(S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė,

sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (pareiškėjui) K. Š.,

institucijos priėmusios nutarimą byloje Lietuvos transporto saugos administracijos atstovei N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. Š. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2022-10-19 nutarimo, pakeisto 2022-11-14 sprendimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1115-2022 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir  Institucija) 2022-10-19 nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-1115-2022 K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 406 straipsnio 5 dalyje už tai, kad 2022-09-17 13 val. 03 min., Atmatos upėje tarp Rusnės ir Uostadvario, Šilutės r. sav., laivavedys K. Š. (laivavedžio liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) valdė pramoginį laivą „Rio – 500“, reg. Nr. LT-11012 būdamas neblaivus. Pirmu patikrinimu nustatytas 0,63 prom. girtumas, antru tikrinimu nustatytas 0,465 prom. girtumas. Įvertinus paklaidą nustatytas 0,41 prom. girtumas ir jam paskirta 580 Eur bauda.

Institucija 2022-11-14 sprendimu dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje  pareiškėjo K. Š. skundą tenkino iš dalies: pakeitė 2022-10-19 priimtą nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-1115-2022 ir paskyrė švelnesnę nuobaudą, t.y. sumažino paskirtą 580 Eur baudą iki 300 Eur.

        Administracinėn atsakomybėn patrauktas (pareiškėjas) K. Š. skundu prašo panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2022-10-19 nutarimą ir 2022-11-14 sprendimą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1115-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 406 straipsnio 5 dalį nutraukti. Nurodo, kad su 2022-11-14 sprendimu dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje nesutinka. Nors jis apklausiamas yra nurodęs, kad visiškai savo kaltę pripažįsta, tačiau visgi negali sutikti su Institucijos pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad jo veikoje yra visi privalomi ANK 406 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

2022-09-17, jis, būdamas visiškai blaivus, valdydamas pramoginį laivą „Rio 500“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (jo laivavedžio liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), išplaukė iš Šilutės mažųjų laivų uosto ir Šyšos upe atplaukė į Atmatos upę. Kartu su juo buvo draugas, kuris buvo kažkiek išgėręs. Sustabdė savo valdytą pramoginį laivą netoli nuo Atmatos kranto ir tuomet nuleido laivo inkarą tam, kad pasistatytų laivą ir galėtų stovėdami toje pačioje vietoje užsiimti žvejyba. Inkarui pasiekus dugną jo grandinė išsitempė ir tokiu būdu užinkaruotas laivas liko stovėti toje pačioje vietoje, laivas nedreifavo ir jis jo nebevaldė. Tuomet jis kartu su draugu pradėjo žvejoti. Bežvejojant išgėrė nedidelį kiekį alaus, nes žvejoti planavo keletą valandų, todėl iki kol jam vėl būtų prireikę laivą parvairuoti, t. y. valdyti pramoginį laivą atgal į Šilutės mažųjų laivų uostą, jo išgertas nedidelis kiekis nestipraus alkoholio būtų tikrai išsiskaidęs. Ta pati situacija prilygtų tam, kad jei jis būtų pasilikęs Šilutės mažųjų laivų uoste prie krantinės pririštame laive ir būtų žvejojęs iš laivo, tai taip pat būtų laikoma, kad jis laivo nevaldo.

Bežvejojant prie jo užinkaruoto pramoginio laivo priplaukė Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai, kurie pastabėjo, kad draugas atrodo neblaivus, todėl jie nusprendė patikrinti ir jo blaivumą. Pareigūnai pirmu tikrinimu su alkoholio matuokliu nustatė 0,63 promilių girtumą, o antruoju tikrinimu - 0,465 promilių girtumą, t. y. įvertinus 0,05 promilės paklaidą, jam buvo nustatytas 0,41 promilės girtumas, kuris minimaliai vos per 0,01 promilės viršijo leistiną 0,40 promilės ribą.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą pateko į tokią situaciją, visiškai pasitikėjo pareigūnų kompetencija, todėl pamanė, kad galbūt iš tikro laivavedys negali būti neblaivus ne tik tada, kai valdo (vairuoja) judantį laivą, bet ir tuomet, kai laivas stovi užinkaruotas ar pririštas prie krantinės. Su pareigūnais nesiginčijo, pasakė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Kai pareigūnų paklausė kas jam už tai gresia, šie paaiškino, kad administracinė nuobauda nėra reikšminga, susimokės minimalią baudą ir tuo viskas baigsis. Gavęs skundžiamą nutarimą pamatė, kad jam buvo skirta ne minimali, bet vidutinė ANK 406 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė bauda, be to, įsigilinęs į kaltinimo esmę, pamatė, kad joje nubaustas už tai, kad valdė pramoginį laivą, t. y. vairavo judančią vandens transporto priemonę, būdamas neblaivus, nors kaip pirmiau minėjo, iš tikro jis tik žvejojo užinkaruotame laive, kurio nevaldė, t. y. jis nejudėjo dėl jo valdymo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. Š. teismo posėdžio metu prašė patenkinti skundą ir paaiškino, kad 2022-10-19 nutarimu jam buvo paskirta 580 Eur bauda, tuomet jis su skundu kreipėsi į Instituciją, kuri minėtą nutarimą pakeitė ir paskirtą baudą sumažino iki 300 Eur. 2022-09-17 apie 13 val. 3 min.  Atmatos upėje jis laivo nevaldė, o iš jo žvejojo. Su draugu, jis turėdamas teisę vairuoti, vairuodamas jam priklausantį pramoginį laivą jie iš Šilutės mažųjų laivų uosto atplaukė į minėtą upę žvejoti. Būnant vandenyje apie 7 metrus nuo kranto, dėl to kad praplaukus laivams, laivo dugnas nebūtų daužomas į kranto akmenis ir  nuleidę inkarą, jie žvejojo. Laivo variklis buvo užgesintas. Tuomet atsigėrė du butelius alkoholinio alaus, bet planavo žvejoti iki vakaro.  Kai prie jų priplaukė Lietuvos transporto saugos inspekcijos pareigūnai jie jau buvo išgėrę visą turimą alkoholį. Alkotesteriu jam nustatė girtumą. Sutiko su nustatytu girtumu ir jo neginčija, tačiau jis nesutinka, kad būdamas neblaivus valdė laivą.

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo K. Š. skundo netenkinti, o administracijos įgalioto asmens 2022-10-19 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1115-2022 palikti nepakeistu.  Nurodo, kad pažeidimo užfiksavimo vietoje buvo surašytas kontrolės aktas, kuriame užfiksuotos pažeidimo aplinkybės. Skiltyje laivavedžio paaiškinimas nurodyta, kad „su pažeidimu sutinku, gailiuosi“. Tai reiškia, kad užfiksavus pažeidimą pareiškėjas neginčijo nustatyto pažeidimo, su juo sutiko ir gailėjosi. Tačiau dabar skunde nurodo, kad visgi negali sutikti su pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada.

Transporto priemonės vairavimas / valdymas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių eismo pažeidimų. Svarbu akcentuoti tai, kad iš pareiškėjo skundo turinio darytina išvada, kad, jo nuomone, pažeidimas nebuvo padarytas ir laivelyje, būdamas atsakingas už jo valdymą jis gali vartoti alkoholinius gėrimus bei savo elgesyje neįžvelgia nieko blogo ar pavojingo. Pareiškėjo argumentas, jog jis planavo nuleidęs inkarą atsigerti alaus, tuomet leisti alui išsigaruoti ir blaivus plaukti į krantą yra absoliučiai nepateisinamas. Bet kuriuo metu būnant ant vandens galėjo pablogėti oro sąlygos, prireikti skubiai plaukti į krantą, pasitraukti iš kelio kitai vandens transporto priemonei ir pan. Svarbu akcentuoti ir tai, kad laivelyje pareiškėjas buvo ne vienas, todėl bet kuriuo metu galėjo pablogėti kartu esančio asmens būklė ar nutikti kitos nenumatytos aplinkybės. Pareiškėjo lengvabūdiškas elgesys dėl vartojamo alkoholio valdant pramoginį laivelį negali būti toleruotinas ir pateisinamas.

Institucija mano, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas negali būti pateisintas jokiais argumentais, kadangi padarytas vienas šiurkščiausių pažeidimų valdant didesnio pavojaus šaltinį. Iš pateikto skundo darytina išvada, kad asmuo savo elgesyje neįžvelgia nieko blogo, nesupranta galėjusių kilti pasekmių. Pareiškėjas mano, kad pažeidimo nepadarė, kas rodo, kad asmuo į bendrąsias pareigas elgtis rūpestingai, protingai bei nekelti pavojaus aplinkiniams žiūri nerimtai ir jo siekis yra išvengti administracinės atsakomybės.

Institucijos atstovė N. P. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti, laiko jį nepagrįstu ir mano, kad buvo padarytas vienas šiurkščiausių pažeidimų valdant didesnio pavojaus šaltinį.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 406 straipsnio 5 dalyje atsakomybė numatyta už vidaus vandenų transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, perdavimą vairuoti vidaus vandenų transporto priemones neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenims, vidaus vandenų transporto priemonių vairuotojų vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad  K. Š. nubaustas pagal ANK 406 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2022-09-17 13 val. 03 min., Atmatos upėje tarp Rusnės ir Uostadvario, Šilutės r. sav.,  jis, būdamas laivavedžiu, neblaivus, valdė pramoginį laivą „Rio – 500“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmu patikrinimu  jam nustatytas 0,63 prom. girtumas, antru tikrinimu nustatytas 0,465 prom. girtumas. Su girtumo faktu  įvykio metu pareiškėjas K. Š. sutiko, jo neginčijo, tačiau teigė, kad jo veiksmai kuomet laivas stovėjo užinkaruotas Atmatos upėje nelaikytini laivo valdymu (vairavimu).

Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galiojančių Europos vidaus vandenų taisyklėse, priimtose Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985-11-15 rezoliucija Nr. 24, 1.02 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valdydamas laivą laivavedys neturi būti pavargęs ar apsvaigęs. 1.01 straipsnio aa punkte numatyta, kad „Apsvaigimas“ reiškia būklę, atsirandančią dėl alkoholio, narkotikų, medikamentų ar kitų panašių medžiagų vartojimo ir nustatomą remiantis laboratorinių tyrimų rezultatais arba klinikiniais požymiais pagal nacionalinius įstatymus ir praktiką;

Teismų praktikoje išaiškinta, kad didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, kuris apibūdinamas kaip didelė žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-12-06 nutarimas). Vadinasi, pareiškėjui K. Š. priklausantis pramoginis laivas „Rio-500“ reg. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjas privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Pareiškėjas A. Š. įvykio metu, būdamas minėto laivo valdytoju, Atmatos upėje esant  nuo kranto gan dideliu atstumu (apie 7 m) bei kartu su juo esant kitam asmeniui privalėjo elgtis atidžiai, protingai bei rūpestingai ir nevartoti alkoholinių gėrimų, kadangi jis buvo atsakingas už laivo valdymą (vairavimą). Tai, kad patikrinimo metu laivo variklis nebuvo užvestas ir jis neatliko aktyvių laivo vairavimo veiksmų, nesudaro pagrindo teiginiui, kad jis laivo nevaldė, kadangi duotuoju momentu, jisai buvo atsakingas už laivo valdymą. Ir nors šiuo atveju jo padarytas nusižengimas  nesukėlė realios žalos, tačiau A. Š. neteisėti veiksmai įvykio metu neabejotinai kėlė pavojų tiek pačiam pareiškėjui, tiek kartu su juo laive buvusiam asmeniui.

Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, pareiškėjo skundas netenkintinas ir Lietuvos transporto saugos administracijos 2022-10-19 nutarimas, pakeistas 2022-11-14 sprendimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1115-2022, paliktinas nepakeistu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

n u t a r i a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto K. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt (20) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja                                                                              Dalia Zimantienė