Civilinė byla Nr. e2-285-1068/2022

Proceso Nr. 2-25-3-01115-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;     (S)

       2.6.10.1; 2.6.16; 3.2.6.1.

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2022 m. birželio 16 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,

sekretoriaujant Danutei Šolinskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pagal mus“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Grudikiui (nuotoliniu būdu)

 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pagal mus“ patikslintą ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Pagal mus“ teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. R. 342,86 Eur nuomos mokesčio, 31,10 Eur įsiskolinimą už komunalines paslaugas, 90,00 Eur patirtų tiesioginių nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu 2020 m. sausio 6 d. buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas – mokėti nuomos mokestį, lygų 40,00 Eur per savaitę, komunalines išlaidas bei visus kitus mokesčius ir rinkliavas, susijusias su patalpų išlaikymu ir priežiūra (Sutarties 1.1., 1.2., 1.4. punktai). Atsakovas taip pat įsipareigojo sumokėti ieškovei 240,00 Eur dydžio užstatą (Sutarties 1.3. punktas), o sudarydamas Sutartį, atsakovas papildomai sumokėjo 150 Eur tarpininkavimo mokestį nekilnojamojo turto brokeriui. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė ieškovei pranešimą apie vienašalį Sutarties nutraukimą, nurodydamas, jog patalpas atlaisvins nuo 2020 m. spalio 1 d. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 30 d. atliko mokėjimą 164,35 Eur sumai bei nedelsiant buvo informuotas apie likusią 31,10 Eur įsiskolinimo sumą už komunalines paslaugas. Atsakovas išsikraustymo dokumentų nepasirašė, išnuomotų patalpų raktų negrąžino, todėl ieškovė laikė, kad Sutartis nėra atsakovo vienašališkai nutraukta. Kadangi atsakovas nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nesumokėjo įsiskolinimo už komunalines paslaugas, ieškovė pagal Sutarties 5.7 punktą laikė Sutartį automatiškai nutraukta dėl nuomininko kaltės. Tokiu atveju, visas užstatas negrąžinamas, o nuomos mokestis bei patalpų išlaikymo kaštai skaičiuojami 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų, bet ne ilgiau negu iki dienos, kai patalpos išnuomojamos kitam nuomininkui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nebevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė laiko, jog Sutartis automatiškai nutrūko dėl atsakovo kaltės 2020 m. rugsėjo 30 d. pagal Sutarties 5.7. punktą. Remiantis minėta Sutarties nuostata, atsakovui ir toliau laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 29 d. buvo skaičiuojamas nuomos mokestis, neviršijant maksimalaus numatyto 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų termino. Atsakovui priskaičiuota 342,86 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 29 d., kuris priteistinas iš atsakovo. Atsakovas vis dar nėra padengęs 31,10 Eur įsiskolinimo už komunalines paslaugas pagal 2020 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VAG Nr. 781, todėl iš atsakovo priteistinas 31,10 Eur įsiskolinimas už komunalines paslaugas. Vadovaujantis Sutarties 4.5. punktu atsakovas įsipareigojo Sutarčiai pasibaigus arba ją nutraukus anksčiau termino, ne vėliau kaip paskutinę Sutarties galiojimo dieną išsikelti ir perduoti ieškovei patalpas kartu su inventoriumi, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimo laipsnį. Vadovaujantis Sutarties 5.6. punktu, Sutarčiai nutrūkus dėl nuomininko kaltės, nuomotojas turi teisę be nuomininko sutikimo įeiti į patalpas, pakeisti durų spynas ir atlaisvinti patalpas nuo nuomininko asmeninių daiktų. Atsakovui 2020 m. rugsėjo 30 d. informavus ieškovę apie ketinimus išsikraustyti iš patalpų ir nutraukti Sutartį, ieškovė pateikė atsakovui nekilnojamojo turto brokerio kontaktus, su kuriuo atsakovas turėtų susisiekti dėl išsikraustymo. Tačiau Atsakovas nei su nekilnojamojo turto brokeriu, nei su ieškove nesusisiekė, patalpų raktų negrąžino ir su ieškove nebendravo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik įeiti į patalpas priverstinai, bei, siekiant paruošti patalpas nuomai kitam asmeniui, pakeisti patalpų spynas. Kadangi patalpų raktus vis dar turėjo atsakovas, todėl ieškovė saugumo sumetimais negalėjo palikti galimybės įeiti į patalpas atsakovui. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, ieškovė, siekdama patekti į patalpas, turėjo pasitelkti trečiąjį asmenį (duomenys neskelbtini) ir dėl to patyrė 90,00 Eur papildomų išlaidų už avarinį spynos atidarymą, apatinės spynos keitimą ir viršutinės spynos širdelės keitimą, kurias turi atlyginti atsakovas.

Atsakovas A. R. atsiliepdamas į patikslintą ieškinį, nurodė, kad patikslintas ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas bei prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas A. R. nutraukė nuomos sutartį ir atlaisvino patalpas, apie ką tinkamai informavo ieškovą, prieš tai, kai nuomos sutartį bandė nutraukti ieškovė. Ieškovės delsimas du mėnesius nuo buto atlaisvinimo dienos į jį neužeiti ir jo neišnuomoti kitiems asmenims yra sąlygotas paties ieškovės neapdairumu bei nerūpestingumu. Ieškovė visada turėjo atsarginius buto raktus ir visada laisvai patekdavo į butą, dar galiojant nuomos sutarčiai, todėl joks avarinis buto atrakinimas nebuvo reikalingas, o ieškovė niekada nereiškė pretenzijų dėl buto rakto, kuris liko pas atsakovą, niekada nereiškė reikalavimo atvykti ir perduoti buto atsakovo pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą bei aiškią atlaisvinimo datą, todėl ieškovės reikalaujama 90 Eur dydžio išlaidų suma dėl buto avarinio buto atrakinimo negali būti priteista. Po buto atlaisvinimo pas ieškovę likęs 390 Eur dydžio užstatas turėjo daugiau nei su kaupu padengti bet kokius galimus ieškovės reikalavimus atsakovui, kai ši suma jokia dalimi neatsispindi ieškovės pateiktame paskaičiavime prie patikslinto ieškinio. Užstatas sudaro būtent 390 Eur, o ne 240 Eur, kaip klaidingai nurodo ieškovė, nes 150 Eur suma, sumokėta už buto rezervavimą prieš fiziškai atvykstant apžiūrėti buto ir prieš sutarties sudarymą yra ne kas kitą, kaip avansas / rankpinigiai, o ne joks tarpininkavimo mokestis, todėl bendra pas ieškovę likusi atsakovo piniginių lėšų suma sudaro 390 Eur, kurie privalėjo būti ieškovo įskaityti / panaudoti galutiniam atsakovo atsiskaitymui su ieškove.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. sausio 6 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo ir perdavė atsakovui patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį 40 Eur per savaitę, taip pat išlaidas už komunalines paslaugas, visus kitus mokesčius ir rinkliavas, susijusias su patalpų išlaikymu ir priežiūra, kurie gali būti įvesti Lietuvos Respublikoje sutarties galiojimo laikotarpiu pagal aptarnaujančių tarnybų pateiktas sąskaitas ir skaitiklių parodymus. Atsakovui už suteiktas nuomos paslaugas buvo išrašomos PVM sąskaitos – faktūros, kurios nuomos sutarties galiojimo metu buvo apmokamos. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 30 d. elektroniniu paštu pranešė ieškovei apie vienašalį sutarties nutraukimą, nurodydamas, kad patalpas atlaisvins nuo 2020 m. spalio 1 d. Pagal ieškovės paskaičiuotą atliktų mokėjimų detalizaciją už suteiktas paslaugas, atsakovas liko skolingas už komunalinius mokesčius laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d. 31,10 Eur, apie ką atsakovas buvo informuotas elektroniniu paštu iš karto po to, kai pranešė, jog atliko mokėjimą 164,35 Eur sumai 2020 m. rugsėjo 30 d.

Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių sudarytos Sutarties pagrindu susiklostė teisiniai nuomos santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota (CK 6.479 straipsnio 2 dalis).

Šalys Sutartyje susitarė, kad Sutartis galioja iki viena iš šalių nepareiškia noro Sutarties nutraukti (Sutarties 2 punktas), t.y. šalių sudaryta sutartis neterminuota. Kad sutartis yra neterminuota, tiesiogiai įvardinta ir Sutarties 4.6 punkte. Jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį, įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, – prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Nuomos sutartyje gali būti nurodyti ir ilgesni įspėjimo terminai (CK 6.480 straipsnis).

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose.

Sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad nuomininkas gali nutraukti nuomos sutartį apie tai raštu įspėjęs nuomotoją prieš 60 kalendorinių dienų. Apie planuojamą sutarties nutraukimą galima pranešti el. paštu. Nuomininkas turi teisę išsikelti ir grąžinti patalpas nuomotojui anksčiau nei sueis šiame punkte nurodytas terminas. Tokiu atveju nuomininkas moka patalpų nuomos mokestį ir kitus sutartyje numatytus su patalpų naudojimu susijusius mokesčius iki paskutinės sutarties dienos imtinai, bet ne ilgiau negu iki dienos, kai patalpos išnuomojamos naujam nuomininkui (kas yra laikoma šios sutarties pasibaigimu).

Atsakovas 2020 m. rugsėjo 30 d. pranešė ieškovei elektroniniu paštu apie Sutarties nutraukimą ir nurodė, kad išsikelia iš patalpų nuo 2020 m. spalio 1 d. Taip pat pranešė, kad išsikraustymo laiką atskirai suderins su ieškovės nurodytu brokeriu.

Taigi, pagal šalių sudarytą Sutartį, atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir tai padarė, pažeisdamas Sutarties 5.3. punkte numatytą įspėjimo terminą. Sutarties pažeidimas sukelia neigiamas pasekmes ją pažeidusiai šaliai, bet neatima teisės, kurią garantuoja ir CK 6.480 straipsnis.

Teismas pripažįsta, kad atsakovo pareiškimas apie Sutarties nutraukimą buvo tinkamos formos ir tinkamu būdu pareikštas, kaip buvo šalių sutarta, todėl atsakovui pasinaudojus jam suteikta teise ir aiškiai išreiškus valią dėl Sutarties nutraukimo, Sutartis laikoma nutraukta atsakovo iniciatyva 2020 m. rugsėjo 30 d.

Atsakovas, nutraukęs Sutartį, ne vėliau kaip paskutinę Sutarties galiojimo dieną privalo išsikelti ir perduoti ieškovei patalpas kartu su inventoriumi, atsižvelgiant į nusidėvėjimo laipsnį (Sutarties 4.5 punktas). Atsakovas turėjo teisę išsikelti ir grąžinti patalpas ieškovei anksčiau, nei sueis šalių sutartas įspėjimo terminas (Sutarties 5.3 punktas). Taigi, nutraukęs Sutartį, atsakovas turėjo pareigą grąžinti ieškovei patalpas, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, nors ir elektroniniame laiške apie Sutarties nutraukimą buvo įsipareigojęs susisiekti su ieškovės nurodytu brokeriu ir suderinti išsikraustymo laiką, tačiau to nepadarė. Atsakovui neperdavus ieškovei patalpų ir raktų, ieškovė laikė, kad Sutartis nėra atsakovo vienašališkai nutraukta, bet automatiškai nutrūko dėl nuomoninko kaltės, nuomininkui nevykdant nors vieno Sutarties punkto ilgiau nei 14 kalendorinių dienų Sutarties 5.7 punkto pagrindu. Toks ieškovės Sutarties aiškinimas, teismo nuomone, yra neteisingas ir neatitinka šalių sudarytos Sutarties sąlygų. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas turėjo teisę nutraukti Sutartį, ką ir padarė, o patalpos negrąžinimas yra tik Sutarties sąlygos pažeidimas, kuris negali eliminuoti Sutarties nutraukimo fakto. 

Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). 

Duomenų, kad atsakovas grąžino patalpas ieškovei, byloje nėra. Iš (duomenys neskelbtini) ieškovei pateiktos sąskaitos – faktūros Nr. ORT0071 matyti, kad dėl atsakovui išnuomotų patalpų avarinio atidarymo ir spynos keitimo, 2020 m. lapkričio 17 d. buvo išrašyta sąskaita. Iš to teismas daro išvadą, kad ieškovė į atsakovui išnuomotas patalpas pateko 2020 m. lapkričio 17 d., t.y. ieškovė tokiu būdu susigrąžino atsakovo negrąžintas patalpas. Pagal Sutarties sąlygas ieškovė turėjo teisę be nuomininko sutikimo įeiti į patalpas, pakeisti durų spynas ir atlaisvinti patalpas nuo nuomininko asmeninių daiktų, jei Sutartis nutrūksta dėl nuomininko kaltės (Sutarties 5.6 punktas). Aiškinant tokią šalių Sutarties sąlygą, nuomininkui realizavus teisę vienašališkai nutraukti sutartį savo iniciatyva (nesant jo kaltės) ir negrąžinus patalpų, ieškovė neturėtų teisės be atsakovo sutikimo į jas patekti, bet toks ieškovės teisių suvaržymas neapibrėžtą laiką, būtų nepateisinamas ir neteisingas, kai nors ir nutraukęs sutartį, atsakovas pažeidžia ir neįvykdo jam Sutartimi numatytų pareigų. Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad ieškovė turėjo teisę patekti į jos atsakovui išnuomotas patalpas, jei po Sutarties nutraukimo, atsakovas jų gera valia negrąžino per pakankamą tam laiką.

Atsakovo teiginiai, kad ieškovės delsimas du mėnesius neužeiti į atlaisvintą butą ir jo neišnuomoti kitiems asmenims, sąlygotas ieškovės neapdairumu ir nerūpestingumu, yra deklaratyvūs ir nepaneigia jo kaip Sutarties šalies pareigos, nutraukus Sutartį, grąžinti patalpas. Ieškovės pareiga per tam tikrą laiką įeiti į patalpas, atsakovui nutraukus Sutartį ir jų negražinus, šalių nebuvo aptarta, tik nurodyta teisė Sutarties 5.6 punkte.

Ieškovei susigrąžinus patalpas 2020 m. lapkričio 17 d., atsakovas privalo sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. (už 49 kalendorines dienas), kas sudaro 280 Eur (CK 6.499 straipsnio 2 dalimi). 

Šalių sudarytoje Sutartyje numatytas Sutarties nutraukimo įspėjimo terminas (Sutarties 5.2, 5.3, 5.7 punktai) turėjo garantuoti ieškovei 60 kalendorinių dienų laiką, per kurį ji galės ieškoti kito nuomininko, o esamasis visą tą laiką mokės nuomos mokestį ir taip ieškovė nepatirs nuostolių. Atsakovui nutraukus Sutartį ne šalių sutartomis sąlygomis (be įspėjimo), ieškovė prašo priteisti nuomos mokestį už 60 kalendorinių dienų. Kaip žinia, nuomos mokestis mokamas už išnuomoto daikto laikiną valdymą ir naudojimąsi juo. Nutraukus Sutartį, nuomos santykiai nutrūksta, o tuo pačiu ir prievolė mokėti nuomos mokestį, išskyrus aukščiau aprašytu daikto pavėluoto grąžinimo (susigrąžinimo) atveju. Ieškovei susigrąžinus išnuomotą daiktą, priteisti nuomos mokestį nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju turėtų būti sprendžiama tik dėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo, jei tokių būta. 

Atsakovui sudarius Sutartį, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovui nusprendus nutraukti Sutartį, ji 60 kalendorinių dienų nepatirs nuostolių, nes atsakovas visą šį laikotarpį turės mokėti nuomos mokestį, nebent atsirastų naujas nuomininkas, kas panaikintų atsakovo prievolę. Atsakovui pasielgus ne pagal šalių susitarimą, ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro 60 kalendorinių dienų nuomos mokesčio suma. Pastarasis už 49 kalendorines dienas aptartas aukščiau, už likusias nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 29 d. (11 kalendorinių dienų) 62,86 Eur (342,86 – 280), pripažintinas ieškovo negauta nauda, kurią jis pagrįstai tikėjosi gauti, sudarant Sutartį, jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs Sutarties sąlygas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Šiuo atveju ieškovės reikalavimų teisinis įvertinimas ir kvalifikavimas, jų dydžio nekeičia.

Iš byloje esamų įrodymų teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas pažeidė šalių sudarytos Sutarties sąlygas, neįvykęs pareigos grąžinti patalpas, Sutartį nutraukus, dėl ko privalo sumokėti ieškovei nuomos mokestį bei atlyginti kitus ieškovės patirtus nuostolius(CK 6.499 straipsnio 2 dalimi).

Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo skolą už komunalines paslaugas. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo mokėti išlaidas už komunalines paslaugas, visus kitus mokesčius ir rinkliavas, susijusias su patalpų išlaikymu ir priežiūra, kurie gali būti įvesti Lietuvos Respublikoje sutarties galiojimo laikotarpiu, pagal aptarnaujančių tarnybų pateiktas sąskaitas ir skaitiklių parodymus (Sutarties 1.4 punktas).

Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus (mokesčių priskaičiavimo ir jų sumokėjimo lentelę), po Sutarties nutraukimo, atsakovui liko įsiskolinimas už komunalines paslaugas, pagal sąskaitą Nr. 781 už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d., apie ką atsakovas buvo informuotas papildomai elektroniniu laišku, kai atliko paskutinį 164,35 Eur mokėjimą pagal Sutartį, pranešdamas apie jos nutraukimą. Atsakovas įrodymų, kad būtų padengęs šį įsiskolinimą, nepateikė.

CK 6.59 straipsnyje nurodyta, jog vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas draudžiama, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovui neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 31,10 Eur skolą už komunalines paslaugas laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.38 straipsnis, 6.256 straipsnis).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju atsakovas įsipareigojo sutarčiai pasibaigus arba ją nutraukus anksčiau termino, ne vėliau kaip paskutinę Sutarties galiojimo dieną išsikelti ir perduoti ieškovei patalpas kartu su inventoriumi atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimo laipsnį. Nuomininkas buvo informuotas ir sutiko, kad jei ši sutartis nutrūksta dėl nuomininko kaltės, nuomotojas turi teisę be nuomininko sutikimo įeiti į patalpas, pakeisti durų spynas ir atlaisvinti patalpas nuo nuomininko asmeninių daiktų. Sutarčiai nutrūkus ir atsakovui neperdavus patalpų ir jos raktų, ieškovei dėl šio pažeidimo buvo padaryta žala, jai teko daryti naujus buto durų raktus. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 90 Eur nuostolių, kuriuos sudaro avarinis spynos atidarymas, apatinės spynos keitimas ir viršutinės spynos širdelės keitimas. Kaip įrodymą ieškovė pateikė trečiojo asmens (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė pasitelkė minėtiems darbams atlikti, 2020 m. lapkričio 17 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ORT0071. Šią sąskaitą ieškovė apmokėjo 2020 m. gruodžio 11 d.

Teismas pripažįsta, kad šis ieškovės reikalavimas yra iš dalies pagrįstas, nes kaip teigia atsakovas ir tai įrodo byloje esantis ieškovės susirašinėjimas su juo dar 2020 m. liepos 21 d. dėl meistrų patekimo į butą, ieškovė disponavo buto atsarginiais raktais, todėl nebuvo jokio reikalo vykdyti avarinį spynos atidarymą. Teismas sutinka, kad atsakovui negrąžinus raktų, saugumo sumetimais ieškovė pagrįstai keitė patekimo į patalpas spynas. Kadangi PVM sąskaitoje – faktūroje Nr.ORT0071 nurodytos trys paslaugos: avarinis spynos atidarymas, apatinės spynos keitimas, viršutinįs spynos širdelės keitimas, kurių bendra suma 60,00 Eur su PVM, pastaroji, atmetus avarinio spynos atidarymo paslaugą, mažintina trečdaliu ir bendrai iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 70 Eur nuostolių atlyginimo už spynų pakeitimą (CK 6.245 straipsnis). Bendai iš atsakovo ieškovei priteistina 132,86 Eur (70+62,86) nuostolių.

Atsakovo teiginiai, kad ieškovei turėjo pakakti jo įsipareigojimų padengimui iš bendrai sumokėto ir pas ieškovę likusio jo sumokėti užstato - 390 Eur, rodo, kad atsakovas iš esmės neneigia, jog liko  skolingas ieškovei. Iš šalių sudarytos Sutarties matyti, kad atsakovas sumokėjo 240 Eur dydžio užstatą (Suraties 1.3 punktas). Atsakovo sumokėti 150 Eur, kaip jis teigia buto apžiūros mokestis, kuris turi būti laikomas užstatu, nepagrįstas, nes iš pateikto buto nuomos skelbimo matyti, kad buvo numatytas vienkartinis tarpininkavimo mokestis, kurio dydis nenurodytas ir kuris mokamas, jei patalpos tiks. Kadangi patalpos atsakovui tiko ir jis jas išsinuomojo, vadinasi turėjo sumokėti minėtą tarpininkavimo mokestį. Apie šį mokestį, šalių sudarytoje Sutartyje jokių susitarimų nėra, todėl nėra pagrindo jį laikyti užstatu.

Piniginis užstatas, kaip išankstinis mokėjimas už nuomojamą turtą  atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal Sutartį kitai šaliai sumokama suma, kuri garantuoja neabejotiną tam tikros sumos pagal Sutartį apmokėjimą. Šalys buvo sutarusios, kad grąžinamo užstato dydis gali būti keičiamas atitinkamai pagal nuomininko turimą įsiskolinimą ar permoką, apskaičiuotą sutarties pasibaigimo dienai (Sutarties 1.3 punktas). Šiuo atveju Sutartis tarp šalių pasibaigė, ją nutraukus atsakovui. Tuo metu atsakovo likęs įsiskolinimas ieškovei buvo 31,10 Eur skola už komunalines paslaugas. Atsakovui negrąžinus patalpų, teismas nustatė, kad atsakovas liko skolingas ieškovei 280 Eur nuomos mokesčio. Iš atsakovo procesinės pozicijos matyti, kad jis sutinka, jog jo įsiskolinimas būtų užskaitytas ieškovei sumokėtu užstatu. Įskaičius atsakovo sumokėtą užstatą, esantį pas ieškovę, į jo įsiskolinimą ieškovei už komunalines paslauga ir likusią sumą į nuomos mokestį, iš atsakovo priteistino nuomos mokesčio suma mažinama iki 71,10 Eur. 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys yra patenkinamas iš dalies, ieškovė įgijo teisę į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad už ieškiniu reiškiamus reikalavimus ieškovė sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį (2021-11-22 mokėjimo nurodymas Nr. 138). Patikslinus ir sumažinus ieškinį, byloje mokėtinas 18 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovei grąžintina permokėta dalis žyminio mokesčio (4 Eur). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis). 

Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie patirtas 429,55 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovė šioje byloje patyrė 447,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą neteikė.

Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, ieškovės atstovų teiktus procesinius dokumentus, atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, bylos baigtį, teismas pripažįsta, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistinas proporcingas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71,10 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 10 ct) nuomos mokesčio, 132,86 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 86 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą (203,96 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 224,00 Eur (du šimtai dvidešimt keturi eurai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pagal mus“, juridinio asmens kodas 304310362, naudai.

Grąžinti uždarosios akcinės bendrovės „Pagal mus“, juridinio asmens kodas 304310362, dalį 4,00 Eur (keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 138 AB Swedbanke, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja                       Jurgita Ališauskaitė