Administracinė byla Nr. A-261-214/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 38; 79.1
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir
Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Ilonai Kovger ,
dalyvaujant
pareiškėjui S. S., jo atstovui advokatui Povilui Juzikiui,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo
S. S. apeliacinį
skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d.
sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Šiaulių apskrities
viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
n
u s t a t ė:
I.
S. S. (toliau
– ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių
apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-6304 dalį dėl
servitutų nustatymo kelio 585 m2 plote; teisės tiesti požemines ir
antžemines komunikacijas 1838 m2 plote; teisės aptarnauti požemines
ir antžemines komunikacijas 1832 m2 plote.
Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnyje nurodyta, kad
servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamą daiktą, suteikiama naudotis tuo
svetimu daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas
(viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.124 straipsnyje nurodyta, jog
servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo
numatytais atvejais administracinis aktas. Šiuo atveju apskrities viršininkas
laikė, kad servitutą galima nustatyti pagal įstatymą ir priėmė administracinį
teisės aktą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nustatant servitutus,
visais atvejais turi būti ir dėl servituto nustatymo viešpataujančiu tampančio
daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar
teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju nėra viešpataujančio daikto, nurodyto
Žemės įstatymo 23 straipsnyje. Tai yra nėra kapinių, rekreacinių zonų, bendram
naudojimui skirtų zonų, teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių
kompleksų ir objektų, prie kurių reiktų privažiuoti privačiu žemės sklypu ar
jais naudotis. Mano, jog jo sklypas nėra aptarnaujančiu daiktu. Nurodė, jog
servitutą galima nustatyti išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis
valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams,
kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis
teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros
tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais
naudotis ir juos aptarnauti. Tačiau projekto, kad per jo sklypą eitų bendro
naudojimo komunikacijos, nėra. Pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio
3 dalį apskrities viršininkas negali priimti sprendimo – nustatyti servitutą,
jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta
viešpataujančiu tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo.
Apskrities viršininkas ignoravo Vyriausybės patvirtintą tvarką. Nurodė, jog su
2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu dėl detaliojo plano tvirtinimo yra susipažinęs,
žino, jog detaliajame plane suprojektuoti du servitutai – komunikacijų ir kelio
servitutas.
Atsakovas Šiaulių apskrities
viršininko administracija su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į pareiškėjo
skundą nurodė, kelio servitutai žemės sklype (kadastro
Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyti Šiaulių rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-1065 „Dėl
detaliojo plano Vijolių kaime tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane.
Rengiant detaliuosius planus, nustatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo
režimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3
d. įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintomis detaliųjų planų rengimo taisyklėmis.
Šiaulių apskrities viršininkas 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-6304 „Dėl
iš žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotų
žemės sklypų kadastro rodiklių nustatymo Šiaulių rajone“ nustatė 1832 kv. m
ploto žemės sklypo, esančio Šiaulių rajone, Vijolių kaime (sklypo kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę, kitą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo
paskirtį, servitutus ir specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir kitus
kadastro rodiklius, vadovaudamasis patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-1065 detaliuoju
planu. Su parengto detaliojo plano sprendiniais S. S. yra
susipažinęs ir patvirtinęs parašu, nepareikšdamas jokių pastabų dėl numatomų
servitutų, todėl dalinai panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2008 m.
lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-6304 nėra pagrindo.
II.
Šiaulių apygardos
administracinis teismas 2009 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo S. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas įvertinęs valstybės
įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2003 m. lapkričio 12 d. pažymėjimą apie
nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto
registre (b.l.24), nustatė, jog nuosavybės teisę į žemės sklypą (kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini)) S. S. įgijo remiantis 2003 m.
rugsėjo 25 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. 31-15649, o
ginčijamas kelio servitutas, specialiosios naudojimo sąlygos „Žemės sklype
įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai“ ir
Vandens telkiniai“ buvo nustatyti remiantis Šiaulių apskrities viršininko 2003
m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-3469.
Teismas pažymėjo, jog ginčijamų
servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini))
pagrindas yra Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. spalio 2 d. įsakymas Nr.
V-3469, kurio pareiškėjas šioje byloje neginčija. Taip pat nepateikia duomenų,
jog jis yra nebegaliojantis ar kitu būdu užginčytas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad apie
ginčijamų servitutų egzistavimą pareiškėjas turėjo žinoti ne tik iš aukščiau
paminėto Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. V-3469,
bet ir iš žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo 2004 m. rugpjūčio 6 d. akto
Nr. 133 (b.l. 26), kuriame nurodyta, jog žemės sklypui nustatyti žemės
servitutai, bei su kuriuo jis supažindintas pasirašytinai, taip pat iš 2004 m.
spalio 6 d. suderinto žemės sklypo plano (b.l.27). Nors apie tai, kad ginčijami
servitutai buvo nustatyti 2008 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1065 „Dėl detaliojo plano Vijolių
kaime tvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypo paskirties keitimo, statybos ir
teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamojo namo statybai Vijolių kaime
detaliajame plane (b.l. 20-21), pareiškėjas nurodo žinojęs ir su detaliuoju
planu sutikęs, jo neginčijęs.
Teisėjų kolegija nenagrinėjo pareiškėjo
motyvų dėl ginčijamų servitutų nustatymo teisėtumo, o tik tai, ar yra
Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų
panaikinimo pagrindai.
Teisėjų kolegijos nuomone, šiam
ginčui taikytini 1996 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto
registro įstatymas Nr. I-1539, 2002 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimu Nr. 1129 patvirtinti nekilnojamojo turto registro nuostatai, 2000 m.
birželio 27 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas Nr.
VIII-1764, 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu
Nr. 534 patvirtinti nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.
Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo
turto registro nuostatų IV skyriaus „Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į
juos, tų teisių suvaržymų bei juridinių faktų registravimas“ Prašymų
įregistruoti, pakeisti, išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines
teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimas“ 16 punktas
numato sąrašą dokumentų, kurie turi būti pateikti su prašymu įregistruoti
nekilnojamąjį daiktą, daiktinę teisę, daiktinių teisių suvaržymus ir juridinius
faktus. Jame paminėti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro
įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai – kai prašoma įregistruoti
nekilnojamąjį daiktą;Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo
12 straipsnio „Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo
turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai“ 1 dalis nurodo, jog
nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir
jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos
sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3)
rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5)
kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.
Atsižvelgdama į šias teisės
normas, teisėjų kolegija konstatavo, jog Šiaulių apskrities viršininkas, būdamas
kompetentingas administravimo subjektas, teisėtai priėmė skundžiamą įsakymą ir
teisėtai bei pagrįstai nustatė nekilnojamojo daikto – 1832 m2 ploto
žemės sklypo, esančio Šiaulių rajone, Vijolių kaime (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys
neskelbtini)) – kadastro duomenis, taip pat ir servitutus kelio 585 m2
plote; teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas 1832 m2
plote; teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas 1832 m2
plote. Šį teisės aktą tinkamai pagrindė teisės aktais bei teisėtai vadovavosi
galiojančiu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m.
rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-1065 patvirtintu detaliuoju planu (b.l. 20-21) bei L. V. įmonės paruošta kadastrinių matavimų byla (b.l.19-27),
kur jau buvo nustatyti pareiškėjo ginčijami servitutai.
III.
Pareiškėjas
S. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių
apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti
naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
Apeliacinis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
Teismas nenagrinėjo pareiškėjo motyvų dėl ginčijamų servitutų nustatymo
teisėtumo, tačiau priėmė sprendimą, kad servitutai nustatyti teisėtai ir
pagrįstai. Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymo
Nr.V-6304 dalis dėl servitutų nustatymo neteisėta iš esmės, t. y. savo turiniu
prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams - Žemės įstatymo 23 straipsnio 2
dalies 3 ir 4 punktams, nes nėra viešpataujančių daiktų nurodytų šiuose
punktuose, dėl kurių galėjo būti nustatyti servitutai. Be to, priimant įsakymą buvo
pažeistos pagrindinės procedūros nurodytos Žemės servitutų nustatymo
administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 6, 8, 9,10,12,14 ir 15 dalyse.
2. Teritorijų
planavimo įstatymo (Žin., 2004, Nr.21-617) 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas
numato, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos
tvarkymo ir naudojimo režimas: servitutai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo
26 straipsnio 1 dalį detalieji planai rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu ir
Aplinkos ministerijos patvirtintomis taisyklėmis. Vadovaujantis Detaliųjų planų
rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu
Nr.D 1-473, (Žin., 2006, Nr.l 14-4364) 50 dalimi - žemės reformos žemėtvarkos
projektų sprendinius keičia detalieji planai. Todėl atskiro apskrities
viršininko įsakymo dėl servitutų, nustatytų administraciniu teisės aktu pagal
žemės reformos žemėtvarkos projektą panaikinimo patvirtinus detalųjį planą
nereikia.
3. Šiaulių
rajono savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu
Nr. A-1065 „Dėl detaliojo plano Vijolių kaime patvirtinimo“ patvirtino
pareiškėjo detalųjį planą su jame suprojektuotais visais detaliojo plano
sprendiniais, tame skaičiuje ir pareiškėjo suprojektuotais servitutais.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.124 straipsnio - „Servitutų nustatymo
pagrindai ir momentas“ 1 dalimi „Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai
ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais - administracinis aktas“.
Šiuo atveju ginčijamų servitutų nustatymo pagrindas yra Žemės įstatymo 23
straipsnio 2 dalyje išdėstyti reikalavimai, šioje dalyje nurodoma, kad
servitutus nustato apskrities viršininkas savo sprendimu -administraciniu aktu
Vyriausybės patvirtinta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų
sprendinius. Todėl servitutų nustatymo momentas yra Šiaulių apskrities
viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.V-6304, o ne Šiaulių rajono
savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymas
Nr.A-1065. Todėl, vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi,
apskrities viršininkas negalėjo priimti sprendimo nustatyti servitutus, nes iki
teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nebuvo išreikšta viešpataujančiu
daiktu tampančio savininko (patikėtinio) valia ir nėra viešpataujančiais
tampančių daiktų, nurodytų Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4
punktuose. Taip pat nebuvo atliktos pagrindinės procedūros nustatytos
Vyriausybės patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu
taisyklių 6, 8, 9, 10, 12, 14 ir 15 dalyse. Detalusis planas suteikia teisę
žemės sklypo savininkui įgyvendinti sprendinius įstatymų nustatyta tvarka, bet
ne prievolę juos įgyvendinti, jeigu to nereikalauja įstatymai.
4. 1996
m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas Nr.I-1539,
2002 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1129
patvirtinti nekilnojamojo turto registro nuostatai, 2000 m. birželio 27 d.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas Nr.VIII-1764, 2002
m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534
patvirtinti nekilnojamojo turto kadastro nuostatai reglamentuoja ne servitutų
nustatymo pagrindus ir momentą bet nekilnojamojo turto kadastro rodiklių
registravimą po jų nustatymo momento, t. y. įteisinus juridinį faktą.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio
-„Nekilnojamojo turto kadastro duomenys:“ 1 dalimi - „Į žemės nekilnojamojo
turto kadastrą įrašomi žemės sklypų kadastro duomenys:“ 15 punktu - „kiti
teisės aktų nustatyti duomenys“. Servitutai yra kiti teisės aktais nustatyti
duomenys ir tampa privalomai įrašomi kaip atskiri kadastro rodikliai, tik
įteisinus juos teisės aktu, t. y. apskrities viršininko įsakymu, o ne automatiškai
perkeliami iš detaliojo plano ar kadastrinių matavimų bylos į žemės sklypo
kadastrinius duomenis.
Atsakovas
Šiaulių apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir
prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad VĮ
Valstybinis žemėtvarkos institutas Šiaulių filialas 2003 m. balandžio 25 d. atliko
namų valdos geodezinius matavimus ir parengė žemės sklypo Nr. projekto plane
451-2, bloko Nr. 0001, sklypo Nr. 449, sklypo planą, kuriame buvo numatytas servitutas
leisti naudotis kitiems asmenims, privažiavimo keliu 0,05 ha. plote. S. S. su žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietovėje pagal
2003 m. balandžio 19 d. žemės sklypo paženklinimo - parodymo aktą ir nustatytu
plotu sutiko bei yra pasirašęs parengtame sklypo plane.
2003
m. spalio 2 d. buvo priimtas Šiaulių apskrities viršininko įsakymas Nr. V-3469
„Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“, kuriuo S. S. žemės
sklypui, esančiam Bridų k., Vijolių k., Šiaulių rajone, sklypo plotas 0,18 ha.
buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nurodytos LR
Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų
patvirtinimo" (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43) XXI skyriuje - 0,18
ha plote, XXVIII - 0,06 ha plote, ir servitutas leisti kitiems asmenims eiti,
važiuoti, ginti gyvulius 5 m. pi. keliu - 0,05 ha plote.
Pagal
A. B. įmonės paruoštą kadastrinių matavimų bylą žemės
sklypo ribos ir kadastriniai rodikliai buvo sutikslinti, o šiame žemės sklypo
plane, taip pat buvo numatyti servitutai. Pareiškėjas 2004 m. rugpjūčio 6 d. supažindintas
su žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu Nr. 133, kuriame buvo
numatyti servitutai bei jame pasirašė. S. S. taip pat
supažindintas pasirašytinai su paruoštu žemės sklypo planu. Atsižvelgiant į A. B. įmonės parengtą kadastrinių matavimų bylą 2004 m.
spalio 11 d. buvo priimtas Šiaulių apskrities viršininko įsakymas Nr. V-3775
„Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rodiklių pakeitimo, atlikus kadastrinius matavimus“,
kuriuo S. S. privačios nuosavybės teise valdomam žemės ūkio
paskirties žemės sklypui, esančiam Vijolių kaime, Šiaulių rajone buvo pakeistas
plotas iš 0,18 ha į 0,1832 ha ir kiti kadastro rodikliai pagal kadastrinių
matavimų duomenis, bei nustatytos šiam žemės skapui specialiosios žemės ir
miško naudojimo sąlygos, nurodytos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl
specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr.
22-652; 1996, Nr. 2-43) XXIX skyriuje - 0,029 ha plote - vandens telkinių
apsaugos juostos ir zonos, ir servitutas - kitiems asmenims eiti, važiuoti arba
ginti gyvulius keliu (taku), nutiestu per jo naudojamą žemės sklypą 0,0585 ha
plote. Lyginant su 2003 m. spalio 2 d. priimtu Šiaulių apskrities viršininko
įsakymu Nr. V-3469, šiuo įsakymu tik padidėjo jau nustatyto servituto plotas,
nes pagal patikslintus matavimus, padidėjo sklypo plotas.
Šiaulių
apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-6304 „Dėl iš žemės
sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotų sklypų kadastro rodiklių
nustatymo Šiaulių rajone“, priimtas vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-1065
patvirtintu detaliuoju planu, kuriame ir buvo numatyti servitutai S. S. žemės sklypui. Su detaliojo plano sprendiniais
pareiškėjas yra susipažinęs ir patvirtinęs parašu. Pareiškėjas apie ginčijamų
servitutų nustatymą žinojo jau 2003 m. balandžio 25 d., kai pasirašytinai buvo
supažindintas su žemėtvarkos projekto rengėjo - VĮ Valstybinis žemėtvarkos
institutas Šiaulių filialas parengtu sklypo planu.
Apeliacinės
instancijos tesimo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino
apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos ginčas yra dėl servitutų nustatymo
administraciniu aktu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Šiaulių
apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-6304 teisėtai
bei pagrįstai buvo nustatyti pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo daikto –
1832 m2 ploto žemės sklypo, esančio Šiaulių rajone, Vijolių kaime
(sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini))
servitutai: kelio servitutas 585 m2 plote, servitutas, suteikiantis teisę
tiesti požemines ir antžemines komunikacijas 1832 m2 plote, servitutas,
suteikiantis teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas 1832 m2
plote.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos
teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas
sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė
bei aiškino teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių
aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai
susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam
teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu.
Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės
taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą
, kad ginčijamų servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys
neskelbtini)) pagrindas yra Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. spalio 2 d.
įsakymas Nr. V-3469, kurio pareiškėjas šioje byloje neginčija. Šią išvadą
teismas siejo su tuo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti įsakymą yra
ribojamas nurodyto įsakymo galiojimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo 2003 m.
spalio 2 d. įsakymas Nr. V-3469, turi reikšmę vertinant įrodymų visumą dėl
servitutų nustatymo teisėtumo, bet jis nepaneigia pareiškėjo teisės ginčyti
įsakymą dėl servitutų nustatymo. Patvirtinus teritorijos, kurioje yra žemės
sklypas, detalųjį planą, galėjo kisti teritorijos režimas ir tuo pačiu galėjo
būti panaikinti esami servitutai ir nustatyti papildomi servitutai. Tokia
nuostata kyla iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.8 punkto, kuriuo
nustatyta, kad detaliuoju planu nustatomi servitutai planuojamoje teritorijoje.
Patvirtinus detalųjį planą, pirmosios instancijos teismas
privalėjo vertinti servitutus, kurie buvo nustatyti remiantis ginčijamu įsakymu
bei 2008 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus įsakymu Nr. A-1065 „Dėl detaliojo plano Vijolių kaime tvirtinimo“
patvirtintame žemės sklypo paskirties keitimo, statybos ir teritorijos tvarkymo
reglamentų nustatymo gyvenamojo namo statybai Vijolių kaime detaliajame plane.
Žemės įstatymo 23 straipsniu nustatyta, kad žemės servitutai
nustatomi Civilinio
kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu
aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.
Tokiu būdu, remiantis šiuo teisiniu reguliavimu yra
nustatyta, kad servitutai nustatomi dviem būdais, tai yra remiantis CK nuostatomis
arba administraciniu aktu. Pareiškėjas ginčija servitutų nustatymą administraciniu
aktu. Teisingam bylos išsprendimui pirmosios instancijos tesimas privalėjo
patikrinti, ar buvo nustatyti nauji servitutai, ar palikti galioti Šiaulių
apskrities viršininko 2003 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-3469 nustatyti
servitutai. Lyginant VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2003 m. lapkričio 12 d.
pažymėjime nurodytus servitutus ir ginčijamą įsakymą, darytina išvada, jog
ginčijamu įsakymu žemės sklypui buvo nustatytas naujas servitutas, tai yra
teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas. Svarstytina ar šis
servitutas galėjo būti nustatytas administraciniu aktu. Taip pat vertinant kitų
servitutų nustatymą, būtina vadovautis Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatomis
bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio
14 d. nutarimu Nr. 1289 Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis.
Remiantis šiais teisės aktais būtina patikrinti servitutų nustatymo teisėtumą
vertinant servitutų tikslingumą bei neišvengiamumą.
Apeliacinės instancijos tesimo posėdžio metu apeliantas
pateikė papildomus įrodymus, kurie kelia abejonių dėl nustatytų servitutų
teisėtumo. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009 m. birželio 2 d. rašte
Nr.S3-341(1.44) nurodyta, kad nustatant servitutą teisę tiesti požemines ir
antžemines komunikacijas nebuvo gautas atitinkamas dokumentas, patvirtinantis
tokio servituto būtinumą. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009 m.
balandžio 21 d. rašte Nr.S3-230 S-(1.22) nurodyta, kad nėra duomenų, koks
savininkas naudojasi žemės sklype nustatytu servitutiniu keliu. Šiaulių apskrities
viršininko 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr.V-231 buvo pakeistos specialiosios
žemės sklypo sąlygos dėl vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Šiaulių
rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Melioracijos poskyrio
2004 m. rugsėjo 13 d. pranešime Nr.SZZ-244 pareiškėjui nurodoma, kad sklype
nėra valstybei priklausančių melioracijos statinių.
Šios aplinkybės turi būti patikrintos ir tam būtina
rinkti daug naujų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas
naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies
2 punktas).
Remiantis šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4
punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
S. S. apeliacinį
skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m.
vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios
instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
|
Stasys Gagys
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė
|