Administracinė byla Nr. ATP-351-300/2012
Teisminio proceso Nr. 4-07-3-00848-2012-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 47., 79.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo P. J. skundas tenkintas ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento 2012 m. balandžio 6 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KSI-R-12-5AN panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla P. J. atžvilgiu nutraukta.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento 2012 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. KSI-R-12-5AN, P. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, teisės aktuose nustatytais terminais nepranešė Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos apie įmonės buveinės – valdymo centro pakeitimą, tuo pažeisdamas 2011 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 30 punkto reikalavimus ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje. Už šį pažeidimą P. J. buvo nubaustas administracine nuobauda – 750 litų bauda.
P. J. nesutikdamas su Valstybinės kelių transporto tarnybos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento nutarimu, Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė minėtą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutarimu P. J. skundą tenkino.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarimą ir palikti galioti Valstybinės transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. KSI-R-12-5AN dėl P. J. nubaudimo pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį.
Skunde nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl, institucijos teigimu, naikintinas. Nurodo, jog juridinio asmens buveinėje turi būti jo valdymo organas, o tai reiškia, kad valdymo centras – patalpa, kurios išplanavimas ir įranga būtų pritaikyti klientams aptarnauti ir dokumentams, susijusiems su keleivių ir (arba) krovinių vežimu, tvarkyti ir nustatytą laiką saugoti, turi sutapti su buveinės adresu. Taip pat nurodo, kad tretieji asmenys (pvz.. Inspekcija) turi teisę nelaikyti juridinio asmens buveine valdymo organo buvimo vietos, jeigu juridinio asmens valdymo organo buvimo vieta bei juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje, nesutampa. Institucija atkreipia dėmesį, jog pakeitęs buveinę juridinis asmuo privalo pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti, vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Žin., 2003, Nr. 107-4810), kurio 17.4 punkte nurodyta, kad juridinio asmens buveinės adresas privalo būti registruojamas juridinių asmenų registre. Institucijos teigimu, kadangi Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 29.2 punkte nustatyta, kad vežėjo buveinė – vežėjo valdymo centras – patalpa, kurios išplanavimas ir įranga būtų pritaikyti klientams aptarnauti ir dokumentams, susijusiems su keleivių ir (arba) krovinių vežimu, tvarkyti ir nustatytą laiką saugoti, darytina išvada, kad įmonės buveinė turi sutapti su vežėjo valdymo centru. Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 16.8 punkte numatyta, kad teisę į tokį vežėjo valdymo centrą, patvirtinančius dokumentus ir vežėjo valdymo centro planą arba vežėjo patvirtintas jų kopijas vežėjas turi pateikti licencijas išduodančiai institucijai, siekdamas gauti licenciją arba pratęsti jos galiojimą. Taigi teigia, kad jeigu UAB (duomenys neskelbtini) buveinė yra registruota adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiose patalpose ir turi būti vykdoma faktinė ir nuolatinė įmonės veikla, o jeigu faktinė ir nuolatinė įmonės veikla vykdoma kitu adresu, įmonės dokumentų ir duomenų teikėjas Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi pateikti prašymą įregistruoti pakeitimus bei kitus Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus dokumentus (Juridinių asmenų registro nuostatų 1153 punktas). Be to, pasak apelianto, Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 30 punkte nurodyta, kad vežėjas, pakeitęs savo valdymo centro adresą per 15 dienų privalo raštu informuoti licenciją išdavusią instituciją nurodydamas naują vežėjo valdymo centro adresą ir pateikdamas Taisyklių 16.8 punkte nurodytus dokumentus. Remdamasi išdėstytu, Institucija teigia, kad P. J. yra UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius ir vadovauja visai įmonės veiklai, tačiau aukščiau minėtų veiksmų pareiškėjas neatliko bei nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Dėl paminėto, t. y., kadangi realus vežėjo valdymo centro adresas ir faktinė buveinė neatitinka adreso, nurodyto EB leidime Nr. (duomenys neskelbtini), apeliantas daro išvadą, kad tai akivaizdus Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių nesilaikymas, todėl UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius P. J., kuris yra atsakingas už visą įmonės veiklą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį. Be to, nurodo ir tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, buvo apribotos Inspekcijos procesinės teisės, kadangi Inspekcijos atstovams nebuvo pranešta nei apie bylos nagrinėjimo vietą ir datą, dėl ko jie negalėjo pateikti atsiliepimo į pareiškėjo skundą. Dėl paminėto mano, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, išklausė tik pareiškėjo P. J. nuomonę, o Inspekcijai savo pozicijos išsakyti neleido, apribojo jos procesines teises, kas laikytina esminiu proceso pažeidimu.
Atsiliepimu į Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos skundą P. J. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-30 nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-30 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi P. J. nuomone, taisyklių 29.2 punktas nereikalauja, kad vežėjo valdymo centras privalo sutapti su ta vieta, kurioje yra nuolatinis vežėjo valdymo organas, o pagal CK 2.49 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Be to, nurodo ir tai, kad joks įstatymas neįpareigoja juridinio asmens veikti ten, kur yra jo registracijos adresas.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Be to, vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Gi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų tinkamų veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos. Apygardos teismas pažymi, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas iš esmės rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. J., kuris suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės, paaiškinimais ir jam palankiais rašytiniais duomenimis, ką, teismo vertinimu, patvirtina ir ta aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pranešęs Institucijos atstovams apie posėdį – bylos nagrinėjimo laiką, datą bei apie gautą P. J. skundą, ko pasėkoje Institucija ne tik kad negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus, bet Institucijai buvo užkirsta teisė pateikti ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų šalių argumentų ir suvaržė Institucijos, kaip vienos iš proceso šalių, teises.
Taip pat pažymėtina, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes nenusprendžia kitaip (ATPK 30210 straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus ( žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011). Iš bylos medžiagos matyti, kad P. J. savo kaltę neigia. Apeliaciniame skunde Institucija teigia, jog apylinkės teismas bylą nagrinėjo nevisapusiškai, išklausė tik P. J. nuomonę, o Institucijai savo pozicijos išsakyti neleido. Byloje nesant teismo posėdžio protokolo apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti, kokius paaiškinimus ar prašymus pirmosios instancijos teisme teikė atsakomybėn traukiamas asmuo.
Todėl atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 nutarimą, kuriuo tenkintas P. J. skundas dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento 2012 m. balandžio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KSI-R-12-5AN, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Vidmantas Mylė