Civilinė byla Nr. e2-909-241/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00447-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,INKOMLITA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties, priimtos pagal pareiškėjo T. G. prašymą peržiūrėti kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Doleta“ (reikalavimo teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Varus Medical“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Kartis“ (reikalavimo teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė ,,INKOMLITA“) finansinius reikalavimus, patvirtintus atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės PREMMIER bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-59-258/2020), trečiasis asmuo – P. D.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovei UAB PREMMIER iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“.
2. Bankroto administratorės UAB „Tamtamas“ prašymu, teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patvirtino BUAB PREMMIER kreditorių neginčijamų finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant trečiosios eilės kreditorių UAB „Doleta“ 32 582,78 Eur (21 999,83 Eur pagrindinė skola, 10 582,95 Eur palūkanos), UAB „Kartis“ 32 018,01 Eur (22 636,99 Eur pagrindinė skola, 9 381,02 Eur palūkanos), taip pat T. G. 38 636,40 Eur reikalavimus.
3. 2019 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas T. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti UAB „Doleta“ ir UAB „Kartis“ finansiniai reikalavimai ir išspręsti klausimą iš esmės – sumažinti šių kreditorių reikalavimus. Nurodė, kad UAB „Doleta“ ir UAB „Kartis“ savo finansinius reikalavimus grindžia tuo pačiu pagrindu, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-343-656/2012, kuriuo solidariai iš atsakovų UAB PREMMIER LT, UAB PREMMIER ir A. D. ieškovėms UAB „Doleta“ ir UAB „Kartis“ lygiomis dalimis priteistas 22 636,99 Eur nuostolių atlyginimas ir 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjo teigimu, kreditoriai nesąžiningai pateikė dvigubai didesnius reikalavimus, nei jiems priteista teismo sprendimu, t. y. kiekvienam po 11 318,50 Eur (22 636,99 Eur / 2 = 11 318,50 Eur), atitinkamai paskaičiuotos nepagrįstai didelės palūkanos. Be to, kreditoriai iš solidaraus skolininko A. D. jau yra susigrąžinę dalį skolos.
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Vilniaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti trečios eilės kreditorių UAB „Doleta“ ir UAB „Kartis“ finansiniai reikalavimai, panaikino ir nurodytą bylos dalį išskyrė į atskirą bylą.
5. 2020 m. sausio 28 d. UAB ,,INKOMLITA“ pateikė teismui prašymą pakeisti kreditorę UAB „Kartis“ jos teisių perėmėja UAB ,,INKOMLITA“. Nurodė, kad 2020 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartimi UAB ,,INKOMLITA“ iš P. D. įgijo UAB „Kartis“ reikalavimo teises į skolininkę BUAB PREMMIER. Prie prašymo pridėjo 2020 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartį ir 2019 m. spalio 15 d. varžytynių aktą, kuriuo P. D. nupirko ir priėmė UAB „Kartis“ turimas reikalavimo teises į skolininkus, kurie nurodyti rašytiniuose prieduose prie varžytynių akto.
6. 2020 m. vasario 5 d. UAB „Varus Medical“ pateikė prašymą BUAB PREMMIER bankroto byloje vietoje kreditorės UAB „Doleta“ patvirtinti UAB „Varus Medical“ 13 283,69 Eur (10 457,14 Eur pagrindinė skola ir 2 826,55 Eur palūkanos) finansinį reikalavimą. Nurodė, kad 2020 m. sausio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Doleta“ visas reikalavimo teises į BUAB PREMMIER pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą perleido UAB „Varus Medical“. Kadangi A. D. su UAB „Doleta“ yra iš dalies atsiskaitęs (pervedęs 861,35 Eur), todėl UAB „Varus Medical“ reikalavimą sudaro 10 457,14 Eur skola (11 318,49 – 861,35 = 10 457,14 Eur) ir 2 826,55 Eur palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi į BUAB PREMMIER kreditorių sąrašą įtraukė UAB „Varus Medical“ 13 283,69 Eur (10 457,14 Eur pagrindinė skola ir 2 826,55 Eur palūkanos) finansinį reikalavimą (solidarų su A. D.); ex officio (pagal pareigas) pripažino niekine ir negaliojančia 2020 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartį, kuria P. D. perleido UAB „INKOMLITA“ visas pradinio kreditoriaus turimas reikalavimo teises į skolininkę UAB PREMMIER; likusią reikalavimų dalį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad UAB „Kartis“ (buvusi UAB „Vilniaus Doleta“) pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-343-656/2012 turėjo du skolininkus: UAB PREMMIER ir A. D. (trečiasis skolininkas UAB PREMMIER LT išregistruotas). UAB „Kartis“ reikalavimą sudaro 11 318,50 Eur skola ir 4 690,51 Eur palūkanos. 2019 m. spalio 15 d. varžytynių aktu P. D. nusipirko ir priėmė visas BUAB „Kartis“ turimas reikalavimo teises su visomis iš reikalavimo teisių kylančiomis papildomomis teisėmis į skolininkus, kurie nurodyti rašytiniuose prieduose prie varžytynių akto. Pagal priedą Nr. 2 BUAB „Kartis“ reikalavimo teises į UAB PREMMIER patvirtinantis dokumentas yra Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1207/2013.
9. Teismas sprendė, kad P. D. jokių reikalavimo teisių į UAB PREMMIER neįgijo, nes nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi iš BUAB „Kartis“ priteista 217,22 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB PREMMIER LT, todėl draudžiama perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio neįmanoma įgyvendinti.
10. Teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Doleta“ visas reikalavimo teises į BUAB PREMMIER perleido UAB „Varus Medical“. Iš UAB „Varus Medical“ pateikto prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo matyti, jog A. D. su UAB „Doleta“ pagal teismo sprendimą iš dalies atsiskaitė, pervesdamas 861,35 Eur pagrindinės skolos padengimui, todėl pagrindinę UAB „Varus Medical“ skolą sudaro 10 457,14 Eur, o palūkanos – 2 826,55 Eur (bendra reikalavimo suma – 13 283,69 Eur).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Kreditorė UAB „INKOMLITA“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą, panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismui be pagrindo nepakako Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties, kaip reikalavimo teisės turėjimą patvirtinančio dokumento, prie reikalavimo teises patvirtinančių dokumentų, sutarties šalims atskirai nenurodžius Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo, kurio teisėtumo klausimas ir buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Tokiu būdu teismas paneigė aukštesnės instancijos teismo sprendimo turinį ir jame nustatytas faktines aplinkybes, kadangi teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir aprašomoji, o ypač motyvuojamoji dalis, kurioje nurodomi rezoliucinę dalį grindžiantys argumentai.
11.2. Aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl byloje pareikšto materialinio reikalavimo patenkinimo (žalos priteisimo), apsiribojant tik pirmosios instancijos teismo sprendimo palikimu nepakeistu, savaime nesuponuoja išvados, kad byloje pareikšto materialinio reikalavimo pagrįstumo klausimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo vertinamas. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties matyti, kad teismas išsamiai tyrė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo pagrįstumą, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo sprendžiamas ne tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, t. y. nuspręsta iš BUAB „Kartis“ priteisti 217,22 Eur (750 Lt) bylinėjimosi išlaidų UAB PREMMIER LT.
11.3. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų tinkamai susipažinęs su visu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties turiniu, o ne tik su jos rezoliucine dalimi, teismui nebūtų kilę abejonių, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino visą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo solidariai iš atsakovų UAB PREMMIER LT, UAB PREMMIER ir A. D. ieškovėms UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ lygiomis dalimis priteistas 22 636,99 Eur nuostolių atlyginimas ir 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą, pagrįstumą.
12. Pareiškėjas T. G. prašo kreditorės UAB „INKOMLITA“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. P. D. 2019 m. spalio 15 d. varžytynių aktu iš pradinio kreditoriaus BUAB „Kartis“ perėmė visus BUAB „Kartis“ reikalavimus į solidariuosius skolininkus BUAB PRM LT (ankstesnis pavadinimas UAB PREMMIER LT) ir BUAB PREMMIER pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį, kuria paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimas ir priteistos tik bylinėjimosi išlaidos (nepakeistos ir nenustatytos jokios kitos materialinės subjektinės teisės). Tai reiškia, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi išspręstas tik bylinėjimosi išlaidų klausimas apeliaciniame procese. 2020 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi P. D. perleido UAB „INKOMLITA“ didesnės apimties reikalavimo teisę, nei pats buvo įsigijęs pagal varžytynių aktą. 2020 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartyje jau nurodyta, kad pradinis kreditorius P. D. perleidžia turimas reikalavimo teises į BUAB PREMMIER, kylančias iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties.
12.2. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai sprendė, kad P. D. negalėjo UAB „INKOMLITA“ perleisti reikalavimo teisės pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį, kadangi minėta nutartimi buvo išspręstas materialusis reikalavimas ne BUAB „Kartis“, o kito asmens – UAB PREMMIER LT naudai, iš BUAB „Kartis“ priteisiant 217,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12.3. Ginčo bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad BUAB „Kartis“ yra pareiškusi finansinį reikalavimą solidaraus skolininko fizinio asmens A. D. ir jo sutuoktinės iškeltoje bankroto byloje. BUAB „Kartis“ 2019 m. spalio 23 d. sutartimi reikalavimo teises į trečiąjį solidarų skolininką A. D. perleido naujajai kreditorei UAB „Arsdekosta“, o perleistas reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi fizinio asmens bankroto byloje.
12.4. BUAB „Kartis“ teigė turėjusi reikalavimo teisę pagal teismo sprendimą į tris solidarius skolininkus. Kaip matyti, BUAB „Kartis“ perleido reikalavimo teises pagal vieną prievolę į tris solidarius skolininkus, jas padaugindama, t. y. perleido reikalavimo teises į BUAB PRM LT (ankstesnis pavadinimas UAB PREMMIER LT) ir BUAB PREMMIER kreditoriui P. D., taip pat atskira sutartimi perleido reikalavimo teises pagal tą pačią prievolę į A. D. kreditorei UAB „Arsdekosta“. Taigi BUAB „Kartis“ skirtingais reikalavimo teisių perleidimo sandoriais skirtingiems kreditoriams perleido reikalavimo teises pagal vieną prievolę į skirtingus solidarius skolininkus. Tokiu būdu buvo pažeistos tiek solidariai atsakingų asmenų, tiek kreditorių teisės.
12.5. Kadangi reikalavimo teisė į skolininkų solidariąją prievolę negalėjo būti padauginta ir parduota atskirai, BUAB „Kartis“ perleidus reikalavimo teisę UAB „Ardekosta“ į vieną iš solidariųjų skolininkų (į A. D.), BUAB „Kartis“ kitų solidariųjų skolininkų atžvilgiu (BUAB PRM LT bei BUAB PREMMIER) reikalavimo atsisakė (neperleido UAB „Ardekosta“). Todėl teismas teisingai sprendė, kad UAB „INKOMLITA“ neįsigijo reikalavimo teisės iš P. D. ir jų sudarytą cesijos sutartį pripažino negaliojančia. Dėl šios priežasties UAB „INKOMLITA“ reikalavimas negalėjo būti tenkinamas.
13. Atsakovės BUAB PREMMIER bankroto administratorė prašo kreditorės UAB „INKOMLITA“ atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. 2020 m. vasario 10 d. teismas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas pateikti duomenis, kas buvo elektroninių varžytynių, kurių rezultatas įformintas 2019 m. spalio 15 d. varžytynių aktu, vykdytojas ir koks šiose varžytynėse parduodamo turto pavadinimas. 2020 m. vasario 17 d. VĮ Registrų centro atsakyme yra nurodyta, kad varžytynių vykdytojas yra BUAB „Kartis“ bankroto administratorius L. S., turto pavadinimas – debitorinė skola. Tai reiškia, kad buvo parduodamos ne Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
13.2. Skundžiamos nutarties motyvacija, kad BUAB „Kartis“ varžytynėse pardavinėjo apeliacinės instancijos nutartimi paskirstytas bylinėjimosi išlaidas, yra akivaizdžiai nepagrįsta. Byloje buvo svarbu aiškiai ir tiksliai įvertinti varžytynių objektą, t. y. kas buvo parduodama iš varžytynių ir kokią debitorinę skolą įgijo P. D.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Atskirųjų skundų nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirojo skundo ribos.
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties dalies, kuria pripažinta niekine ir negaliojančia 2020 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartis, sudaryta tarp P. D. ir kreditorės UAB „INKOMLITA“, bei atsisakyta šią kreditorę įtraukti į atsakovės kreditorių sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo
16. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šioms nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).
17. Kadangi JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikoma ĮBĮ, priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, darytina išvada, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020; 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-705-450/2020, kt.).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto byla atsakovei iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. gegužės 21 d. Terminas kreditorių finansiniams reikalavimas pareikšti prasidėjo 2019 m. gegužės 21 d. ir pasibaigė 2019 m. liepos 5 d. Atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, kurios dalis dėl neginčijamų reikalavimų įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 3 d. Taigi tiek atsakovės bankroto procedūra, tiek kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra buvo pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl UAB ,,INKOMLITA“ reikalavimo tvirtinimo klausimas sprendžiamas pagal ĮBĮ nuostatas.
Dėl ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių
19. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-343-656/2012 priteisė solidariai iš atsakovų UAB PREMMIER LT (vėlesnis pavadinimas UAB PRM LT), UAB PREMMIER ir A. D. ieškovėms UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ (vėlesnis pavadinimas UAB „Kartis“) lygiomis dalimis 22 636,99 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2011 m. rugpjūčio 4 d. teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
20. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1207/2013, išnagrinėjęs ieškovių UAB „Doleta“, UAB „Vilniaus Doleta“ (vėlesnis pavadinimas UAB „Kartis“) ir atsakovų UAB PREMMIER LT (vėlesnis pavadinimas UAB PRM LT), UAB PREMMIER, A. D. apeliacinius skundus, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovei UAB PREMMIER LT iš ieškovių UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ (vėlesnis pavadinimas UAB „Kartis“) po 217,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-27269-600/2016 A. D. ir jo sutuoktinei U. D. iškelta fizinių asmenų bankroto byla. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, įskaitant UAB „Vilniaus Doleta“ (vėlesnis pavadinimas UAB „Kartis“) 14 145,05 Eur (11 318,50 Eur pagrindinė skola ir 2 826,55 Eur palūkanos) finansinį reikalavimą, kuris pagrįstas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-343-656/2012. Taip pat patvirtintas UAB „Vilniaus Doleta“ (UAB „Kartis“) 100 207,42 Eur finansinis reikalavimas, kuris pagrįstas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-126-881/2012.
22. Iš į bylą pateiktų mokėjimų matyti, kad A. D. ir U. D. pagal mokumo atkūrimo planą sumokėjo UAB „Vilniaus Doleta“ (UAB „Kartis“) 6 963,70 Eur.
23. 2019 m. spalio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi BUAB „Kartis“, atstovaujama bankroto administratoriaus L. S., perleido naujajam kreditoriui UAB „Arsdekota“ reikalavimo teises į A. D. ir U. D. bankroto byloje patvirtintus finansinius reikalavimus (114 352,47 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi fizinių asmenų bankroto byloje pradinė kreditorė BUAB „Kartis“ pakeista naująja kreditore UAB „Arsdekota“.
24. Iš 2019 m. spalio 15 d. varžytynių akto matyti, kad BUAB „Kartis“, atstovaujama bankroto administratoriaus L. S., varžytynėse pardavė P. D. už 1 150 Eur turimas reikalavimo teises pagal prie varžytynių akto pridedamus priedus. Pagal priedą Nr. 2 BUAB „Kartis“ pardavė visas reikalavimo teises į UAB PREMMIER LT (vėlesnis pavadinimas UAB PRM LT) ir UAB PREMMIER. Varžytynių akto priede Nr. 2 reikalavimo teisę patvirtinantys dokumentai nurodyti – Lietuvos apeliacinis teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartys.
25. P. D. ir UAB „INKOMLITA“ 2020 m. sausio 3 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria P. D. perleido, o UAB „INKOMLITA“ įgijo visas turimas reikalavimo teises į UAB PREMMIER, kylančias iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiamas konkretus reikalavimas į bankrutuojančią įmonę.
27. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
28. Pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti UAB „INKOMLITA“ finansinį reikalavimą ex officio konstatuodamas, kad 2020 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartis, sudaryta tarp kreditoriaus P. D. ir naujosios kreditorės UAB „INKOMLITA“, kuria grindžiamas UAB „INKOMLITA“ reikalavimas į atsakovę BUAB PREMMIER, yra negaliojanti. Tokią išvadą teismas padarė vertindamas ankstesnio kreditoriaus P. D. reikalavimo teisę į BUAB PREMMIER pagrindžiančius įrodymus – 2019 m. spalio 15 d. varžytynių aktą ir jo priedą. Teismas sprendė, kad pagal šiuos dokumentus P. D. jokių reikalavimo teisių į UAB PREMMIER varžytynėse neįgijo, nes varžytynių akto priede nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1207/2013 pradinei kreditorei UAB „Kartis“ iš BUAB PREMMIER nebuvo priteistos jokios pinigų sumos.
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pagal šio straipsnio 3 dalį niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
30. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017 37 punktas).
31. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitoje byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos, aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
32. Pažymėtina, kad skolos perkėlimo ir reikalavimo perleidimo sandoriai pripažįstami niekiniais, kai jie neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, pavyzdžiui, kai skola perleidžiama nesant kreditoriaus sutikimo (CK 6.116 straipsnio 1 dalis), kai perleidžiamas toks reikalavimas, kuris negalėjo būti perleistas (CK 6.102 straipsnis) ir pan.). Kitais atvejais, kurie nėra akivaizdūs, suinteresuotas asmuo turi reikšti ieškinį dėl atitinkamo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įrodinėti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1264-580/2017). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2011).
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ex officio pripažino 2020 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartį niekine ir negaliojančia. Pažymėtina, kad reikalavimas pripažinti šį sandorį negaliojančiu ieškinio ar priešieškinio forma nebuvo pareikštas, todėl teismas spręsti dėl jo negaliojimo galėjo tik nustatęs akivaizdų jo negaliojimo pagrindą. Tačiau akivaizdaus pagrindo reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo.
34. Kaip minėta, reikalavimo teisių perleidimo sandoriai pripažįstami niekiniais, kai jie neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartis prieštarauja CK 6.102 straipsnio 1 dalies normai, t. y. pažeistas draudimas perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstai, kadangi byloje esantys duomenys neleidžia teigti, jog ankstesnis kreditorius P. D. nebuvo įgijęs reikalavimo teisių į atsakovę BUAB PREMMIER. Iš 2019 m. spalio 15 d. varžytynių akto matyti, kad pradinė kreditorė BUAB „Kartis“, atstovaujama bankroto administratoriaus L. S., varžytynėse pardavė P. D. už 1 150 Eur turimas reikalavimo teises pagal prie varžytynių akto pridedamus priedus. Pagal priedą Nr. 2 BUAB „Kartis“ pardavė visas reikalavimo teises į UAB PREMMIER LT (UAB PRM LT) ir UAB PREMMIER. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad varžytynių aktas (varžytynių rezultatai) būtų pripažinti negaliojančiais. Vien aplinkybė, kad prie varžytynių akto priedo Nr. 2 nėra pridėta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-343-656/2012 kopija, o vietoje jos nurodyta ir pateikta šio teismo sprendimo įsiteisėjimą patvirtinanti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1207/2013, savaime nepaneigia pačiame varžytynių akte (jo priede) aiškiai nurodomo varžytynių vykdytojo ir laimėtojo susitarimo pradinei kreditorei BUAB „Kartis“ perleisti, o naujajam kreditoriui P. D. priimti BUAB „Kartis“ turimas reikalavimo teises į UAB PREMMIER LT (UAB PRM LT) ir UAB PREMMIER.
35. Be to, iš 2020 m. vasario 17 d. VĮ Registrų centro atsakymo apie varžytynių, kurių rezultatas įformintas 2019 m. spalio 15 d. aktu, vykdytoją matyti, jog varžytynėse buvo pardavinėjimas BUAB „Kartis“ turtas – debitorinė skola. BUAB „Kartis“ debitorinė skola atsakovės BUAB PREMMIER atžvilgiu atsirado būtent Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo, kurio įsiteisėjimą (galiojimą) patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis, pagrindu. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi atskirai jokios BUAB „Kartis“ materialiosios teisės į UAB PREMMIER LT (UAB PRM LT) ar UAB PREMMIER nebuvo nustatytos. Priešingai, po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, BUAB „Kartis“ ir UAB „Doleta“ atsirado pareiga atlyginti UAB PREMMIER LT (UAB PRM LT) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad BUAB „Kartis“, atstovaujama bankroto administratoriaus, siekė suklaidinti varžytynių laimėtoją ir perleisti neegzistuojančias teises. Atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad P. D. 2020 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartimi UAB „INKOMLITA“ perleido teisių daugiau, nei pats įgijo.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas T. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą nepagrįstai plečiamai aiškina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų turinį. Iš skundžiamos nutarties motyvų nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažino negaliojančia ir tuo pagrindu, kad BUAB „Kartis“ savo reikalavimo teisę į tris solidarius skolininkus, atsiradusią Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo pagrindu, išskaidė ir perleido dviem skirtingais būdais, t. y. 2019 m. spalio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į A. D. perleido UAB „Arsdekota“ (šios nutarties 23 punktas), o reikalavimo teisę į UAB PREMMIER LT (UAB PRM LT) ir UAB PREMMIER varžytynėse, kurių rezultatas įformintas 2019 m. spalio 15 d. aktu, pardavė P. D. (šios nutarties 24 punktas). Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra pateiktas nei faktinis, nei teisinis šių aplinkybių vertinimas.
37. Nepaisant to, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos esminėmis, siekiant nustatyti apeliantės finansinio reikalavimo pagrįstumą. Tik įvertinus visas faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su BUAB „Kartis“ reikalavimo teisės padalijimu solidarių skolininkų A. D., UAB PREMMIER LT (UAB PRM LT) ir UAB PREMMIER atžvilgiu ir tokios reikalavimo teisės dalių perleidimo vėlesniems teisių perėmėjams UAB „Arsdekota“ ir P. D., gali būti sprendžiama dėl UAB „INKOMLITA“ finansinio reikalavimo galiojimo. Nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino, nepaisant to, kad jos buvo nurodytos pareiškėjo T. G. 2020 m. sausio 29 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Atitinkamai liko neįvertintos bylos faktinės aplinkybės, susijusios su vieno iš solidarių skolininkų A. D. atliktais mokėjimais pradinei kreditorei BUAB „Kartis“ (šios nutarties 22 punktas), taip pat neįvertinta aplinkybė, kad pradinės kreditorės BUAB „Kartis“ reikalavimo teisė (jos dalis) į A. D., kuri 2019 m. spalio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleista UAB „Arsdekota“, yra atsiradusi ir kito teismo sprendimo pagrindu (šios nutarties 21 punktas). Pastarosios aplinkybės reikšmingos vertinant ne tik apeliantės finansinio reikalavimo galiojimą, bet ir reikalavimo dydį.
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, konstatuoja, kad buvo neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota jos teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
39. Atskirai pažymėtina, kad civilinio proceso teisėje trečiųjų (suinteresuotų) asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų iniciatyva ar teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).
40. Siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą, bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis turėtų dalyvauti ir būti išklausyti P. D., pradinė reikalavimo teisių turėtoja BUAB „Kartis“ (jos bankroto administratorius L. S.), kita reikalavimo teisių įgijėja UAB „Arsdekota“, taip pat solidarusis skolininkas A. D. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo procesinis sprendimas patvirtinti (ar atsisakyti patvirtinti) apeliantės UAB „INKOMLITA“ finansinį reikalavimą atsakovės BUAB PREMMIER bankroto byloje gali turėti esminę reikšmę nurodytų asmenų teisėms ir pareigoms (gali keistis skolininkų prievolių apimtys, atsirasti pagrindas ginčyti varžytynių aktą ar reikalavimo teisių perleidimo sutartis, reikalauti žalos atlyginimo ir pan.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, 2020 m. kovo 12 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė P. D., tačiau toks veiksmas buvo formalus, kadangi nurodytam asmeniui nebuvo sudaryta reali galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime ir pasisakyti dėl bylos aplinkybių, o tik pranešta apie 2020 m. kovo 24 d. teismo posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka priimta skundžiama nutartis, nepaisant to, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukęs ir BUAB „Kartis“, tačiau iš šios įmonės (jos bankroto administratoriaus) nepareikalavo pozicijos dėl 2019 m. spalio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos su UAB „Arsdekota“, ir vykdytų varžytynių, kurios įformintos 2019 m. spalio 15 d. aktu, teisėtumo.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditorės UAB „INKOMLITA“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, neatskleidė bylos esmės ir į bylos nagrinėjimą neįtraukė visų asmenų, turinčių teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pripažinta niekine ir negaliojančia 2020 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartis, sudaryta tarp P. D. ir kreditorės UAB „INKOMLITA“, bei atsisakyta šią kreditorę įtraukti į kreditorių sąrašą, ir klausimą dėl UAB „INKOMLITA“ finansinio reikalavimo pagrįstumo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Atskirąjį skundą patenkinus, apeliantei UAB „INKOMLITA“ grąžintinas 2020 m. balandžio 6 d. už atskirąjį skundą sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
43. Teisėjų kolegija nesprendžia kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas bylą iš naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kuria pripažinta niekine ir negaliojančia 2020 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartis, sudaryta tarp P. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „INKOMLITA“, bei atsisakyta uždarąją akcinę bendrovę „INKOMLITA“ įtraukti į atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės PREMMIER kreditorių sąrašą, panaikinti ir klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „INKOMLITA“ finansinio reikalavimo pagrįstumo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „INKOMLITA“, juridinio asmens kodas 141628771, 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2020 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1369 į valstybės biudžetą.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Jūratė Varanauskaitė