Administracinė byla Nr. A-1481-442/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09708-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 23S205017 dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas nurodė, jog Migracijos departamentas Sprendimą motyvavo tik tikimybių teorijomis ir teoriniais apibrėžimais, tačiau nevertino konkrečiai pareiškėjo situacijos. Žmogaus teisės negali būti ribojamos deklaratyviai prisidengiant politiniais saugumo argumentais, toks ribojimas turi būti aiškiai pagrįstas ir valstybės institucijų įrodytas.
3. Pareiškėjas paaiškino, jog Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios 2018–2019 metais, o nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „TS logistika“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutartį. Pareiškėjas moka mokesčius, gyvena padoriai, nedaro teisės pažeidimų. Penkerius metus pareiškėjas nekėlė grėsmės Lietuvos Respublikai, neturėjo jokių nusižengimų ar nusiskundimų dėl grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui, jis nepalaiko Baltarusijos politikos ir pozicijos dėl karo Ukrainoje bei Baltarusijos santvarkos. Be to, pareiškėjui jau du kartus buvo pratęstas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas dirba paprastu vairuotoju ir jo darbas Lietuvoje negali sudaryti grėsmės valstybės saugumui.
4. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas privalėjo teisiškai pagrįsti, kodėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui, tačiau Sprendime apsiribojo teoriniais vertinimais bei pasikeitusia geopolitine situacija Baltarusijos Respublikoje. Iš Sprendimo matyti, kad pareiškėjui taikomos priemonės yra tik prevencinės, šiuo konkrečiu atveju grėsmių nėra, tačiau tariamai kažkada gali iškilti. Atsakovas nevertino objektyvių ir subjektyvių duomenų apie pareiškėją, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Priimant Sprendimą Migracijos departamentas neturėjo jokių įrodymų, kad pareiškėjas savo elgesiu ar veiksmais sudarytų realias prielaidas dėl grėsmių viešajai tvarkai, visuomenei ir valstybės saugumui.
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas atsakydamas į jam pateikto klausimyno 4 klausimą nurodė, kad 2003–2016 metais dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Paprašius patikslinti darbovietes, pareiškėjas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (Migris) pateikė darboviečių sąrašą, kuris nesutapo su klausimyne nurodytomis darbovietėmis, todėl pareiškėjas buvo paprašytas pateikti ir darbo knygelę. Pareiškėjo pateiktoje darbo knygelėje nurodyta, kad jis Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje dirbo 2004–2013 m. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
7. Atsakovas akcentavo, jog ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl jo galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
8. Išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pagrįsta pareiškėjo darbu Baltarusijos Respublikos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbas). Atsakovas nesutiko, kad VSD išvada nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo, o ginčijamas Sprendimas nėra motyvuotas ar objektyvus. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog, nors esminis Sprendimo pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
10. VSD nuomone, skundžiamas Sprendimas yra priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, išduoti jam nacionalinės vizos, leisti laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
II.
11. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino skundžiamą Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamame Sprendime išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad Migracijos departamentas neatliko visapusiško ir objektyvaus individualaus situacijos vertinimo. Į Sprendimą buvo perkelta VSD išvada, pateikta bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, t. y., kad buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios 2018–2019 m., nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas turėjo leidimus laikinai gyventi, nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. yra įdarbintas Lietuvoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nebuvo.
13. Teismas atkreipė dėmesį į pareiškėjo darbo pobūdį t. y. pareiškėjas dirbo gaisrininku. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui yra itin svarbi byloje nustatytų aplinkybių visuma: nuo pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje praėję daugiau kaip dešimt metų; nutrūkus tarnybai, pareiškėjas dirbo vairuotoju; pareiškėjas neigiamai vertina Baltarusijos valdžią, pildydamas Migracijos departamento klausimyną nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, ir kad, jo nuomone, Krymas priklauso Ukrainai. Nei Migracijos departamentas, nei VSD šių aplinkybių neginčijo, tačiau jos nebuvo įvertintos ir į jas nebuvo atsižvelgta; taip pat nebuvo vertinta geopolitinė situacija pareiškėjo tarnybos metu, nesiaiškinta pareiškėjo užimta pozicija Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, darbo pobūdis. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis tarnybą paliko 2013 metais, neprieštarauja jo dėstomai pozicijai dėl jo vertybinių nuostatų. Tuo metu Lietuva nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe, priešingai – dar ilgai po to bendradarbiavo ekonomikos ir transporto srityse, taip pat siekė Baltarusijos dalyvavimo Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės iniciatyvoje.
14. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta akivaizdžių požymių, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Teismas nurodė, kad šios išvados nepaneigia ir VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Baltarusijos žvalgybos tarnybų veikimo kitose valstybėse metodus.
15. Teismas nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo klausimą buvo nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukme, santuoka, vaikais, gyvenamąja vieta. Nepaisant to, Sprendime nėra paaiškinta, kokią reikšmę turėjo šios faktinės aplinkybės ginčijamo Sprendimo priėmimui, kaip jos buvo vertinamos.
16. Teismo vertinimu, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateikti argumentai be objektyvių įrodymų nepatvirtina pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių kompetentingos institucijos padarytą išvadą. Teismas sprendė, kad skundžiamas Sprendimas nebuvo priimtas vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, Sprendimo priėmimo metu nebuvo atsižvelgta į susiklosčiusių aplinkybių visumą. Todėl teismas darė išvadą, kad Sprendimas nepagrįstai suvaržo (apriboja) pareiškėjo teises ir pažeidžia jo teisėtus lūkesčius. Atsakovas priimdamas Sprendimą nesilaikė gero viešojo administravimo principo, faktinių aplinkybių nesusiejo su taikomomis teisės normomis ir neindividualizavo situacijos. Skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.
III.
17. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą.
18. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Skundžiamame Sprendime buvo remtasi VSD išvada, tačiau papildomai buvo vertinti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje bei nustatyta, kad pareiškėjas turėjo galiojusias nacionalines vizas bei leidimus laikinai gyventi, taip pat dirbo Lietuvos įmonėje. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Migracijos departamentas, priešingai nei nurodo pirmos instancijos teismas, vadovavosi ne vien VSD išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą atsižvelgdamas į visus turimus duomenis.
18.2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Nagrinėjamu atveju laiko tarpas, praėjęs nuo pareiškėjo darbo pabaigos, nėra toks didelis, kad pats savaime lemtų tarnybos metu susiklosčiusių ryšių ir galimo poveikio išnykimą. Be to, teismas ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl geopolitinio konteksto svarbos vertinant asmens grėsmę. Asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui dėl jo tarnavimo profesionalioje kariuomenėje vertinimui itin svarbus susiklostęs geopolitinis kontekstas, be kita ko, susijęs su besitęsiančia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karine agresija prieš Ukrainą, todėl pirmos instancijos teismo nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjo tarnybos metais Lietuva nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe, nėra reikšminga.
18.3. Teismas nesivadovavo naujausia ir aktualiausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, be kita ko, panašaus pobūdžio bylose (užsieniečiai dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje), kuriose konstatuota, kad Migracijos departamento skundžiamuose sprendimuose pagrįstai nuspręsta dėl pareiškėjų gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, netinkamai taikė bei aiškino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) normas, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą pagrindžiant pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp proceso šalių, nesilaikė teismų praktikos, suformuluotos analogiško pobūdžio bylose. Be to, teismas neatsižvelgė į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Rusijos ir Baltarusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno (duomenys neskelbtini) piliečio teisėms ir interesams, o ne Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.
20.2. Kadangi Įstatyme reglamentuota grėsmė Lietuvos valstybės saugumui suskirstyta į 3 lygmenis grėsmės didėjimo tvarka, atitinkamai turėtų būti traktuojamas ir įrodinėjimo standartas, aukščiausius įrodymų ir įrodinėjimo reikalavimus keliant labai rimtos grėsmės pagrindimui, žemesnius – rimtos grėsmės pagrindimui, ir pačius žemiausius – grėsmės pagrindimui. Užsieniečių, trečiųjų šalių piliečių (išskyrus prieglobsčio prašytojus), dėl kurių pagal Įstatymą reikalaujama nustatyti tik pačio žemiausio lygmens grėsmę, keliamos grėsmės vertinimas gali būti grindžiamas ne tik jų konkrečiai atliktais ar ketinamais atlikti veiksmais (egzistuojančia grėsme „čia ir dabar“) ir pan. Ypač tais atvejais, kai šios priemonės (užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje apribojimas), skirtos egzistenciniams, gyvybiniams ir pirmaeiliams Lietuvos valstybės saugumo interesams apsaugoti, yra taikomos Lietuvai priešiškumą akivaizdžiai reiškiančių valstybių piliečiams. Vis dėlto, priimant skundžiamą Sprendimą, buvo nustatyta konkreti pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje valstybei keliama grėsmė, t. y. taikytas aukštesnis standartas, nei minimaliai reikalaujama pagal Įstatymą.
20.3. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos sistema (tarnyba Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos sistemoje). Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės.
20.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Pareiškėjo ryšiai su tam tikromis tarnybomis visada bus laikomi keliančiais grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl skundžiamame Sprendime išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi.
20.5. Kadangi sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD išvadoje, kuria pagrįstas MD Sprendimas, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis.
20.6. Pareiškėjas nepateikė į bylą duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Pareiškėjo nurodyti teiginiai, jog jis nepritaria Rusijos kariniams veiksmas Ukrainos teritorijoje, nelaikytini neabejotinu ir akivaizdžiu priešiškumu Baltarusijos režimui.
20.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo aiškintis pareiškėjo Baltarusijos institucijoje vykdytas funkcijas, darbo pobūdį ir kt. Lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų.
20.8. Pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui dėl jo tarnavimo Baltarusijos Respublikos institucijoje vertinimui esminę reikšmę turi dabartyje susiklostęs geopolitinis kontekstas, susijęs su besitęsiančia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karine agresija prieš Ukrainą. Teismo sprendime vertinta aplinkybė, kad pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos institucijoje laikotarpiu buvo susiklosčiusi kitokia geopolitinė situacija, teisiškai nėra reikšminga.
21. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Migracijos departamentas ir VSD remiasi tik formaliais aspektais ir nesigilina į konkrečią pareiškėjo situaciją, nenurodo, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai.
22.2. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas teisiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, jis priimtas remiantis tik prielaidomis.
22.3. VSD rėmėsi tik 10 metų senumo informacija, kuri yra pasenusi, nevertino prieš 10 metų buvusios geopolitinės situacijos.
22.4. Teismas teisingai konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes jame nėra tinkamai įvertintos visos faktinės aplinkybės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 23S205017, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė darbo pagrindu, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakydamas į klausimyno 4 klausimą (Ar turite (turėjote) kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis? Jeigu taip, pateikite informaciją apie tai (valstybė, laikotarpis, pavadinimas, kontaktų pobūdis) nurodė, kad 2003–2016 metais dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Paprašius patikslinti darbovietes, pareiškėjas pateikė darboviečių sąrašą, tačiau jis nesutapo su klausimyne nurodytomis darbovietėmis, todėl buvo paprašyta pateikti ir darbo knygelę. Pareiškėjo pateiktoje darbo knygelėje nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje jis dirbo 2004–2013 m.
25. 2023 m. spalio 31 d. VSD pateikė išvadą Nr. 18-11519, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
26. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė skundžiamą Sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nustatyta, jog pareiškėjui buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios 2018–2019 m., o nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 10 d. jis turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. yra įdarbintas Lietuvoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbiniais (tarnybos) santykiais. Faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas, pildydamas klausimyną ir pateikdamas patikslintą darboviečių sąrašą, pateikė ne visus prašomus bei klaidingus duomenis, t. y. nurodė ne visas darbovietes ir nurodė klaidingą darbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje laikotarpį, neigiamai charakterizuoja pareiškėją, rodo jo polinkį nesilaikyti galiojančių teisės aktų normų bei patvirtina, jog jis yra lojalus Baltarusijos Respublikai asmuo. Pareiškėjo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
27. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas neatliko visapusiško ir objektyvaus individualaus situacijos vertinimo, byloje nenustatyta akivaizdžių požymių, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Teismas sprendė, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas nesivadovaujant protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, nepagrįstai suvaržo pareiškėjo teises ir pažeidžia jo teisėtus lūkesčius, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.
28. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, kurio 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis jais ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024).
30. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
32. Byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi VSD išvada, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, ir kad pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Tačiau iš Sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika vertinimą – Sprendime buvo įvertinta, jog nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais ar turinčiais teisę gyventi Lietuvoje; taip pat Sprendime atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. yra įdarbintas Lietuvos įmonėje; atsakovas Sprendime aptarė, kada pareiškėjui buvo išduotos nacionalinės vizos ir leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimo turinys taip pat patvirtina, kad buvo įvertinti ir kiti atsakymai į klausimyno klausimus (asmeninė pozicija dėl požiūrio į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje bei Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijos Federacijai), aplinkybė, kad pareiškėjas teikė netikslią ar ne visą informaciją apie jo buvusias darbovietes, buvo įvertintas pareiškėjo darbo laikotarpis Lietuvoje, geopolitinė situacija. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas neatliko savarankiško situacijos vertinimo, nėra pagrįsta.
33. Atkreiptinas dėmesys, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog dėl Baltarusijos nusikalstamo režimo agresyvių veiksmų prieš kaimynines valstybes Baltarusijos piliečių, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atžvilgiu turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1130-624/2024, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024).
34. Nacionalinio saugumo strategijos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
35. Pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje konstatuotą Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas ir VSD pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Kaip minėta, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, Valstybės saugumo departamento surinktos informacijos kontekste, kelia grėsmę valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovas turi pagrįsti sprendimo priėmimo metu egzistuojančią užsieniečio nacionaliniam saugumui keliamą grėsmę, t. y. kad grėsmė jau egzistuoja, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą, pagrindžiant pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.
36. Nagrinėjamu atveju ginčijamame Sprendime nurodytas faktas, jog pareiškėjas nuo 2004 m. iki 2013 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, leidžia spręsti apie pareiškėjo potencialius ryšius su kilmės valstybės režimui lojaliais asmenimis, turinčiais Lietuvos Respublikos atžvilgiu priešiškų interesų. Ši aplinkybė suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ar saugumo tarnybų atžvilgiu.
37. Pažymėtina, kad pareiškėjas nors ir nėjo vadovaujančių pareigų, tačiau dirbo svarbios reikšmės Baltarusijos institucijoje. Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.).
38. Aplinkybė, kad pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje laikotarpiu buvo susiklosčiusi kitokia geopolitinė situacija, teisiškai nėra reikšminga (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
39. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama priežastimi, keliančia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje dirbančiais režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024).
40. Taigi faktinė aplinkybė, kad kompetentingų institucijų nustatyti ryšiai, suponuojantys pareiškėjo pažeidžiamumą ir galimą grėsmę valstybės saugumui, yra nutolę laiko požiūriu nuo skundžiamo Sprendimo priėmimo, taip pat ir aplinkybė, kad pareiškėjo tarnybos minėtoje ministerijoje metu geopolitinė situacija buvo kitokia negu ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, savaime neeliminuoja teisinės išvados dėl pareiškėjo potencialios grėsmės valstybės saugumui pagrįstumo. Pareiškėjo ryšiai buvo ir turėjo būti vertinami pagal ginčijamo Sprendimo metu nustatytas aplinkybes, kadangi pasikeitusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas.
41. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
42. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik trumpas pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje bei jo pildant klausimyną išdėstyta pozicija dėl Krymo priklausymo Ukrainai ir neišprovokuotos Rusijos Federacijos agresijos vertinimo savaime nepaneigia byloje nustatytų esminių aplinkybių dėl pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje bei iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjas nėra pasiekęs jokio ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje, kuris leistų daryti priešingą išvadą. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose teismui nurodytos kitos aplinkybės nekeičia atlikto vertinimo dėl jo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir kad anksčiau pareiškėjas nebuvo vertinamas kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui, taip pat nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.
43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nebuvo pagrindo jo naikinti.
44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Sprendimas nėra tinkami motyvuotas, todėl šį Sprendimą nepagrįstai panaikino. Atsižvelgus į tai, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai tenkinami, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus patenkinti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo A. R. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys