Administracinė byla Nr. eI-184-428/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02674-2016-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.1; 55.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 22 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,
dalyvaujant pareiškėjos UAB „Tvirtovės alėja“ atstovams A. J., L. M., advokatui L. J., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei L. E. O.,
tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. M. Ž., S. B., E. P., V. A., N. L. atstovei advokatei R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Tvirtovės alėja“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. Š., B. M. Ž., S. B., S. A., N. L., R. V., K. G. K., E. P., V. A., P. A. A. dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo išduoti statybos leidimą statyti naują pastatą.
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovai bei advokatas teismo posėdyje paaiškino, jog iš sistemos „Infostatyba“ sužinojo, kad atsakovės atstovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N. V. 2016 m. lapkričio 29 d. atsisakė išduoti pareiškėjai statybos leidimą. Sistemoje „Infostatyba“ buvo nurodytos tokios atsakovės pastabos: 1) atlikti pakartotinę projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą; 2) spręsti dėl įvažos į sklypą taip, kad būtų išlaikytas norminis atstumas iki pastato (duomenys neskelbtini) langų; 3) išlaikyti norminį atstumą nuo projektuojamos įvažos į požeminį garažą iki esamo prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) langų; 4) išlaikyti norminį atstumą nuo projektuojamo pastato langų iki esamo pastato garažo (duomenys neskelbtini); 5) projektuojamame požeminiame garaže automobilių statymui skirti 5 x 2,5 metrų plotą be kliūčių, kaip tai nustato teisės aktai, kad būtų galima užtikrinti patogų automobilių stovėjimo vietų naudojimą; 6) nurodyti konkrečius sklypo plano sprendinius, kurie užtikrintų, kad lietaus vanduo nepateks į kaimyninius sklypus. Sprendimas nepatenkinti pareiškėjos prašymo išduoti leidimą statyti naują pastatą yra neteisėtas ir atsakovės nurodytos pastabos yra nepagrįstos, todėl turėtų būti panaikintos. Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos prašymą išduoti leidimą, pažeidė įstatymų nustatytus terminus ir tvarką. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatyti terminai, pagal kuriuos sprendimas dėl statybos leidimo išdavimo turėjo būti priimtas per 10 darbo dienų nuo prašymo įkėlimo į sistemą „Infostatyba“, t. y. 2016 m. lapkričio 9 d., tačiau 2016 m. lapkričio 15 d. procesas buvo sustabdytas, sustabdymo priežastys nenurodytos. 2016 m. lapkričio 29 d. „Infostatyba“ sistemoje atsirado įrašas, kad prašymas išduoti statybos leidimą yra nepatenkintas ir nurodytos naujos pastabos. Atsakovės 1 – oji pastaba atlikti pakartotinę projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą nepagrįsta, kadangi projektinių pasiūlymų viešinimo procedūra jau buvo atlikta kelis kartus, savivaldybei paprašius, nors pareiškėja to daryti neprivalėjo. Atsakovės 2 – oji pastaba spręsti dėl įvažos į sklypą taip, kad būtų išlaikytas norminis atstumas iki pastato (duomenys neskelbtini) langų nepagrįsta, kadangi įvažiuojamasis kelias į sklypą yra esamas ir nekeičiamas, todėl nėra pagrindo spręsti įvažos į sklypą sprendinių. Teisės aktuose nėra nurodymo išlaikyti norminį atstumą iki kaimyninio pastato langų. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos), 68 punkte pateiktoje lentelėje nurodyti atstumai nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių pagal stovėjimo vietų skaičių. Kita 3 – oji atsakovės pastaba išlaikyti norminį atstumą nuo projektuojamos įvažos į požeminį garažą iki esamo prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) langų taip pat nepagrįsta, nes Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte pateiktoje lentelėje nurodyta, kad nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių, kai mašinų skaičius 10 ir mažiau, atstumas iki visuomeninių pastatų langų yra 10 m. Projekte išlaikomas 12,27 m atstumas, todėl sąlyga tenkinama. Atsakovės 4 – oji pastaba išlaikyti norminį atstumą nuo projektuojamo pastato langų iki esamo pastato garažo (duomenys neskelbtini) nepagrįsta, kadangi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte pateiktoje lentelėje nurodyta, kad nuo garažų ir atvirų automobilių aikštelių, kai automobilių skaičius 10 ir mažiau, atstumas iki gyvenamųjų namų langų yra 10 m. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje pažymėta, kad nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkto nuostatos taikytinos konkrečiam sklypui, jeigu šios sąlygos įrašytos į sklypo Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju tokių duomenų įrašyta nėra. Atsakovės 5 – oji pastaba projektuojamame požeminiame garaže automobilių statymui skirti 5 x 2,5 metrų plotą be kliūčių, kaip tai nustato teisės aktai, kad būtų galima užtikrinti patogų automobilių stovėjimo vietų naudojimą nepagrįsta. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 705 (toliau – STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“), 113 punkto nuostatas, lengvųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos vadovaujantis 31 lentele. Šios lentelės pastaboje nurodyta, kad šoninėje apsaugos zonoje negali būti tvirtų (standžių) kliūčių (pastatai, aptvarai, sienos, medžiai, kelio ženklai, šviestuvų atramos ir pan.). Šoninė apsaugos zona žymima punktyrine linija. Projekte užtikrinama, kad šoninėse apsaugos zonose nebūtų tvirtų (standžių) kliūčių. Kadangi automobilis neužima viso 2,5 m pločio, kai kuriose vietose į šį plotį išlenda kolonos, bet jos netrukdo stovėjimo vietomis naudotis patogiai. Užtikrinama galimybė pravažiavus kolonas atverti automobilio duris ir išlipti. Norminiuose aktuose nėra draudimo taip spręsti automobilių statymą. Atsakovės 6 – oji pastaba nurodyti konkrečius sklypo plano sprendinius, kurie užtikrintų, kad lietaus vanduo nepatektų į kaimyninius sklypus yra nepagrįsta, nes sklypo plano dalyje pateikiamas teritorijos vertikalus planavimas ir lietaus bei paviršinių nuotekų nuvedimo bei surinkimo sprendiniai. Paviršinės nuotekos nuo pastato ir sklypo kietų dangų nuvedamos į uždarą lietaus vandens surinkimo sistemą. Lietus nuo vejos ir gėlynų natūraliai susigeria į gruntą. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Atsisakyme išduoti statybos leidimą nėra nurodyta, kokių objektyvių duomenų (faktų) ir teisės normų pagrindu jis priimtas, todėl atsisakymas išduoti statybos leidimą akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 70-2-4013 buvo išreikštas sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento statyti naują statinį pagal Daugiabučio gyvenamojo namo statybos, gyvenamosios paskirties pastato (l Alm) griovimo (duomenys neskelbtini), techninį projektą. Projektas buvo patikrintas tikrinančių institucijų. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas, atsižvelgiant į kaimyninių pastatų savininkų prašymus ir skundus, buvo pratęstas. Pareiškėjos prašymas išduoti leidimą buvo užregistruotas tikrinti 2016 m. spalio 25 d. Pareiškėjos projektas buvo pateiktas tikrinantiems subjektams, kurie dar nebuvo pritarę projektui - Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentui. Tikrintojai 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. pateikė savo išvadas pritarti pareiškėjos projektui. Užduoties įvykdymo terminas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo nurodytas 2016 m. lapkričio 6 d. Leidimo išdavimo procesas 10 darbo dienų 2016 m. lapkričio 15 d. buvo sustabdytas, dar prieš pasibaigiant užduoties vykdymo terminui. 2016 m. lapkričio 29 d. užduotis informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo įvykdyta neviršijant 10 darbo dienų termino. Galimybė sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (toliau – ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“), 14 punkte. Pareiškėjos nurodyti galimi terminų neatitikimai laikytini neesminiais bei negali turėti įtakos pačiam sprendimui išduoti ar neišduoti statybą leidžiantį dokumentą. Numatomo statyti pastato (duomenys neskelbtini) projekto sprendiniai kėlė įvairių neaiškumų bei klausimų vertinant daugkartinį kaimyninių žemės sklypų savininkų skundų bei prašymų teikimą. Siekiant išsamiai išnagrinėti bei įvertinti projekto sprendinius, jų atitiktį teisės aktų reikalavimams bei įvertinti pateiktų suinteresuotos visuomenės skundų pagrįstumą buvo nuspręsta sustabdyti procesą bei išsamiai įvertinti pateiktą projektą. Dėl pirmosios pastabos atlikti pakartotinę projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą pareiškėja nepateikė teisinių motyvų, kodėl negali būti atliekama pakartotinė viešinimo procedūra. Projektiniai pasiūlymai dėl numatomo statyti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) jau buvo viešinti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pataisius, patikslinus projekto sprendinius pagal pateiktas pastabas bei vertinant kaimyninių sklypų savininkų bei gyventojų susirūpinimą bei susidomėjimą, buvo tikslinga ir būtina sudaryti galimybes suinteresuotai visuomenei susipažinti su pataisytais projekto sprendiniais, atliekant viešinimo procedūrą teisės aktuose nustatyta tvarka. Antroji pastaba, spręsti dėl įvažos į sklypą taip, kad būtų išlaikytas norminis atstumas iki pastato (duomenys neskelbtini) langų atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (toliau – ir STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“), nuostatas, jog projektuojant gyvenamąjį namą būtina numatyti įvažiavimą. Esamu įvažiuojamuoju keliu anksčiau naudojosi gyvenamojo namo, susidedančio iš 5 kambarių, gyventojai, pareiškėjos projektuojamo naujo trijų aukštų su cokoliniu aukštu 12 butų gyvenamojo namo įvaža bus naudojamasi žymiai intensyviau, todėl būtina išlaikyti norminį atstumą iki pastato (duomenys neskelbtini) langų. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. Dl-533 (toliau – ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“), 123 punkte nurodyta, kad nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti atstumai ne mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkto nuostatose. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte reglamentuota, kokie atstumai turi būti išlaikomi nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų, priklausomai nuo projektuojamo automobilių skaičiaus. Kadangi projektuojamame pastate numatoma įrengti 12 automobilių stovėjimo vietų, todėl atstumas nuo įvažiavimo iki gyvenamųjų pastatų langų turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų. Be to, pagal minėto STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 124 punktą, atstumai nuo požeminių, pusiau požeminių ir pirmuosiuose aukštuose įrengtų uždaro tipo garažų sienų nereglamentuojami, tačiau turi būti išlaikyti atstumai nuo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki greta esančių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne mažiau kaip 15 m. Ši nuostata nurodyta ir techninio projekto aiškinamajame rašte, taigi, laikytina, kad pati pareiškėja pripažįsta, kad ši nuostata taikytina ginčo atveju. Projekto aiškinamajame rašte pateikta sklypo schema su automobilių stovėjimo vietomis bei pažymėtais atstumais nuo pastato (duomenys neskelbtini), tačiau šioje schemoje nėra pažymėta įvažiavimo į sklypą vieta bei atstumas nuo jos iki pastato (duomenys neskelbtini), todėl kyla pagrįsta abejonė, ar yra išlaikomas 15 metrų atstumas. Trečioji pastaba išlaikyti norminį atstumą nuo projektuojamos įvažos į požeminį garažą iki esamo prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) langų yra pagrįsta Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkto nuostatomis išlaikyti nuo įvažos iki visuomeninių pastatų langų ne mažesnį kaip 10 metrų atstumą, jei numatomas automobilių skaičius yra 11-50. Techninio projekto medžiagoje apskritai nebuvo nurodyti duomenys dėl atstumų nuo įvažiavimo vietos iki pastato (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tik savo skunde pateikia sklypo schemą, kurioje parodytas atstumas nuo įvažos į garažą iki pastato (duomenys neskelbtini) sienos. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (toliau – STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“), 7.2 punkte numatyta, kad sklypo sutvarkymo dalies sprendinių dokumentuose turi būti sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai, kurie reikalingi sklypo techniniams rodikliams nustatyti ir projektiniams sprendiniams pagrįsti. Atsakovės nuomone, statybą leidžiančius dokumentus išduodantis subjektas turi pagrindą reikalauti iš statytojo pagrįsti, kad techninio projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Ketvirtoji pastaba išlaikyti norminį atstumą nuo projektuojamo pastato langų iki esamo pastato garažo (duomenys neskelbtini) grindžiama Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punktu. Reikalavimas išlaikyti norminį atstumą teisės akte formuluojamas ne kaip reikalavimas nustatyti tam tikrą specialiąją žemės ir naudojimo sąlygą (sanitarinę apsaugos zoną), o tiesiog išlaikyti atstumus tarp konkrečių objektų, ne mažesnius nei nurodytus Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte. (duomenys neskelbtini) statomi 1-2 automobiliai, todėl atstumas nuo garažo iki projektuojamo gyvenamojo pastato langų turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų. Pareiškėjos techniniame projekte nėra duomenų, pagrindžiančių, ar yra išlaikomas reikalaujamas 10 metrų atstumas iki projektuojamo pastato langų. Penktoji pastaba projektuojamame garaže automobilių stovėjimui skirti 5 x 2,5 metrų plotą be kliūčių, kad būtų galima užtikrinti patogų automobilių stovėjimo vietų naudojimą grindžiama STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 113 punktu, kuriame numatyta, kad lengvųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos vadovaujantis 31 lentele. Kaip matyti iš techniniame projekte esančio cokolinio aukšto plano, statytojas numatė įrengti automobilių stovėjimo vietas pagal 31 lentelėje nurodytą automobilių pastatymo būdą, automobilius statant iš dviejų pusių statmenai pravažiavimo ašies. Vienai automobilio stovėjimo vietai pagal 31 lentelėje numatytus reikalavimus turi būti skirtas 2,5 m plotis. Toks plotis vienai automobilio stovėjimo vietai numatytas ir techniniame projekte, tačiau keliose stovėjimo vietose yra suprojektuotos 0,50 m skersmens kolonos. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, negalima teigti, kad suprojektuoti automobilių stovėjimo vietų įrengimo sprendiniai visiškai atitinka nurodyto STR 31 lentelės reikalavimus. Šeštoji plano nurodyti konkrečius pastaba sklypo sprendinius, kurie užtikrintų, kad lietaus vanduo nepatektų į kaimyninius sklypus, grindžiama STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.4.3 punktu, kuriame nustatyta, kad techninio projekto sudėtyje turi būti parengiamas ir sklypo vertikalusis planas (sklypo aukščių planas), kuriame nurodoma: statinių ir sklypo reljefo nulinis lygis, projektuojami šlaitai, atraminės sienelės, laiptai, keliai, privažiavimai, takai, charakteringi reljefo taškai ir kiti planavimo elementai, jų projektuojami ir esami aukščiai, nuolydžiai ir lygiai, sutartiniai ženklai. Kaip matyti iš projekte esančio sklypo vertikaliojo plano, žemės sklype (duomenys neskelbtini) planuojama sklypo paviršiaus altitudė yra 80,85 m ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuose esama žemės paviršiaus altitudė nurodoma 80,23 m, 80,33 m, 80,54 m. Taigi, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planuojamos žemės paviršiaus altitudės yra aukštesnės nei nurodytuose gretimuose žemės sklypuose. Projekto sprendiniuose nėra numatytos priemonės (borteliai, sienutės ir pan.), apsaugančios lietaus vandens nutekėjimą į kaimyninius sklypus. Skundžiamas sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento buvo pagrįstas nepritarimo projektui motyvais (pastabomis). Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto reikalavimus.
Tretieji suinteresuoti asmenys ir trečiosiojo suintersuoto asmens N. L. atstovė advokatė R. G. prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi atsakovė pagrįstai ir teisėtai neišdavė pareiškėjai statybos leidimo dėl pareiškėjos projekto esminių trūkumų ir teisės aktų reikalavimų nesilaikymo bei nurodė pagrįstas pastabas.
Pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai.
Iš esmės ginčas byloje kilo dėl atsisakymo išduoti pareiškėjai UAB „Tvirtovės alėja“ statybos leidimą teisėtumo.
Pareiškėja atsisakymo išduoti statybos leidimą neteisėtumą iš esmės grindė dviem pagrindiniais argumentais – statybos leidimo išdavimo procedūrinių terminų ir tvarkos bei materialiosios teisės normų reikalavimų pažeidimų.
Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminų
Pareiškėjos teigimu, prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir daugiabučio gyvenamojo namo statybos, gyvenamosios paskirties pastato (1A1m) griovimo (duomenys neskelbtini), statybos technis projektas (toliau – ir Projektas) į sistemą „Infostatyba“ (Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema) buvo įkeltas 2016 m. spalio 25 d. Pareiškėja nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatytais terminais, sprendimas dėl statybos leidimo išdavimo turėjo būti priimtas per 10 darbo dienų nuo prašymo įkėlimo į sistemą „Infostatyba“, kadangi Projektą tikrinusios institucijos jam pritarė. Tačiau Projekto tikrinimo procesas 2016 m. lapkričio 15 d. buvo sustabdytas dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių, ir tik 2016 m. lapkričio 29 d. sistemoje „Infostatyba“ atsirado įrašas, kad prašymas išduoti statybos leidimą yra nepatenkintas bei buvo nurodytos naujos pastabos dėl Projekto sprendinių.
Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjos prašymas dėl statybos leidimo išdavimo 2016 m. spalio 25 d. buvo teikiamas pakartotinai su ištaisytomis Projekto pastabomis, kurios buvo nurodytos anksčiau, 2016 m. spalio 13 d., tikrinusių Projektą ir jam nepritarusių institucijų – Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento, kuomet buvo tikrinamas pareiškėjos Projektas pagal ankstesnį 2016 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjos prašymą išduoti statybos leidimą. Pirmiau minėtos institucijos – Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas, anksčiau nepritarę ir turėję pastabų dėl Projekto, 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. tikrindamos 2016 m. spalio 25 d. pakartotinai pareiškėjos Projektą, pritarė Projektui ir jokių pastabų nenurodė. Visos kitos institucijos – AB “Kauno energija, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyris, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius, AB „TEO LT“, UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Infrastruktūros poskyris, anksčiau, t. y. 2016 m. spalio 13 d., tikrinusios pagal savo kompetenciją pareiškėjos Projekto sprendinius, pastabų neturėjo, pareiškėjos Projektui pritarė.
Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) redakcija, galiojusi atsakovės skundžiamų veiksmų atlikimo metu (2013-06-27 įstatymo Nr. XII-424 redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2017-01-01), ir šio įstatymo nuostatas detalizavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, galiojęs 2017-01-01).
Statybos leidimų išdavimo principinės nuostatos įtvirtintos Statybos įstatymo 23 straipsnyje. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese pagal kompetenciją dalyvauja įvairios institucijos ir subjektai, nurodyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 15–17 dalyse. Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 3 punkte statinio projektui patikrinti numatytas 10 dienų terminas, skaičiuojamas nuo projekto paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos. Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų (jų padalinių) nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pateikti dokumentai grąžinami statytojui (užsakovui), informuojant jį apie neišdavimo priežastis ir pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai pateikto pakeisto pagal gautas pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencijai priklauso kitų statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atliekamos per perpus trumpesnius, negu nurodyti šiame straipsnyje, terminus.
Taigi, statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų (jų padalinių) nepritarimų statinio projektui.
Statybos įstatymo 23 straipsnio 21 dalis reglamentuoja statybą leidžiančių dokumentų išdavimo terminus. Šioje dalyje numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas ne vėliau kaip per: 45 darbo dienas – leidimas statyti naują ar rekonstruoti ypatingą statinį; 30 darbo dienų – leidimas statyti naują ar rekonstruoti neypatingą statinį, rašytinis pritarimas ypatingo statinio kapitalinio remonto projektui; 15 darbo dienų – kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais, atvejais; 10 darbo dienų – leidimas tęsti sustabdytą statybą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 22 dalyje numatyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas skaičiuojamas nuo visų privalomų pateikti dokumentų gavimo dienos.
Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra pradedama statytojui pateikus prašymą ir privalomus dokumentus ir tik po to vyksta dokumentų ir statinio techninio projekto tikrinimas, pakartotinai pateikto pakeisto pagal gautas pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, šiuo atveju tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atliekamos per perpus trumpesnius terminus, negu nurodyti Statybos įstatymo 23 straipsnyje statinio projekto tikrinimo ir statybos leidimo išdavimo terminai.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos statybos techninis projektas statybos leidimui gauti buvo teikiamas pakartotinai, ištaisant 2016 m. spalio 13 d. tikrinusių institucijų – Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento nurodytas pastabas dėl pareiškėjos Projekto, todėl pakartotinis statybos projekto tikrinimas turėjo būti užbaigtas ne per 10 darbo dienų, bet per 5 darbo dienas skaičiuojant nuo projekto paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos 2016 m. spalio 25 d. prašymas išduoti leidimą buvo užregistruotas tikrinti tą pačią dieną. Tikrinantys subjektai, ankstesnio tikrinimo metu nepritarę Projektui – Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas, 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. pritarė pareiškėjos 2016 m. spalio 25 d. pateiktam pakartotinai tikrinti Projektui. Taigi nurodytos institucijos, pakartotinai tikrinusios pareiškėjos Projekto sprendinius, kuriems anksčiau buvo nepritarusios, sutrumpinto 5 darbo dienų termino nepažeidė. Tačiau užduoties įvykdymo terminas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo nurodytas 2016 m. lapkričio 16 d. Nurodytas terminas atitinka Statybos įstatymo 23 straipsnio 21 dalies 3 punkte nurodytą 15 dienų terminą, tačiau ginčo atveju šis terminas pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalį, tikrinant pareiškėjo Projektą pakartotinai, turėjo būti perpurs trumpesnis.
Teismo nuomone, atsakovė, spręsdama statybos leidimo išdavimo ar neišdavimo klausimą, sutrumpinto termino, numatyto Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalyje, nesilaikė, taip pažeisdama pareiškėjos teisę per Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalyje numatytą sutrumpintą terminą, kuris neabejotinai naudingas statytojui – pareiškėjai, užbaigti statybos leidimo išdavimo procedūrą.
Bylos duomenys patvirtino, jog statybos leidimo išdavimo procesas 2016 m. lapkričio 15 d. buvo sustabdytas 10 darbo dienų, kaip nurodė atsakovė, dar iki informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nurodyto užduoties įvykdymo termino 2016 m. lapkričio 29 d.
Statybos įstatymas nereglamentuoja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo, tačiau statybos techninio projekto tikrinimo procedūros sustabdymo aplinkybės numatytos STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte. Šiame punkte nurodyta, kad, jei per projekto patikrinimo terminą projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi sistemoje „Infostatyba“. Nepateikus nepritarimo projektui motyvų arba kilus abejonių dėl nepritarimo projektui motyvų taip pat kilus abejonių dėl pritarimo motyvų pagrįstumo, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas savo iniciatyva arba statytojo ar jo įgalioto asmens, projektą tikrinančių ar kitų asmenų prašymu turi teisę ne ilgesniam kaip 10 darbo dienų terminui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą, tai pažymėdamas sistemoje „Infostatyba“, ir ne vėliau kaip per 5 dienas organizuoti suinteresuotų šalių pasitarimą, kilusiems neaiškumams išsiaiškinti. Neišsprendus klausimo dėl galbūt nepagrįsto nepritarimo projektui arba dėl galbūt nepagrįsto pritarimo, savivaldybės administracija raštu kreipiasi į subjektą (padalinį) tikrinti projektus įgaliojusią instituciją, prašydama patvirtinti pagrįstais arba pripažinti nepagrįstais nepritarimo projektui motyvus ar patvirtinti pagrįstu pritarimą projektui arba pripažinti, kad pritarta projektui nepagrįstai. Institucija atsakymą privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jei institucija raštu patvirtina nepritarimo projektui motyvus pagrįstais, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas. Jei institucija nepritarimo projektui motyvus pripažįsta nepagrįstais ar patvirtina, kad projektui pritarta pagrįstai, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, o rašto kopija paskelbiama sistemoje „Infostatyba“.
Taigi, teisė sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą turi būti realizuojama tik esant STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte numatytoms sąlygoms.
Atsakovės teigimu, nagrinėjamo ginčo atveju savivaldybės administracijos įgaliotam valstybės tarnautojui išduoti leidimus kilo abejonių dėl Projekto teisėtumo 2016 m. lapkričio 10 d. gavus kaimyninių sklypų savininkų bei gyventojų skundą dėl planuojamo statyti pastato (duomenys neskelbtini) Projekto. Atsakovė nurodė, kad atliekant projekto tikrinimo procedūrą kartu buvo atliekama pateikto skundo nagrinėjimo procedūra.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymą sąlygojo kaimyninių sklypų savininkų bei gyventojų skundas dėl planuojamo statyti pastato (duomenys neskelbtini) Projekto.
Teismo nuomone, Projekto teisėtumo vertinimas ir kaimyninių sklypų savininkų bei gyventojų 2016 m. lapkričio 10 d. skundo tyrimas dėl to sustabdant statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą neatitiko STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte numatytų sąlygų, leidžiančių sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą, bei gero administravimo principo reikalavimų.
Visų pirma, negali būti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą sustabdančiu pagrindu trečiųjų asmenų skundai. Antra, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte minimos aplinkybės dėl procedūros sustabdymo susijusios su abejonėmis dėl nepritarimo projektui motyvų, taip pat kilus abejonių dėl pritarimo motyvų pagrįstumo. Tai reiškia, kad abejonės dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo turi būti dėl kompetentingų institucijų ir subjektų, nurodytų Statybos įstatymo 23 straipsnio 15–17 dalyse, dalyvaujančių statinio techninio projekto tikrinime pritarimo ar nepritarimo motyvų ir argumentų, tačiau ne dėl trečiųjų asmenų skundų, neįgaliotų vertinti Projekto teisėtumą. Trečia, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas, sustabdęs statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą, privalėjo ne vėliau kaip per 5 dienas organizuoti suinteresuotų šalių pasitarimą, kurio metu būtų siekiama išsiaiškinti abejones. Tačiau atsakovės įgaliotas valstybės tarnautojas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte numatytos pareigos suorganizuoti šalių pasitarimą, kurio metu būtų siekiama išsiaiškinti abejones, neįvykdė.
Nustatytos faktinės aplinkybės ir minėtų teisės aktų reikalavimai patvirtina, kad atsakovė veikė neteisėtai ir šališkai, vertindama tik trečiųjų asmenų, gyvenančių greta planuojamo statyti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 10 d. skundo argumentus.
Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė būdama viešojo administravimo subjektu, nesilaikė gero administravimo principo imperatyvų, užtikrinančių, kad viešojo administravimo subjekto veikloje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų reikalavimų bei vykdomos administracinės procedūros atitiktų teisės aktų reikalavimus, būtų nešališkos ir objektyvios.
Dėl nurodytų priežasčių ir argumentų, konstatuotina, jog atsakovė nesilaikė statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros, taip pažeisdama pareiškėjos teisę į teisingą ir teisėtą prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nagrinėjimą.
Dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo priežasčių
Pirmiau nurodytas teisinis ginčo santykių reglamentavimas reiškia, kad prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą gali būti realizuotas tik pateikus nustatytos formos prašymą ir teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus, patikrinus statinio techninio projekto teisėtumą. Be to, išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi teisę viešojo administravimo subjektas, įvertinęs tokio prašymo ir dokumentų pagrįstumą ir teisėtumą (Statybos įstatymo 23 str. 10 p., STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 28 p., 34 p.).
Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalies nuostatas, Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 –17 dalyse numatytoms institucijoms nepritarus techniniam statybos projektui, statybos leidimas negali būti išduodamas.
Kaip pirmiau buvo minėta, pareiškėjos prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir Projektas 2016 m. spalio 25 d. buvo pateiktas tikrinti pakartotinai, su ištaisytomis Projekto pastabomis, kurios buvo nurodytos anksčiau, 2016 m. spalio 13 d., tikrinusių Projektą ir jam nepritarusių institucijų – Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento, tikrinant pareiškėjos Projektą pagal ankstesnį 2016 m. rugsėjo 15 pareiškėjos prašymą išduoti statybos leidimą. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas, tikrindamos pakartotinai pareiškėjos 2016 m. spalio 25 d. pateiktą pataisytą Projektą, pritarė Projektui ir jokių pastabų nenurodė. Visos kitos institucijos – AB “Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyris, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius, AB „TEO LT“, UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Infrastruktūros poskyris, anksčiau, t. y. pagal ankstesnį 2016 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjos prašymą 2016 m. spalio 13 d. tikrindamos pagal kompetenciją pareiškėjos Projekto sprendinius, buvo pritarusios pareiškėjos Projektui.
Atsakovė, gavusi trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą dėl pareiškėjos Projekto, 2016 m. lapkričio 29 d. atsisakė išduoti pareiškėjai statybos leidimą pagal pareiškėjos 2016 m. spalio 25 d. prašymą bei nurodė šešis nepritarimo pareiškėjos Projektui ir statybą leidžiančio dokumento neišdavimo motyvus (pastabas). Pareiškėjai buvo nurodyta: 1) atlikti pakartotinę projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą; 2) spręsti dėl įvažos į sklypą taip, kad būtų išlaikytas norminis atstumas iki pastato (duomenys neskelbtini) langų; 3) išlaikyti norminį atstumą nuo projektuojamo įvažiavimo į požeminį garažą iki esamo prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) langų; 4) išlaikyti norminį atstumą nuo projektuojamo pastato langų iki esamo pastato garažo (duomenys neskelbtini); 5) projektuojamame požeminiame garaže automobilių statymui skirti 5 x 2,5 metrų plotą be kliūčių, kaip tai nustato teisės aktai, kad būtų galima užtikrinti patogų automobilių stovėjimo vietų naudojimą; 6) nurodyti konkrečius sklypo plano sprendinius, kurie užtikrintų, kad lietaus vanduo nepatektų į kaimyninius sklypus.
STR 1.07.1:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte imperatyviai įtvirtinta nuostata, kad tikrinant projektą pagal antrą kartą pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, projektą tikrinančio subjekto nepritarimas projektui laikomas nepagrįstu, jei tokio nepritarimo motyvu nurodomos naujos, po ankstesnių patikrinimų nepateiktos, pastabos, išskyrus atvejus, kai pagal ankstesnes pastabas pakeisti statinio projekto sprendiniai turi įtakos projektui pritarusių institucijų ar subjektų projekto patikrinimo išvadai.
Pažymėtina, kad atsakovės pastaba atlikti pakartotinę projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą buvo nauja, ankstesnių patikrinimų metu nenurodyta. Taip pat ir ankstesnio Projekto tikrinimo metu pagal pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 15 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą tokio pobūdžio pastaba nebuvo reiškiama. Bylos duomenys patvirtino, kad Projekto viešinimo procedūra pagal ginčo metu galiojusio STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ VIII skyriaus nuostatas buvo atlikta 2016 m. gegužės 2 d. Pažymėtina, kad STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nenumato jokių teisinių pagrindų pakartotinai atlikti viešinimo procedūrą, kuri jau buvo atlikta ir dėl jos teisėtumo nebuvo iškilusių abejonių.
Teisės aktai nenumato reikalavimo, jog pataisytas statinio statybos techninis projektas būtų pakartotinai viešinamas. Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad Statybos įstatymo 37 straipsnyje numatytas visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus. Visuomenės dalyvavimo teisė susijusi su projektiniais pasiūlymais, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (Statybos įstatymo 2 str. 45 d.). Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą. Statinio techninis projektas rengiamas pagal statinio projektavimo užduotį (STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.2.2 p., 61 p.), todėl techninio statinio projekto sprendinių teisėtumas nepriskirtas visuomenės nuomonės vertinimui, tai kompetentingų institucijų pareiga ir funkcija.
Atsakovė savo pastabos atlikti pakartotinę projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą nepagrindė tai patvirtinančiomis konkrečių teisės aktų normomis, kuriose būtų numatytas reikalavimas pakartoti viešinimo procedūrą.
Viešosios teisės srityje vyrauja imperatyvinio teisinio reguliavimo metodas – visa, ko nenumato teisės normos, draudžiama. Taigi minėtas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nenumatė reikalavimų bei sąlygų kartoti teisėtai atliktą Projekto viešinimo procedūrą. Atsakovės nurodyta pastaba ir argumentai dėl viešinimo procedūros nepagrįsti teisės aktų nuostatomis.
Taip pat nepagrįsta atsakovės nurodyta antroji pastaba spręsti dėl įvažiavimo į sklypą taip, kad būtų išlaikytas norminis atstumas iki pastato (duomenys neskelbtini) langų. Visų pirma, nurodyta pastaba dėl įvažiavimo į sklypą norminių atstumų yra nauja, ankstesnių Projekto tikrinimo procedūrų metu niekada nebuvo nurodyta. Be to, pažymėtina, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja norminių atstumų nuo būtent įvažiavimo į sklypą iki gretimo pastato langų.
Atsakovės trečioji pastaba išlaikyti norminį atstumą nuo projektuojamos įvažos į požeminį garažą iki esamo prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) langų yra kartotinė. Panašaus pobūdžio pastaba buvo nurodyta Projekto tikrinimo procedūrų metu 2016 m. sausio 25 d. ir 2016 m. gegužės 27 d. tikrinusios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyrio.
Atsakovės teigimu, atstumas nuo projektuojamos įvažos į požeminį garažą iki esamo prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), langų turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 68 punkte numatyta, kad atstumas nuo įvažiavimo iki visuomeninių pastatų langų turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų, jei numatomas automobilių skaičius yra 11-50. Atsakovė nurodė, kad techninio projekto medžiagoje (nei sklypo plane, nei aiškinamajame rašte) apskritai nebuvo nurodyti duomenys dėl atstumų nuo įvažiavimo iki pastato (duomenys neskelbtini), langų.
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės pastaba išlaikyti norminį atstumą nuo projektuojamos įvažos į požeminį garažą, kuriame projektuojama įrengti 12 automobilių stovėjimo vietų, iki esamo prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), langų susijusi su reikalavimu išlaikyti norminį atstumą, tačiau nurodyta pastaba nebuvo susijusi su reikalavimu techninio projekto planinėje medžiagoje nurodyti ar pažymėti atstumą nuo projektuojamos įvažos į požeminį garažą iki pastato (duomenys neskelbtini), langų. Atsakovės atsiliepime nurodyti nauji argumentai nebuvo atsisakymo išduoti statybos leidimą pagrindu.
Bylos duomenys, t. y. pareiškėjos pateikta atstumų iki pastato (duomenys neskelbtini), langų nustatymo schema bei Ekspertinio tyrimo akte nurodyta išvada patvirtina, jog 10 metrų atstumas nuo projektuojamos įvažos į požeminį garažą, kuriame numatoma įrengti 12 automobilių stovėjimo vietų, iki visuomeninės paskirties pastato – taros supirktuvės (duomenys neskelbtini), langų yra išlaikytas.
Atsakovė atsiliepime iškreipė šios pastabos turinį, nurodydama papildomą argumentą, jog techninio projekto medžiagoje apskritai nebuvo nurodytas atstumas nuo projektuojamos įvažos į požeminį garažą iki pastato (duomenys neskelbtini), langų, todėl nurodyta pastaba nepagrįsta, nes norminis atstumas išlaikytas, o pastaba techninio projekto planinėje medžiagoje nurodyti ar pažymėti atstumą nurodyta tik atsakovės atsiliepime.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikto Vertinimo akto išvadomis nesivadovauta, kadangi vertintojas neįvertino, jog pastatas (duomenys neskelbtini), yra taros supirktuvė – visuomeninės paskirties pastatas, kuriam taikomas ne 15 metrų, bet 10 metrų atstumo reikalavimas nuo projektuojamo pastato įvažiavimo į požeminį garažą, kuriame planuojama įrengti 12 automobilių stovėjimo vietų. Vertinimo akte nurodytas atstumas 15 metrų nuo projektuojamo pastato įvažiavimo vartų iki visuomeninės paskirties pastato, kuris teisės aktuose nėra reglamentuojamas, minėtas teisės aktas neišskiria objekto – įvažiavimo vartų.
Atsakovės ketvirtoji pastaba išlaikyti norminį atstumą nuo projektuojamo pastato langų iki esamo pastato garažo (duomenys neskelbtini), taip pat kartotinė, nes panašaus pobūdžio pastabos buvo nurodytos ir ankstesnių Projekto tikrinimo procedūrų metu. Atkreiptinas dėmesys, jog pastatas (duomenys neskelbtini), yra garažas, jo kadastro duomenys nustatyti 1995 metais, vadinasi, pastatas pastatytas pirmiau nei projektuojamas. Bylos duomenys patvirtina, jog atstumas nuo projektuojamo pastato langų iki pastato (duomenys neskelbtini), yra mažesnis nei 10 metrų. Tačiau nagrinėjamame ginče vertintina tai, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 68 punkto reikalavimas išlaikyti atstumą vertintinas nuo projektuojamo pastato įvažiavimo į požeminį garažą iki gretimo pastato, ginčo atveju garažo langų. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad statinio projektavimui nebuvo nustatyta jokių specialiųjų architektūros reikalavimų išlaikyti atstumus nuo projektuojamo pastato langų iki pastato – garažo (duomenys neskelbtini). Siekiant apsaugoti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir interesus Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 173 punktas numato projektuojamo statinio visumos poveikį tretiesiems asmenims, kuris turi būti toks, kad pastatyto pastato visuma, jį naudojant ir prižiūrint, nepablogintų trečiųjų asmenų turėtų iki statybos pradžios gyvenimo ir veiklos sąlygų. Byloje nenustatyta jokių duomenų manyti, kad atstumas nuo projektuojamo pastato langų iki esamo pastato – garažo (duomenys neskelbtini), realiai pablogins esamo pastato – garažo (duomenys neskelbtini), naudotojų sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad kompetentinga institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyris, anksčiau 2016 m. gegužės 27 d. nepritaręs Projektui ir nurodęs panašaus pobūdžio pastabas, 2016 m. spalio 13 d. atlikdamas pakartotinį Projekto tikrinimą Projektui pritarė ir pastabų dėl šio norminio atstumo nenurodė. Nurodyti atsakovės veiksmai, skirtingai (prieštaringai) vertinant pareiškėjos Projekto teisėtumą – nenuoseklūs. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju nurodyti viešojo administravimo subjekto Projekto tikrinimo procedūros pažeidimai ir tuo pagrindu atsisakymas išduoti statybos leidimą negali būti vertintinas kaip pagrįstas ir teisėtas, nes kelia abejonių pastabų pagrįstumu ir pakartotinio tikrinimo proceso teisėtumu bei objektyvumu.
Atsakovės penktoji pastaba užtikrinti projektuojamame požeminiame garaže automobilių stovėjimui skirtą 5 x 2,5 metrų plotą ir patogų, be kliūčių automobilių stovėjimo vietų naudojimą, kaip tai nustato teisės aktai, yra nauja, nepagrįsta jokiais teisės aktų reikalavimais, aiškiais argumentais, leidžiančiais abejoti Projekto sprendiniais dėl automobilių stovėjimo vietų ploto neužtikrinimo. Aplinkybė, kad minėtas plotas gali būti neužtikrintas dėl suprojektuotų kolonų nurodyta tik atsakovės atsiliepime. Atsakovė atstumų neužtikrinimą atsiliepime grindė Statybos techninio reglamento STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, 113 punktu, kuriame numatyta, kad lengvųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos vadovaujantis 31 lentele. Kadangi nurodyta pastaba nauja, anksčiau tikrinant Projekto sprendinius nebuvo nurodyta, todėl prieštarauja STR 1.07.1:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkto imperatyvioms nuostatoms, draudžiančioms pakartotinai tikrinant Projektą nurodyti naujas pastabas, nenustačius duomenų, kad Projekto sprendiniai po ankstesnių patikrinimų turėjo įtakos projektui pritarusių institucijų patikrinimo išvadai.
Atsakovės šeštoji pastaba nurodyti konkrečius sklypo plano sprendinius, kurie užtikrintų, kad lietaus vanduo nepatektų į kaimyninius sklypus, yra kartotinė, panašaus pobūdžio pastaba buvo nurodyta 2016 m. sausio 25 d., tačiau tikrinant 2016 m. gegužės 27 d. ir 2016 m. spalio 13 d. pareiškėjos Projektą minėta atsakovės pastaba nebuvo nurodyta. Tai, kad ji vėliau tikrinant pareiškėjos Projektą nebuvo nurodyta, kelia pagrįstų abejonių pareiškėjos nurodytos pastabos objektyvumu, pagrįstumu ir teisėtumu.
Nagrinėjamo ginčo atveju vadovautasi Ekspertinio tyrimo akto duomenimis ir išvadomis, kuriose nurodyta, jog „Projekto bendrosios dalies aiškinamojo rašto 3 lape nurodytas teritorijos vertikalus planavimas, sklypo aukščiai keičiami nežymiai. Sklypo aukščiai formuojami pagal esamas altitudes. Suprojektuota atvira lietaus (tirpstančio sniego) vandens surinkimo sklype sistema. Vanduo nuo pastato ir kietų dangų nuvedamas į sklype projektuojamą surinkimo sistemą. Formuojant aplinką draudžiama lietaus vandenį nuvesti į gretimus sklypus. Techninio projekto sklypo plano dalyje yra pateiktas Sklypo sutvarkymo plano ir sklypo vertikaliojo plano brėžinys Nr. 09/15-TP-SP-02. Šiuose brėžiniuose yra pateikiamas sklypo vertikalusis planas, dangų planas. Iš šių brėžinių matyti, jog sklype ties riba su kitais sklypais nėra įrengtų kietų dangų. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai konkrečių reikalavimų sklypo vertikaliajam planavimui nenustato. Numatant sklypo sprendinius būtina atsižvelgti į bendrojo pobūdžio taisykles, saugančias trečiųjų asmenų (kaimyninių sklypų naudotojų) teises. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nėra nuostatų, draudžiančių numatyti sklypo vertikalų planą, kai sklypo altitudės yra didesnės negu kaimyninio sklypo altitudės. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai taip pat nenumato reikalavimų ant sklypų ribos įrengti bortelius ar kitokias kliūtis vandeniui nutekėti“.
Teismui nekilo jokių abejonių dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir asmens, teikusio išvadas, kompetencijos. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti ekspertinio tyrimo išvada. Be to, pažymėtina, kad atsakovė nedetalizavo ir konkrečiai nenurodė, kokie Projekto sklypo sutvarkymo plano ir sklypo vertikaliojo plano brėžinyje nurodyti duomenys neatitinka STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ skyriaus „Vandens ir nuotekų šalinimo dalies“ reikalavimų.
Pažymėtina, kad statybą leidžiančius dokumentus išduodantis subjektas turi teisę reikalauti iš statytojo pagrįsti, ar techninio projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau tokie reikalavimai turi būti pagrįsti ir nekelti abejonių dėl jų teisėtumo. Viešojo administravimo subjektas neturi teisės piktnaudžiauti diskrecijos teise, šio ginčo atveju teise išduoti ar neišduoti statybą leidžiantį dokumentą.
Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas, Statybą leidžiantį dokumentą išduoda viešojo administravimo subjektas, todėl jo priimami sprendimai ir atliekami veiksmai turi būti aiškiai įforminti ir apie juos turi būti informuota kita administracinio teisinio santykio šalis – statytojas.
Kaip pirmiau buvo minėta, STR 1.07.1:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte įtvirtinta, kad tikrinant projektą pagal antrą kartą pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, projektą tikrinančio subjekto nepritarimas projektui laikomas nepagrįstu, jei tokio nepritarimo motyvu nurodomos naujos, po ankstesnių patikrinimų nepateiktos, pastabos.
Pažymėtina, kad atsakovės pirmiau nurodytos trys iš šešių nepritarimo pastabų yra naujos, dėl to nustatytas akivaizdus Statybos įstatymo ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkto imperatyvių reikalavimų pažeidimas. Nustatytas pažeidimas leidžia teigti, jog tikrinančio subjekto nepritarimas Projektui ir atsisakymas išduoti leidimą statyti statinį yra nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad teismas nenustatė jokių pagrįstų aplinkybių teigti, kad pakeisti Projekto sprendiniai po ankstesnių patikrinimų turėjo įtakos Projektui pritarusių institucijų patikrinimo išvadai, be to, tokių aplinkybių nenurodė ir nepagrindė atsakovė. Todėl STR 1.07.1:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte nurodyta išimtis, suteikianti teisę teikti naujas pastabas po ankstesnių patikrinimų, kai pagal ankstesnes pastabas pakeisti statinio projekto sprendiniai turi įtakos projektui pritarusiųjų institucijų ar subjektų projekto patikrinimo išvadai, nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina.
Leidimą statyti pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 23 str. 2 d.).
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4029 1.1 punktas patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N. V., o jo atostogų, ligos ar komandiruotės metu – šio skyriaus vedėjo pavaduotoja N. D.-T. įgalioti išduoti statybą leidžiančius dokumentus: leidimus statyti naujus statinius, rekonstruoti statinius, atnaujinti (modernizuoti) pastatus ir rašytinius pritarimus statinių projektams. Įgaliotas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N. V. sistemoje „Infostatyba“ 2016 m. lapkričio 29 d. priėmė ginčijamą administracinį sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo išduoti leidimą statyti naują pastatą (duomenys neskelbtini), nurodydamas nepritarimo Projektui motyvus (pastabas). Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 70-2-4013 buvo informuota apie įgalioto asmens priimtą sprendimą neišduoti leidimo atsakant į pareiškėjos 2016 m. spalio 25 prašymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo institucijos priimamiems individualaus pobūdžio administraciniams aktams keliami bendrojo pobūdžio reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Teismo vertinimu, statybos projekto derinimo procedūrą užbaigia galutinis sprendimas pritarti ar nepritarti statybos projektui, kuris yra priimamas tikrinant projektą pagal antrą kartą pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Pakartotinai statybos projektą patikrinusio subjekto nepritarimo projektui priežastys ir atsisakymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi būti motyvuotas ir pagrįstas ne tik bendro pobūdžio teiginiais, bet teisės aktų nuostatomis. Skundžiamas sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento motyvuojamas pastabomis, kurios lakoniškos, neargumentuotos ir nepagrįstos teisės aktų reikalavimais.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (pvz., 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-774/2010; 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1744/2012; 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-856/2014).
Institucija, tikrinanti statinio projektą ir išduodanti, statybos leidimą, atlieka atitikties teisės aktams kontrolės procedūrą. Kiekviena viešojo administravimo institucija privalo laikytis bendrųjų bei konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.), atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Viešojo administravimo subjekto veiksmai grindžiami įstatymo viršenybės, objektyvumo (nešališkumo), nepiktnaudžiavimo valdžia, viešojo administravimo veiklos ir kitais principais.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad viešojo administravimo subjektų veikla, susijusi su statinių projektų tikrinimu ir statybos leidimų išdavimu, turi būti pagrįsta ne tik statinių statybos techninių projektų tikrinimą ir statybos leidimų išdavimą reglamentuojančių aktų reikalavimais, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo ir nešališkumo principų, kurie, teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju buvo pažeisti atsakovei iš esmės subjektyviai sprendžiant ne pareiškėjos prašymo išduoti statybos leidimą teisėtumą ir pagrįstumą, bet vertinant trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą dėl pareiškėjos Projekto, ir būtent tai nulėmė viešojo administravimo subjekto veiksmų neobjektyvumą ir neteisėtumą, nevykdant statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Dėl pirmiau nurodytų Projekto tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo esminių procedūrinių pažeidimų, iš esmės tampa neaktualus ir materialinių ginčo teisinių santykių teisėtumo vertinimas, kadangi vien nustatytų esminių procedūrinių pažeidimų pakanka pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu.
Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyti akivaizdūs esminiai tiek Projekto vertinimo procedūriniai, tiek materialiosios teisės reikalavimų pažeidimai, skundžiamas 2016 m. lapkričio 29 d. sistemoje „Infostatyba“ nurodytas sprendimas atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą statyti naują pastatą (duomenys neskelbtini), naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos UAB „Tvirtovės alėja“ prašymą patenkinti visiškai.
Panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo išduoti statybos leidimą statyti naują pastatą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Audrius Grauželis
Jolanta Medvedevienė
Asta Urbonienė