Civilinė byla Nr. 3K-3-222-611/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04500-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.1.2.11; 3.1.1.2.16; 3.4.2.7.4; 3.5.20.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Brigitos Palavinskienės ir suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolės Brigitos Palavinskienės prašymą leisti baigti pradėtas įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procedūras vykdomosiose bylose Nr. 0171/19/02775 ir Nr. 0171/19/02774 esant priimtam pareiškėjo M. S. pareiškimui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „CONLEX“, uždaroji akcinė bendrovė „Adminsta“, uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Smėlynės kampas“, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, V. S., J. L., A. A., G. Š., P. M., M. B., V. V., R. Č., Ž. M., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, antstoliai Brigita Palavinskienė, Dalius Traigys, Vytautas Mitkus, Mindaugas Dabkus, Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, Neringa Lipeikienė, Asta Stanišauskaitė, Andrius Bublys, Daiva Prunskienė, Donatas Kisielius, Irmantas Gaidelis, Darius Bliznikas, Virginija Meškauskienė, Robertas Vasiliauskas, Irena Beliačic, Dainius Šidlauskas, Gintautas Puodžiukas, varžytynes laimėję asmenys V. A., V. G. (V. G.).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 17 straipsniai), taip pat nustatančių antstolio pareigą sustabdyti turto pardavimą varžytynėse, kai teisme priimamas skolininko prašymas iškelti jam bankroto bylą (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 6 dalis, 20 straipsnio 1dalis), aiškinimo ir taikymo.
2. Antstolė B. Palavinskienė pateikė prašymą leisti antstolei užbaigti pradėtas skolininko nekilnojamojo turto realizavimo procedūras vykdomosiose bylose Nr. 0171/19/02775 ir Nr. 0171/19/02774.
3. Antstolė nurodė, kad jos kontoroje 2020 m. kovo 31 d. gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-9458-925/2020, kuria nuspręsta priimti skolininko M. S. prašymą iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą ir sustabdyti visus skolininko turto realizavimo procesus.
4. 2020 m. kovo 5 d. antstolės patvarkymu Nr. S-385427 buvo paskelbtos pirmosios nekilnojamojo turto (50,61 kv. m ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 16,10 kv. m ploto garažo (bokso), unikalus (duomenys neskelbtini) varžytynės. Varžytynės Nr. 187286 dėl garažo įvyko 2020 m. balandžio 6 d., jose buvo sumokėta dalyvio įmoka, o laimėtojas pasiūlė didžiausią kainą – 12 668 Eur. 2020 m. balandžio 6 d. įvyko buto varžytynės Nr. 187285; šiose varžytynėse taip pat buvo sumokėta dalyvio įmoka, o laimėtojas pasiūlė didžiausią kainą – 88 300 Eur.
5. Antstolės teigimu, paskelbus skolininko turto varžytynes, buvo didelis susidomėjimas parduodamu turtu, užsiregistravo ne vienas varžytynių dalyvis. Skolininkas buvo informuotas apie potencialius turto pirkėjus, todėl galimai sąmoningai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tam, kad būtų sustabdytas turto realizavimo procesas. Antstolė, remdamasi tuo, kad abejos varžytynės įvyko 2020 m. balandžio 6 d., varžytynių dalyvių mokesčiai buvo sumokėti iki nutarties iškelti fizinio asmens bylą įsiteisėjimo dienos, mano esant tikslinga leisti jai užbaigti įkeisto turto realizavimo procesą. Teismui nedavus leidimo pabaigti jau paskelbto turto pardavimo procesą, būtų nepagrįstai suvaržomos hipotekos kreditoriaus teisės kuo greičiau atgauti skolos dalį. Be to, pabaigus turto realizavimo procesą, kreditorės AB „Swedbank“ reikalavimas sumažėtų, o tai leistų objektyviau išspręsti fizinio asmens bankroto procesą. Taip pat, atsižvelgiant į FABĮ nurodytus plano pateikimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo laikotarpius, hipotekos kreditorei įkeistas turtas galėtų būti realizuojamas ne anksčiau nei po 5–9 mėn. nuo nutarties iškelti bankrotą įsiteisėjimo dienos, nors praktika patvirtina, kad ši procedūra gali trukti ir kelerius metus. Įkeistą turtą tektų naujai vertinti, skelbti varžytynes, dėl to ne tik susidarytų papildomų išlaidų skolininkui, bet ir dėl ilgos bankroto procedūros ir turto pardavimo jos metu būtų pažeisti išieškotojos interesai.
6. Antstolė papildomai nurodė, kad 2020 m. balandžio 6 d. įvykusiose garažo varžytynėse 2020 m. balandžio 15 d. buvo sumokėta visa įsigyto turto kaina – 12 668 Eur. 2020 m. gegužės 4 d. buvo gautas buto varžytynių laimėtojo prašymas atidėti galutinio atsiskaitymo terminą, iki bus išnagrinėtas klausimas dėl leidimo užbaigti pradėtas turto pardavimo procedūras, 2020 m. gegužės 4 d. patvarkymu buvo sustabdytos vykdomosios bylos Nr. 0171/19/02774 ir Nr. 0171/19/02775, o varžytynių laimėtojo prašymas tenkintas.
7. Skolininkas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11866-1019/2020 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta išduoti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Antstolė taip pat ignoravo šioje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. priimtą nutartį, kuria buvo nutarta priimti skolininko M. S. prašymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir sustabdyti visus skolininko turto realizavimo procesus. Ši nutartis buvo išsiųsta ir antstolei nurodant, kad nuo nutarties gavimo dienos sustabdomas skolininko turto realizavimas ir išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Antstolė gavo minėtą teismo nutartį, tačiau vis tiek tęsė turto pardavimo iš varžytynių procedūrą.
8. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašė tenkinti antstolės pareiškimą ir nurodė, kad, leidus užbaigti pradėtus vykdymo veiksmus, būtų įgyvendinta kreditoriaus teisė į operatyvų vykdomojo dokumento įvykdymą bei finansinio reikalavimo patenkinimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-9458-925/2020 priimtas M. S. prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, sustabdytos jam priklausančio turto realizavimo ir išieškojimo procedūros.
10. Antstolė 2020 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu leisti užbaigti įkeisto turto realizavimo procesą FABĮ 20 straipsnio 1 dalies pagrindu.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-9458-925/2020 antstolės prašymą leisti užbaigti įkeisto turto realizavimo procesą atmetė nurodęs, kad kol nėra įsiteisėjusios teismo nutarties bankroto bylos skolininkui iškėlimo klausimu, teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl leidimo leisti baigti pradėtas skolininko turto realizavimo procedūras išdavimo, nes tik iškėlus skolininkui bankroto bylą (esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai tuo klausimu) būtų pagrindas teismui vertinti, ar turto realizavimas gali būti užbaigtas CPK nustatyta tvarka.
12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1252-933/2020 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui antstolės pareiškimą nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas antstolės prašymą išnagrinėjo tik procesiniu aspektu, tačiau dėl paties prašymo pagrįstumo nepasisakė. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1252-933/2020 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo skolininkui, tai apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria M. S. iškelta bankroto byla, klausimas dėl antstolės pareiškimo dėl leidimo užbaigti pradėtus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose turėtų būti nagrinėjamas naujai tiek teisiniu (FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo tęsti vykdymo procedūras sąlygų (ne)buvimas), tiek faktiniu (teismuose išnagrinėti skolininko ginčai su antstole dėl nekilnojamojo turto įkainojimo bei antstolės veiksmų vykdomosiose bylose) aspektais.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs iš naujo antstolės prašymą, 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi prašymą tenkino ir leido antstolei užbaigti pradėtą skolininkui priklausančio įkeisto turto procedūrą.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nutartis, kuria skolininkui iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 13 d. Teismas vertino, kad nebuvo pagrindo spręsti, jog skolininko turtas iš varžytynių buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą ir turtą iš naujo pardavinėjant bankroto proceso metu jį pavyktų parduoti už didesnę kainą; neleidžiant antstolei užbaigti pradėtų turto priverstinio realizavimo procedūrų, nagrinėjamu atveju būtų tik didinamos išlaidos (turto administravimo, naujo vertinimo) ir nepagrįstai vilkinamas galimas dalinis atsiskaitymas su hipotekos kreditore; taip pat nėra pagrindo manyti, kad skolininko turto priverstinis pardavimas ne FABĮ nustatyta tvarka pažeistų kitų kreditorių interesus, nes už turto pardavimą gautų lėšų ir taip nepakanka hipotekos kreditorės reikalavimams tenkinti, dėl to kiti kreditoriai bankroto procese į lėšas, gautas už turto pardavimą, negalėtų pretenduoti.
15. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal skolininko atskirąjį skundą, 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir netenkino antstolės prašymo leisti jai baigti pradėtas įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procedūras vykdomosiose bylose Nr. 0171/19/02775 ir Nr. 0171/19/02774.
16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015, nurodė, kad, aiškinant nuostatą ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“, turėtų būti laikomasi pozicijos, jog ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y. vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape, taigi FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu.
17. Nepriklausomai nuo to, kada varžytynės pradėtos ir kada jos baigiasi, antstolis, gavęs teismo nutartį, kuria priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, privalo nedelsdamas sustabdyti atliekamus turto realizavimo veiksmus imperatyvių normų pagrindu. Atitinkamai, įsiteisėjus nutarčiai, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, turto realizavimas tęsiamas, o įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria iškelta bankroto byla, vadovaudamasis FABĮ 20 straipsnio 1 dalimi, teismas gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad antstolė, gavusi teismo nutartį, kuria priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, nesustabdė pradėtos turto pardavimo procedūros. Dėl to buvo pažeistos imperatyvios FABĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatos.
19. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad dėl nurodytų imperatyvių teisės normų pažeidimo nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatų, teismui leidžiant baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu antstolė B. Palavinskienė ir suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį; netenkinus šio prašymo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, priteisti iš skolininko bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 18 straipsnį, 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį, nes, pripažinęs antstolės veiksmus neteisėtais (varžytynių neatšaukimą, kai antstolė gavo teismo nutartį apie skolininko pareiškimo iškelti jam bankroto bylą priėmimą), neatsižvelgė į tai, kad šis klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1162-864/2020, kurioje tie patys antstolės veiksmai buvo pripažinti teisėtais.
20.2. Pagal apygardų teismų praktiką antstoliai pagrįstai nenutraukia varžytynių proceso po informacijos teismo priimtą skolininko prašymą iškelti jam bankroto bylą, jas tęsia ir kreipiasi į teismą dėl leidimo pabaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, jei tai geriausiai atitinka kreditorių ir (ar) skolininkų interesus, tačiau apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir padarė priešingą išvadą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį ir konstitucinį principą, įpareigojantį tos pačios instancijos teismus vadovautis jų pačių sukurtais precedentais.
20.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 12 ir 17 straipsnius, nevertino ir neišklausė antstolės pozicijos, nes negavo jos atsiliepimo, t. y. iš antstolės buvo atimta reali galimybė dalyvauti procese.
20.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino FABĮ 20 straipsnio 1 dalį, visiškai ignoruodamas aplinkybę, kad varžytynių negalima sustabdyti, nes pagal įstatymą jas galima tik atšaukti (CPK 703 straipsnio 1 dalis). Varžytynių atšaukimas reiškia turto realizavimo procedūros išnykimą, todėl tokios procedūros pratęsimas pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalį neįmanomas. Antstolės nuomone, aiškinant FABĮ 20 straipsnio 1 dalį darytina išvada, kad leidimas pabaigti turto realizavimą siejamas su dalyvio mokesčiu, kuris sumokamas, kai varžytynės dar tik vyksta (CPK 710 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
20.5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 6 dalį, padarė neteisingą išvadą, kad antstolė privalėjo sustabdyti turto realizavimo veiksmus. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta vadovaujantis iš esmės tuo, kad, pagal FABĮ 5 straipsnio 6 dalį, antstolis, gavęs nutartį apie skolininko pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimą, turi atšaukti vykstančias varžytynes. Skundžiamoje nutartyje teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015, kuri buvo priimta netapačioje byloje, kai buvo sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumas ne dėl pradėtų varžytynių (ne)atšaukimo, o dėl turto pardavimo iš varžytynių akto išdavimo teisėtumo neturint teismo leidimo tokį aktą išduoti.
21. Atsiliepimu į kasacinį skundą skolininkas M. S. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
21.1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1162-864/2020 apeliacine tvarka buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolės 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/02774 pagrįstumo, o kasacine tvarka skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje buvo vertinama, ar yra pagrindas leisti antstolei užbaigti pradėtas priverstinio turto realizavimo procedūras. Faktiškai buvo sprendžiamas įkeisto turto realizavimo perkėlimas į bankroto procedūrą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje sprendė dėl leidimo baigti varžytynes atsižvelgiant į FABĮ tikslą, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartyje apskritai nesprendė klausimo dėl leidimo užbaigti priverstinio vykdymo veiksmus vykdymo procese, nes nutartis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dar nebuvo įsiteisėjusi.
21.2. Visuose antstolės prašymuose bei skunduose teismui, kuriais buvo siekiama gauti teismo leidimą baigti pradėtas įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procedūras, buvo aprašomos tos pačios su turto realizavimu susijusios aplinkybės, cituojama ta pati teismų praktika, dėstomi analogiški argumentai, todėl aplinkybė, kad antstolės atsiliepimas nebuvo persiųstas Vilniaus apygardos teismui, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes apeliacinės instancijos teismas įvertino visus antstolės pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus, o jie, minėta, yra tapatūs atskirojo skundo argumentams.
21.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9458-925/2020 priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nurodė, kad nuo šios nutarties gavimo dienos sustabdomas skolininko turto realizavimas ir išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Antstolei nutarties kopija buvo įteikta 2020 m. kovo 30 d., taip pat 2020 m. balandžio 2 d. ji šią nutartį papildomai gavo ir iš paties skolininko. Antstolė, nevykdydama nutartyje nustatytų įpareigojimų, tęsė 2020 m. kovo 3 d. pradėtas turto realizavimo procedūras (varžytynes) ir baigė jas tik 2020 m. balandžio 6 d. Skolininko teigimu, nuo 2020 m. kovo 3 d. iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos vykdymo procesas turėjo būti sustabdytas, o antstolės priimtas patvarkymas pažeidžia FABĮ 5 straipsnio 6 dalimi įtvirtintą imperatyviąją teisės normą. FABĮ įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostata vertintina kaip specialioji norma, turinti pirmenybę prieš CPK normas, todėl antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą. Vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape.
21.4. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Dėl to antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami taip plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo
22. Antstolė kasaciniame skunde kelia klausimą dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo, nes apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl antstolės teikto atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų.
23. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, taip pat teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).
24. Pagal CPK 17 straipsnį šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės.
25. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (lot. audiatur et alterapars, tebūnie išklausyta ir antroji pusė). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Vienas iš teisinių procesų yra teismo procesas. Taigi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtinas reikalavimas siekiant teisingai išspręsti ginčą (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Atitinkamai ir CPK yra įtvirtinti tinkamo proceso užtikrinimo reikalavimai, kurių laikytis turi visi teismai.
26. Minėto pobūdžio reikalavimo užtikrinimo poreikį pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, esantis sudėtine platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalimi, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Kress prieš Prancūziją, peticijos Nr. 39594/98, par. 72). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje, kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo Švenčionienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37259/04, par. 25). Taigi siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, būtina šalims suteikti galimybę pasisakyti dėl pateiktų argumentų (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo Švenčionienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37259/04, par. 24; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2010).
27. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžta nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą ir tokia pareiga vertinama pakankamai griežtai, draudžiant formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., EŽTT 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Strizhak prieš Ukrainą, peticijos Nr. 72269/01; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje Prokopenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 8630/03; 2009 m. spalio 13 d. sprendimą byloje Ovus prieš Turkiją, peticijos Nr. 42981/04). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Vis dėlto taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT kiekvieną situaciją analizuoja individualiai ir vertina proceso visumą; tam tikri informavimo trūkumai gali būti vertinami kaip iš esmės nepažeidžiantys Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei iš proceso visumos matyti, kad asmuo galiausiai turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2007 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Zagorodnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 66941/01, par. 30, 34).
28. Pagal CPK 317 straipsnio 1 dalį priėmęs apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas yra saistomas pareigos išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo kopijas ir, suėjus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka ir atsiliepimų į apeliacinį skundą pateikimo terminams, apeliacinės instancijos teismui – bylą kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimais į jį. CPK 318 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Atsiliepimų į apeliacinį skundą priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas; priimto atsiliepimo į apeliacinį skundą kopijos išsiunčiamos apeliantui ir prie apeliacinio skundo prisidėjusiam asmeniui (CPK 318 straipsnio 2 dalis).
29. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas civilinę bylą išnagrinėjo pagal skolininko atskirąjį skundą ir 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį, netenkino antstolės prašymo leisti jai baigti pradėtas įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procedūras vykdomosiose bylose Nr. 0171/19/02775 ir Nr. 0171/19/02774, neįvertinęs 2020 m. spalio 7 d. pirmosios instancijos teismui teikto antstolės atsiliepimo į atskirąjį skundą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2020 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės skyriaus teismo posėdžių sekretorė tarnybiniu pranešimu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai pranešė, kad antstolės 2020 m. spalio 7 d. pirmosios instancijos teismui teiktas atsiliepimas nebuvo įsiūtas į bylą ir liko pridėtas byloje kartu su kitais papildomais bylos dokumentais, kurie nebuvo siunčiami Vilniaus apygardos teismui.
30. Taigi bylos medžiaga liudija, kad antstolės teiktas atsiliepimas nebuvo išsiųstas apeliacinės instancijos teismui, tačiau byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės.
31. Iš byloje pateiktų duomenų ir teismų procesinių dokumentų matyti, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta tik įvertinus skolininko M. S. atskirojo skundo argumentus, taip pat įvertinus kreditorės AB „Swedbank“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir dėl jų pasisakius. Taigi iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas šiame teismo posėdyje antstolės atsiliepimo į atskirąjį skundą nenagrinėjo ir netyrė.
32. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal skolininko atskirąjį skundą, 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir priėmė iš esmės naują sprendimą, netenkindamas antstolės prašymo leisti jai baigti pradėtas įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procedūras vykdomosiose bylose. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo pasisakyti ne tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų, bet taip pat atsižvelgti ir įvertinti priešingos bylos šalies teiktus argumentus.
33. Nagrinėjamoje byloje pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliacinės instancijos teisme civilinė byla, nesuteikus vienai iš bylos šalių (antstolei) procesinės galimybės pasisakyti, buvo iki galo iš esmės neišnagrinėta ir neišspręsta. Tuo tarpu pirmiau minėtas tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses. Kaip matyti iš EŽTT praktikos, teisės būti išklausytam nesuteikimas taip pat gali lemti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.
34. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas ne tik antstolės teisę būti išklausytai, pateikti atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, įgyvendinti kitas teises, nustatytas CPK, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą, tai darytina išvada, kad tokiu būdu buvo pažeista vienos bylos šalies (antstolės) teisė į teisingą teismo procesą (bylos nagrinėjimą). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys suponuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skolininko atskirąjį skundą, savo baigiamųjų išvadų nepagrindė visais byloje esančiais įrodymais (CPK 270, 331 straipsniai).
35. Nustačius, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, lemiantis kasacine tvarka apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimą ir poreikį pakartoti apeliacinį procesą tam, kad būtų pašalintas antstolės teisės į tinkamą teismo procesą apeliacinės instancijos teisme pažeidimas, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
36. Kiek tai susiję su civilinės bylos nagrinėjimu iš esmės ir proceso šalių pateikiamais argumentais dėl byloje taikytinos teisės nuostatų aiškinimo ir taikymo, teisėjų kolegijos manymu, prasminga kai kuriais aspektais pasisakyti.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio pareigą sustabdyti turto pardavimą varžytynėse, kai teisme priimamas skolininko prašymas iškelti jam bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 6 dalis, 20 straipsnio 1 dalis), taikymo ir aiškinimo
37. FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.
38. Bendroji FABĮ įtvirtinta taisyklė, kad fizinio asmens bankroto atveju turtas realizuojamas FABĮ 27, 28 straipsniuose nustatyta tvarka. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta šios taisyklės išimtis. Minėto FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.
39. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 5 straipsnio 6 dalį, yra nurodęs, jog aiškinant nuostatą ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“ turėtų būti laikomasi pozicijos, kad ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y. vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape, taigi FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu. Vykdomosios bylos sustabdymo ar turto realizavimo veiksmų sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tačiau tokiu laikytinas pagal FABĮ įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatą, kuri vertintina kaip specialioji norma, turinti pirmenybę prieš CPK normas (CPK 1 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).
40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog antstoliui gavus pranešimą dėl teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, o 20 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta teismo teisė leisti užbaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas siejama su nuostata, kad „varžytinių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos“. FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti teismo ir (ar) antstolio veiksmai siejami su skirtingais savo turiniu ir pasekmėmis bankroto proceso įvykiais (teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimas ir teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimas). Aiškinant minėtas dvi FABĮ 5 straipsnio 6 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies nuostatas sistemiškai ir pagal logikos dėsnius, darytina išvada, jog FABĮ iš esmės yra leidžiama situacija, kad varžytynių dalyvio mokestis gali būti sumokamas po teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos, bet ne vėliau negu iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo. Teismo pranešimo dėl teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo įteikimas antstoliui ir teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimas nėra tapačios sampratos pagal savo esmę, pasekmes bei galiojimą laiko atžvilgiu.
41. Tokia įstatymų leidėjo valia sietina su tuo, jog po teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo ir įteikimo antstoliui neatsiranda pareiga atšaukti varžytynes, jos gali būti tęsiamos toliau, tačiau tik po to ir jeigu teismas FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju ir tvarka duoda tam leidimą.
42. Pagal CPK 710 straipsnio 2 dalį, asmuo kaip antstolio vykdomų varžytynių dalyvis įregistruojamas po to, kai įvykdo minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, įskaitant ir varžytynių dalyvio mokesčio sumokėjimą. Be to, taikant kartu CPK 707 ir 710 straipsnių nuostatas, asmuo gali registruotis kaip varžytynių dalyvis tik po to, kai paskelbiamos varžytynės.
43. Iš aptartų teisės aktų nuostatų darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu antstolis varžytynes paskelbia iki pranešimo apie teismo nutartį dėl pareiškimo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą priėmimo gavimo dienos, varžytynių dalyviams nedraudžiama elektroninėje varžytynių sistemoje siūlyti kainą už varžytynėse parduodamą skolininko turtą, tačiau antstolis nuo FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje aptarto momento negali atlikti jokių priverstinio vykdymo veiksmų, o privalo iš karto kreiptis į teismą dėl leidimo užbaigti vykdymo veiksmus FABĮ 20 straipsnio nustatyta tvarka.
44. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tam, kad teismas pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalį antstolio prašymu leistų baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant bankrutuojančio fizinio asmens skolas, reikia nustatyti: 1) ar pradėti vykdymo veiksmai; 2) ar varžytynių dalyvio mokestis sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo diskrecijai priskirta teisė leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras arba tokio leidimo neduoti. FABĮ nenurodyti kriterijai, kurie yra reikšmingi ir nustatytini sprendžiant dėl antstolio pareikšto prašymo, tačiau teismas privalo išklausyti kreditorių ir fizinio asmens nuomones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-684/2016, 20 punktas).
45. Nors, sprendžiant dėl leidimo antstoliui užbaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, tokio leidimo išdavimo kriterijai FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyti, kasacinis teismas pradedamoje šiuo klausimu formuoti praktikoje yra pasisakęs, jog teismas turi spręsti dėl leidimo baigti varžytynes, atsižvelgdamas į FABĮ tikslą, nurodytą FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje, t. y. įvertinti, kuris sprendimas: užbaigti pradėtą turto realizavimą ar nutraukti pradėtas vykdymo procedūras ir turtą realizuoti bankroto įstatyme nustatyta tvarka, labiau atitinka tiek skolininko, tiek kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-469/2016, 14 punktas).
46. Teisėjų kolegija, pritardama ir plėtodama šią praktiką, pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti individualiai vertinama, ar yra pagrindas leisti užbaigti antstoliui pradėtus vykdymo veiksmus. Sprendžiant, kuris turto realizavimo būdas labiau atitinka tiek skolininko, tiek kreditorių interesus, turi būti vertinama nustatyta varžytynėse parduodamo turto pradinė pardavimo kaina, ar ji atitinka rinkos kainą, ar yra tikimybė jį parduoti brangiau bankroto procese nei antstolio vykdomose varžytynėse, ar turto pardavimas bankroto procese neužvilkins jo pardavimo, ar nebuvo padaryti esminiai vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų bei imperatyvių FABĮ normų pažeidimai, turintys įtakos prašomų leisti užbaigti pradėtų vykdymo veiksmų teisėtumui bei skolininko ir kreditorių interesams.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, lemiantį kasacine tvarka apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimą, netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 6 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies normas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
48. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 2,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
49. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė