Civilinė byla Nr. eB2-190-730/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00523-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.2.3.1; 3.1.7.6.

  (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, Sandrai Jonkienei, Rasai Jenkutei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atostogų parkas“ atstovei advokatei R. A.,

bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Insolvency Solutions“ atstovui N. M.,

 trečiojo asmens G. L. atstovui advokato padėjėjui B. B.,

 trečiojo asmens V. K. atstovams advokatams R. S. ir I. P.,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Atostogų parkas“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ bankroto pripažinimo tyčiniu,  tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje,  G. L., V. K..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė „Atostogų parkas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ tyčiniu, atstatydinti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ nemokumo administratoriaus pareigų uždarąją akcinę bendrovę „Ignika“ ir paskirti kitą bankrutavusios įmonės nemokumo administratorių. Pagrindiniai pareiškimo argumentai:

1.1.       Pareiškėja nurodo, jog uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ yra šie tyčiniai bankroto požymiai - įmonės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo; Įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai; buvo iššvaistytas arba pasavintas didelės vertės turtas; Įmonės atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; Siekiant išvengti skolų kreditoriams sumokėjimo, įmonės veikla faktiškai buvo perkelta į kitą subjektą.

1.2.       Pareiškėja dėl apgaulingo ir aplaidaus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo nurodo, kad bankroto byloje administratorei nebuvo pateikta didelė dalis įmonės svarbių dokumentų, įmonės pajamų ir išlaidų orderiai nuo 2018 m. balandžio 1 d. paskutiniai kasos dokumentai, kurie buvo pateikti pareiškėjai, buvo parengti 2018 m. kovo 30 d.. Teigia, kad dalis kasos orderių nėra pasirašyti nei pinigus išmokėjusio asmens, nei pinigų gavėjo. Pažymi, kad už laikotarpį (2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d.) kasos pajamų orderiais apskaitomos įmonės pajamos ženkliai prasilenkia su įmonės išlaidomis grynais pinigais, kas rodo, jog dalis įmonės faktinių pajamų galimai buvo neapskaitoma.

1.3.       Pareiškėja dėl įmonės veiklos perkėlimo į kitą subjektą nurodo, kad įmonė ilgą laiką vykdė veiklą Švedijoje, į minėtą šalį buvo perkami bilietai įmonės darbuotojams, apmokamos jų išlaidos, naudotasi kurjerių paslaugomis dideliais kiekiais siunčiant prekes, įgytas įmonės vardu. Pažymi, kad keltas sąskaitų išrašyta Vastervik Resort AB, tačiau įmonės dokumentuose nėra jokių duomenų apie gautas pajamas, mokėjimus iš šios bendrovės. Teigia, kad įmonė nurašinėdavo medžiagas, jog nebuvo pagrįstos gaunamomis pajamomis, kas taip pat tyčia sukėlė įmonės nemokumą. Pažymi, jog įmonė neslėpė jog vykdo paslaugas Švedijoje, tačiau įmonės apskaitoje nėra matoma jokių kontrahentų Švedijoje. Teigia, jog įmonės vadovas G. L. po bankroto iškėlimo įmonei toliau tęsė veiklą Švedijoje, o įmonės nurašytos medžiagos buvo perkeltos į kitą subjektą veiklai vykdyti.

1.4.       Pareiškėja dėl išvaistyto ar pasavinto didelės vertės įmonės turto nurodo, kad kreipiantis į teismą dėl bankroto iškėlimo buvo pateiktas atsargų likučių sąrašas 780 pozicijose 64 763,95 Eur vertei, tačiau praėjus dviem mėnesiams atsargus likučiai dramatiškai sumažėjo (daugiau kaip 13 kartų) iki 13 868,96 Eur vertės. Pažymi, kad pateiktas sunaudotų medžiagų surašymo aktas dėl uždarajai akcinei bendrovei „Atostogų parkas“ atliktų darbų yra klastotė, nes įmonė darbų nebuvo atlikusi. Nurodo, kad abejonių dėl išlaidų pagrįstumo ir atitikimo įmonės veiklą ir interesus kelia ir išlaidos apmokant buvusio Bendrovės direktoriaus G. L. apgyvenimą (viešbučius) (apmokėta grynais) 2018 m. balandžio mėn., įmonės kelionės į Maskvą išlaidos 2018 m. balandžio 20 d.

1.5.       Pareiškėja dėl atsiskaitymų eiliškumą pažeidžiančių atsiskaitymų nurodo, kad įmonė savo atsiskaitymuose nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje numatytos atsiskaitymų eilės; esant uždelstiems atsiskaitymams su kreditoriais, galiojant turto areštui vykdomojoje byloje pagal uždarajai akcinei bendrovei „Atostogų parkas“ naudai išduotą nurodytą vykdomąjį raštą; gavusi ieškovės VSDFV 2018 m. liepos 26 d. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo įmonė ne tik paslėpė didelę dalį savo turto (atsargų), bet ir galimai atsiskaitė su dalimi kitų įmonės kreditorių. Pažymi, jog ji apskritai nebuvo įtraukta į kreditorių sąrašą, taip iškreipdama įsipareigojimų dydį. Mano, kad įmonės veikloje yra apgaulingos apskaitos, galimo turto iššvaistymo, nusikalstamo ir tyčinio bankroto požymių, todėl uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ bankrotas pripažintinas tyčiniu

2.       Atsiliepimu į pareiškimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ nemokumo administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Insolvency Solutions“ su pareiškimu sutinka. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1.       Dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo nurodo, kad sutinka su pareiškėjos nurodomu Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu tyčinio bankroto požymiu dėl apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, neperduodant visų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ veiklos dokumentų. Mano, kad grynieji pinigai, įnešti į įmonės banko sąskaitą, esančią Luminor Bank AS banke, buvo gauti išrašant kasos pajamų orderius, kurių tarp perimtų įmonės veiklos dokumentų nėra. Šios aplinkybės leidžia įtarti, jog buhalterinė apskaita buvo vedama netvarkingai/apgaulingai.

2.2.       Dėl veiklos perkėlimo į Švedijoje veikiantį subjektą nurodo, kad įmonės apskaitoje nėra matoma pajamų gautų iš Švedijoje veikiančio užsakovo Vastervik Resort AB už atliktus darbus ir tokiu būdu buvo nuslepiamos/iššvaistomos įmonės lėšos, kas galėjo sąlygoti įmonės finansinės padėties pablogėjimą. Faktas, jog nebuvo gauta pajamų, atitinkančių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ patiriamas sąnaudas Švedijoje būtų vienas iš pagrindų pripažinti bankrotą tyčiniu, tačiau šioje vietoje reikia nustatyti priežastinį ryšį tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir atsiradusio nemokumo.

3.       Atsiliepimu į pareiškimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo pareiškėjos prašymą dėl su bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo spręsti teismo nuožiūra, civilinę bylą nagrinėti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus įgaliotam asmeniui nedalyvaujant. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

3.1.       Nurodo, kad susipažino su pareiškėjos (kreditorės) prašymu dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Šioje byloje yra patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas, kuris yra užtikrintas priverstiniu įkeitimu.

4.       Atsiliepimu į pareiškimą trečiasis asmuo G. L. prašo pareiškėjos pareiškimą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1.       Dėl tikrųjų įmonės bankroto priežasčių nurodo, kad pareiškėja ir uždaroji akcinė bendrovė „SPA technologija“ 2012 m. balandžio 17 d. sudarė statybos rangos sutartį. Darbai buvo baigti 2015 m. rugsėjo 25 d.. Tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis dėl defektų šalinimo, tačiau pareiškėja ignoruodama taikos sutartį kreipėsi į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo, ko pasekoje pradėjus priverstinį išieškojimą buvo taikyti areštai. Areštavus įmonės sąskaitą jos veikla pradėjo strigti, įmonė negalėjo mokėti mokesčių, atsiskaityti su darbuotojais. Teigia, kad nemokumas nulemtas ne kokių nors neteisėtų veiksmų, o pačios pareiškėjos iniciatyva, privedant įmonę prie bankroto.

4.2.       Dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą teigti, jog G. L. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Nurodo, kad tokių duomenų nėra ir byloje, nėra pagrindo spręsti, jog G. L. sąmoningai blogino įmonės padėtį, sudarė nenaudingus sandorius ir/ar G. L. veiksmuose yra kokių nors tyčinio bankroto požymių. Todėl prašo teiginius apie tyčinio bankroto požymių egzistavimą G. L. veiksmuose vertinti, kaip neįrodytus.

4.3.       Dėl apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nurodo, kad G. L. nemokumo administratoriui perdavė visus įmonės dokumentus ir turtą. Teigia, kad pareiškėjai nebuvo teikiami jokie įmonės kasos pajamų ir išlaidų orderiai, o įmonės lėšos buvo apskaitomos tinkamai. Pažymi, jog įmonė buvo sudariusi sutartį su Švedijos bendrove, todėl ta aplinkybė jog įmonė komandiravo darbuotojus į Švediją yra įprasta verslo praktika, o tos prekės kurias cituoja pareiškėja buvo siunčiamos ne į Švediją, o į Vokietiją. Pažymi, kad aplaidžios ar apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą galima konstatuoti tik audito, ekspertų ar ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadomis, o ne pareiškėjos svarstymais ir teiginiais, tokių dokumentų byloje nėra pateikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo fakto.

4.4.       Dėl įmonės veiklos perkėlimo į kitą subjektą nurodo, kad įmonė buvo atsidariusi atskirą sąskaitą atsiskaitymui su Švedijos įmone Vastervik Resort AB. Minėta bendrovė mokėjo lėšas įmonei, yra sumokėjusi 93 237,19 Eur sumą. Taigi teigti, kad G. L. perkėlė veiklą į kitą subjektą, ar kad slėpė gautas pajamas iš Vastervik Resort AB nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Mano, jog pareiškėja nurodė akivaizdžiai melagingą informaciją, teismui teikia tik selektyviai atrenkamus apskaitos dokumentus, siekdama nepagrįsto tyčinio bankroto pripažinimo. Dėl šios priežasties prašo teismo byloje kritiškai vertinti teiginius, kad tarp įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nėra vienų ar kitų dokumentų, kadangi yra akivaizdu, jog tokius teiginius pareiškėja nurodo ir tada, kai dokumentai egzistuoja.

4.5.       Dėl išvaistyto ar pasisavinto didelės vertės įmonės turto nurodo, kad įmonės buhalterė buvo atleista 2018 m. liepos 2 d. ir liko daug nebaigtų tvarkyti įmonės dokumentų. Šie dokumentai buvo perduoti tvarkyti uždarajai akcinei bendrovei „Finjura“, kuri dokumentus sutvarkė, taip pat į apskaitos programą suvedė bendrovės atliktus atsiskaitymus per 2018 metus ir ankstesnius, kurie tikėtina per buvusios buhalterinės nepastebėjimą nebuvo suvesti, ko pasėkoje bendrovės kreditorių sąrašas 2018 m. rugpjūčio mėnesio  ir 2018 m.  spalio mėnesio duomenimis skyrėsi. Pažymi, jog pareiškėja melagingai nurodo, kad jos atžvilgiu parengtas medžiagų nurašymo aktas yra suklastotas, kadangi šiuo atveju tik pati pareiškėja atsisakė pasirašyti defektų ištaisymo aktą. Dėl kelionių, kieto kuro išlaidų nurodo, kad jos buvo įprastos bendrovės veikloje.

4.6.       Dėl mokėjimo eiliškumo pažeidimo nurodo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kuriais grindžia atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą. Teigia, kad pasikeitus įmonės buhalteriams į apskaitos programą buvo suvesti bendrovės atlikti atsiskaitymai su jos kreditoriais per 2018 metus ir anksčiau, kurie tikėtina per buvusios buhalterinės nepastebėjimą nebuvo suvesti, ko pasėkoje bendrovės kreditorių sąrašas pasikeitė. Tačiau skirtumas buvo nulemtas ne dėl atliktų atsiskaitymų prieš pat bendrovės bankrotą, tačiau tiesiog dėl visų pirminių buhalterinių duomenų tinkamo suvedimo į apskaitos programą. Mano, kad šiuo atveju pareiškėja turėjo nurodyti konkretų sandorį, kaip buvo pažeistas mokėjimų eiliškumas.

5.       Uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Insolvency Solutions“ pateikė išvadą, nurodydama jog įmonės bankrotas yra tyčinis.

5.1.       Nurodo, kad atliko 2016 – 2018 metų perduotų įmonės dokumentų analizę. Administratorius patikrinęs balansų duomenis nustatė, kad įmonės registruose esantis bei viešosios finansinės atskaitomybės balansai skiriasi esminiais dėmenimis, apskaita buvo tvarkyta atmestinai ar galimai tyčia klaidingai, siekiant nuslėpti įmonės faktinę finansinę padėtį. Pažymi, kad įmonės balansas sudarytas 2016 m. gruodžio 31 d. datai ir pasirašytas neatitinka tikrovės ir yra klaidinantis. Dėl 2017 metų balanso nurodo, kad 2017 metais turtas sumažėjo keturis kartus, o skolos išaugo. Nuosavas kapitalas jau buvo neigiamas, todėl įmonės vadovas turėjo inicijuoti bankroto procedūrą arba akcininkų įnašais dengti nuostolį. Dėl 2018 metų balanso nurodo, kad įmonės turtas dar labiau sumažėjo (2.5 karto), o skolos išaugo.

5.2.       Dėl nemokumo nurodo, kad įmonė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, kadangi visas turtas buvo 142 551 Eur, mokėtinos sumos siekė 159 255 Eur, nuosavas kapitalas minus 16 704 Eur. Dėl kitų buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumų nurodo, kad dalis išvadoje nurodytų kasos orderių neturi juridinės galios, jie buvo užpildyti netinkamai ir jie neatitinka tikrovės. Mano, kad dokumentų ir registrų neatitikimas rodo, kad įmonės apskaita buvo vedama aplaidžiai. Pažymi, kad įmonės darbuotojai dažnai buvo komandiruojami į Švediją bei kitas valstybes, tačiau buhalterinėje apskaitoje nėra jokių komandiruočių įsakymų, kitų pirminių dokumentų, apie darbuotojų suteiktas paslaugas Švedijoje.

5.3.       Dėl tyčinio bankroto požymių nurodo, kad įmonės vadovas ne tik nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ir toliau didino įmonės finansinius įsipareigojimus. Mano, kad vadovas atliko tyčinius veiksmus, taip didindamas kreditorinius įsipareigojimus. Nurodo, kad grubūs apskaitos pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad buhalterija buvo tvarkoma taip, kad būtų slepiamos gaunamos pajamos ir išlaidos, o prekės perleidžiamos už mažesnę nei rinkos kainą. Pažymi, jog įmonės vadovas esant įmonės nemokumui švaistė lėšas, išėmė įmonės lėšas tariamoms komandiruotėms, o ir be to, nemokumo administratoriui neperdavė visų įmonės dokumentų.

6.       Pareiškėja (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė „Atostogų parkas“ pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės išvadą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1.       Nurodo, kad su pateikta išvada sutinka, papildomai pažymi, kad tyčinį bankrotą pareiškėja grindžia ir tuo, kad G. L. pasirašytas sunaudotų medžiagų nurašymo aktas, kaip panaudotų pareiškėjos objekte yra nepagrįstas ir suklastotas, nes medžiagos nebuvo naudojamos pareiškėjos objekte. Mano, kad šiuo atveju minėtos aplinkybės ir nemokumo administratorės išvada leidžia konstatuoti, jog minėtas aktas yra suklastotas (nepagrįstas).

6.2.       Nurodo, kad tiek pareiškėjos prašyme, tiek nemokumo administratoriaus išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ nemokumas kilo dėl sąmoningų jos vadovo (ir akcininko) veiksmų ir sąmoningo blogo įmonės valdymo, kuris buvo nukreiptas praktiškai prieš vieną konkretų kreditorių – pareiškėją, byloje nustatyto sąmoningo blogo įmonės valdymo ir sudarytų sandorių ir (ar) iššvaistyto turto pasėkoje buvo pažeisti pareiškėjo interesai, o sąmoningai blogą įmonės valdymą.

7.       Trečiasis asmuo G. L. pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės išvadą. Prašo atmesti pareiškėjos pareiškimą ir nemokumo administratoriaus argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai.

7.1.       Nurodo, kad G. L. uždarosios akcinės bendrovės „SPA Technologija“ vadovu tapo tik nuo 2017 m. gruodžio 23 d., todėl iki šios datos jokių veiksmų nulėmusių įmonės bankrotą atlikti negalėjo. Tai dar kartą patvirtina, kad pareiškėjai įmonės bankrotą siejant tik su G. L. veiksmais, nagrinėjamu atveju objektyviai šioje byloje negali būti tiriamos aplinkybės už ilgesnį laikotarpį, nei kad G. L. vadovavimo įmonei laikotarpis. Mano, jog įmonės nemokumo momentas nustatytas netinkamai. Administratorė, teigdama, kad bendrovė buvo nemoki 2017 m. gruodžio 31 d. į bylą nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų, kadangi norint nustatyti įmonės nemokumo momentą būtina nustatyti kada bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusė į bendrovės balansą įrašyto turto vertės.

7.2.       Dėl 56 117,80 Eur iš įmonės kasos išimtų lėšų nurodo, kad visos išlaidos yra pateisintos pirminiais prekių ar paslaugų pirkimo dokumentais, kurie perduoti nemokumo administratoriui. Pažymi, kad dėl galimų buhalterinės apskaitos neatitikimų buhalterinės apskaitos teisės aktams už laikotarpį iki 2017 m. gruodžio 23 d. G. L. negali būti atsakingas, kadangi kaip buvo minėta jis bendrovei pradėjo vadovauti tik 2017 m. gruodžio 23 d.. Dėl prekių pardavimo „vienkartiniam pirkėjui“ ir „pirkėjui“ nurodo, kad joks teisės aktas nenumato, kad pardavimų sąskaitos faktūros turi būti pridedamos prie kasos pajamų orderių, be to, parduodamos prekės buvo parduotos pelningai ir parduodant prekes fiziniam asmeniui kiekvieną kartą neprivaloma išrašyti sąskaitos-faktūros, užtenka kasos pajamų orderio. Dėl komandiruočių nurodo, kad nors galimai visų duomenų, pagrindžiančių komandiruotes nėra, tačiau jos faktiškai vyko.

7.3.       Dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo nurodo, kad nemokumo administratorius nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog G. L. sistemiškai ir kryptingai veikė tyčia blogindamas įmonės padėtį. Atsižvelgiant į tai, nesant įrodymų, patvirtinančių G. L. tyčinius veiksmus (neveikimą), nulėmusius atsakovo bankrotą, konstatuotina, jog nemokumo administratorės argumentai, kad G. L. veiksmuose egzistuoja tyčinio bankroto požymių, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

8.       Trečiasis asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės išvadą. Prašo atmesti pareiškėjos pareiškimą ir nemokumo administratoriaus argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai.

8.1.       Nurodo, kad nemokumo administratorės išvada grindžiama samprotavimais, o ne byloje esančių duomenų analize. Teigia, kad nors 2015-2017 metais įmonė dirbo nuostolingai, tačiau ją valdant V. K. įmonės įsiskolinimai mažėjo. Pažymi, jog įmonės atskaitomybės dokumentai nėra nuginčyti, todėl nemokumo administratorė nepagrįstai teigia, jog jie neatitinka tikrovės. Sutinka, kad dalyje dokumentų nėra įmonės atstovų parašų, tačiau tokia aplinkybė nelaikytina bankroto priežastimi.

8.2.       Nurodo, kad nemokumo administratorės išvada, jog įmonė tapo nemoki 2017 m. gruodžio 31 d. yra abstrakti ir neatitinka nemokumo momento nustatymui keliamo tikslumo reikalavimų. Išvadoje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, apie įmonės nemokumo momentą. Taip pat išvadoje nėra jokių argumentų, pagrindžiančių V. K., ėjusio vadovo pareigas 2015 – 2017 metais kaltę, susijusiu su bankrotu ar tyčiniu ir blogu įmonės valdymu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl taikytino teisinio reglamentavimo.

9.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais neteko galios (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nors pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Atostogų parkas“ teigia, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos JANĮ nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl bankroto pripažinimo pateiktas galiojant JANĮ nuostatoms (uždarosios akcinės bendrovės „Atostogų parkas“ atsiliepimo į nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Insolvency Solutions“ 23 punktas), tačiau su tokiu aiškinimu nesutiktina sekančiai nurodomais motyvais.

10.       Kadangi pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Atostogų parkas“ įrodinėja, jog prie bankroto uždaroji akcinė bendrovė „SPA technologija“ buvo privesta tyčiniais veiksmais, atliktais iki įsigaliojanti JANĮ (bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 6 d.), šiems veiksmams vertinti tyčinio bankroto kontekste taikytinas veiksmų atlikimo metu galiojęs Įmonių bankroto įstatymas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1066-450/2021). 

11.       Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

12.       Nustatęs bent vieną ĮBĮ 20 straipsnyje įstatymų leidėjo suformuluotų požymių, teismas gali ir savo iniciatyva (ex officio) pripažinti bankrotą esant tyčiniu. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį, bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu nustatoma, kad yra bent vienas iš šių tyčinio bankroto požymių: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta / aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo / įsipareigojimų dydžio / struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

13.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

14.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

15.       Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais ir kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                      2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

16.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

17.       Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo               2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

18.       Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas).

19.       Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo nuspręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

Dėl įmonės vadovo pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymo tinkamumo.

20.       Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teismui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys) pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

21.       ĮBĮ 8 straipsnio l dalis numato, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.  Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir toliau išlikti aktyviam rinkos dalyviui. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: l) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

23.       ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies l punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

24.       Siekiant nustatyti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ nemokumo momentą, įvertinti nemokumo administratorės išvadų pagrįstumą, byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertė L. R.. Ekspertės išvados įformintos 2022 m. kovo 27 d. teismo ekspertizės ataskaita „Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“.

25.       Pirmiausia, vertinant teismo ekspertizės akto (ataskaitos) duomenis, pažymėtina, kad trečiojo asmens G. L. argumentais teismo ekspertizės aktas neturi būti vertinamas dėl jo trūkumų: 1) teismo ekspertizės aktas jo vertinimu parengtas ne teismo ekspertės, o uždarosios akcinės bendrovės „Audito gairės“; 2) teismo ekspertės atsakymai nėra išsamūs, ekspertė tam tikras išvadas darė neturėdama pakankamai rašytinių įrodymų, dėl ko kyla abejonių ekspertės šališkumu.

26.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

27.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu ir pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017). Taigi, nesivadovauti byloje esančiais, teismo nutartimis paskirtų ekspertizių pagrindu parengtais ekspertizės aktais galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių jokiais patikimais įrodymais nepagrįstu nesutikimu su ekspertizės aktu (CPK 178 straipsnis).

28.       Teismas pirmiausia nesutinka jog 2022 m. kovo 27 d. ekspertizės aktas turi formos trūkumų, dėl kurių šiuo atveju jis nelaikytinas tinkamu ekspertizės aktu šioje civilinėje byloje. Nors iš pateikto ekspertizės akto matyti, kad jį teismui atsiuntė L. R., kaip uždarosios akcinės bendrovės „Audito gairės“ direktorė, pridedama PVM sąskaita – faktūra už suteiktas paslaugas (ekspertizę), kurioje nurodytas pardavėjas uždaroji akcinė bendrovė „Audito gairės“, tačiau iš ekspertizės akto turinio akivaizdžiai matyti, jog jis buvo parengtas teismo ekspertės L. R.. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad pirma - ekspertizės akto 1 lape nurodyta „parengė L. R.“, antra – ekspertizės akto 1.2 punkte nurodytas specialistas rengęs ekspertizę – L. R. (auditoriaus pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), trečia – ekspertizės aktas (jo priedai) pasirašyti L. R. elektroniniu parašu (57,60, 65 lapai), ketvirta – L. R. yra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, kuri gali atlikti ekspertizę ekonomikos, buhalterinės apskaitos ir audito srityse. Šių aplinkybių visumoje darytina išvada, kad pateiktas ekspertizės aktas (ataskaita) neturi tokių formos trūkumų, dėl kurių jis negalėtų būti vertinamas kaip ekspertizės aktas šioje civilinėje byloje. Priešingai, kaip matyti ekspertizės akte išsamiai analizuoti uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ apskaitos dokumentai, atsakyta į klausimus, kurie yra aktualūs vertinant uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ nemokumo priežastis ir jo  momentą (CPK 185 straipsnis).

29.       Trečiasis asmuo G. L. taip pat nurodo, kad ekspertė ekspertizės aktą parengė neturėdama visų reikiamų dokumentų, tai yra negalėjo nustatyti fakto, jog įmonės atstovų sandoriai buvo nenaudingi įmonei, kadangi ekspertizė duomenų apie konkrečius sandorius neturėjo, kas pagrindžia jog ekspertė buvo šališka, tačiau su šia aplinkybę negalima sutikti. Pirma - klausimas dėl ekspertės galimo šališkumo buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi, antra -  L. R. pateiktas ekspertizės aktas yra vienas iš byloje esančių įrodymų ir ekspertizės akto išvadų teisingumas vertintinas kartu su byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais (CPK 185 straipsnis), trečia - tai, kad nors eksperto išvada yra galbūt nepalanki kurios nors šalies pozicijai byloje, savaime nereiškia, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai, šališkai, o būtent šalys netinkamą, jų vertinimu, ekspertinio tyrimo kokybę ir kitas aplinkybes, susijusias su ekspertizės akto patikimumu, gali įrodinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir ar prašydami skirti byloje papildomą ekspertizę. Šiuo atveju prašymas skirti papildomą ekspertizę, teisme 2022 m. balandžio 7 d. gavus ekspertizės aktą ir vėliau, nebuvo pateiktas, todėl subjektyvūs argumentai dėl ekspertės šališkumo laikytini deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo nesivadovauti 2022 m. kovo 27 d. teismo ekspertizės aktu.

30.       Ekspertė, atsakydama į klausimus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ nemokumo momento, nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „SPA technologija“ buvo nemoki. Ekspertė konstatavo, kad faktiškai jai pateikti ir įvertinti duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ finansinę padėtį, buvusią 2015 m. gruodžio 31 d., leidžia teigti, kad vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė faktiškai buvo nemoki ir įmonės būklė iki bankroto bylos iškėlimo tik blogėjo. Ekspertė nustatė, kad uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, 2015 m. gruodžio 31 d. įmonės turtas sudarė 367 922 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 240 959 Eur (iš jų po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai siekė 222 084 Eur). Kaip matyti iš ekspertės pateiktų skaičiavimų (ekspertizės akto 20-26 lapai) nuo 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė veikė nuostolingai, o patirtos nuostolių sumos buvo itin ženklios – nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. spalio 26 d. įmonės bendra nuostolių sumą sudaro 140 346 Eur. Šių aplinkybių pagrindu ekspertė konstatavo, kad įmonė nuo 2015 metų dirbo nuostolingai, įmonės turtas mažėjo ir ji atitiko nemokios įmonės apibrėžimą. Ekspertės nustatytas aplinkybes dėl uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ finansinės padėties, tai yra kryptingo blogėjimo, patvirtina byloje pateikti uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ balanso duomenys.

31.       Nemokumo administratorė išvadoje papildomai pažymi, kad nemokumo momento nustatymą remiantis balansų duomenimis apsunkina ir aplinkybė, jog įmonės apskaitos registruose esantis bei viešosios finansinės atskaitomybės pasirašytasis balansai skiriasi esminiais dėmenimis, dėl ko galima daryti išvadą, jog buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma atmestinai/arba galimai tyčia klaidingai, siekiant nuslėpti įmonės faktinę finansinę padėtį. Nurodo, kad lyginant pasirašytą balansą už 2017 metų, su 2016 metų balansais, matoma, kad įmonės turtas ir nuosavas kapitalas 2017 m. sumažėjo daugiau nei 4 kartus. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai dar labiau išsaugo nei 2016 m. apskaitos registrų balanse.

32.       Remiantis aukščiau analizuotomis aplinkybėmis (nutarties 20-31 punktai), darytina išvada, kad visą laikotarpį, tai yra nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2018 m. spalio 26 d.) įmonės padėtis buvo sunki, tai yra atitiko nemokios įmonės būseną, tačiau trečiasis asmuo G. L. dėl bankroto iškėlimo bendrovei nesikreipė. Remiantis LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bankroto byla buvo inicijuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, esant 6998,42 Eur įsiskolinimui valstybės biudžetui. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad įmonės vadovas pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio l dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Teismo vertinimu, įmonės vadovas turėjo suvokti įmonės veiklą esant nemokią ir nuostolingą, darančią žalą įmonės kreditoriams. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju tiek ekspertizės akte (ekspertizės akto 35- 36 lapai), tiek nemokumo administratoriaus išvadoje (išvados 2 lapas) akcentuojama, kad įmonės buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma atmestinai ir arba galimai tyčia klaidingai, siekiant nuslėpti įmonės faktinę finansinę padėtį, dėl ko šiuo atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti tikros uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ įsipareigojimų vertės bei jų pokyčio, tačiau šiuo atveju esančių rašytinių įrodymų visuma, ekspertizės akto išvados, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą nei priešingai, jog įmonė buvo nemoki nuo 2015 m. gruodžio 31 d. ir šios aplinkybės įmonės vadovui turėjo būti žinomos (CPK 185 straipsnis).

Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, turto vertės sumažinimo.

33.       Pareiškėja taip pat nurodo, kad uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ valdymo organų veiksmų neteisėtumas pasireiškia ir tuo, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai. Nurodo, kad iš pateiktų buhalterinių duomenų matyti, jog įmonėje buvo parengti sunaudotų medžiagų, atliekant darbus uždarojoje akcinėje bendrovėje „Atostogų parkas“ aktai, nors jokie darbai nebuvo atlikti. Su šią pozicija sutinka ir nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Insolvency Solutions“.

34.       Ekspertė, pasisakydama šiuo klausimu, konstatavo, kad uždaroji akcinė bendrovė „SPA technologija“ pažeidė kasos taisyklių reikalavimus, į apskaitą įtraukė juridinę galią neturinčių dokumentų, kuriais negalima pagrįsti grynųjų pinigų išmokėjimo (įtraukti kasos orderiai be parašų, pagrindinių rekvizitų, dalyje orderių nėra nurodytas pirkėjas, nurodant „pirkėjas“ arba „vienkartinis pirkėjas“) (ekspertizės akto 40 lapas). Ekspertė taip pat nurodė, kad apskaita bendrovėje nebuvo vedama tinkamai, dėl netinkamai vestos apskaitos negalima nustatyti ar atsargos buvo nurašomos pagrįstai, ar teisėtai buvo atliktos įsipareigojimų įskaitymo operacijos, ar pagrįstai buvo išmokamos piniginės lėšos, dėl ko nėra galimybės tinkamai nustatyti (ištirti) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros (ekspertizės akto 44 lapas). Dalyje dėl turto išvaistymo, ekspertė pateikė išvadą, jog iš įmonės kasos be pagrindo buvo išimta 56 117, 80 Eur suma, kadangi daugumoje dokumentų nėra parašų ir ar nėra operaciją pagrindžiančių dokumentų, taip pat nurodė, kad faktiškai nemokios įmonės sąskaita kompensuojant komandiruotes išlaidas buvo atliekami darbai Švedijoje esančiam objektui, nors duomenų apie iš šio objekto gaunamas pajamas nėra (ekspertizės 50 -51 lapai).

35.       CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt.

36.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad organizuodamas ir vykdymas bendrovės kasdienę veiklą, bendrovės vadovas, be kita ko, saistomas įstatyme įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veiklos principų, kuriais jis turi vadovautis, priimdamas konkrečius verslo sprendimus, ir kuriais iš esmės apibūdinamas bendrovės vadovo veiklos standartas. vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių –interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarines) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).

37.       Pažymėtina, kad nemokumo administratorė atlikusi dokumentų analizę iš esmės padarė analogišką ekspertizės aktui (nutarties 34 punktas) išvadą, kad įmonės buhalterija buvo tvarkoma aplaidžiai, esant grubių pažeidimų, kas nemokumo administratoriaus vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog buhalterija įmonėje buvo tvarkoma tyčia siekiant nuslėpti gaunamas pajamas/išlaidas, parduoti prekių likučius už mažesnes nei rinkos kaina ar nuslėpti faktinę įmonės finansinę padėtį. Ekspertės išvados iš esmės sutampa ir su nemokumo administratorės išvadomis, jog atliekant darbus Švedijoje, bendrovės vadovui išimant pinigus (56 117,80 Eur) iš kasos, o ir be to, naudojant lėšas komandiruotėms (1926,56 Eur) ir neteikiant duomenų apie gaunamas pajamas bendrovės vadovas slėpė pajamas, kas sudaro pagrindą manyti, jog tokiu būdu buvo bandoma išvengti atsiskaitymo su bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ kreditoriais.

38.       Teismas įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, ekspertizės akto išvadas, nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Insolvency Solutions“ išvadą, sutinka su pareiškėjos argumentais, jog uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ valdymas iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdytas neatsakingai, tinkamai nevedant bendrovės apskaitos, be pagrindo išsigryninant įmonės lėšas. Nors trečiasis asmuo G. L. nurodo, kad lėšos buvo naudojamos pagrįstai, o ir be to, komandiruojant darbuotojus, vykdant darbus Švedijoje, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju nėra pateikta jokių komandiruočių įsakymų, o ir be to įmonės lėšos buvo gryninamos jau tuo laikotarpiu, kai įmonė jau faktiškai atitiko nemokumo būseną (nuo 2015 m. gruodžio 31 d.), kas leidžia daryti išvadą, kad įmonės finansinė padėtis visą laikotarpį buvo kryptingai bloginama, tokiu būdu pažeidžiant kreditorių interesus.

39.       Be to, kaip minėta, pareiškėja pareiškime teigia, kad sunaudotų medžiagų nurašymo aktas Nr. 2018/08/31-2, kuriuo nurašyta medžiagų už 16 251,06 Eur, kaip panaudotų užsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atostogų parkas“ objekte, yra nepagrįstas ir suklastotas, kadangi jokie darbai apskritai objekte nebuvo atliekami. Trečiasis asmuo G. L. su šiais argumentais nesutinka, teigdamas jog darbai buvo atlikti,  tačiau šiuo atveju vertinant šių argumentų pagrįstumą būtina pažymėti, kad ekspertizės išvadoje nurodyta, kad įmonė tinkamai nevedė atsargų apskaitos, tai yra apskritai negalima tiksliai nustatyti, kokie likučiai egzistavo, nėra aišku nei kokiuose objektuose, nei kokios medžiagos buvo naudojamos, todėl šiuo atveju nesant duomenų apie atliktus  bet kokius darbus uždarosios akcinės bendrovės „Atostogų parkas“ objekte šalinant darbų trūkumus ir panaudojant akte nurodytas medžiagas, atsižvelgiant į ekspertės išvadas, galima sutikti su pareiškėjos argumentais, jog uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ medžiagų nurašymo aktai nėra patikimi ir jie nepagrindžia, jog minėtame akte nurodyti duomenys atitinka faktiškai sunaudotas medžiagas uždarosios akcinės bendrovės ‚Atostogų parkas“ objekte.

40.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs į tai, kad nėra duomenų apie faktiškai atliktus darbus uždarosios akcinės bendrovės „Atostogų parkas“ objekte (šalinant trūkumus), į tai, kad bendrovė tinkamai nevedė atsargų apskaitos, į tai, kad esant faktiniam įmonės nemokumui buvo gryninamos bendrovės lėšos, į tai, kad darbuotojų komandiravimo faktas nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais, teismas sutinka su pareiškėja, kad bendrovės apskaita neatitiko Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, tai yra ji buvo vedama netinkamai. Įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir vidaus kontrolės užtikrinimą, privalo veikti bendrovės ir jos narių, akcininkų naudai, tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Kadangi įmonės vadovas tinkamai nevykdė finansinės kontrolės, esant faktiniam nemokumui toliau naudojo įmonės lėšas, taip sumažinant įmonės turto masę ir apribojant įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, teismas daro išvadą, esant pagrindą konstatuoti egzistuojant ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies l punkte numatytą tyčinio bankroto požymį. 

41.       Vadovaujantis Įmonių finansinės atskaitomybės 28 straipsnio nuostatomis, už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

42.       Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

43.       Kasacinis teismas yra akcentavęs, jog, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), tarp jų ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galbūt patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Dėl to ir būtina įvertinti, ar dėl dokumentų bankroto administratoriui neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

44.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, nurodyta, kad šio požymio specifika pasireiškia tuo, jog dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai.

45.       Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

46.       Pareiškėja šioje byloje laikosi pozicijos, jog jos turimi duomenys leidžia teigti, kad uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ buhalterinė apskaita vesta taip, kad iš nemokumo administratorės perimtų dokumentų negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, identifikuoti vykdytų ūkinių operacijų (prekių pardavimų, nurašymų). Su šiais argumentais sutiktina. Kaip minėta (nutarties 34 punktas), ekspertė išvadoje nurodė, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl ko negalima tiksliai nustatyti tikrosios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ įsipareigojimų vertės ir pokyčio, o ir be to - įmonėje vykdytas atsargų nurašymas nėra pagrįstas pirminiais apskaitos dokumentais (ekspertizės akto 32 lapas), ekspertė taip pat nustatė, kad netinkamai buvo vedama finansinių įsipareigojimų apskaita, neteisingai apskaičiuojama savikaina, atsargų apskaita, neteisinga kasos pajamų ir išlaidų operacijų apskaita (ekspertizės akto 41, 44 lapas). Iš esmės analogiškas išvadas pateikė ir nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Insolvency Solutions“.

47.       Trečiasis asmuo G. L. nepateikė patikimų įrodymų, kurie paneigtų šias ekspertes konstatuotas aplinkybes ir nepaneigė ekspertės nustatyto fakto, kad bendrovė tinkamai veiklos neorganizavo (nutarties 46 punktas) o dėl to (dėl netinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo) – neįmanoma nustatyti viso turto pokyčio, neįmanoma nustatyti kaip ir kur įmonė naudojo turimas medžiagas, dėl ko taip pat neįmanoma įvertinti jų nurašymo pagrįstumo. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, jog įmonės vadovui neužtikrinus, kad įmonėje tinkamai ir pagal teisės aktų reikalavimus būtų sudaromi visi privalomi buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl šių įmonės vadovo veiksmų (neveikimo) iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi konstatuotina, jog egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis.

Dėl įmonės sudarytų sandorių.

48.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

49.       Įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-982-381/2016).

50.       Kaip nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi galėtų būti vertinami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra galbūt ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

51.       Tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020). Taigi tyčinio bankroto pagrindu laikomi ne bet kokie įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, bet sandoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su blogu įmonės valdymu ir jos nemokumu. Todėl teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą.

52.       Pareiškėja teigia, kad uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ nemokumas kilo ir dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo - įmonės vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ‚Atostogų parkas“ teises ir (arba) teisėtus interesus.

53.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atliekant ekspertizę, taip pat nemokumo administratorei rengiant išvadą dėl uždarosios akcinės bendrovės „SPA“ technologija“ nemokumo priežasčių nebuvo vertinami konkretūs sandoriai, kadangi dėl apskaitos trūkumų (nutarties 33-47 punktai), nesant atskirų medžiagų nurašymų aktų pagal sutartis, esant sandorių registravimo trūkumų, nėra įmanoma ištirti ir įvertinti kiekvieno sandorio pelningumą, tačiau šiuo atveju teismo ekspertė nurodė, kad taikant grynojo pelno maržos koeficientą visi sandoriai per laikotarpį nuo 2015 metų iki 2018 metų buvo nenaudingi (ekspertizės akto 45 – 46 lapai). Teismo vertinimu, šiuo atveju dėl bendrovės apskaitos dokumentų stokos objektyviai nėra galima įvertinti kiekvieno sandorio naudingumo koeficientą, tačiau šiuo atveju įmonei esant faktiškai nemokiai ir toliau buvo sudaromi sandoriai kurie buvo įmonei nenaudingi (neigiamas pelningumas (nuo -17,55 proc. iki -119,35 proc.)),  kas leidžia spręsti, jog nagrinėjamu atveju yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis.

Dėl atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

54.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte vienas iš įmonės tyčinio bankroto požymių yra įmonės veiklos organizavimas taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

55.       CK 6.9301 str. numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilę:
1) pirmąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

56.       Pareiškėja teigia , kad atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi įmonė prasidėjus įmonės bankroto procedūrų inicijavimu atsiskaitė su 11 kreditorių, nors turėjo vykdytinų prievolių pareiškėjai, tačiau šiuo atveju tiek atliekant ekspertizę, tiek nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Insolvency Solutions“ pateikus išvadą, nebuvo nustatyta pažeidimų dėl mokėjimo eiliškumo pažeidimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, egzistuojant Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

Dėl uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ veiklos perkėlimo

57.       ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

58.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad esminis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-545-407/2021). Paprastai turi būti nustatomos aplinkybės, susijusios su jau veikiančios ar naujai įsteigtos bendrovės sąsajumu su bankrutavusia bendrove; į jau veikiančią ar naujai įsteigtą bendrovę perėjo dirbti bendrovės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo  2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-640-585/2021).

59.       Pareiškėja teigia, kad įmonė vykdydama veiklą palaipsniui „perkėlinėjo“ verslą kitiems subjektams, bandydama išvengti prasidėjusio priverstinio skolos išieškojimo, vykdomo pagal uždarajai akcinei bendrovei „Atostogų parkas“ naudai išduotą vykdomąjį raštą, tačiau šiuo atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ekspertizės akto išvadas, nemokumo administratorės išvadą, šiuo atveju nėra konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, jog veikla palaipsniui buvo perkeliama į kitus juridinius asmenis. Vien ta aplinkybė, jog bendrovė veiklą vykdė ir Švedijoje, o lėšų panaudojimo aplinkybės dėl apskaitos dokumentų trūkumų nėra aiškios, nesudaro pagrindo, nesant konkretiems duomenims dėl veiklos perkėlimo pripažinti, jog įmonės veikla buvo perkelta į kitus juridinius asmenis.

60.       Apibendrindamas nutarties išvadas, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti administratorės pareiškimą ir pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ bankrotą tyčiniu nutartyje konstatuotais pagrindais. Visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia teigti, jog įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat neužtikrino tinkamo uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ buhalterinės apskaitos vedimo, dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, lėšų nurašymo priežasčių, be to, nuo 2015 metų iki 2018 metų buvo sudaromi nenaudingi sandoriai, kurie iš esmės pablogino įmonės padėtį ir taip jau įmonei esant faktiškai nemokiai, sumažinant jos turto masę ir apribojant jos galimybes atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

61.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta daugiau kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas).

62.       Šalys patyrė šias išlaidas: pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Atostogų parkas“ 3200 Eur ekspertizės apmokėjimo išlaidų (Nr. DOK-17474), bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA“ technologija nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Insolvency Solutions“ 1800 Eur ekspertizės apmokėjimo išlaidų (Nr. DOK-8983), trečiasis asmuo G. L. 2480 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. DOK-19736, Nr. DOK-4582, Nr. DOK-7050, Nr. DOK-12675), trečiasis asmuo V. K. 1542 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. DOK-12637, Nr. DOK-14183, 300 Eur ekspertės atvykimo išlaidų (Nr. DOK-7809).

63.       Tenkinus pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atostogų parkas“ pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ pripažinimo tyčiniu, priešingą suinteresuotumą turinčių, tai yra prašiusių atmesti pareiškėjos pareiškimą, trečiųjų asmenų G. L. ir trečiojo asmens V. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos. Pareiškėja ir trečiasis asmuo prašymo procesiniuose dokumentuose dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo nepateikė (CPK 98 straipsnis).

64.       Trečiasis asmuo V. K. sumokėjo 300 Eur ekspertės išlaidų (Nr. DOK-7809). Ši suma visa apimtimi iš teismo depozitinės sąskaitos išmokėta ekspertei (Nr. DOK-12792). Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Atostogų parkas“ sumokėjo 3200 Eur ekspertizės parengimo išlaidų (Nr. DOK-17474) ir nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Insolvency Solutions“ sumokėjo 1800 Eur ekspertizės parengimo išlaidų (Nr. DOK-8983). Iš viso 5000 Eur. Nustatyta, kad parengus ekspertizės aktą ekspertė nustatė galutinę kainą – 4961 Eur (Nr. DOK-4901). Tokia suma (4961 Eur) ekspertei buvo išmokėta iš teismo depozitinės sąskaitos (Nr. DOK-5087). Likutis 39 Eur. Ši suma proporcingai nuo bendrai sumokėtos 5000 Eur sumos grąžinama sumokėjusiems asmenims (pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Atostogų parkas“ 64 procentai – 24,96 Eur, nemokumo administratorė „Insolvency Solutions“ 36 procentai – 14,04 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atostogų parkas“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.

Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją pateikti Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Insolvency Solutions“ per 3 dienas informuoti įmonės kreditorius apie priimtą nutartį.

Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Atostogų parkas“ į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą dalį sumos - 24,96 Eur, kuri buvo sumokėta už ekspertizės atlikimą civilinėje byloje Nr. eB2-190-730/2022 (Nr. DOK-17474).

Grąžinti uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ nemokumo administratorei „Insolvency Solutions“ sumokėtą dalį sumos - 14,04 Eur, kuri buvo sumokėta už ekspertizės atlikimą civilinėje byloje Nr. eB2-190-730/2022 (Nr. DOK-8983).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                            Erinija Kazlauskienė