Civilinė byla Nr. e2-13423-433/2016

    Proceso Nr. 2-68-3-07089-2016-2

    Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

     2.1.6; 2.2.2.3.1.1; 3.1.7.7; 3.2.6.1

      VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

    S P R E N D I M A S

   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

            Vilnius, Laisvės pr. 79A                                                                       2016 m. lapkričio 24 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

sekretoriaujant Anai Usačiovai,

dalyvaujant ieškovės atstovui T. M.,

atsakovo atstovui advokatui K. K.,

trečiojo asmens atstovams R. A., advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus parkai“, trečiajam asmeniui UAB „Liumeksis“ dėl UAB „Vilniaus parkai“ 2014 m. kovo 20 d. valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu

n u s t a t ė :

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad yra atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ steigėja ir savininkė, jai priklauso 100 proc. UAB „Vilniaus parkai“ akcijų. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 1-382 „Dėl UAB „Vilniaus parkai“ likvidavimo ir VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ steigimo“, UAB „Vilniaus parkai“ buvo likviduojama, likvidatore paskirta J. L.. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 1-1317 „Dėl UAB „Vilniaus parkai“ likvidavimo atšaukimo“, UAB „Vilniaus parkai“ likvidavimo procedūra buvo atšaukta ir patvirtinta bendrovės valdyba iš trijų asmenų: V. D. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktorius, V. G. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius, V. P. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius. 2013 m. liepos 24 d. valdybos posėdyje (Protokolas Nr. 1/2013) valdybos pirmininku buvo išrinktas V. G., bendrovės direktore paskirta J. L., taip pat buvo patvirtintas valdybos darbo reglamentas. UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teisėmis priklauso: pastatas – kavinė – šašlykinė, esanti (duomenys neskelbtini); pastatas – kioskas, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame yra pastatai priklauso valstybei, kurį UAB „Vilniaus parkai“ nuomoja pagal 2002 m. birželio 10 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. 225NO1/2002-25625. 2002 m. birželio 28 d. tarp UAB „Vilniaus parkai“ ir UAB „Liumeksis“ buvo pasirašyta sutartis „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos“, pagal kurią minėtas 860 kv. m. žemės sklypas iki 2099 m. gruodžio 20 d. buvo subnuomotas UAB „Liumeksis“. 2008 m. kovo 26 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios 2 straipsnį šalys įsipareigojo bendrai veikti, kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias ir visa tai, kad pagal šią sutartį įnešama į bendrą veiklą, siekiant bendro tikslo – ne vėliau kaip iki nustatyta tvarka gauto leidimo statybai galiojimo termino pabaigos suprojektuoti, rekonstruoti (atstatyti) pastatą, esantį minėtame žemės sklype. Atsakovas ir trečiasis asmuo 2010 m. balandžio 1 d. sudarė patalpų nuomos sutartį. Kadangi minėtos sutartys eilę metų nebuvo vykdomos, be to sutarčių sąlygos nebetenkino patalpų savininko UAB „Vilniaus parkai“ ir tuo pačiu Vilniaus miesto savivaldybės interesų, savivaldybėje ne kartą buvo svarstomos galimybės šias sutartis nutraukti arba pakeisti. Valdybos pirmininko iniciatyva į 2014 m. kovo 20 d. UAB „Vilniaus parkai“ valdybos posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas 4 klausimas „Dėl sutarties, sudarytos tarp UAB „Vilniaus parkai“ ir UAB „Liumeksis“ dėl maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, patikslinimo“. Bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas „įpareigoti UAB „Vilniaus parkai“ direktorę pasirašyti patikslintą sutartį su UAB „Liumeksis“ dėl maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. Laiko, kad šis UAB „Vilniaus parkai“ valdybos sprendimas yra neteisėtas, priimtas viršijant valdybos kompetenciją. Prašo panaikinti 2014 m. kovo 20 d. atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ valdybos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti UAB „Vilniaus parkai“ direktorę pasirašyti patikslintą sutartį su UAB „Liumeksis“ dėl maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sutinka su ieškiniu, prašo jį tenkinti. Sutinka, jog ieškovė teisingai nurodo, kad atsakovo valdybos pirmininko iniciatyva į 2014 m. kovo 20 d. UAB „Vilniaus parkai“ valdybos posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas 4 klausimas ,,Dėl sutarties, sudarytos tarp UAB ,,Vilniaus parkai“ ir UAB „Liumeksis“ dėl maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, patikslinimo“. Vėliau buvo surašytas valdybos posėdžio protokolas, kuriame nurodoma, kad valdyboje buvo priimtas sprendimas įpareigoti UAB „Vilniaus parkai“ direktorę pasirašyti patikslintą sutartį su UAB ,,Liumeksis“ dėl maitinimo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, kurį ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu. 2015 m. balandžio 8 d. UAB ,,Vilniaus parkai“ direktorė, įpareigota ieškovės ginčijamo valdybos sprendimo, pasirašė UAB „Liumeksis“ pateiktą sutartį, kuria šalys susitarė dėl kiekvienai iš šalių nuosavybės teise atitenkančių (nuosavybės teise priklausančių) pastatuose esančių patalpų dalių. Sutinka su ieškovės nuomone, kad pagal šią sutartį UAB „Vilniaus parkai“ negali naudoti ir valdyti žemės sklypo, jį didžiąja dalimi valdo UAB „Liumeksis“ ir ieškovė. Atsakovas sutinka su ieškovės pozicija, kad 2014 m. kovo 20 d. UAB „Vilniaus parkai“ valdybos posėdyje priimtas sprendimas įpareigoti UAB „Vilniaus parkai“ direktorę pasirašyti patikslintą sutartį su UAB „Liumeksis“ dėl maitinimo paskirties (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Trečiasis asmuo UAB „Liumeksis“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš ieškinio turinio matyti, jog reikalavimas panaikinti sprendimą yra grindžiamas Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalimi, t. y. sprendimas ieškovės manymu, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir/ar atsakovo steigimo dokumentams, ir / ar protingumo ar sąžiningumo principams. Tokiems ieškiniams minima teisės norma įstatymų leidėjas yra nustatęs trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Apie sprendimą ieškovei tapo žinoma ar turėjo tapti žinoma arba 2014 m. kovo 20 d., arba 2015 m. spalio 30 d., ir būtent nuo vienos iš šių datų turėtų būti skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia. Tuo tarpu ieškinį ieškovė surašė ir pateikė teismui 2016 m. vasario 29 d., praleidusi Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Todėl vien tik šiuo pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas, taikant Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatas. Su ieškovės teiginiu, kad sprendimas yra priimtas viršijant atsakovo valdybos kompetenciją, nustatytą atsakovo valdybos darbo reglamento 13.3. punkte ir 14 punkte bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 8 dalį ir atsakovo įstatų 23 punktą, nesutinka ir laiko jį deklaratyviu. Teigia, kad sprendimu atsakovo valdyba nepriėmė sprendimo dėl atsakovo ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos. Minimu sprendimu detalizuotos atsakovo jau sudarytų sutarčių sąlygos, t. y. atsakovo valdybos ar kito atsakovo valdymo organo sprendimai dėl atsakovo ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos buvo priimti prieš sudarant Jungtinės veiklos ir su ja susijusias sutartis, kuriomis ir buvo išspręstas atsakovo ilgalaikio turto (pastatų) investavimo klausimas. Todėl sprendimas nelaikytinas sprendimu atitinkančiu atsakovo valdybos darbo reglamento 13.3. punkto nuostatas ir jo priėmimui atsakovo akcininkų pritarimas nebuvo būtinas. Taip pat teigia, jog net ir darant hipotetinę prielaidą, kad sprendimu buvo priimtas sprendimas dėl atsakovo ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, toks sprendimas būtų laikomas priimtu pažeidžiant atsakovo valdybos darbo reglamento 13.3. punkto nuostatas jei turto balansinė verte viršytų 1/20 atsakovo įstatinio kapitalo. Kaip matyti iš ieškovės kartu su ieškiniu pateikto išrašo iš Juridinių asmenų registro atsakovo įstatinis kapitalas sudaro 2 457 000 Lt, taigi atsakovo akcininkų pritarimas yra reikalingas tik tuomet, kai yra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 122 850 Lt investavimo, perleidimo, nuomos. Ieškovė ieškinyje nenurodė koks konkrečiai atsakovo ilgalaikis turtas ar jo dalis sprendimu esą buvo investuotas, perleistas, išnuomotas, bei kokia tokio turto balansinė vertė. Galiausiai ieškovė nepateikė ir šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Todėl ir šiuo aspektu daro išvadą, kad ieškovės teiginys esą atsakovo valdyba priimdama sprendimą viršijo savo kompetenciją laikytinas neįrodytu. Atsakovo valdybos darbo reglamento 14 punktas prieštarauja atsakovo įstatų 24 punktui, kuriame teigiama, kad atsakovo valdybos kompetencija nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3 punktu įstatymų leidėjas išimtinai valdybos kompetencijai priskiria sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos ir šiuo klausimu jokių akcininkų pritarimų nereikalauja. Taigi atsakovo valdybos darbo reglamento 14 punkto nuostata laikytina prieštaraujančia atsakovo įstatų 24 punkto bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3 punktui ir yra ab initio negaliojanti. Todėl atsakovo valdyba priimdama sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos neprivalėjo gauti atsakovo akcininkų pritarimo. Mano, kad skundžiamas sprendimas priimtas nepažeidžiant imperatyvių įstatymų normų, atsakovo steigimo dokumentų bei protingumo ir sąžiningumo principų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas T. M. ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.

Atsakovo atstovas advokatas K. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Pabrėžė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Trečiojo asmens atstovas advokatas A. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ steigėja, jai priklauso 100 procentų UAB „Vilniaus parkai“ akcijų. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 1-382 „Dėl UAB „Vilniaus parkai“ likvidavimo ir VŠĮ „Vilniaus miesto parkai“ steigimo“, UAB „Vilniaus parkai“ buvo likviduojama, likvidatore paskirta J. L.. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 1-1317 „Dėl UAB „Vilniaus parkai“ likvidavimo atšaukimo“ UAB „Vilniaus parkai“ likvidavimo procedūra buvo atšaukta ir patvirtinta bendrovės valdyba iš trijų asmenų: V. D. (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktorius), V. G. (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius), V. P. (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius). 2013 m. liepos 24 d. valdybos posėdyje valdybos pirmininku išrinktas V. G., o bendrovės direktore paskirta J. L., taip pat buvo patvirtintas valdybos darbo reglamentas. Nustatyta, kad UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklauso: pastatas – kavinė – šašlykinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – kioskas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra minėti pastatai priklauso valstybei ir pagal 2002 m. birželio 10 d. nuomos sutartį Nr. 225NO1/2002-25625 juo naudojasi UAB „Vilniaus parkai“. Atsakovas UAB „Vilniaus parkai“ ir trečiasis asmuo UAB „Liumeksis“ 2002 m. birželio 28 d. pasirašė sutartį „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos“, subnuomos terminas – iki 2099 m. gruodžio 20 d. Atsakovas ir trečiasis asmuo 2008 m. kovo 26 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios 2 straipsnį, šalys įsipareigojo bendrai veikti, kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias ir visa tai, kad pagal šią sutartį įnešama į bendrą veiklą, siekiant bendro tikslo – ne vėliau kaip iki nustatyta tvarka gauto leidimo statybai galiojimo termino pabaigos suprojektuoti, rekonstruoti (atstatyti) pastatą, esantį minėtame žemės sklype. Pagal šios sutarties 1.2 punktą, bendrai veiklai vykdyti atsakovas įnešė aukščiau paminėtus pastatus, pinigine išraiška įvertintus darbus ir išlaidas, reikalingus gaunant leidimą pastatų rekonstrukcijai (atstatymui); visi kiti pinigine išraiška įvertinti darbai ir su jais susijusios išlaidos, atliekant sutarties 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus įpareigojimus, išskyrus tas išlaidas, kurias pagal šią sutartį įsipareigoja padengti UAB „Liumeksis“. Jungtinės veiklos sutarties 1.1. punktu UAB „Liumeksis“ įsipareigojo įnešti savo įnašo į bendrą veiklą dalį. Atsakovas UAB „Vilniaus parkai“ ir trečiasis asmuo UAB „Liumeksis“ 2010 m. balandžio 1 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria, šalys, veikdamos 2008 m. kovo 26 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tikslino pastatų nuomos kainą laikotarpiui, kai bus atliekami minėtų pastatų techninio projektavimo darbai ir / ar rekonstrukcijos (atstatymo) darbai ir po statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo. Taip pat nustatyta, kad į UAB „Vilniaus parkai“ 2014 m. kovo 20 d. valdybos posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas 4 klausimas „Dėl sutarties, sudarytos tarp UAB „Vilniaus parkai“ ir UAB „Liumeksis“ dėl maitinimo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, patikslinimo“ ir bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas „įpareigoti UAB „Vilniaus parkai“ direktorę pasirašyti patikslintą sutartį su UAB „Liumeksis“ dėl maitinimo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos.

Liudytoja apklausta UAB „Vilniaus parkai“ direktorė J. L. posėdžio metu parodė, kad nors į 2014 m. kovo 20 d. UAB „Vilniaus parkai“ valdybos posėdžio protokolo darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl sutarties su UAB „Liumeksis“ patikslinimo ir pasirašymo ir protokole nurodyta, kad bendru sutarimu priimtas sprendimas „įpareigoti UAB „Vilniaus parkai“ direktorę pasirašyti patikslintą sutartį su UAB „Liumeksis“ dėl maitinimo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos“, tačiau realiai šio klausimo valdyba nesvarstė, tokios sutarties projektas valdybos nariams nebuvo pateiktas. Liudytoja tvirtino, kad UAB „Liumeksis“ jokių darbų iki 2015 metų nevykdė, o sutartį su UAB „Liumeksis“ derino pati ieškovė, tačiau kadangi 2014 m. kovo 20 d. sutarties projektas nebuvo suderintas, valdybai pateiktas nebuvo ir valdyba jo nesvarstė.

Liudytojais apklausti V. P. bei V. D. taip pat tvirtino, kad aukščiau minėtos sutarties projekto nematė, kad 2014 m. kovo 20 d. valdybos posėdyje šio klausimo nesvarstė.

UAB „Vilniaus parkai“ direktorė 2015 m. balandžio 8 d. pasirašė su UAB „Liumeksis“ sutartį ir susitarimą „Dėl 2008-03-26 Sutarties ir 2010-04-01 Patalpų nuomos sutarties galiojimo“, kuria šalys susitarė dėl kiekvienai iš šalių nuosavybės teise atitenkančių (nuosavybės teise priklausančių) pastatuose esančių patalpų bei kitų, su patalpų įregistravimu, jų valdymu, naudojimu, disponavimo po patalpų rekonstrukcijos (atstatymo) darbų užbaigimo susijusių, veiksmų ir / ar sąlygų. Pagal šios sutarties 2.1. punktą, šalys susitarė, jog atsižvelgiant į Jungtinės veiklos sutartyje nustatytas sąlygas bei šalių įnašus (jų procentine dalis jungtinėje veikloje) bei parengus pastatų projektinius sprendinius. UAB „Liumeksis“ nuosavybės teise valdys 658,58 kv. m. dydžio patalpų dalį (88 proc.), UAB „Vilniaus parkai“ – 89.80 kv. m. dydžio patalpų ploto dalį (12 proc.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016 pagal ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovui UAB „Liumeksis“ dėl 2008 m. kovo 26 d. jungtinės veiklos sutarties bei 2015 m. balandžio 8 d. sutarties pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo byloje BĮ Vilniaus miesto savivaldybė, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir pripažino tarp ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ ir atsakovo UAB „Liumeksis“ sudarytas 2008 m. kovo 26 d. Jungtinės veiklos sutartį ir ją papildančią 2015 m. balandžio 8 d. sutartį negaliojančiomis bei priteisė iš atsakovo UAB „Liumeksis“ ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ naudai 1 555,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), o teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Dėl trečiojo asmens prašymo taikyti ieškinio senatį

Nagrinėjamoje byloje aktualu pažymėti, kad pagal civilinio proceso normas tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys priskiriami dalyvaujantiems byloje asmenims, t. y. proceso dalyviams, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas civiliniame procese yra asmuo, kuriam pateikiami materialieji teisiniai reikalavimai. Būtent atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį teisinius padarinius. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2011; ir t. t.). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus tam tikras išimtis – jie neturi teisės pripažinti ieškinį ir sudaryti taikos sutartį.

Nagrinėjamu atveju byloje reiškiamas reikalavimas panaikinti 2014 m. kovo 20 d. atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ valdybos sprendimą, kurio pagrindu UAB „Vilniaus parkai“ direktorė 2015 m. balandžio 8 d. pasirašė su UAB „Liumeksis“ sutartį ir susitarimą „Dėl 2008-03-26 Sutarties ir 2010-04-01 Patalpų nuomos sutarties galiojimo“. Trečiasis asmuo, gavęs ieškinį ir nesutikdamas su juo – prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, jog apie ginčo sprendimą ieškovei tapo žinoma ar turėjo tapti žinoma arba 2014 m. kovo 20 d., arba 2015 m. spalio 30 d., ir būtent nuo vienos iš šių datų turėtų būti skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia; tuo tarpu ieškinį ieškovė surašė ir pateikė teismui 2016 m. vasario 29 d., praleidusi CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, todėl vien tik šiuo pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas, taikant CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad tiek atsakovą, tiek trečiąjį asmenį, su kuriuo sudaryta minėta sutartis, su ginčo dalyku (2014 m. kovo 20 d. UAB „Vilniaus parkai“ valdybos sprendimo panaikinimu) sieja materialusis teisinis ryšys ir iš šio materialiojo teisinio reikalavimo turinio matyti, jog materialiojo teisinio santykio subjektai yra ne tik atsakovu byloje nurodytas, bet ir trečiasis asmuo – UAB „Liumeksis“, ir tokio reikalavimo patenkinimas sukeltų teisinių padarinių, t. y. pripažinus ginčo sprendimą negaliojančiu, jo pagrindu pasirašytos sutartys – nebetektų galios. Tačiau, sprendžiant dėl trečiojo asmens prašymo taikyti ieškinio senatį, visų pirma pabrėžtina, tai, kad valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas siekiant patenkinti tam tikrus viešus interesus. Kadangi valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privačių asmenų nuosavybėn susijęs su viešo intereso apsauga, įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus. Šie specialūs reikalavimai dažniausiai yra imperatyvūs. Kartu tai reiškia, kad valstybės ir savivaldybės turto perleidimui kitų asmenų nuosavybėn gali būti taikomi tik specialūs įstatymai. Tokį teisinį reglamentavimą sąlygojo valstybės ir savivaldybės, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, taigi ir valstybės ar savivaldybės turto, kaip nuosavybės teisės objekto, savitumas. Kadangi civilinės teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant tiek į teisinio santykio subjekto, tiek ir į jo objekto specifiką, todėl santykiams, susijusiems su valstybės ar savivaldybės turto perleidimu, negali būti taikoma CK 4 straipsnio nuostata, numatanti, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš įstatymuose nenumatytų pagrindų, nes valstybės ar savivaldybės turtu disponuoti galima tik įstatyme įsakmiai numatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000). Pripažinimas, jog toks disponavimas galimas ir įstatyme nenumatytais pagrindais, sudarytų sąlygas švaistyti valstybės ar savivaldybės turtą, kas prieštarautų viešam interesui. Todėl ir teisės normos, reglamentuojančios valstybės ar savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos siekiant apginti viešą interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002). Taigi, darytina išvada, kad šioje byloje pažeistos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės gynimas yra prioritetinis viešasis interesas, dėl kurio yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir ginti iš esmės pažeistas savivaldybės teises ir tuo pačiu didelės visuomenės dalies interesus. Antra, kaip minėta, civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. priimtu sprendimu už akių jau pripažino tarp UAB „Vilniaus parkai“ ir UAB „Liumeksis“ sudarytas 2008 m. kovo 26 d. Jungtinės veiklos sutartį ir ją papildančią 2015 m. balandžio 8 d. sutartį negaliojančiomis, kurios buvo pasirašytos šioje byloje nagrinėjamo ginčo sprendimo pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, trečiojo asmens prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas (CPK 2 straipsnis, 8 straipsnis, 13 straipsnis).

Dėl 2014 m. kovo 20 d. UAB „Vilniaus parkai“ valdybos sprendimo

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad į UAB „Vilniaus parkai“ 2014 m. kovo 20 d. valdybos posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas 4 klausimas „Dėl sutarties, sudarytos tarp UAB „Vilniaus parkai“ ir UAB „Liumeksis“ dėl maitinimo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, patikslinimo“ ir bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas „įpareigoti UAB „Vilniaus parkai“ direktorę pasirašyti patikslintą sutartį su UAB „Liumeksis“ dėl maitinimo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. UAB „Vilniaus parkai“ direktorė 2015 m. balandžio 8 d. pasirašė su UAB „Liumeksis“ sutartį ir susitarimą „Dėl 2008-03-26 Sutarties ir 2010-04-01 Patalpų nuomos sutarties galiojimo“.

Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

Pažymėtina, kad juridinis asmuo – akcinė bendrovė – įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį (bendrovės vadovas) arba kolegialų (valdyba) valdymo organą. Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja CK, Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ) ir kitų įstatymų bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Įstatyme įtvirtinama visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumo patikrinimo galimybė – teisė nuginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, remiantis įstatyme nustatytais pagrindais. Pasisakydamas dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tokie sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos ABĮ imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, eigą ar sprendimų priėmimą, taip pat kai šie pažeidimai lėmė bendrovės ar viešojo intereso pažeidimą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

Pagal ABĮ 19 straipsnio 8 dalį, bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Pagal UAB „Vilniaus parkai“ įstatų 23 punktą, bendrovės valdymo organai veikia tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės organai neturi teisės priimti sprendimų atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia šiuos įstatus ar yra priešingi nurodytiems bendrovėms veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Pagal UAB „Vilniaus parkai“ valdybos darbo reglamento, patvirtinto 2013 m. liepos 24 d. UAB „Vilniaus parkai“ valdybos posėdyje, 13.3 punktą – valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); pagal 14 punktą, valdyba, prieš priimdama 13.3, 13.4, 13.5, 13.6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Čia pažymėtina, kad ieškovei priklauso 100 proc. UAB „Vilniaus parkai“ akcijų.

Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, reiškiančiais, jog valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, kuriame yra minėti pastatai, nuomos teisė, o skundžiamą sprendimą atsakovo valdyba priėmė net nesvarsčiusi sutarties dėl pastatų rekonstrukcijos sąlygų, nesuderinusi su ieškove, negavusi jos pritarimo (CPK 185 straipsnis). Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal skundžiamo sprendimo pagrindu 2015 m. balandžio 8 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Liumeksis“ sudarytą sutartį, po pastatų rekonstrukcijos, kurių plotas turėtų būti 1 145,41 kv. m., atsakovas valdys lik 89,80 k v. m. dalį rūsio patalpų (7,84 proc. visų patalpų) bei išvis nevaldys žemės sklypo, o trečiasis asmuo valdys 658,58 kv. m. patalpas su kitomis papildomomis patalpomis, kurių numatomas plotas 397,03 kv. m. (pagal projektą) bei 6 666,52 kv. m. žemės sklypo dalį. Be to, pagal minėtą sutartį atsakovui tenkanti patalpų dalis yra mažesnė nei nustatyta Jungtinės veiklos sutartyje, kurioje įtvirtinta, jog UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausanti patalpa turi sudaryti nemažiau kaip 113,24 kv. m. Sutiktina su ieškovu, kad sutarties pagrindu atsakovui tenkančios rūsio paskirties patalpos yra akivaizdžiai mažesnės vertės, nei pirmame ar antruose aukštuose esančios patalpos, kurios gali būti naudojamos tik itin ribotai veiklai vykdyti. Iš sutarties 3.1. punkto matyti, kad šalys susitarė dėl žemės sklypo naudojimo, pagal sutarties 2 priedą, kuriame nustatyta, jog 6 666,52 kv. m. žemės sklypo ploto priskiriama trečiajam asmeniui, 908,92 kv. m. – ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei. 721 kv. m. yra bendro naudojimo dalis, iš kurių 86,58 kv. m. priskiriama ieškovei, o 634,98 kv. m. – trečiajam asmeniui, taigi, akivaizdu, jog atsakovas žemės sklypu išvis negalės naudotis. Kaip paminėta aukščiau, šį (visą) žemės sklypą atsakovas nuomoja iš valstybės, o minėtos sutarties nuostatomis jos didžiąją dalį neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui. Trečiojo asmens teiginys, kad ginčijamu sprendimu atsakovo valdyba nepriėmė sprendimo dėl atsakovo ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, o juo buvo tik detalizuotos jau sudarytų sutarčių sąlygos, pripažintinas deklaratyviu bei vertintinas kritiškai, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių tokį trečiojo asmens teiginį (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pagal skundžiamo sprendimo pagrindu su trečiuoju asmeniu 2015 m. balandžio 8 d. sudarytą sutartį, rekonstravus UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausančius pastatus, atsakovas neatlygintinai perleistų dalį jam nuosavybės teise priklausančių rekonstruotų patalpų bei teisę naudotis žemės sklypo didžiąja dalimi trečiajam asmeniui, t. y. toks atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. priimtas sprendimas pažeidžia UAB „Vilniaus parkai“ įstatus, yra priešingas nurodytiems bendrovėms veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas, neatitinkantis protingumo ir sąžiningumo principų bei pažeidžiantis viešąjį interesą. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad skundžiamu valdybos sprendimu iš esmės buvo nuspręsta dėl didžiosios dalies UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausančių rekonstruojamų nekilnojamųjų daiktų neatlygintinio perleidimo trečiajam asmeniui UAB „Liumeksis“ ir tokiam perleidimui akcininkų (ieškovės) pritarimas nebuvo gautas (CPK 177 straipsnis), todėl, konstatuotina, kad atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ valdyba, priimdama ginčijamą sprendimą, viršijo savo kompetenciją, pažeidė ABĮ 19 straipsnio 8 dalį, UAB „Vilniaus parkai“ įstatų 23 punktą, valdybos darbo reglamento 13.3, 14 punktus. Pažymėtina, jog priimant šį sprendimą, teismas atsižvelgia ir į Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016 nustatytas aplinkybes bei 2016 m. gegužės 18 d. priimtą sprendimą už akių, kuriuo ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ ieškinys atsakovui UAB „Liumeksis“ dėl 2008 m. kovo 26 d. jungtinės veiklos sutarties bei 2015 m. balandžio 8 d. sutarties pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo byloje BĮ Vilniaus miesto savivaldybė, buvo patenkintas visiškai ir tarp ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ bei atsakovo UAB „Liumeksis“ sudarytos 2008 m. kovo 26 d. Jungtinės veiklos sutartis ir ją papildanti 2015 m. balandžio 8 d. sutartis pripažintos negaliojančiomis.

Esant aukščiau išdėstytoms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bei aktualiomis teisės normomis, ieškovės ieškinys – tenkintinas, UAB „Vilniaus parkai“ 2014 m. kovo 20 d. sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti UAB „Vilniaus parkai“ direktorę pasirašyti patikslintą sutartį su UAB „Liumeksis“ dėl maitinimo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos – naikintinas (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis, 265 straipsnis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), šios išlaidos – 30,75 EUR dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas; CPK 80 straipsnio 7 dalis), išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos – nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, teismo patirtos pašto išlaidos – 8,96 EUR, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011-11-11) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 EUR. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 8,96 EUR suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei ieškinį patenkinus, 9,00 EUR dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti UAB „Vilniaus parkai“ direktorę pasirašyti patikslintą sutartį su UAB „Liumeksis“ dėl maitinimo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus parkai“, į. k. 120185194, į valstybės biudžetą 30,75 EUR (trisdešimt eurų 75 ct) žyminį mokestį bei 9,00 EUR (devyni eurai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                    Edvardas Juozėnas