reputaciją, riboti
atsakovo saviraiškos laisvę ir tenkinti kasatoriaus reikalavimus. Pagal
tarptautinės ir nacionalinės teisės suformuluotus principus asmens teisių
apribojimas pateisinamas, esant trijų būtinų sąlygų visetui: jeigu toks
ribojimas numatytas įstatyme, jeigu jis yra būtinas visuomenės interesų ir
pamatinių vertybių apsaugai, jeigu toks apribojimas yra proporcingas siekiamam
teisėtam tikslui.
Juridinio
asmens teisės į dalykinę reputaciją gynimas nėra tapatus fizinio asmens teisės
į garbę ir orumą gynimui, tačiau šios vertybės artimos savo prigimtimi ir jų
apsaugai taikomais kriterijais. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos (toliau – ir Konvencija) požiūriu juridinio asmens dalykinė
reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas,
t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės
apsauga) (žr., pvz., mutatis mutandis, Iatridis v. Greece (GC), no. 31107/96,
judgement of 25 March 1999, par. 54). Europos Žmogaus
Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje pabrėžia būtinybę, sprendžiant
dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos ribų, visuomenės
suinteresuotumą atvira diskusija dėl verslo praktikos derinti su konkuruojančiu
interesu apsaugoti komercinę sėkmę ir įmonės gyvybingumą ne tik akcininkų ir
įmonės darbuotojų naudai, bet ir platesnei ekonominei gerovei. Didelės įmonės,
kurių veikla siejasi su viešuoju interesu, neišvengiamai ir sąmoningai
atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokių įmonių
atžvilgiu priimtinos kritikos ribos, EŽTT vertinimu, yra platesnės, tačiau dėl
to, kad subjektas yra didelė įmonė, iš jos neturėtų būti atimta gynybos dėl
difamacinių teiginių teisė (žr. sprendimą Steel and Morris v. United Kingdom,
no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 94).
Nacionaliniu
lygiu juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24
straipsnyje, vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies norma, pažeista juridinio
asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio
asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į
dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės
duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės
žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme
įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos
apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos
apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti
skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys.
Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant
informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens
veiklą ir pan. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos,
kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į
dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos
reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai
nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie
neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės,
kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta,
kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos
paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S.
IĮ ,,Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“
žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009). Kasacinio teismo, kaip ir EŽTT,
praktikoje taip pat akcentuojamas dėsningas juridinio asmens veiklos pobūdžio
bei visuomeninio reikšmingumo ryšys su jo reputacijos gynimo bei leistinos
kritikos ribomis: viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės
reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens dalykinės reputacijos
gynimo ribos siauresnės, o jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai
platesnės negu privataus asmens atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ v. UAB
„Spaudos elementai“, bylos Nr. 3K-3-541/2005).
Pagrindinė
konkuruojanti vertybė nagrinėjamu atveju yra asmens saviraiškos laisvė. Žmogaus
teisė turėti įsitikinimus, juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją
įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Pagal
Konstituciją ši asmens teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu,
jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam
gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Kartu tai yra Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama asmens teisė:
pagal Konvencijos 10 straipsnį kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę, kuri
apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas
valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų; kartu
Konvencijoje įtvirtinta, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kurios susijusios
su pareigomis bei atsakomybe, gali būti nulemtas tam tikrų formalumų, sąlygų,
apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas, ir kurios demokratinėje
visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės
saugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar
nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę
ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti
teisminės valdžios autoritetą ir nešališkumą.
EŽTT
saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų
ir vieną svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų;
jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“
arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar
nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie
yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės
visuomenės“, reikalavimai. Kaip ir dauguma konvencinių garantijų, saviraiškos
laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti
asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti
tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. Kartu EŽTT akcentuoja,
kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos
išimtys turi būti aiškinamos griežtai (angl. strictly),
apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės
ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta,
ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“.
Valstybės turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, spręsdamos, ar yra toks
poreikis, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų
saviraiškos laisvės standartų ir principų (žr. sprendimus bylose Hertel v.
Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel
and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005,
par. 87).
Nacionalinių
teismų praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė ginti asmens laisvę reikšti
savo mintis ir įsitikinimus kaip vieną iš svarbiausių demokratinės visuomenės
principų, kartu pripažįstant, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti.
Pagal kasacinio teismo suformuluotus išaiškinimus teisės skleisti informaciją
apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis - asmens garbe
ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose
santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios
teisės įgyvendinimo prielaidos - kiekvienas, kuris naudojasi informacijos
teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti
informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra
reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o
turint pozityvių tikslų - norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir
siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Simon Louwerse International Transport“ v. UAB „Dinaka“, bylos Nr.
3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Šilutės komunalininkas“ v. P. S. IĮ ,,Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006).
Jeigu asmens
saviraiškos laisvės įgyvendinimas susijęs su kitų saugotinų ir visuomenei
svarbių vertybių, tokių kaip teisė į sveiką ir saugią aplinką, asmens sveikatą,
gynimu, asmens saviraiškos laisvės ribos turi būti kuo platesnės. Asmens teisė
į sveikatos apsaugą ir saugią aplinką tiesiogiai garantuota Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio normose, kuriose, be kitų nuostatų,
įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata ir valstybės bei visos
visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Asmens teisė į
sveiką, švarią, saugią aplinką, nors ir tiesiogiai neįtvirtinta Konvencijos
tekste, tačiau kyla įvairių Konvencijos straipsnių, pvz., 8 straipsnio (teisė į
privataus gyvenimo ir būsto neliečiamybės gerbimą), 2 straipsnio (gyvybės
apsauga) ar 3 straipsnio (kankinimų uždraudimas) ir pan. kontekste. EŽTT savo
jurisprudencijoje, atmesdamas valstybių - Konvencijos dalyvių vyriausybių
atstovų argumentus dėl to, kad paprastiems subjektams (ne žurnalistams)
netaikomas toks „aukštas“ Konvencijos 10 straipsnio apsaugos lygis kaip
žiniasklaidai, yra pabrėžęs, jog egzistuoja stiprus viešasis interesas dėl to,
kad visuomenės atstovai (atskiri individai ar jų grupės) turėtų galimybę
efektyviai prisidėti prie viešosios diskusijos, skleisdami informaciją ir
idėjas bendrojo viešojo intereso klausimais, tokiais, kaip sveikata ir aplinka,
žinoma, nepažeidžiant tam tikrų ribų, ypač kitų asmenų reputacijos ir teisių
(žr., pvz., cituotą Steel and Morris v. United Kingdom, par. 89-90).
Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad valstybės vertinimo laisvės
ribos dėl saviraiškos laisvės suvaržymo siaurėja tais atvejais, kai byloje
sprendžiamas ne pareiškėjo iš esmės „komercinių” teiginių pateikimo klausimas,
bet jo dalyvavimas diskusijoje dėl bendrojo intereso, pvz., visuomenės
sveikatos (žr. cituotą Hertel v. Switzerland, par. 47).
Iš
esmės tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje juridinio asmens reputacija
ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir
nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės
ar vertinimo. Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos
pažeidimo požiūriu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui, todėl
praktikoje tampa aktualus jų atskyrimo klausimas. EŽTT požiūriu, siekiant tam
tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai)
ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei)), būtina atsižvelgti į visą bylos
aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir
būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be
jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms
neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar
informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje ir kt. Skirtingai
negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau
jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Dalyvaudamas viešoje
diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro
„perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų būti
neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje (pvz. žr. cituotą Steel
and Morris v. United Kingdom, par. 90). Tokią EŽTT poziciją atitinka
nacionalinių teismų praktikoje suformuluoti apie asmenį paskleistos reputaciją
žeminančios informacijos kvalifikavimo kriterijai. Kasacinis teismas yra
išaiškinęs, kad tai, ar publikacijoje yra paskleisti duomenys ar paskelbta
nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama
konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Reikia įvertinti, ar tai žinia ar
nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvaus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir
tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra
tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Gali
turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar
teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti
dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu
klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas
ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai
išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė,
arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens
subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Vertinant, ar
pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar
pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti
atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus.
Jeigu faktas yra pakankamai aiškus, kad nesąžininga būtų jį traktuoti kitaip,
tai pateikti duomenys dėl jo vertinimo kitokia prasme galėtų būti pripažinti
nauju faktu. Jeigu pradinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai
interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti
vertinama kaip asmeniui palanki ar nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002
m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. UAB "Žeimenos krantai", bylos
Nr. 3K-3-1349/2002; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.
T. v. UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, bylos Nr. 3K-3-411/2007;
2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių
terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009).
Juridinio
asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis
jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl, be aptartų klausimų,
teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės
reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius
padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis
ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje išsakyta pozicija, kad ir
šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją,
individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla
,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu)
pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos,
rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar
tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio
veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog
paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai:
finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti
neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ v. UAB „Ekstra“
žurnalo „Ekstra“ leidėjas V. S., bylos Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v.
UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009).
Dėl aptartų nuostatų taikymo
nagrinėjamoje byloje
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
teismai, netenkindami kasatoriaus reikalavimų, pagrįstai sprendė, kad
egzistuoja teisėtas, nustatytas įstatyme ir pagrįstas būtinybe ginti visuomenės
vertybes, jo teisės į dalykinę reputaciją apribojimo pagrindas, nes atsakovas,
viešajame susirinkime pareikšdamas su ginču susijusius teiginius,
neperžengdamas įstatyme leistinų ribų, įgyvendino savo konstitucinę
(konvencinę) teisę į saviraiškos laisvę su viešuoju interesu susijusiu klausimu
– šeimos, visuomenės sveikata, aplinkosauga.
Teisėjų kolegija pripažįsta
pagrįstomis bylą nagrinėjusių teismų išvadas, kad kasatoriaus teisės į dalykinę
reputaciją apribojimas buvo proporcingas atsakovo siekiamo tikslo - ginti savo
ir šeimos narių teisę į sveiką ir saugią aplinką - požiūriu. Atsakovo pareikšti
teiginiai pagal savo lingvistinę išraišką turi „konstatavimo“ požymių, tačiau
to nepakanka juos pripažinti faktų konstatavimu (žinia). Minėta, kad dėl
paskleistos informacijos pobūdžio turi būti sprendžiama pagal reikšmingų
aplinkybių visumą. Šiuo atveju teiginiai buvo pateikti gyvos diskusijos - visuomenės
vertinimui pateiktos poveikio aplinkai ataskaitos svarstymo - metu. Atsakovas
klausė ataskaitą pristatančio asmens, diskutavo su juo, uždavinėjo klausimus ir
pateikinėjo savo vertinimus. Tai buvo daroma ne turint tikslą įžeisti,
sumenkinti kasatorių, o siekiant apsaugoti save ir savo šeimą nuo neigiamų padarinių,
žalingo sveikatai poveikio, su kuriuo potencialiai susijusi kasatoriaus vykdoma
veikla. Atsakovo kalbos stilius ir išraiškos priemonės – hiperbolizavimas,
jausmingumas išreiškiant susirūpinimą dėl jo šeimai ir aplinkiniams keliamų
pavojų, yra natūralūs ir būdingi tokio pobūdžio diskusijai, kasatorius,
pakvietęs visuomenę į jo planuojamos veiklos poveikio aplinkai aptarimą, tokio
kalbėjimo turėjo tikėtis ir priimti jį kaip natūralią visuomenės susirūpinimo
išraišką. EŽTT praktikoje yra išsakyta pozicija, kad sprendžiant dėl išsakytos
nuomonės pagrįstumo, turi būti taikomas protingas, išsakytų teiginių pobūdį ir
faktinių aplinkybių kontekstą atitinkantis įrodinėjimo standartas (žr. mutatis
mutandis, Dyuldis and Kislov v.Russia, no. 25968/02, judgement of 31 July
2007, par. 48). Remdamiesi bylos duomenimis, teismai konstatavo, kad atsakovas
turėjo pakankamą pagrindą susirūpinti dėl jo kaimynystėje veikiančios gamyklos,
išmetančios į aplinką chemines medžiagas. Atsakovo pasisakymas paremtas ne tik
jo subjektyviais pastebėjimais, bet ir kompetentingų institucijų patvirtinta
informacija, kad ieškovo gamykla susiduria su taršos problema, dėl to ieškovui
atsisakyta derinti kai kuriuos pateiktus projektus ir ataskaitas, taip pat
gydytojų patvirtinimu, kad jo dukters sveikatos pablogėjimas gali būti susijęs
su oro tarša ir pan. Taigi, atsižvelgiant į visą situacijos kontekstą - susirinkimo
temą, didesnį emocionalumo lygį, būdingą tokio pobūdžio susirinkimams, teiginių
pareiškimo aplinkybes - atsakovas laikytinas pareiškusių kritišką nuomonę,
kuriai netrūko faktinio pagrindo. Skirtingai nei teigia kasatorius, atsakovas
nuo įrodinėjimo pareigos nebuvo atleistas; vadovaujantis protingais įrodinėjimo
standartais, įrodinėjimo dalyku šiuo atveju yra aplinkybės, sudariusios faktinį
pagrindą atsakovo susirūpinimui dėl galimos žalos jo šeimos sveikatai ir
gyvenamajai aplinkai susiformuoti ir viešo svarstymo metu išreikšti, bet ne
,,cheminės atakos“ ar ,,žmonių tručijimo“ faktai, kaip teigia skunde
kasatorius. Dėl įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių teismai sprendė ne
vieno atskiro įrodymų šaltinio, o jų visumos, įskaitant ir televizijos laidų
įrašą, pagrindu.
Vertinant atsakovo pasisakymo realius
padarinius kasatoriaus dalykinei reputacijai pažymėtina tai, kad teiginiai
pasakyti vietinės bendruomenės surinkime, šiuo požiūriu informacijos paplitimo
mastas nedidelis. Nors atsakovo pasisakymas buvo perpasakotas vietiniame
laikraštyje, tačiau byloje nenustatyta, kad tai buvo padaryta atsakovo
iniciatyva, be to, leidinys yra vietinės reikšmės ir nelabai paplitęs. Byloje
nekonstatuota rimtų faktinių neigiamų padarinių kasatoriaus dalykinei
reputacijai ir atsakovo kaltės dėl tokių atsiradimo. Pagrįsti teismų
argumentai, kad jau iki atsakovo pasisakymo svarstant poveikio aplinkai
vertinimo ataskaitą apie kasatoriaus veiklą kritiškai ir neigiamai buvo
atsiliepta televizijos laidose, spaudoje, interneto tinklapiuose, kompetentingos
institucijos buvo nustačiusios atvejų, kai gamyklos skleidžiama tarša viršijo
leidime nustatytą didžiausią leistiną taršos koncentraciją, už šiuos pažeidimus
atsakingiems įmonės darbuotojams taikytos administracinės nuobaudos ir pan., t.
y. kasatoriaus dalykinė reputacija galėjo būti neigiamai paveikta.
Dėl nurodytų
aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo
argumentai nesudaro įstatyminio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamus
teismų sprendimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
priteisimo
Atsakovas prašo priteisti
bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos, atlyginimą. Iš kartu su
atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovui kasacinės instancijos
teisme atstovavo advokatas R. Jakštas; atsakovas už atsiliepimo į kasacinį
skundą parengimą sumokėjo 3500 Lt, pateikė tai patvirtinantį 2010 m. liepos 1
d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 449278. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į
teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar
advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio
patvirtinimo 8.14 punktą, pagal kurį už atsiliepimo (į kasacinį skundą)
surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą,
daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo prašymą ir priteisti
jam iš kasatoriaus 1600 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2
dalys).
Dėl išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasacinės instancijos teisme
patirta 44,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79
straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas priteistinas iš kasatoriaus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK
359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362
straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
iš ieškovo UAB ,,NEO GROUP“ atsakovui S. G. 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis
šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme,
atlyginimą.
Priteisti
iš ieškovo UAB ,,NEO GROUP“ valstybei 44,88 Lt (keturiasdešimt keturis litus,
88 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Egidijus
Laužikas
Sigita
Rudėnaitė