Civilinė byla Nr. 2A-2278-854/2023

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35308-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10.; 3.1.10.4.; 3.2.8.1.; 3.3.1.18.5.; 3.3.1.20.

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinius atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Geri kaimynai“ dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.        Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas A. S. 2020 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 5 d. leidimą Nr. LSNS-01-200205-00140, kuris buvo išduotas statytojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Geri kaimynai“ ir pripažinti atsakovės UAB „Geri kaimynai“ žemės sklype (duomenys neskelbtini), vykdomą statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą neteisėta; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Geri kaimynai“ savo lėšomis per 3 mėnesių terminą pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliktos statybos padarinius – pašalinti statomo statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurios yra arčiau nei 3 metrų atstumu iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir pašalinti pastatytą atraminę sienelę, kuri nėra nurodyta statinio projekte, tačiau užfiksuota UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertų prof. dr. S. M. ir dr. A. P. 2020 m. rugpjūčio 14 d. ekspertinio turimo akte Nr. 20-35.

2.       Ieškovas patikslintą ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.                      Ieškovas su šeima įsigijo būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ir gyvena. 2020 metais atsakovė UAB „Geri kaimynai“ greta esančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbus. Ieškovas sužinojo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui UAB „Geri kaimynai“ 2020 m. vasario 5 d. išdavė leidimą daugiabučio gyvenamojo namo statybai, statinio kategorija – ypatingas statinys.

2.2.                      Atsakovei pradėjus vykdyti statybos darbus, kasdien nuo sunkios statybinės technikos sukeliamos žemės sklypo grunto vibracijos ar kitų statybinių darbų pradėjo trūkinėti šalia esančio gyvenamojo namo fasado elementai, todėl ieškovas pradėjo domėtis atsakovei išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumu.

2.3.                      Ieškovas savo lėšomis atliko ekspertinį tyrimą, kurio metu nustatyti atitinkamų teisės aktų pažeidimai išduodant statybą leidžiantį dokumentą statytojui UAB „Geri kaimynai“. Ekspertai pateikė ekspertinio tyrimo aktą, kuriame konstatavo, kad atsakovės statomo daugiabučio gyvenamojo namo požeminių patalpų dalis yra pastatyta arčiau nei 3 metrai iki greta esančio žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), ribos, o taip pat atraminė sienelė, kuri atsakovės jau yra pastatyta, nebuvo nurodyta daugiabučio gyvenamojo namo projektiniuose sprendiniuose.

2.4.                      Atsakovė nesikreipė į ieškovą dėl sutikimo statyti arčiau kaip 3 metrai iki greta esančio žemės sklypo ribos, todėl statybą leidžiantis dokumentas atsakovei buvo išduotas pažeidžiant kito asmens teisėtus interesus. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą statinys gali būti statomas arčiau nei 3 metrai atstumu iki greta esančio žemės sklypo ribos tik gavus greta esančio nekilnojamojo daikto sutikimą. Atsakovės statinys yra statomas pernelyg arti ieškovo gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovo butas, todėl dėl sukeltos žemės sklype grunto vibracijos yra atitinkamai pažeidžiamos daugiabučio gyvenamojo namo fasado apdailos konstrukcijos.

2.5.                      Ieškovas apie pažeidimus sužinojo 2020 m. rugpjūčio 14 d., t. y. tą dieną, kai gavo ekspertų ekspertinio tyrimo aktą.

2.6.                      Kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei, todėl vykdomų statybos darbų žemės sklype teisėtumo yra atsakinga atsakovė UAB „Geri kaimynai“.

2.7.                      Už statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą yra atsakinga atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas, Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimas“ priede Nr. 7 reglamentuoti atvejai, kada yra privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Priedo 4 punkte nustatyta, kad tokie rašytiniai sutikimai yra privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinierinius statinius arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 metro (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinierinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinierinius statinius arčiau kaip 1 metro nuo sklypo ribos.

2.8.                      Atsakovė UAB „Geri kaimynai“ nesikreipė į ieškovą dėl tokio sutikimo, ekspertai konstatavo, jog atsakovės statomo daugiabučio gyvenamojo namo požeminių patalpų dalis yra pastatyta arčiau nei 3 metrai iki greta esančio žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), ribos, taip pat atraminė sienelė, kuri atsakovės jau yra pastatyta, nebuvo apskritai nurodyta daugiabučio gyvenamojo namo projektiniuose sprendiniuose. Nesant ieškovo sutikimo atsakovės statinio statybai arčiau nei 3 metrų atstumu iki ieškovo žemės sklypo ribos, statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai, o vykdomos / įvykdytos statybos padariniai turi būti pašalinti.

3.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nesutikimą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1.                      Atsakovė statytojui UAB „Geri kaimynai“ 2020 m. vasario 5 d. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) (duomenys neskelbtini). Ieškovui apie statybą leidžiantį dokumentą buvo žinoma jau 2020 m. rugpjūčio 14 d., tačiau į teismą su pirminiu ieškiniu ieškovas kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 10 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą administracinio akto apskundimui. Ieškovas nenurodo objektyvių termino praleidimo priežasčių ir neprašo jo atnaujinti.

3.2.                      Atsakovė išdavė statytojui leidimą statyti naują daugiabutį gyvenamąjį namą, kartu su kitais inžinieriniais statiniais ir tinklais remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (toliau – SĮ) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais statybą leidžiančių dokumentų išdavimą. Nagrinėjamu atveju visi reikalingi dokumentai buvo pateikti ir gauti kompetentingų institucijų (Kultūros paveldo departamento, Nacionalinės visuomenės sveikatos centro) pritarimai, todėl atsakovė įvertinusi pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą išduoti ginčijamą leidimą.

3.3.                      Reglamente yra nurodytos atsakovės pagal kompetenciją tikrinamos sritys, t. y. tikrinami tik esminiai duomenys, tuo tarpu už projekto sudėtį atsako ne statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, o projektuotojas, parengęs projektą. Tiek statytojas (užsakovas), teikiantis dokumentus statinio projektuotojui, organizuojantis tyrimus bei turintis kitas pareigas, tiek pats statinio projektuotojas, turintis pareigą parengti tokį statinio projektą, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus bei kitas pareigas, abu yra atsakingi už galutinio statinio projekto teisėtumą ir teisingumą. Aptariamo pastato projektas buvo pasirašytas tiek projektuotojo, tiek paties statytojo, pritarusio ir patvirtinusio projekto sprendinius. Tokiu būdu šie subjektai prisiėmė atsakomybę už projekte pateikiamų dokumentų teisingumą ir teisėtumą.

3.4.                      Ieškovo nurodytos nuostatos taikytinos tik virš žemės esantiems statiniams, jų išdėstymui sklype, o ne po sklypu, nes pagal nurodomą teisinį reguliavimą atstumai tarp statinių turi būti didinami tik didinat statinių aukštį, o ne gylį po žeme – požeminių statinių statybos santykiai minėtomis nuostatomis nereguliuojami. Suprojektuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė yra ginčo statinio dalis (leidime ši aikštelė nėra išskirta į atskirą statinį), t. y. uždaro tipo ir įrengiama po pačiu ginčo daugiabučiu. Atstumai iki gretimo sklypo ribos skaičiuotini tik antžeminei pastato daliai, o ne požeminei automobilių stovėjimo aikštelei. Tokią poziciją pagrindžia ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, kad atstumai iki gretimo sklypo ribos skaičiuotini tik antžeminei pastato daliai, o ne požeminei automobilių stovėjimo aikštelei, todėl leidimas neprieštarauja STR nuostatoms, dėl ko nėra pagrindo jo naikinti.

4.       Atsakovė UAB „Geri kaimynai“ atsiliepime į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

4.1.                      Atsakovė 2017 m. sausio 23 d. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio mėn. projektuotojas UAB „Eventus Pro“ parengė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinius pasiūlymus, kurie įstatymu nustatyta tvarka buvo išviešinti 2019 m. sausio mėn. ir jiems pritarta 2019 m. birželio 20 d. Atsakovė, gavusi visuomenės ir valstybinių institucijų pastabas, atsižvelgusi į jas, padariusi atitinkamus pakeitimus bei gavusi reikiamus suderinimus 2019 m. rugsėjo mėn. parengė galutinį daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą. 2020 m. vasario 5 d. statybos projekto pagrindu buvo gautas statybos leidimas. Statybos leidimo pagrindu atsakovė pradėjo statybos darbus žemės sklype.

4.2.                      2020 m. kovo 6 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, kurios nariu yra ir ieškovas, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl statybą leidžiančio dokumento ginčijimo. 2020 m. spalio 23 d. civilinė byla nutraukta, patvirtinus taikos sutartį.

4.3.                      2020 m. spalio 23 d. atsakovės iniciatyva buvo parengtas atraminės sienelės su tvora, kitos paskirties inžinierinio tinklo (kolektoriaus), atraminės sienelės (duomenys neskelbtini), statybos projektas bei išleista Techninio projekto A laida, kurioje kolektoriaus užimamu plotu buvo sumažinta pastato požeminė dalis, taip pat įtraukta atraminė sienutė. 2021 m. vasario 8 d. savivaldybė atraminei sienelei su tvora ir kitos paskirties inžinieriniams tinklams (kolektoriui) išdavė statybą leidžiantį dokumentą.

4.4.                      Ieškovui apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą turėjo būti žinoma nuo jo išdavimo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 5 d. Namo, kuriame gyvena ieškovas, bendrija 2020 m. kovo 6 d. kreipėsi į teismą dėl leidimo panaikinimo, todėl ieškovui neabejotinai žinoma apie leidimo išdavimą ir vyksiantį ginčą dėl jo. Specialistas V. M. teikė išvadas civilinėje byloje dėl leidimo teisėtumo, todėl akivaizdu, jog ieškovui buvo žinoma apie leidimą. Atsakovė pagal ginčijamą leidimą statybos darbus pradėjo dar 2020 m. kovo 5 d., todėl ieškovas gyvendamas gretinamame name, per metus laiko negalėjo nepastebėti statybos darbų ir turėjo galimybes kelti klausimą dėl leidimo teisėtumo įstatymo nustatytais terminais. Net ir nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d., kai ieškovas nurodo sužinojo apie savo teisių pažeidimą, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovas kreipėsi į teismą praėjus 10 mėnesių nuo leidimo išdavimo, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą, kurio neprašo atnaujinti.

4.5.                      2020 m. gruodžio 20 d. atsakovė parengė atraminės sienelės su tvora, kitos paskirties inžinierinio tinklo (kolektoriaus), atraminės sienelės (duomenys neskelbtini), statybos projektą ir išleido Techninio projekto A laidą, kurios pagrindu išduotas leidimas atraminės sienelės su tvora statybai.

4.6.                      Ieškovas STR 1.05.01:2017 7 priedo nuostatas interpretuoja tokiu būdu, jog yra įsitikinęs, kad atsakovė, statydama visas konstrukcijas, tiek esančias po žeme, tiek esančias virš žemės paviršiaus, kurios yra arčiau kaip 3 m nuo gretimų žemės sklypų ribos, turi pareigą, iš pradžių gauti gretimų žemės sklypų savininkų ir / ar naudotojų sutikimus. Tačiau lingvistinis STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto aiškinimas aiškiai suponuoja, kad gretimų žemės sklypų savininkų sutikimas yra reikalingas tik tuo atveju, jeigu statomi statiniai yra arčiau nei 1 m nuo gretimo žemės sklypo ribos arba kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), yra mažesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Atsakovė nestato jokių statinių ar konstrukcijų arčiau nei 1 m nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Visos atsakovės statomos konstrukcijos yra nutolusios nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos daugiau kaip 1 m atstumu, o virš žemės paviršiaus esančios konstrukcijos yra nutolusios nuo gretimo sklypo daugiau kaip 5 m atstumu, todėl teisės aktų reikalavimai yra nepažeisti.

4.7.                      Ginčo situacijoje STR 1.05.01:2017 neturėtų būti taikomas, kadangi STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.01:2004) numato išimtį dėl atstumų laikymosi ir gretimo sklypo savininko sutikimų gavimo tuo atveju, jeigu teritorijoje, kurioje statomas statinys, yra numatytas perimetrinis užstatymas. Nagrinėjamu atveju visa (duomenys neskelbtini) gatvė patenka į perimetrinio užstatymo zoną, todėl šiuo atveju STR 1.05.01:2017 numatyti atstumai neturėtų būti taikomi, nors atsakovė įgyvendino visus STR 1.05.01:2017 įtvirtintus reikalavimus. Taigi ieškovas plečiamai aiškina STR 1.05.01:2017 nuostatas neatsižvelgdamas į šiame reglamente įtvirtintą reguliavimą bei nevertindamas praktinio šio reglamento taikymo.

5.       Ieškovas A. S. 2021 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 8 d. leidimą Nr. LSNS-01-210208-00228, kuris buvo išduotas statytojui UAB „Geri kaimynai“, ir pripažinti atsakovės UAB „Geri kaimynai“ žemės sklype (duomenys neskelbtini), vykdomą statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą neteisėta; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Geri kaimynai“ savo lėšomis per 3 mėnesių terminą pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliktos statybos padarinius. 

6.       Ieškovas ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

6.1.                      Ieškovas gyvena daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė greta esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pradėjo vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbus. Ieškovas sužinojo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui UAB „Geri kaimynai“ 2020 m. vasario 5 d. išdavė leidimą daugiabučio gyvenamojo namo statybai.

6.2.                      Atsakovei pradėjus vykdyti statybos darbus kasdien nuo sunkios statybinės technikos sukeliamo žemės sklypo grunto vibracijos pradėjo trūkinėti daugiabučio namo, kuriame yra ieškovo butas, fasado apdailos elementai. Ieškovas savo lėšomis atliko ekspertinį tyrimą, kurio metu buvo nustatyti atitinkami teisės aktų pažeidimai išduodant statybą leidžiantį dokumentai statytojui UAB „Geri kaimynai“. Ekspertai pateikė ekspertinio tyrimo aktą, kuriame konstatavo, kad atsakovės statomo daugiabučio gyvenamojo namo požeminių patalpų dalis yra pastatyta arčiau nei 3 m iki greta esančio žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), ribos, o taip pat atraminė sienelė, kuri atsakovės jau yra pastatyta nebuvo nurodyta daugiabučio gyvenamojo namo projektiniuose sprendiniuose.

6.3.                      Atsakovė nesikreipė į ieškovą dėl sutikimo statyti arčiau kaip 3 m iki greta esančio žemės sklypo ribos, todėl statybą leidžiantis dokumentas atsakovui buvo išduotas pažeidžiant kito asmens teisėtus interesus. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą statinys gali būti statomas arčiau nei 3 m atstumu iki greta esančio žemės sklypo ribos tik gavus greta esančio nekilnojamojo daikto savininko sutikimą. Atsakovės statinys yra statomas pernelyg arti ieškovo gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovo butas, todėl dėl sukeltos žemės sklype grunto vibracijos yra atitinkamai pažeidžiamos daugiabučio gyvenamojo namo fasado apdailos konstrukcijos.

6.4.                      Apie pažeidimus ieškovas sužinojo 2020 m. rugpjūčio 14 d., t. y. tą dieną, kai gavo ekspertų ekspertinio tyrimo aktą.

6.5.                      Kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei, todėl dėl vykdomų statybos darbų žemės sklype teisėtumo yra atsakinga atsakovė UAB „Geri kaimynai“. Už statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą yra atsakinga atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

6.6.                      Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama 2021 m. vasario 8 d. leidimą, faktiškai įteisino atraminės sienelės savavališką statybą ir kitų naujų objektų statybą, kurią statytojas UAB „Geri kaimynai“ turi teisę vykdyti pernelyg arti ieškovo gretimo žemės sklypo ribos. Tokiais statytojo ir savivaldybės veiksmais buvo pažeistas STR 1.05.01:2017 priedo Nr. 7 reglamentavimas. Nesant ieškovo sutikimo, atsakovės UAB „Geri kaimynai“ statytinio statybai arčiau nei 3 m atstumu iki ieškovo žemės sklypo ribos, statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai, o įvykdytos statybos padariniai turi būti pašalinti.

6.7.                      Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama naują 2021 m. vasario 8 d. leidimą pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo teisinį reglamentavimą dalyje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kadangi savivaldybės administracija apie statytojo įvykdytą atraminės sienelės savavališkos statybos faktą nepranešė valstybinę statybos priežiūrą vykdančiai institucijai. Dėl šios priežasties leidimas atraminės sienelės ir kitų statinių naujai statybai yra neteisėtas. Nauju statybos leidimu savivaldybės administracija neteisėtai įteisino statytojo savavališkai pastatytą atraminę sienelę ir išdavė leidimą kitiems nereikšmingiems įrenginiams, kad būtų pridengta įvykdyta neteisėta statyba.

7.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimą atmesti praleidus sutrumpintą vieno mėnesio apskundimo terminą; netenkinus pirmojo prašymo, prašė ieškovo ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė šiuos argumentus:

7.1.                      Atsakovė statytojui UAB „Geri kaimynai“ 2020 m. vasario 8 d. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad apie šį leidimą jis sužinojo 2021 m. kovo 1 d., kuomet kitoje civilinėje byloje atsakovė UAB „Geri kaimynai“ atsiliepime nurodė apie ginčijamo leidimo išdavimą, tačiau ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2021 m. balandžio 27 d., t. y. praleidęs įstatyme numatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui apskųsti. Ieškovas nenurodo objektyvių termino praleidimo priežasčių ir neprašo jo atnaujinti.

7.2.                      Ieškovas nurodo, kad atsakovės UAB „Geri kaimynai“ statomo daugiabučio gyvenamojo namo požeminių patalpų dalis yra pastatyta arčiau nei 3 m iki greta esančio žemės sklypo ribos. Ieškovas vadovaujasi STR 1.05.01:2017 priedu Nr. 7. Visgi ieškovo nurodytos nuostatos taikytinos tik virš žemės esantiems statiniams, jų išdėstymui sklype, o ne po sklypu, nes pagal nurodomą teisinį reguliavimą atstumai tarp statinių turi būti didinami tik didinat statinių aukštį, o ne gylį po žeme – požeminių statinių statybos santykiai minėtomis nuostatomis nereguliuojami. Suprojektuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė yra ginčo statinio dalis (leidime ši aikštelė nėra išskirta į atskirą statinį), t. y. uždaro tipo ir įrengiama po pačiu ginčo daugiabučiu. Atstumai iki gretimo sklypo ribos skaičiuotini tik antžeminei pastato daliai, o ne požeminei automobilių stovėjimo aikštelei. Tokią poziciją pagrindžia ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, atstumai iki gretimo sklypo ribos skaičiuotini tik antžeminei pastato daliai, o ne požeminei automobilių stovėjimo aikštelei, taigi leidimas negali prieštarauti ir neprieštarauja STR nuostatoms, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

7.3.                      Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 5 priede yra nustatytos statinio projektus tikrinančių subjektų kompetencijų sritys. Tikrinimas, ar statinys nėra pastatytas prieš pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nepatenka į atsakovės tikrinamąją sritį. Tai, jog statytojas galimai prieš kreipdamasis į atsakovę su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą jau buvo pastatęs atraminę sienelę, nepaneigia fakto, kad leidimas buvo išduotas teisėtai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, pats statytojas privalo užtikrinti, kad statinio projektas ir statinio statybos organizavimas atitiktų teisės aktų reikalavimus.

7.4.                      Ieškovas ginčija atraminės sienelės statybas, tačiau neginčija kitų statinių, kuriuo tuo pačiu ginčijamu statybą leidžiančiu leidimu yra leidžiama statyti (atraminės sienelės su tvora ir kitos paskirties inžinierinio tinklo (kolektoriaus) statybos).

8.       Trečiasis asmuo D. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime į ieškinį nurodė šiuos argumentus:

8.1.                      Atsakovė UAB „Geri kaimynai“ 2020 m. kovo mėn. pradėjo statybas, vyko intensyvūs statybos darbai – vykdomi žemės kasimo darbai, atvykdavo sunkiasvorės krovininės transporto priemonės, statybiniai kranai, dėl ko gretimame žemės sklype atsirado įgriuvos, kurias statytojas užkalė lentomis ir po jomis atsakovė vykdė neteisėtą statybą, t. y. pastatė nelegalią atraminę sienelę.

8.2.                      Po kurio laiko namuose trečiasis asmuo pastebėjo įvairius sienų įtrūkimus, kuriuos, tikėtina, sąlygojo atsakovės vykdyti statybos darbai. Ieškovas užsakė ekspertizę, kuri patvirtino, jog kai kurie šiose statybose statomi statiniai (atraminė sienelė) buvo pastatyti neteisėtai, t. y. be suderinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, kuriuo vėliau statytojas ėmė rūpintis tik po to, kai ieškovas apie tai informavo statytoją, t. y. 2021 metais. Tikėtina, kad atraminė sienelė buvo skubiai statoma, nes pastebėta, kad statytojo rangovo kasama gyvenamojo namo pamatų duobė gali turėti įtakos gretimai stovinčio esamo namo fizinei būklei, nes pastatas yra kelių metrų atstumu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo ribos.

8.3.                      Statyba be galiojančio statybos leidimo yra savavališka ir draudžiama. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sužinojusi, kad vykdomi neteisėtos statybos darbai, privalėjo nedelsiant informuoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, tačiau tokių veiksmų neatliko. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, grubiai pažeisdama teisės aktų reikalavimus, statytojo neteisėtai pastatytai atraminei sienelei įteisinti išdavė atskirą statybos leidimą. Statytojui turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, neteisėtos statybos padariniai pašalinti. Statytojo įvykdytos savavališko statybos pažeidė trečiojo asmens kaip gretimo žemės sklypo savininko teises – be jo sutikimo pakeitė bei atitinkamai sugadino žemės sklypo reljefą, sukėlė grėsmę aplinkai, sukūrė kompleksinių socialinių, ekonominių ir teisinių problemų.

9.       Atsakovė UAB „Geri kaimynai“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė šiuos argumentus:

9.1.                      Ieškovui apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą turėjo būti žinoma nuo jo išdavimo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 8 d., nes apie tai buvo viešai paskelbta. Ieškovas jau yra pareiškęs ieškinį dėl 2020 m. vasario 5 d. leidimo, todėl, akivaizdu, kad ieškovas domisi ir seka statybas, dėl ko apie jam leidimą turėjo būti žinoma. Atsakovei leidimas išduotas 2021 m. vasario 8 d., ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2021 m. balandžio 21 d., t. y. praėjus 2 mėnesiams nuo leidimo išdavimo, todėl praleido ieškinio senatį, dėl kurios ieškinys atmestinas vien dėl šios priežasties.

9.2.                      Ieškovas STR 1.05.01:2017 7 priedo nuostatas interpretuoja tokiu būdu, jog yra įsitikinęs, kad atsakovė, statydama visas konstrukcijas, tiek esančias po žeme, tiek esančias virš žemės paviršiaus, kurios yra arčiau kaip trys metrai nuo gretimų žemės sklypų ribos, turi pareigą, iš pradžių gauti gretimų žemės sklypų savininkų ir / ar naudotojų sutikimus. Atraminė sienelė statoma ne ant sklypo ribos, todėl vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 2.2 punktu, atsakovės neįpareigoja gauti gretimo sklypo savininkų sutikimo. Pagal galiojantį detalųjį planą statybos zona žemės sklype yra 3 m nuo kaimyninių sklypų ribos, tačiau šiuo atveju atraminė sienelė gali būti statoma arčiau žemės sklypo ribos, kadangi ji atitinka STR 1.05.01:2017 reikalavimus.

9.3.                      Lingvistinis STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto aiškinimas aiškiai suponuoja, kad gretimų žemės sklypų savininkų sutikimas yra reikalingas tik tuo atveju, jeigu statomi statiniai yra arčiau nei 1 m nuo gretimo žemės sklypo ribos arba kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), yra mažesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Atsakovė nestato jokių statinių ar konstrukcijų arčiau nei 1 m nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Visos atsakovės statomos konstrukcijos yra nutolusios nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos daugiau kaip 1 m atstumu, o virš žemės paviršiaus esančios konstrukcijos yra nutolusios nuo gretimo sklypo daugiau kaip 5 m atstumu, todėl teisės aktų reikalavimai yra nepažeisti.

9.4.                      Ieškovas klaidingai nurodo, kad atsakovė arčiau nei 3 m nuo gretimo sklypo ribos pastatė požeminę naujai statomo statinio dalį. Atsakovės statomas pastatas yra atitrauktas 3 metrus nuo gretimo žemės sklypo, o ieškovas referuoja ne į požeminę pastato dalį, o kitos paskirties inžinierinį statinį (kolektorių), kuris yra prisišliejęs prie statomo pastoto ir atitrauktas, kiek reikalauja STR 1.05.01:2017 nuo gretimo sklypo ribos.

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. birželio 16 d. nutartimi civilinės bylos pagal ieškovo ieškinius buvo sujungtos į vieną bylą.

11.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į abu ieškovo ieškinius, kuriuo prašė dėl ieškovo reikalavimų spręsti atsižvelgus į atsiliepime pateiktą poziciją. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

11.1.                      Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. vasario 5 d. statytojai UAB „Geri kaimynai“ išdavė statybą leidžiantį dokumentą (toliau – Leidimas Nr. 1) pagal projektuotojo UAB „Eventus Pro“ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektas, ir 2021 m. vasario 8 d. statytojai UAB „Geri kaimynai“ išdavė statybą leidžiantį dokumentą (toliau – Leidimas Nr. 2) pagal projektuotojo UAB „Eventus Pro“ parengtą „Atraminės sienelės su tvora, kitos paskirties inžinerinio tinklo (kolektoriaus), atraminės sienelės (duomenys neskelbtini), statybos projektas“.

11.2.                      Inspekcija 2020 m. balandžio 27 d. atliko statybos Leidimo Nr. 1 išdavimo teisėtumo patikrinimą ir patikrinimo aktu konstatavo, kad statybos Leidimas Nr. 1 išduotas teisėtai. Statybą leidžiantis dokumentas pripažįstamas neteisėtu, jeigu jį išduodant buvo pažeisti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimai, t. y. turėtų būti nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neįvertinus, kad statinio projektas parengtas ir / ar statiniai suprojektuoti mažesniais negu norminiai atstumai, neturint privalomų sutikimų. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad statinys statomas galimai mažesniu nei norminis atstumu, savaime statybą leidžiančio dokumento neteisėtu nedaro. Norint statybą leidžiantį dokumentą pripažinti neteisėtu būtina nustatyti, kad jis buvo išduotas pažeidžiant teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentus. Aplinkybė, kad galimai statyba vykdoma nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių, statybą leidžiančio dokumento savaime neteisėtu nedaro, tokius veiksmus reglamentuoja kitos procedūros Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

11.3.                      Ieškovas teigdamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nagrinėjamu atveju veikė kaip nesąžiningas bendrininkas, jokių tą pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų nepateikia. Dėl ieškovo nurodytų aplinkybių trečiasis asmuo savavališkos statybos procedūrų nėra pradėjęs. Ieškovas nenurodo, kokius teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius statybą leidžiančių išdavimą, pažeidė statytoja.

11.4.                      Bylose dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo turi būti nustatomi kalti asmenys, kurių lėšomis turėtų būti šalinami statybos padariniai. Nagrinėjamu atveju ieškovas kaltų asmenų nenurodo ir jų kaltės laipsnio neįrodinėja, o toks procesinis modelis Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažintas pažeidžiančiu Konvenciją.

11.5.                      Ant kartu su patikslintu ieškiniu pateiktu statybos Leidimo Nr. 1 yra žyma „Kopija tikra. A. S. 2020-09-14”, vadinasi, apie šio administracinio akto išdavimą, jo turinį bei visas reikšmingas detales ieškovui buvo žinoma vėliausiai 2020 m. rugsėjo 14 d., tuo tarpu į teismą su ieškiniu buvo kreiptasi 2020 m. gruodžio 10 d. Atitinkamai, apie statybos Leidimo Nr. 2 ieškovas vėliausiai sužinojo 2021 m. kovo 1 d. atsakovei UAB „Geri kaimynai” statybą leidžiantį dokumentą pateikus kartu su atsiliepimu, to tarpu ieškinys dėl statybos Leidimo Nr. 2 pateiktas 2021 m. balandžio 27 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, ar nagrinėjamu atveju ieškovas nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio termino kreiptis į teismą.

12.       Ieškovas 2023 m. kovo 22 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti ieškovui dėl svarbių priežasčių praleistą procesinį terminą ieškiniui pareikšti dėl atsakovei UAB „Geri kaimynai“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotų 2020 m. vasario 5 d. ir 2021 m. vasario 8 d. statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Ieškovas prašyme nurodė:

12.1.                      Procesiniai terminai ieškiniams pareikšti nebuvo praleisti ir šių terminų atnaujinimas nėra aktualus byloje. Tačiau atsakovei prašant taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu atmesti ieškinį ir teismui nustačius bei pripažinus, kad tokie procesiniai terminai buvo praleisti, ieškovas teikia teismui prašymą dėl galimai ieškovo praleistų procesinių terminų atnaujinimo.

12.2.                      Ieškovas dėl 2020 m. vasario 5 d. leidimo nustatyta tvarka per 30 dienų terminą nuo sužinojimo apie šio administracinio akto išdavimą kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir 2020 m. rugsėjo 21 d. vyko apeliacinis procesas, kurio metu teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau pareiškėjo skundo nustatyta tvarka neperdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Dėl to ieškovas po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties įsiteisėjimo kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl atsakovei išduoto 2020 m. vasario 5 d. leidimo panaikinimo.

12.3.                      Formaliai vertinant galimai ieškovas praleido procesinį terminą kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, tačiau šio termino praleidimo priežastys buvo svarbios ir pateisinamos, kadangi terminas buvo praleistas ne dėl nuo ieškovo priklausančių valios aplinkybių. Kadangi ieškovo skundas nebuvo perduotas pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, ieškovas buvo priverstas iš naujo rengti procesinius dokumentus teismui, todėl yra pagrindas atnaujinti terminą.

12.4.                      Ieškovas per 30 dienų nuo sužinojimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo ieškovas papildomai prašė panaikinti 2021 m. vasario 8 d. leidimą. Teismas atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį, dėl ko vyko apeliacinis procesas, tačiau ieškovas papildomai kreipėsi į teismą dėl 2021 m. vasario 8 d. leidimo panaikinimo. Vėliau teismo iniciatyva bylos buvo sujungtos. Terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, susijusių su ieškinio priėmimo, kuris nepriklausė nuo ieškovo valios ir / ar veiksmų. Dėl to ieškovas prašo nurodytas priežastis laikyti svarbiomis ir tuo pagrindu atnaujinti ieškovo praleistą procesinį terminą ieškiniui pateikti.

13.       Liudytojas S. M. 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas: nuo 24 min. 00 sek. – 29 min. 26 sek.) paliudijo, kad palaiko ekspertinę išvadą, kurią pateikė ieškovas byloje. Nurodė, kad šiuo atveju apie faktinį nutolimą nekalbama, nes nebuvo tyrimo objektas. Paaiškino, kad tyrimo objektas buvo kaip suprojektuotas, kad projekte suprojektuotas pastatas arčiau nei 3 metrai. Matavimai natūroje nebuvo atliekami. Projekto neturėjo, jis buvo apžiūrėtas Vilniaus miesto savivaldybėje, kopijų savivaldybėje daryti nebuvo leidžiama, todėl buvo aprašyta, kaip buvo nustatyta.

 

II.   Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

14.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 12 d. sprendimu ieškovo A. S. ieškinius atmetė; tenkino atsakovės UAB „Geri kaimynai“ prašymą ir skyrė ieškovui A. S. 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos (1 500 Eur) paskiriant atsakovei UAB „Geri kaimynai“; priteisė atsakovei UAB „Geri kaimynai“ iš ieškovo 8 856,49 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovo 122,14 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

15.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

15.1.       Atsakovei UAB „Geri kaimynai“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

15.2.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. vasario 5 d. statytojai UAB „Geri kaimynai“ (atsakovei) išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-200205-00140 (toliau – Leidimas Nr. 1) pagal projektuotojo UAB „Eventus Pro“ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektą (toliau – Statinio projektas Nr. 1), kuris suteikė teisę Žemės sklype statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, inžinerinius statinius – vaikų žaidimų aikštelę, atramines sienutes, buitinių nuotekų tinklus, paviršinių nuotekų tinklus, vandentiekio tinklus, kelią – privažiavimą, lauko treniruoklių aikštelę, rekonstruoti statinius: buitinių nuotekų spaudiminius tinklus, vandentiekio tinklus ir kt.

15.3.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. vasario 8 d. statytojai UAB „Geri kaimynai“ (atsakovei) išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-210208-00228 (toliau – Leidimas Nr. 2) pagal projektuotojo UAB „Eventus Pro“ parengtą Atraminės sienelės su tvora, kitos paskirties inžinerinio tinklo (kolektoriaus), atraminės sienelės (duomenys neskelbtini), statybos projektas, Nr. Z17-08-25-MMM-P-5 (toliau – Statybos projektas Nr. 2), kuris suteikė teisę žemės sklype (duomenys neskelbtini), statyti atraminę sienelę, bei atraminę sienelę su tvora.

15.4.       Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis greta esančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).

15.5.       Ieškovas teigė, kad Leidimas Nr. 1 ir Leidimas Nr. 2 išduoti neteisėtai, kadangi ieškovo užsakyto ekspertinio tyrimo metu ekspertai nustatė, kad atsakovės statomo daugiabučio gyvenamojo namo požeminių patalpų dalis yra pastatyta arčiau nei 3 m iki greta esančio žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), ribos, ir taip pat ekspertai nustatė, kad atraminė sienelė, kuri atsakovės jau yra pastatyta, nebuvo nurodyta daugiabučio gyvenamojo namo projektiniuose sprendiniuose. Ieškovas teigė, kad atsakovas privalėjo kreiptis į ieškovą dėl sutikimo statyti naują statinį arčiau nei 3 m iki greta esančio žemės sklypo ribos, o to nepadarius, statybą leidžiantys dokumentai išduoti pažeidžiant ieškovo interesus ir teisės aktų reikalavimus.

16.       Teismas nurodė, kad pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nuosavybės teisės į pastatytą ar statomą statinį gali būti įgyjamos tik jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas ne savavališkai, nepažeidžiant statinio projekto sprendinių ar teisės aktų reikalavimų, t. y. teisėtai.

17.       Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). Vieni iš dokumentų, reikalingų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam valstybės tarnautojui, yra statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktas). Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte, be kita ko, nurodyta, kad kai numatoma statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, privaloma pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju.

18.       Teismas nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-8787 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai” 4 punktas numato, kad statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos yra reikalingi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai. STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktu nustatyta išimtis iš taisyklės, kai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi, o būtent: statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

19.       Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, 123 punkte nurodyta, kad nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti atstumai ne mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Atstumai nuo požeminių, pusiau požeminių ir pirmuosiuose aukštuose įrengtų uždaro tipo garažų sienų nereglamentuojami, tačiau turi būti išlaikyti atstumai nuo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki greta esančių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne mažiau kaip 15 m (124 punktas).

20.       Vertindamas nurodytą reglamentavimą, taikydamas sisteminį ir lingvistinį aiškinimą, teismas sprendė, kad Statybos techninio reglamento nuostatos požeminių statybos santykių nereguliuoja. Ieškovo cituojamos STR 1.05.01:2017 nuostatos taikytinos virš žemės esantiems statiniams, jų išdėstymui sklype, o ne po juo, ir atstumai tarp statinių didinami, didinant statinių aukštį, o ne gylį po žeme. Taigi bendruoju atveju požeminį statinį be gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimo galima statyti 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais nepažeidžiant gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) teisių ir įstatymų saugomų interesų.

21.       Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl nurodytų atstumų skaičiavimo, pažymėta, kad atstumas iki sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 24 punktas).

22.       Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, 2020 m. balandžio 27 d. atlikusi Leidimo Nr. 1 išdavimo teisėtumo patikrinimą, 2020 m. balandžio 27 d. patikrinimo akte Nr. SLD-00-200427-00055 pateikė išvadą, kad statybos Leidimas Nr. 1 išduotas teisėtai. Teismas nenustatė ir ieškovas nepateikė duomenų bei argumentų (žodinių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu neteikė), kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neįvertinus, kad statinio projektas parengtas ir / ar statiniai suprojektuoti mažesniais negu norminiai atstumai, neturint privalomų sutikimų. Taip pat Statybos projekto Nr. 1 bendrosios dalies aiškinamajame rašte nurodoma, kad kaimyniniame sklype šiaurės rytų pusėje ((duomenys neskelbtini)) stovi keturių aukštų gyvenamasis namas. Mažiausias atstumas nuo projektuojamos pastato iki esančio kaimyninio daugiabučio = ̴ 9,1 m. Taigi teismas darė išvadą, kad išduodant Leidimą Nr. 1 nebuvo pažeisti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimai.

23.       Šių aplinkybių kontekste teismas taip pat įvertino ir tai, jog ieškovo nurodoma aplinkybė, kad statinys statomas galimai mažesniu nei reglamentuojamu atstumu, savaime statybą leidžiančio dokumento neteisėtu nedaro.

24.       Teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktas numato, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. To paties straipsnio 11 punktas numato, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – tai statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 11 straipsnis reglamentuoja statybos patikrinimą. Šio straipsnio 4 dalis, kaip vieną iš numatomų tikrintinų aplinkybių numato, kad patikrinama statinio atitiktis esminiams statinio projekto sprendiniams, nurodytiems Statybos įstatyme. Nustačius pažeidimų, pagal jų pobūdį, surašomas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus arba pradedama savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra (TPSVPĮ 14 straipsnis). Teismas nurodė, kad net ir darant prielaidą, jei byloje būtų nustatyta, kad išduodant Leidimą Nr. 1 buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai (statyba vykdoma nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių ar kt.), pastarasis statybą leidžiantis dokumentas netampa neteisėtu, o atitinkamai atliekama TPSVPĮ 14 straipsnyje numatyta procedūra.

25.       Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas teigia, kad Leidimas Nr. 2 atraminės sienelės su tvora, kitos paskirties inžinerinio tinklo (kolektoriaus), (duomenys neskelbtini), statybai taip pat išduotas neteisėtai, kadangi atsakovės jau yra pastatyta, nebuvo nurodyta daugiabučio gyvenamojo namo projektiniuose sprendiniuose. Ieškovas teigė, kad atsakovas privalėjo kreiptis į ieškovą dėl sutikimo statyti naują statinį arčiau nei 3 metrai iki greta esančio žemės sklypo ribos, o to nepadarius, statybą leidžiantys dokumentai išduoti pažeidžiant ieškovo interesus ir teisės aktų reikalavimus.

26.       STR 1.05.01:2017 7 priedo 1 dalies 21 punktas ir 2.2 punktas numato, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant atraminę sienelę ant sklypo ribos ir savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Šio punkto reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai šalia yra laisva valstybinė žemė (teritorija).

27.       Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad 2020 m. gruodžio 20 d. buvo parengtas atraminės sienelės su tvora ir kitos paskirties inžinierinio tinklo (kolektoriaus), atraminės sienelės (duomenys neskelbtini), statybos projektas ir išleista Techninio projekto A laida, pagal kurį kolektoriaus užimamu plotu sumažinta pastato požeminė dalis, įtraukta atraminė sienutė.

28.       Teismas iš Statybos projekto Nr. 2 išklotinių schemos nustatė, kad atraminė sienelė pastatyta žemiau gretimo sklypo ribos. Skirtumas tarp žemės altitudės ties sklypo riba artimiausiai esančio atraminės sienelės taško viršaus altitudės neviršija 2,5 metro (STR 1.05.01:2017 7 priedo 2.2 punktas). Statybos projekto Nr. 2 Aiškinamajame rašte nurodyta, kad atraminė sienelė šiaurinėje dalyje sklypo dalyje yra inžinierinis statinys, kurio paskirtis yra sutvirtinti gruntą tarp požeminio parkingo sklype (duomenys neskelbtini) ir požeminio parkingo sklype (duomenys neskelbtini). Atraminė sienelė yra pilnai užkasama. Reglamentuojamas atstumas iki kaimyninio sklypo (1 m) išlaikomas. Statinio kategorija – I grupės statinys. Taip pat iš pateiktos UAB „Geodezija ir topografija“ išpildomosios nuotraukos matyti, kad atraminė sienelė pastatyta didesniu nei vieno metro atstumu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos.

29.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad atraminė sienelė yra nutolusi nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos daugiau kaip 1 m atstumu, o virš žemės paviršiaus esančios konstrukcijos yra nutolusios nuo gretimo sklypo daugiau kaip 5 m atstumu, dėl ko statytojai nekilo pareiga gauti ieškovo sutikimą Leidimui Nr. 2 išduoti. Taigi ieškovo argumentus dėl jo sutikimo gavimo statybą leidžiančiam dokumentui išduoti teismas atmetė kaip nepagrįstus.

30.       Teismas pastebėjo, kad ieškovo teigimu, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama Leidimą Nr. 2 veikė kaip statytojo bendrininkė, kadangi Leidimas Nr. 2 buvo išduotas savavališkai statybai įteisinti, tačiau šiai savo aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

31.       TPSVPĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 8 straipsnio 1 dalimi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą atliekantis subjektas. Statybos valstybinė priežiūra apima statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (TPSVPĮ 8 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas nurodė, kad duomenų apie tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra pradėjusi, atlikusi savavališkos statybos procedūras, nepateikta. Taip pat nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius statybą leidžiančių išdavimą, pažeidė statytoja.

32.       Teismas nurodė, kad ieškovas, ginčydamas Leidimą Nr. 1 ir Leidimą Nr. 2 remiasi į bylą pateiktu 2020 m. rugpjūčio 14 d. ekspertinio tyrimo aktu Nr. 20-35 (toliau – Ekspertinio tyrimo aktas), kuriame ekspertai, atsakydami į paties ieškovo suformuluotus klausimus, nurodė, kad pastatas suprojektuotas arčiau negu 3 m iki sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, todėl, vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatomis, reikalingas rašytinis besiribojančio žemės sklypo savininkų sutikimas; taip pat nurodė, kad projektiniuose pasiūlymuose, techniniame projekte nėra numatyta atraminė sienutė ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba toje vietoje, kurioje projektuojamo pastato požeminė dalis yra arčiausiai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos; šiuos atraminės sienutės įrengimui statybą leidžiantis dokumentas neišduotas. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. M. paliudijo, kad savo išvadoje atsakymus pateikė neturėdamas projekto, jį apžiūrėjo Vilniaus miesto savivaldybėje, todėl jį aprašė, o apie faktinį nutolimą akte nekalbama, nes nebuvo tyrimo objektas.

33.       Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymėjo, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustato išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, kt.).

34.       Teismo vertinimu, Ekspertinio tyrimo akte pateikti atsakymai yra prieštaringi byloje esančiai medžiagai ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl vertintini kritiškai. Pirmiausiai, kaip nurodė liudytojas, savo atsakymus pateikė neturėdamas projekto, bet jį vizualiai apžiūrėjęs Vilniaus miesto savivaldybėje ir jį aprašė. Antra, tyrimo išvados grindžiamos žemės sklypo ir jame vyksiančių statybos darbų fotonuotraukomis, nenurodant faktiškai nustatytų ginčo objektų ribų, aukščio. Taip pat iš Ekspertinio tyrimo akto ir atsakymo pirmuoju klausimu, nėra įmanoma nustatyti, ar ekspertų nustatyta aplinkybė, jog pastatas yra suprojektuotas arčiau nei 3 m iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, yra teisinga, nepateikta paaiškinimų, kokiu būdu nurodytas atstumas yra nustatytas. Galiausiai, pateiktas atsakymas antruoju klausimu prieštarauja bylos medžiagai, kadangi į bylą atraminės sienutės įrengimui yra išduotas Leidimas Nr. 2. Taigi remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad nėra pagrindo remtis Ekspertinio tyrimo akte nurodytais atsakymais, kadangi jie nėra pakankamai išsamūs, teisingi, prieštaraujantys bylos medžiagai.

35.       Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas pabrėžė, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama Leidimą Nr. 2, pažeidė Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo teisinį reglamentavimą dalyje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, nes ji apie statytojo atraminės sienelės savavališkos statybos faktą nepranešė statybos priežiūrą vykdančiai instituciją. Teismas šiuos argumentus laikė nepagrįstais, kadangi byloje nepateikta duomenų ir teismas nenustatė savavališkos atraminės sienelės statybos fakto.

36.       Teismas taip pat pastebėjo, kad ieškovas, ginčydamas Leidimą Nr. 1 ir Leidimą Nr. 2, akcentavo, kad atsakovės statinys yra statomas pernelyg arti ieškovo gyvenamojo namo, kuriame yra jo butas, todėl dėl sukeltos žemės sklype grunto vibracijos yra pažeidžiamos daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atitinkamos fasado apdailos konstrukcijos. Tačiau pastaruosius argumentas teismas atmetė kaip neįrodytus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie žemės sklype keliamos grunto vibraciją. Teismas pažymėjo, kad vien galimi atliekamų statybos darbų pažeidimai, jei tokie būtų galimai nustatyti, savaime nesuponuoja pagrindo konstatuoti ieškovo ar daugiabučio namo gyventojų subjektinių teisių ir interesų pažeidimo. Tokį pažeidimą galima būtų konstatuoti tik įrodžius galimo pažeidimo neigiamą poveikį privataus asmens gyvenimo kokybei ar jo nuosavybei. Nagrinėjamu atveju ieškovas duomenų apie gyvenimo kokybės ar jo nuosavybės pablogimą dėl grunto sukeliamos vibracijos, nepateikė ir nedetalizavo. Trečiasis asmuo D. S. (ieškovo sutuoktinė) kartu su atsiliepimu pateikė fotonuotraukas, nurodydama atsiradusius bute įtrūkimus, tačiau, teismo vertinimu, iš pastarųjų fotonuotraukų negalima nustatyti, kur ir kada darytos. Byloje nėra kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas turėtų spręsti, kad fotonuotraukose esantys įtrūkimai, atsirado dėl žemės sklype vykdytų statybos darbų, vibracijos ar kt. Teismas pažymėjo, kad fotonuotraukose esančius įtrūkimus nėra pagrindo sieti su ginčo sklype buvusių statybos darbų atlikimu.

37.       Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad neegzistuoja nei teisinis, nei faktinis pagrindas leidžiantis daryti išvadą, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, spręsdama klausimą dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir juos išduodama, nei statytoja UAB „Geri kaimynai“ atlikusi statinio statybos darbus, savo pareigas, susijusias savo kompetencijos apimtyje, vykdė netinkamai.

38.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovo ieškinių reikalavimus atmetė kaip neįrodytus.

39.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodė, kad ieškovas, ginčydamas Leidimo Nr. 1 ir Leidimo Nr. 2 teisėtumą, praleido įstatyme nustatytą terminą administracinio akto apskundimui, todėl ieškiniai turi būti atmesti ir šiuo pagrindu.

40.       Teismas sprendė, kad byloje taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas administraciniam aktui apskųsti, kuris nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujintas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 30 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis).

41.       Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra įvardyta, kokios konkrečios priežastys turi būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant klausimą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus.

42.       Teismas nurodė, kad ieškovas teigia, kad apie Leidimą Nr. 1 ir Leidimą Nr. 2 jam tapo žinoma 2020 m. rugpjūčio 14 d., kai gavo ekspertinio tyrimo aktą.

43.       Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11986-545/2020 ieškovė Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija 2020 m. kovo 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, be kita ko, prašydama panaikinti 2020 m. vasario 5 d. statybos leidimą Nr. LSNS-01-200205-00140. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi civilinė byla nutraukta, patvirtinus taikos sutartį (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovas šios aplinkybės neginčijo, kaip ir neginčijo aplinkybės, kad yra nurodytos bendrijos narys. Teismas taip pat įvertino ir sutiko su atsakove, kad iš Ekspertinio tyrimo akte suformuluotų klausimų turinio ir argumentacijos ekspertams akivaizdu, jog iki kreipiantis į ekspertus ieškovas žinojo apie Leidimo Nr. 1 išdavimą. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad ieškovas aktyviai dalyvavo 2019 m. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektinių pasiūlymų viešame aptarime.

44.       Taigi iš nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad ieškovui apie Leidimą Nr. 1 buvo žinoma vėliausiai nuo 2020 m. kovo 6 d. Ieškinys teismui dėl Leidimo Nr. 1 pateiktas 2020 m. gruodžio 10 d. Tuo tarpu, teismo vertinimu, apie statybos Leidimo Nr. 2 ieškovas vėliausiai sužinojo 2021 m. kovo 1 d. atsakovei UAB „Geri kaimynai” statybą leidžiantį dokumentą pateikus kartu su atsiliepimu, tuo tarpu ieškinys teismui dėl statybos Leidimo Nr. 2 pateiktas 2021 m. balandžio 27 d. Taigi teismas darė išvadą, kad ieškovas dėl Leidimo Nr. 1 ir dėl Leidimo Nr. 2 panaikinimo praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą.

45.       Teismas nurodė, kad net ir nevertinant laikotarpio, kurį vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl minėtų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo buvo praleistas, nėra pagrindo sutikti ir su ieškovo teiginiais, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

46.       Teismas nustatė, kad ieškovas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 18 d. su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 5 d. atsakovei UAB „Geri kaimynai“ išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-200205-00140. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-5065-484/2020 atsisakė priimti ieškovo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Įvertinęs faktinę situaciją, teismas sprendė, kad ieškovo tikėjimasis, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas perduos jo skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui neturi jokio objektyvaus pagrindo, o yra pagrįstas tik subjektyviu paties ieškovo aplinkybių vertinimu, nesudarančiu pagrindo jam atnaujinti terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Teismas pažymėjo, kad administracinio teismo nutarties turinys taip pat neturėjo sukelti ieškovo pagrįstų lūkesčių dėl skundo perdavimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

47.       Teismas taip pat pastebėjo, kad ieškovas nurodė, kad užtruko, kol buvo paruoštas ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Leidimo Nr. 1 teisėtumo, tačiau, susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-769-520/2020, teismas sprendė, kad skunde dėstytos aplinkybės yra tapačios nagrinėjamoje byloje patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybės, reikalavimai procesiniuose skunduose iš esmės sutampa, todėl pastarąjį ieškovo argumentą vertintino kritiškai, taip pat nesudarantį pagrindo šias priežastis vertinti svarbiomis.

48.       Teismas pažymėjo, kad 2021 m. birželio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl turėjo suvokti ir suvokė teismų procesinių veiksmų pasekmes.

49.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ieškovo nurodomos termino skųsti Leidimo Nr. 1 ir Leidimo Nr. 2 teisėtumą praleidimo priežastys iš esmės buvo nulemtos paties ieškovo aplaidumo ir nerūpestingumo įgyvendinant jam įstatyme numatytas teises ir pareigas, t. y. priklausė ne nuo objektyvių aplinkybių, o nuo paties ieškovo valios, savito klaidingo situacijos vertinimo, todėl šių priežasčių teismas nepripažino svarbiomis ir konstatavo, kad ieškovas praleido vieno mėnesio terminą pateikti ieškinį (patikslintą) dėl Leidimo Nr. 1 ir Leidimo Nr. 2 teisėtumo, todėl ieškinius atmetė ir šiuo pagrindu.

50.       Atsakovė UAB „Geri kaimynai“ taip pat prašė skirti ieškovui baudą už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, įvertinus ieškovo procesinį elgesį byloje. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašymą palaikė.

51.       Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė ieškinius atsakovėms, kurių šioje byloje pareiškimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog vien galbūt nepagrįsto ieškinio pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tačiau teismas laikė, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovas sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tokią išvadą teismas darė, įvertinęs ieškovo procesinį elgesį – ieškovo veiksmus bylos nagrinėjimo teisme metu, o būtent:

51.1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartimi civilinės bylos buvo sujungtos į vieną civilinę bylą. Vilniaus apylinkės teismo 2021 m rugpjūčio 30 d. nutartimi netenkintas ieškovo procesinio dokumento – patikslintas ieškinys (DOK-158477), kuris laikytinas pareiškimu dėl ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo keitimo. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo gautas ieškovo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuriuo ieškovas prašė nutartį panaikinti ir ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis palikta nepakeista. Ieškovas, nepaisydamas (ignoruodamas) tiek 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje pateikto išaiškinimo, tiek apeliacinės instancijos teisme padarytų išvadų, 2021 m. lapkričio 30 d. (likus iki teismo parengiamojo posėdžio 7 dienoms) pakartotinai teikė iš esmės tapatų patikslintą ieškinį, kurį teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi laikė pareiškimu dėl ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo keitimo ir jo netenkino (DOK-222037).

51.2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi netenkintas ieškovo parreiškimas dėl teisėjos nušalinimo. Teismo parengiamojo posėdžio, įvykusio 2021 m. gruodžio 7 d., metu ieškovas pakartotinai reiškė nušalinimą teisėjai (garso įrašo nuo 6 min. 51 sek. iki 13 min. 00 sek.), nenurodydamas nušalinimo pagrindo, vėliau teigdamas, kad jam nežinomas jo pateikto patikslinto ieškinio likimas, ir galiausiai teigė, kad iš esmės reiškia nepasitikėjimą teisėja, bet nušalinimo nereiškia.

51.3.       Teismo posėdžio, įvykusio 2022 m. balandžio 21 d., metu ieškovo dalyvavimas pripažintas būtinu, tačiau į 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdį nei jis, nei jo atstovas neatvyko / nedalyvavo, ieškovas žodinių paaiškinimų neteikė, prieš pat teismo posėdį ieškovo atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo tenkinti ieškovo prašymai byloje apklausti liudytojus, kurie dalyvavo 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdyje ir turėjo liudyti teismo posėdžio metu, ieškovui bei jo atstovui apie šią aplinkybę buvo žinoma. Prašyme bylą nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant apie liudytojų apklausos atsisakymą, rašytinių klausimų liudytojams suformulavimą ar kito pobūdžio pozicijos dėl ieškovo iniciatyva kviestų liudytojų apklausos nei ieškovas, nei jo atstovas nepasisakė. Tuo tarpu atsakovai žodinius paaiškinimus byloje jau buvo pateikę ir ieškovas bei jo atstovas pasinaudojo teise užduoti klausimus.

51.4.       Teismo parengiamojo posėdžio, įvykusio 2021 m. gruodžio 7 d., metu ieškovas aiškiai nurodė ginčo ribas, įrodinėtinas aplinkybes. Ieškovas nepateikė duomenų, pozicijos ar / ir prašymo kodėl negalėjo dalyvauti 2022 m. vasario 22 d., 2022 m. balandžio 21 d. teismo posėdžiuose asmeniškai.

51.5.       Teismo posėdžio, įvykusio 2023 m. kovo 23 d., metu teismui patikslinus ieškovą ir jo atstovą neuždavinėti besikartojančių klausimų atsakovui, ieškovas ir jo atstovas šias teismo pastabas ignoravo.

52.       Įvertinęs aptartą ieškovo elgesį viso proceso metu, teismas konstatavo, kad ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiavo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas turi teisę tikslinti savo reikalavimus, teikdamas teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, reikšti nušalinimą, užduoti klausimus, teikti kitokio pobūdžio prašymus, tačiau tokiomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ieškovas naudojosi netinkamai.

53.       Nustatęs, kad ieškovas piktnaudžiavo procesu, buvo nesąžiningas proceso dalyvis ir sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, atsižvelgdamas į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, poveikio mastą nagrinėjamos bylos operatyvumui ir ekonomiškumui, teismas ieškovui skyrė CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą 3 000 Eur baudą, pusę šios sumos (1 500 Eur) skiriant atsakovei UAB „Geri kaimynai“. Teismo vertinimu, paskirta bauda atitinka pažeidimo pobūdį ir griežtumu yra pakankama tam, kad būtų pasiekti procesinės atsakomybės tikslai.

54.       Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Geri kaimynai“ byloje pateikė prašymą priteisti jos patirtas 8 856,49 Eur bylinėjimosi išlaidas.

55.       Teismas nurodė, kad Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Atskirų teisinių paslaugų maksimalūs dydžiai išdėstyti Rekomendacijų 8.1 – 8.20 punktuose. Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Įvertinęs atsakovės pateiktų į bylą procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, jo sudėtingumą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidos laikė pagrįstomis ir tenkintomis, jas priteisdamas iš ieškovo (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

56.       Remdamasis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, teismas valstybei iš ieškovo priteisė 122,14  Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

 

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

57.       Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimą ir civilinę bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; 2) panaikinti i) visas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuriomis nepagrįstai buvo atsisakyta priimti ieškovo patikslintus ieškinius, ir ii) visas Vilniaus miesto apylinkės teismo protokolines nutartis, kuriomis nepagrįstai buvo atmesti ieškovo prašymai dėl įrodymų išreikalavimo, dėl Inspekcijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovų dalyvavimo pripažinimo būtinu ir šiuos ieškovo prašymus tenkinti; 3) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimu ieškovui paskirtą 3 000 Eur dydžio baudą; 4) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį, kuria buvo nuspręsta galutinio procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2023 m. liepos 12 d. 16.00 val. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

57.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas. Teismas taikė ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmetė, tačiau tuo pačiu sprendimu civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės. Kadangi teismas sprendimu civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės, laikytina, kad teismas faktiškai atnaujino galimai ieškovo praleistą procesinį terminą. Teismas sprendimu patenkino ieškovo prašymą atnaujinti procesinį terminą, kadangi dėl šio prašymo nepriėmė jokio kito atskiro procesinio sprendimo.  

57.2.       Teismas buvo šališkas. Teismas be jokių motyvų atmesdavo beveik visus ieškovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo (apie atraminės sienelės ir kolektoriaus projektavimo / ar statybos laiką iš atsakovės UAB „Geri kaimynai“), reikalaudavo išankstinės ieškovo nuomonės, ką galėtų byloje patvirtinti vienas ar kitas rašytinis įrodymas arba ieškovo prašomas iškviesti į teismą asmuo. Teisėja akivaizdžiai rodė nepagarbą ieškovui ir jo atstovui, kadangi nepagrįstai reikalaudavo teismo posėdžio metu, kad ieškovas nurodytų ieškinio reikalavimų ribas, ieškinio pagrindą ir / ar dalyką, nors byloje abu ieškovo ieškiniai to paties teismo buvo priimti teisminiam nagrinėjimui. Teismas tai pat demonstravo nepagarbą ieškovui, atsisakydamas byloje iškviesti asmenį liudytoju, nes ieškovas nenurodė asmens adreso, kuriuo būtų galima asmeniui įteikti teismo šaukimą. Teismas tokio pobūdžio byloje turėjo būti aktyvus, kadangi būsimo teismo sprendimas yra susijęs su tinkamu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) įgyvendinimu. 

57.3.       Teismas nepagrįstai nesirėmė eksperto S. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. išvadomis. Byloje nebuvo pateikta priešingų kito eksperto išvadų, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti šio eksperto išvadomis, kuriose buvo nustatytas atraminės sienelės statybos faktas.

57.4.       Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi ieškovas įrodė 3 m atstumą, o teismas nepagrįstai paneigė eksperto S. M. išvadas, kurios yra objektyvios, o taip pat iš dalies pripažintos pačios atsakovės UAB „Geri kaimynai“, kuri ne kartą paaiškino, kad atsakovės statinys yra pastatytas arčiau nei 3 m atstumu iki ieškovo žemės sklypo ribos. Teismas nesirėmė ieškovo įrodymais, kad ginčo atraminė sienelė buvo pastatyta dar iki 2020 m. rugpjūčio 14 d., o statybą leidžiantis dokumentas šiai atraminei sienelei buvo išduotas tik 2021 m. vasario 8 d., kas yra akivaizdus savavališkos statybos faktas.

57.5.       Teismas neįvertino, kad abi atsakovės sutartinai nesutiko su ieškinių reikalavimais ir abi atsakovės tais pačiais argumentais gynė 2020 m. vasario 5 d. ir 2021 m. vasario 8 d. statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą. Tokia teisinė gynyba patvirtina prielaidas, kad verslo įmonė UAB „Geri kaimynai“ ir viešojo administravimo subjektas Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo tampriai susijusios tarpusavio galimai korupciniais ryšiais, kadangi savivaldybės administracija uoliai ir skubiai vykdė 2021 m. vasario 8 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimą jau anksčiau pastatytai atraminei sienelei ir kolektoriui.

57.6.       Trečiasis asmuo Inspekcija buvo tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi atsakovės UAB „Geri kaimynai“ naudai, kadangi turėjo tikslą apginti savo ankstesnių statybos teisėtumo patikrinimo aktų teisėtumą ir tokiu būdu išvengti galimai aktualių ir reikšmingų pakartotinių patikrinimų pagal ieškovo skundus ir / ar prašymus. Teismas šioje bylos apimtyje buvo šališkas ir neobjektyvus, kadangi formaliai atsisakė priimti ieškovo patikslintus ieškinius atsakovei Inspekcijai, ir taip užkirto ieškovui teisę byloje reikšti naujus ieškinio reikalavimus, susijusius su pradinių ieškinių reikalavimais.

57.7.       Teismas nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos, nors tam buvo teisinis pagrindas. Teismas nestabdydamas civilinės bylos suvaržė ieškovo teisę pateikti į bylą reikšmingus rašytinius įrodymus, kuriuos ieškovas siekė gauti iš Inspekcijos.  

57.8.       Teismas pažeidė proceso teisės normas be jokių objektyvių priežasčių atidėdamas teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą du kartus, tuo metu nagrinėdamas kitas bylas, nors civilinės bylos nagrinėjimas nebuvo atnaujintas. Teismas pažeidė ir CPK 269 straipsnyje reglamentuotą sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo tvarką, kadangi bylą nagrinėjanti teisėja pati išsprendė termino pratęsimo klausimą, jo spręsti neperduodama Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkui.

57.9.       Teismas netinkamai taikė ir aiškino STR 1.0501:2017 ir STR 2.06.04:2014 reglamentavimą. Statytojo užsakymu projektuota atraminė sienelė ir / ar kolektorius nėra požeminės statybos atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau šie inžineriniai įrenginiai yra daugiabučio gyvenamojo namo priklausiniai, kurie yra bendrame viso daugiabučio gyvenamojo namo plote. Šie inžineriniai įrenginiai yra sudėtinė daugiabučio gyvenamojo namo dalis (pagrindinio daikto priklausiniai), todėl šių inžinerinių tinklų projektavimui ir / ar statybai negali būti taikomas STR 2.06.04:2014 reglamentavimas, tačiau taikomas būtent STR 1.0501:2017 7 priedo reglamentavimas. Neteisingas teismo aiškinimas, kad Statybos techninio reglamento nuostatos nereguliuoja požeminės statybos santykių.

57.10.       Inspekcijos 2020 m. balandžio 27 d. patikrinimo išvada ta apimtimi, kurioje yra konstatuotas 9,l m atstumas tarp dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų, nėra reikšminga, kadangi Inspekcija netyrė atraminės sienelės ir / ar kolektoriaus statybos vietos ieškovo žemės sklypo ribos atžvilgiu. Išvadoje nėra pateikta jokių tyrimo išvadų dėl statybos teisės 3 m ir / ar mažesniu atstumu iki gretimo žemės sklypo ribos.

57.11.       Pagal STR 1.0501:2017 7 priedo reglamentavimą yra privalomi žemės sklypo savininkų sutikimai, todėl statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduodamas be tokių rašytinių sutikimų. Pats statybą leidžiančio dokumento išdavimas be STR 1.0501:2017 7 priede reglamentuotų žemės savininkų sutikimų savaime tampa neteisėtu vien tik dėl tokio administracinio akto klaidingo išdavimo fakto. 

57.12.       Ekspertas S. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. ekspertinio tyrimo išvadose detaliai nustatė ir konstatavo pažeidimus ir atraminės sienelės statybą arčiau 3 m atstumu iki ieškovo žemės sklypo ribos, ekspertas nustatė teisės pažeidimus ir STR 1.0501:2017 7 priede reglamentuotų žemės sklypo savininkų rašytinių sutikimų nebuvimą. Teismo išvados yra deklaratyvios, nereikšmingos ir jos negali būti pripažintos galutinėmis, kadangi Inspekcija netyrė ieškovo skundo, todėl TPSVPĮ 14 straipsnyje numatytos procedūros liko neįgyvendintos ne dėl ieškovo kaltės, o dėl Inspekcijos neveikimo.

57.13.       Kadangi teismas netikėjo eksperto tyrimo išvadomis, teismo vertinimas dalyje dėl atraminės sienelės statybos vietos, yra nepagrįstas, nes teismas šias išvadas grindė atsakovės UAB „Geri kaimynai“ projektinės dokumentacijos sprendinių pagrindu.

57.14.       Nepagrįsta teismo sprendimo išvada, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad 2021 m. vasario 8 d. leidimas buvo išduotas siekiant įteisinti savavališką statybą. Ieškovas pateikė eksperto S. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. ekspertinio tyrimo išvadą, kurioje yra nustatytas atraminės sienelės pastatymo faktas ir atraminės sienelės vieta esamoje statybvietėje. Be to, ieškovas nurodė ir kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė statytojas UAB „Geri kaimynai“ – STR 1.0501:2017 7 priedo, Statybos įstatymo 27 straipsnio reglamentavimą, TPSVPĮ 14 straipsnio procedūras.

57.15.       STR 1.0501:2017 7 priede išdėstytas reglamentavimas suteikia atitinkamą apsaugą asmenų teisėtiems interesams dėl galimų statybos darbų padalinių gretimame žemės sklype. Atsakovės UAB „Geri kaimynai“ veiksmai, susiję su atsakovo vykdytomis statybomis arčiau nei 3 m atstumu iki ieškovo žemės sklypo ribos, reiškia ieškovo interesų pažeidimą, kadangi atsakovas net neketino siekti ieškovo ir / ar kitų žemės sklypo savininkų rašytinių sutikimų.

57.16.       UAB „Geodezija ir topografija“ išpildomoji nuotrauka nėra oficialus dokumentas, kadangi šis dokumentas nėra patvirtintas įgalioto asmens, o šios nuotraukos originalas byloje nebuvo pateiktas. Dėl šios priežasties teismo sprendimas negalėjo būti pagrįstas neoficialaus dokumento pagrindu.

57.17.       Atsakovė UAB „Geri kaimynai“ 3 m atstumo iki ieškovo žemės sklypo ribos faktinį pažeidimą pripažino savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. rengdama projekto A laidą, kuri pažeidimų nepašalino, kadangi statomas daugiabutis gyvenamasis namas liko toje vietoje, kurioje jis buvo statomas 2020 m., t. y. arčiau nei 3 m atstumu iki ieškovo žemės sklypo ribos.

57.18.       Nesutiktina su teismo išvada, kad kolektoriaus užimamu plotu sumažinta pastato dalis, įtraukta atraminė sienutė. Fiktyvaus kolektoriaus projektas nepakeitė daugiabučio gyvenamojo namo statybos vietos žemės sklype, nesumažino bendro pastato ploto, todėl projekto A laida nepašalino padarytų pažeidimų dėl 3 m atstumo iki ieškovo žemės sklypo ribos, tačiau šio projekto A laidos sprendiniai fiktyviai paslėpė šiuos padalytus pažeidimus po fiktyvaus kolektoriaus projektiniais sprendiniais.

57.19.       Ieškovas iki 2022 m. balandžio 21 d. dalyvavo visuose teismo posėdžiuose arba dalyvavo jo atstovas advokatas Viktoras Gečas, todėl teismo pastabos dėl ieškovo nedalyvavimo 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. balandžio 21 d. teismo posėdžiuose, kuriuose jo dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, yra nepagrįstos. 

57.20.       Teismas, kuris civilinę bylą išnagrinėjo ieškovui nedalyvaujant, neturėjo teisinio pagrindo ieškovo nedalyvavimą 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdyje pripažinti negalimu ir / ar piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismas tenkino ieškovo prašymus civilinę bylą nagrinėti be ieškovo dalyvavimo, todėl darytina išvada, kad ieškovo dalyvavimas teismo procese nebuvo būtinas. Teismas savo iniciatyva bylą išnagrinėjo be ieškovo dalyvavimo, ieškovui neskyrė baudos už neatvykimą į 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdį, todėl laikytina, kad pats teismas atšaukė 2022 m. balandžio 21 d. protokolinę nutartį dėl ieškovo dalyvavimo teisme pripažinimo būtinu.

57.21.       Civilinės bylos procesas buvo komplikuotas vien tik dėl netinkamo proceso organizavimo, kuris susijęs su teisėjos išskirtiniais asmens charakterio bruožais, išskirtiniu bendravimo su proceso dalyviais būdu, nuolatiniu neigiamu požiūriu į ieškovą, jo atstovą ir reiškiamus ieškinio reikalavimus. Teismas viso civilinės bylos proceso metu nuolat posėdžius organizuodavo taip, kad liudytojai laukdavo apklausų pradžios, tačiau teismas pats savo iniciatyva paskirdavo kitą teismo posėdžio datą, nes teismas išeidavo nagrinėti kitų civilinių bylų.

57.22.       Teisėjo pastabų ignoravimas nepatenka į CPK 95 straipsnio reglamentavimą. Jeigu teismas manė, kad 2023 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu buvo ignoruojamos teisėjos pastabos, tai galėjo būti skiriama bauda už posėdžio pirmininkaujančio teisėjo patvarkymų nevykdymą ar kt. Teisėja 2023 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu tyčia nutraukinėjo ieškovo klausimus, kadangi nebuvo aktualu byloje gauti iš atsakovės reikšmingą informaciją. Ieškovo užduodami klausimai kitai šaliai yra ieškovo teisė.

57.23.       Teismas sprendė, kad ieškovo patikslintų ieškinių pateikimas arba teisėjo nušalinimas nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, visgi ieškovo veiksmus dalyje dėl patikslintų ieškinių pateikimo ir / ar teisėjo nušalinimų vertino priešingai, t. y. kaip ieškovo sąmoningą veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pats teismas piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, kadangi akivaizdžiai formaliais pagrindais atsisakė priimti ieškovo patikslintus ieškinius ir tokie teismo veiksmai savaime ilgino civilinės bylos procesą. Ieškovo teisė yra reikšti nušalinimą, tačiau vien tik faktas, kad nušalinimas teisėjai nepatiko, nesudaro pagrindo ieškovui skirti baudą.

57.24.       Iš teismo sprendimo matyti, kad teismui laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. birželio 1 d. buvo žinomi visi tariamai netinkami ieškovo veiksmai, tačiau teismas baudų skyrimo klausimo nesprendė ne vienerius metus laiko, bet teismas tokį procesinį veiksmą įgyvendino tik sprendimu. Tokios aplinkybės įrodo teisėjos šališkumą ieškovo atžvilgiu, paneigia baudos paskyrimo pagrįstumą ir teismo sprendimo išvadas daro prieštaringomis.

57.25.       Teismui sprendimu nekonstatavus ir neišaiškinus ieškovo tariamų pažeidimų pobūdžio ir teismo deklaruojamų procesinės atsakomybės tikslų, kurie teismo sprendime nėra nurodyti, buvo suvaržytos ieškovo teisės gintis nuo to, nes pagal teismo sprendimo turinį ieškovui nėra aiškus nei pažeidimo turinys, nei procesinės atsakomybės tikslai.

57.26.       Teismo sprendimas neatitinka reikalavimų, kurie yra keliami teismo sprendimo turiniui. Pagal CPK 270 straipsnio reglamentavimą teismas privalo nurodyti teismo sprendimo apskundimo terminus ir tvarką. Teismas nurodė, kad šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Teismo sprendimu buvo taikomas ir CPK 95 straipsnis, tačiau nebuvo nurodytas CPK 107 straipsnis, kuris yra ieškovo teisių užtikrinimo garantas. Toks teismo sprendimo turinys be privalomos nuorodos į CPK 107 straipsnį yra su esminiais trūkumais, kas varžo ieškovo teises į apeliacinį procesą ir daro visą teismo sprendimą negaliojančiu dėl esminių civilinio proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų.

57.27.       Teismas, kuris ieškovui skyrė baudą už piktnaudžiavimą jam suteiktomis procesinėmis teisėmis tuo pačiu procesiniu sprendimu, kuriuo iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą, neišvengė nešališkumo, kadangi teismas, kuris nubaudė ieškovą 3 000 Eur bauda, negalėtų patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimų, kadangi ieškinio patenkinimas reikštų nepagrįstą 3 000 Eur baudos paskyrimą.

57.28.       Iš ieškovo atsakovei UAB „Geri kaimynai“ priteistos 8 856,49 Eur bylinėjimosi išlaidos, yra pernelyg didelės ir nepagrįstos. Atsakovės procesiniai veiksmai buvo tapatūs, besikartojantys, atsiliepimams į ieškinį parengti nebuvo būtinos specialios žinios ir / ar didelė teisinio darbo patirtis. Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė be motyvų, tik deklaratyviai nurodymas šių išlaidų priteisimo pagrindą, nors turėjo detaliai išaiškinti ir pagrįsti kiekvieną priteistą sumą, atsižvelgdamas į įstatymą, Rekomendacijas. Nepagrįstai iš ieškovo priteistos ir 122,14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jos nepagrįstos jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais.

58.       Atsakovė UAB „Geri kaimynai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

58.1.       Ekspertinio tyrimo aktas nepagrindžia ieškinio reikalavimų. Dar iki ieškovui pasitelkiant specialistą, Inspekcija atliko Leidimo Nr. 1 išdavimo teisėtumo patikrinimą ir 2020 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktu Nr. SLD-00-200427-00055 konstatavo, kad leidimas išduotas teisėtai ir jo išdavimas nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų padarytas išvadas, o rėmėsi vien Ekspertinio tyrimo aktu, kuriame nurodoma, kad specialistas neatliko jokių matavimų, o „iš akies“ nustatė atstumus techniniame projekte ir iš to padarė išvadą, kad nebuvo laikomasi atstumų.

58.2.       Ekspertinio tyrimo akte padaryta išvada, kad atraminė sienutė Projektiniuose pasiūlymuose ir Techniniame projekte ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba nebuvo numatyta, yra neaktuali ginčui, kadangi Leidimas Nr. 2 ir buvo išduotas būtent atraminei sienutei ties Žemės sklypo ir besiribojančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), riba, t. y. byloje nekyla ginčo, kad Leidimas Nr. 2 buvo išduotas 2021 m. vasario 8 d. ir atraminė sienutė bei kolektorius pastatyti būtent šio statybą leidžiančio dokumento pagrindu.

58.3.       Galiojantis teisinis reglamentavimas aiškiai numato, kad gretimų sklypų savininkų sutikimai reikalingi tik tais atvejais, kada tai aiškiai įtvirtinta STR 1.05.01:2017. Ginčo atveju nėra aplinkybių, dėl kurių gretimų sklypų savininkų susitikimas būtų reikalingas.

58.4.       Statybos projekto Nr. 2 išklotinių schemoje matyti, kad atraminė sienelė pastatyta žemiau gretimo sklypo ribos. Maksimali atraminės sienelės viršaus altitudė yra 106,92. Žemės altitudė ties sklypo kampu yra 107.00. Žemės altitudė pietryčių kryptimi žemėja, atitinkamai žemėja ir atraminė sienelė. Skirtumas tarp žemės altitudės ties sklypo riba ir artimiausiai esančio atraminės sienelės taško viršaus altitudės neviršija 2,5 m (STR 1.05.01:2017 7 priedo 2.2 punktas).

58.5.       Statybos projekto Nr. 2 Aiškinamajame rašte nurodyta, kad atraminė sienelė šiaurinėje dalyje sklypo dalyje yra inžinierinis statinys, kurio paskirtis yra sutvirtinti gruntą tarp požeminio parkingo sklype (duomenys neskelbtini) ir požeminio parkingo sklype (duomenys neskelbtini). Atraminė sienelė yra pilnai užkasama. Reglamentuojamas atstumas iki kaimyninio sklypo (1 m) išlaikomas. Statinio kategorija – I grupės statinys. Į bylą pateiktą UAB „Geodezija ir topografija“ išpildomoji nuotrauka patvirtina, kad atraminė sienelė pastatyta didesniu nei vieno metro atstumu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Taigi atraminė sienelė yra nutolusi nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos daugiau kaip 1 m atstumu, o virš žemės paviršiaus esančios konstrukcijos yra nutolusios nuo gretimo sklypo daugiau kaip 5 m atstumu, dėl ko atsakovei nekilo pareiga gauti ieškovo sutikimo.

58.6.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovė arčiau nei 3 m nuo gretimo sklypo ribos pastatė požeminę naujai statomo statinio dalį. Kaip matyti iš techninio projekto A laidos atsakovės pastatytas pastatas yra atitrauktas 3 metrus nuo gretimo žemės sklypo, o ieškovas referuoja ne į požeminę pastato dalį, o į kitos paskirties inžinerinį statinį (kolektorių). Techniniame projekte aiškiai matosi, kad pastatas yra atitrauktas 3 m nuo gretimo sklypo ir patenka į užstatymo zoną, o požeminis kolektorius prisišliejęs prie statomo pastato ir atitrauktas, kiek reikalauja STR 1.05.01:2017, nuo gretimo sklypo ribos.

58.7.       (duomenys neskelbtini) teritorijai yra būdingas perimetrinis užstatymas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimais, todėl dėl STR 1.05.01:2017 numatytos išimties gretutinių sklypų savininkų sutikimai (duomenys neskelbtini), nėra reikalingi.

58.8.       Ieškovo teiginiai apie Žemės sklype vykdomą neteisėtą statybą yra niekuo nepagrįsti. Išskyrus ieškovą, kuris laikosi pozicijos, kad tiek Savivaldybė, tiek Inspekcija kartu su pirmosios instancijos teismu bendrai susitarę veikia atsakovės naudai, kad paslėptų neteisėtą statybą, jokie objektyvūs byloje esantys įrodymai neįrodo ieškovo teiginių.

58.9.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad duomenų apie tai, kad Inspekcija, vykdydama TPSVPĮ jai pavestas funkcijas, būtų pradėjusi tyrimą ar nustačiusi savavališką statybą nėra.

58.10.       Byloje yra ginčijami Leidimas Nr. 1 ir Leidimas Nr. 2, kurių pagrindu yra atlikti ir baigti statybos darbai. Įrodymų, kad Žemės sklype būtų pastatyti statiniai, kurie nenumatyti leidimuose, nėra. Aplinkybė, kad, ieškovo nuomone, statyboms Žemės sklype buvo reikalingas ieškovo sutikimas šių statybų nedaro neteisėtomis. Šiuo metu statiniai Žemės sklype baigti statyti, atlikti jų kadastriniai matavimai, surašytas statybos užbaigimo aktas, statiniai priimti naudoti. Vien ši aplinkybė, kad buvo atliktos Inspekcijos patikros ir statiniai įregistruoti, patvirtina aplinkybę, kad jie negali būti laikomi neteisėta statyba.

58.11.       Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dėl ieškinio leidimo ginčijimui pateikti, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad pagrindo šį terminą atnaujinti nėra ir ieškinys, nepaisant visų kitų, argumentų, turėtų būti atmestas.

58.12.       Ieškovui apie Leidimą Nr. 1 išdavimą turėjo būti žinoma nuo jo išdavimo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 5 d. Be to, namo, kuriame gyvena ieškovas, bendrija 2020 m. kovo 6 d. kreipėsi į teismą dėl Leidimo Nr. 1 panaikinimo, todėl ieškovui neabejotinai buvo žinoma apie šio leidimo išdavimą ir vykstantį ginčą dėl jo. Tas pats specialistas – S. M., civilinėje byloje Nr. e2-11986-545/2020 teikė išvadas dėl Leidimo Nr. 1 teisėtumo, todėl akivaizdu, jog ieškovui apie Leidimo Nr. 1 išdavimą buvo žinoma ir jis ieškinį galėjo pateikti anksčiau.

58.13.       Ieškovas 2020 m. rugsėjo 18 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti leidimą Nr. 1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-5065-484/2020 atsisakė priimti ieškovo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 16 d., todėl akivaizdu, kad terminą ieškovas praleido dėl savo paties elgesio ir delsimo, o ne dėl aplinkybių, nesusijusių su juo pačiu. Kaip apdairus ir išsilavinęs asmuo ieškovas turėjo suprasti, kad termino ieškiniui pateikti praleidimas gali sukelti neigiamas pasekmes. Aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties terminas ieškovui galėtų būti atnaujintas taip pat nėra.

58.14.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino procesinį ieškovo elgesį ir skyrė jam baudą. Teismas sprendime detalizavo priežastis, kodėl nusprendė ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsakovė palaiko visus skundžiamame sprendime nurodytus argumentus ir papildomai pažymi, kad ieškovas pats arba per atstovą prieš pat iš anksto numatytą ir suderintą posėdį elektroniniu paštu pateikdavo prašymus, dėl kurių bylos nagrinėjimas negalėjo vykti. Pavyzdžiui, 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdžiai turėjo būti atidėti likus kelioms minutėms iki posėdžio gavus ieškovo atstovo pranešimą apie ligą (kojos traumą), nors liga buvo žinoma keletą dienų. Dėl tokio procesinio elgesio kiti proceso dalyviai neturėjo galimybės objektyviai planuoti savo laiko.

58.15.       Teismo nurodytos aplinkybės apie 2023 m. kovo 23 d. vykusį teismo posėdį pilnai neatspindi visų aplinkybių. 2023 m. kovo 23 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas siekė visais būdais neapklausti atvykusių liudytojų, kad nebūtų galimybės išnagrinėti bylos. Dėl šios priežasties ieškovas po keletą kartų kartojo tuos pačius klausimus atsakovės atstovui, siekdamas vilkinti procesą. Užsitęsus bylos nagrinėjimui, liudytojų apklausa buvo atidėta kitam teismo posėdžiui, į kurį nei ieškovas, nei jo atstovas neatvyko, standartiškai kelios minutės iki teismo posėdžio pradžios pateikdami naujus prašymus, tarp jų prašymą dėl bylos stabdymo.

58.16.       Ginčo procesas užsitęsė nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. didžiąja dalimi dėl ieškovo ir jo atstovo veiksmų, kada nebuvo kooperuojamasi ir siekiama operatyvaus ginčo išnagrinėjimo, o priešingai – siekiama vilkinti procesą. Ką patvirtina ir aplinkybės, kad tik 2023 m. ieškovas kreipėsi į Inspekciją su nauju skundu dėl atsakovės Žemės sklype vykdytų statybų, tuo pagrindu prašydamas stabdyti ginčo bylą, kol nebus išnagrinėti jo administraciniai ginčai. Savo esme skundų teikimas nėra laikytinas neteisėtu elgesiu, tačiau skundų pateikimas tokiu būdu, kad sudarytų prielaidas proceso vilkinimui, ko ir buvo siekiama šiuo atveju, laikytinas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis.

59.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

59.1.       Ieškovas painioja (sutapatina) ieškinio senaties institutą su procesiniais terminais bei ieškinio priėmimo klausimo išsprendimu. Tai, kad teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą, nereiškia, kad teismas atnaujino procesinį ar ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties taikoma tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Abi atsakovės prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovas praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą, o svarbių priežasčių, kurių pagrindu būtų galima šį terminą atnaujinti, teismas nenustatė. Taigi, teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovo ieškinius ir šiuo pagrindu.

59.2.       Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ieškovo ir jo atstovo atžvilgiu. Tai, kad teismas prašė ieškovo paaiškinti, ką galėtų byloje patvirtinti vienas ar kitas rašytinis įrodymas, ne tik įgyvendino proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, tačiau ir užtikrino, kad byloje būtų pateikti tik tie įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

59.3.       Dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti (CPK 190 straipsnis). Todėl ieškovui neįgyvendinus savo pareigos pateikti informaciją apie liudytojo gyvenamąją ar darbo vietą, teismas turėjo teisę netenkinti prašymo apklausti šį liudytoją. Akcentuotina, jog bylos nagrinėjimo metu buvo tenkinti ieškovo prašymai byloje apklausti liudytojus, kurie dalyvavo 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdyje ir turėjo liudyti teismo posėdžio metu, ieškovui bei jo atstovui apie šią aplinkybę buvo žinoma. Prašyme bylą nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant apie liudytojų apklausos atsisakymą, rašytinių klausimų liudytojams suformulavimą ar kito pobūdžio pozicijos dėl ieškovo iniciatyva kviestų liudytojų apklausos nei ieškovas, nei jo atstovas nepasisakė. Taigi keltinas pagrįstas klausimas, ar išties buvo būtina kviesti asmenis liudyti, jei ieškovas liudytojų neapklausė, taip pat teismo neinformavo, jog nebeaktualu šiuos asmenis apklausti.

59.4.       S. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. ekspertinio tyrimo aktas Nr. 20-35 nagrinėjamu atveju vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas, kadangi šis asmuo nelaikytinas ekspertu CPK 212 straipsnio prasme, nes įvykdė ieškovo pateiktą užsakymą. Tuo tarpu paskirti ekspertą gali teismas CPK 212-219 straipsnių nustatyta tvarka. Tai, kad ieškovas suabsoliutina S. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. ekspertinio tyrimo aktą, savaime didesnės įrodomosios galios neturi. Be to, ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Sutiktina su teismo vertinimu, jog į bylą pateikto ekspertinio tyrimo akte pateikti atsakymai yra prieštaringi byloje esančiai medžiagai ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

59.5.       Nesutiktina, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino STR 1.0501:2017 ir STR 2.06.04:2014 reglamentavimą. Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl STR 1.0501:2017 ir STR 2.06.04:2014 nuostatų taikymo. Teismas pagrįstai sprendė, kad bendruoju atveju požeminį statinį be gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimo galima statyti 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais nepažeidžiant gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) teisių ir įstatymų saugomų interesų. Taip pat privaloma išlaikyti pirmiau nurodytus sanitarinius atstumus nuo automobilių saugyklų iki pastatų (jų langų).

59.6.       Pavyzdžiui, Inspekcija 2017 m. gegužės 12 d. savo išaiškinime dėl STR 1.05.01:2017 taikymo nurodė, kad „Vadovaujantis pirmiau nurodytu, bendruoju atveju požeminį statinį be gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimo galima statyti 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais nepažeidžiant gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) teisių ir įstatymų saugomų interesų. <...>“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „<...> skaičiuojant pastato atstumą iki sklypo ribos, turi būti skaičiuojamas atstumas būtent nuo antžeminės pastato dalies nuo labiausiai išsikišusio taško horizontaliojoje padėtyje, vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktu, todėl nagrinėjamu atveju požeminės pastato dalies – siurblinės ir gaisrinės patalpos atstumas iki sklypo ribos neturi reikšmės vertinant daugiabučio gyvenamojo pastato atstumą iki sklypo ribos, ieškovės kasacine tvarka nėra ginčijamos, ieškovė nenurodė kasaciniame skunde argumentų šiuo aspektu, todėl teisėjų kolegija šio klausimo neanalizuoja“.

59.7.       Statybą leidžiantis dokumentas pripažįstamas neteisėtu, jeigu jį išduodant buvo pažeisti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimai, t. y. turėtų būti nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neįvertinus, kad statinio projektas parengtas ir (ar) statiniai suprojektuoti mažesniais negu norminiai atstumai, neturint privalomų sutikimų. Tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybę, kad statinys statomas galimai mažesniu nei norminis atstumu, savaime statybą leidžiančio dokumento neteisėtu nedaro.

59.8.       Norint statybą leidžiantį dokumentą pripažinti neteisėtu, būtina nustatyti, kad jis buvo išduotas pažeidžiant teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentus. Tad, aplinkybė, kad galimai statyba vykdoma nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių, statybą leidžiančio dokumento savaime neteisėtu nedaro, tokius veiksmus reglamentuoja kitos procedūros, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

59.9.       Inspekcija 2020 m. balandžio 27 d. atliko Leidimo Nr. 1 išdavimo teisėtumo patikrinimą ir patikrinimo aktu Nr. SLD-00-200427-00055 konstatavo, kad Leidimas Nr. 1 išduotas teisėtai.

59.10.       Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų pagrindinių bylos faktinių ir teisinių aspektų bei teisingai išsprendė šią civilinę bylą. Vien tai, kad skundžiamas sprendimas nėra palankus ieškovui, savaime nereiškia, jog jis yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir (ar), kad ši civilinė byla buvo išnagrinėta netinkamai. 

60.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

60.1.       Ieškovas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad teismas netinkamai vykdė civilinį procesą, kadangi 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu tinkamai neišsprendė ieškovo atstovo 2023 m. gegužės 31 d. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo, šalims nepranešė apie teismo 2023 m. birželio 1 d. protokolinę nutartį, kuria nusprendė civilinės bylos nestabdyti, todėl teismas neužtikrino ieškovo ir trečiojo asmens teisės žinoti apie civilinės bylos proceso eigą.

60.2.       Teismas grubiai pažeidė CPK 269 straipsnio reglamentavimą, kadangi 2023 m. birželio 28 d. nutartimi teisėja pati išsprendė termino pratęsimo klausimą, nors pagal CPK 269 straipsnį šį klausimą turėjo teisę spręsti tik Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas.

60.3.       Nepriklausomi statybos ekspertai prof. dr. S. M. dr. A. P. ekspertinio tyrimo akte aiškiai nurodė, kad statomo namo dalis pastatyta arčiau nei 3 m iki gretimo sklypo ribos, atraminė sienelė pastatyta be statybos leidimo ir kt.

60.4.       Teismo argumentas, kad Statytos techninio reglamento nuostatos požeminių santykių nereguliuoja, todėl statytojas gali statyti namo dalį bet kokiu atstumu iki gretimo sklypo, yra neteisingos, nes tai yra administracinė teisė, kur leidžiama tik tai, kas leidžiama. Statytojo naujai išimtas statybos leidimas statinio daliai įrodo, kad toks statybos leidimas buvo reikalingas.

60.5.       Atsakovė UAB „Geri kaimynai“ siekė gauti 2021 m. vasario 8 d. statybą leidžiantį dokumentą, kad būtų paslėptas savavališkai pastatytos atraminės sienelės faktas, kuris civilinėje byloje yra įrodytas, nes statybos leidimas išduotas jau po statybos fakto, o namo dalis pastatyta arčiau nei 3 m iki gretimo sklypo be jo savininkų sutikimo. Tai įrodo, kad statytoja UAB,,Geri kaimynai“ vykdė neteisėtas statybas, o pažeidimai buvo dangstomi korumpuotų pareigūnų ir skundžiamas teismo sprendimas yra šio proceso tąsa.

60.6.       Trečiajam asmeniui yra žinoma, kad ieškovas per 30 dienų terminą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 5 d. ir 2021 m. vasario 8 d. statybą leidžiančius dokumentus, todėl pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio senaties terminą.

60.7.       Teismas šioje byloje nebuvo aktyvus ir objektyvus, o dėmesį skyrė tik ieškovo nubaudimui už jo tariamą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

60.8.       Teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teismas ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino, tačiau tuo pačiu procesiniu sprendimu civilinį ginčą išnagrinėjo iš esmės. Jeigu ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, tai tokiu atveju teismas civilinio ginčo iš esmės neturi teisinio pagrindo spręsti.

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

 

61.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

62.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

63.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovo ieškiniai dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindo stabdyti civilinę bylą (ne)buvimo

64.       Bylai esant apeliacinės instancijos teisme, 2023 m. lapkričio 9 d. ieškovas pateikė prašymą stabdyti šią apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-9906-331/2023 pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) dėl atsakovės sprendimo, kuriuo ji atsisakė tirti pareiškėjo 2023 m. kovo 28 d. skundą dėl statytojos UAB „Geri kaimynai“ vykdomos statybos teisėtumo ir atsakovės įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus.

65.       Ieškovas prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

65.1.       Inspekcija priėmė sprendimą nutraukti pareiškėjo A. S. 2023 m. kovo 28 d. skundo nagrinėjimą, kadangi, pasak jos, pareiškėjo skunde keliami klausimai yra nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-187-1080/2023. Pareiškėjas nesutiko su tokia pozicija, todėl inicijavo administracinį ginčą. Pareiškėjas siekia, kad teismas sprendimu įpareigotų Inspekciją ištirti pareiškėjo 2023 m. kovo 28 d. skundą, kurio tyrimo rezultatai būtų aktualūs ir reikšmingi šiam civiliniam ginčui.

65.2.       Ieškovas pateikė Inspekcijai 2023 m. kovo 28 d. skundą, kadangi ieškovui buvo būtina gauti specialias žinias dėl statytojos UAB „Geri kaimynai“ įvykdytos kolektoriaus statybos, kurios statybos teisėtumas yra tiesiogiai susijęs su šios bylos ginčo dalyku, t. y. su 2021 m. vasario 8 d. statybą leidžiančio dokumento teisėtumu. Ieškovo nuomone, statytojo užsakymu įvykdyta nauja pradinio projekto laida buvo įgyvendinta tik tam, kad statybą leidžiančiu dokumentu būtų įteisinta statytojos savavališkai pastatyta atraminė sienelė, o kolektorius projekto naujos laidos projekte yra demonstruotas fiktyviai, kadangi buvo aktualu nuslėpti atraminės sienelės savavališkos statybos faktą.

65.3.       Ieškovui nėra įmanoma gauti įrodymus apie statytojos UAB „Geri kaimynai“ projektuotą / statybą ir / ar nepastatytą kolektorių, kadangi atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsisakė teikti informaciją apie statytojos užsakymu projektuoto kolektoriaus statybą. Dėl šios priežasties ieškovui yra aktualu, kad kompetentinga valstybės įgaliota institucija atliktų 2023 m. kovo 28 d. skunde išdėstytų faktinių aplinkybių, susijusių su kolektoriaus statyba, patikrinimą vietoje ir pateiktų kvalifikuotą šio kolektoriaus projektavimo ir / ar statybos teisinį įvertinimą.

66.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1623 straipsnį byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnio normos įtvirtina privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

67.       Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; 2013 m. vasario mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t.y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 53 punktas); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 53 punktas).

68.       Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017, 21 punktas).

69.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio ginčo pobūdį ir byloje įrodinėtinas aplinkybes, taip pat administracinio ginčo, nagrinėjamo Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I3-9906-331/2023, dalyką, ieškovo prašyme nurodomus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sustabdyti šią apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą nei ieškovo nurodomu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nei kitais CPK 163, 164 straipsniuose įtvirtintais privalomais ar fakultatyviais bylos sustabdymo pagrindais.

70.       Nagrinėjamu atveju ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimus panaikinti 2020 m. vasario 5 d. ir 2021 m. vasario 8 d. statybą leidžiančius dokumentus ir įpareigoti statytoją (atsakovę) UAB „Geri kaimynai“ pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Ieškovo reikalavimai grindžiami tuo, kad atsakovė UAB „Geri kaimynai“, vykdydama statybas žemės sklype (duomenys neskelbtini), nesilaikė STR 1.05.01:2017 įtvirtintų numatytų minimalių atstumų nuo gretimo sklypo ribos ir kai kuriuos statinius pastatė per arti gretimo sklypo, taip pat dalį statinių (atraminę sienutę) pastatė neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Taigi ginčo dalyką, be kita ko, sudarė ir 2021 m. vasario 8 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento, kuris būtent ir buvo išduotas atraminei sienutei, atraminei sienutei su tvora ir kitos paskirties inžineriniams tinklams (kolektoriui) statyti, teisėtumo įvertinimas.

71.       Pažymėtina tai, kad ieškovas prašymą stabdyti šią civilinę bylą iš esmės analogiškais, kaip ir apeliacinės instancijos teismui pateiktais, argumentais pateikė dar bylą nagrinėjant pirmosios intancijos teisme, kurį pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu, išklausęs į teismo posėdį atvykusių atsakovių atstovų poziciją, žodine nutartimi atmetė (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:09:40 iki 00:15:44 ir nuo 00:15:49 iki 00:18:02). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo dalyką ir byloje įrodinėtinas aplinkybes, sprendė, kad tarp šios civiline tvarka nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. I3-9906-331/2023 nėra tiesioginio prejudicinio ryšio ir pats teismas šioje byloje gali nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus. Teismas, be kita ko, pastebėjo, kad Inspekcija šioje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, ji pateikė byloje savo poziciją ginčo klausimais, o ieškovas, motyvuodamas kompetentingos institucijos specialių žinių poreikiu dėl statybos teisėtumo, be kita ko, turėjo galimybę papildomai užduoti jai rūpimus klausimus, tačiau to nepadarė.

72.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus pirmosios instancijos teismo motyvus, kurių pagrindu teismas atsisakė stabdyti civilinę bylą, neturi pagrindo jiems nepritarti. Kaip jau minėta, ieškovo siekiamos išsiaiškinti aplinkybės pateikiant Inspekcijai 2023 m. kovo 28 d. skundą, iš esmės sudarė šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, kurios, neperžengiant bylos nagrinėjimo ribų, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime ir buvo ištirtos bei pateiktas jų teisinis vertinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tapačių motyvų, nurodytų 71 nutarties punkte, pagrindu šiuo atveju administracine tvarka nagrinėjama byla Nr. I3-9906-331/2023 taip pat nėra kliūtis ir šiai civilinei bylai apeliacine tvarka išnagrinėti, įvertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip jau minėta, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme dėl bylos sustabdymo nepateikė jokių naujų argumentų negu buvo nurodęs pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 178, 185 straipsniai).  

73.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas sustabdyti šią apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-9906-331/2023 atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

74.       Bylai esant apeliacinės instancijos teisme, 2023 m. lapkričio 14 d. ieškovas pateikė prašymą priimti įrodymą – Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą (žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, be jokių argumentų atsisakė šį įrodymą priimti, nors jis patvirtina, kad toks inžinerinis įrenginys, kaip kolektorius, atsakovės UAB „Geri kaimynai“ pastatytame daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apskritai neegzistuoja.

75.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

76.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 95–97 punktai).

77.       Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas).

78.       Byloje nustatyta, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme prašomą priimti Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, dar 2023 m. kovo 16 d. pateikė pirmosios instancijos teismui (DOK-45386 – registracijos numeris pirmosios instancijos teisme), kurį teismas 2023 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu, išklausęs, šalių / jų atstovų pozicijas, atsisakė priimti (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:12:05 iki 00:47:45).

79.       Priešingai nei teigia ieškovas, išklausius 2023 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad ieškovo pateiktą įrodymą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pagrįstai ir motyvuotai, paaiškindamas tokio atsisakymo priežastis. Teismas sprendė, kad Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, kuri buvo suformuota dar 2021 m. birželio 11 d. ir viešame registre išviešinta 2021 m. liepos 23 d., ieškovas teismui ne tik pateikė nesavalaikiai (įrodymas pateiktas daugiau nei po 1,5 metų nuo jo atsiradimo (išviešinimo)), tokiu būdu vilkindamas procesą, tačiau pažymėjo ir tai, kad nenustatytas šio įrodymo sąsajumas su ieškovo byloje reiškiamais materialaus pobūdžio teisiniais reikalavimais dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Nors ieškovas Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (o, būtent, joje esančiais pastato (duomenys neskelbtini), rūsio planu ir patalpų eksplikacija) siekė pagrįsti tai, kad joje nėra atvaizduotas kolektorius (kaip vidinė pastato patalpa, turinti įėjimą – duris), tačiau atsakovės UAB „Gero kaimynai“ atstovui nurodžius, kad kolektorius kadastrinių matavimų byloje ir neturi būti atvaizduotas, kadangi tai nėra vidinė patalpa, turinti duris, o inžinerinis statinys, esantis už statinio patalpų (išorinis statinys, kuris neįtraukiamas į kadastrinę bylą), taigi, nesant ginčo dėl to, kad statinys neturi durų (ką ieškovas įrodinėjo), teismas sprendė, kad šis įrodymas iš esmės perteklinis, juolab, kai į bylą su 2021 m. birželio 7 d. atsiliepimu jau buvo pateiktas techninis projektas (A laida), kuris identiškas ieškovo pateiktam rūsio planui, esančiam kadastrinių matavimų byloje.

80.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, todėl sprendžia, kad ieškovo pateiktą įrodymą – Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagrįstai buvo atsisakyta priimti. Ieškovas, prašydamas priimti šį įrodymą apeliacinės instancijos teisme, nenurodo jokių naujų argumentų ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija šį įrodymą iš esmės tapačių pirmosios instancijos teismui motyvų pagrindu atsisako priimti. Papildomai pažymėtina ir tai, kad ieškovas net ir apeliacinės instancijos teismui šį įrodymą pateikė ne kartu su 2023 m. rugpjūčio 14 d. apeliaciniu skundu (2023 m. rugpjūčio 18 d. pasirašytu apeliaciniu skundu), tačiau tik 2023 m. lapkričio 14 d., kas taip pat nelaikytina savalaikiu įstatyme numatytų procesinių teisių įgyvendinimu.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

81.       Byloje nustatyta, kad atsakovei (statytojai) UAB „Geri kaimynai“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

82.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojai UAB „Geri kaimynai“ statinių Žemės sklype statybai išdavė du statybą leidžiančius dokumentus:

82.1.       2020 m. vasario 5 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-200205-00140 (toliau – Leidimas Nr. 1) pagal projektuotojo UAB „Eventus Pro“ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektą (toliau – Statinio projektas Nr. 1), kuris suteikė teisę Žemės sklype statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, inžinerinius statinius – vaikų žaidimų aikštelę, atramines sienutes, buitinių nuotekų tinklus, paviršinių nuotekų tinklus, vandentiekio tinklus, kelią – privažiavimą, lauko treniruoklių aikštelę, rekonstruoti statinius: buitinių nuotekų spaudiminius tinklus, vandentiekio tinklus ir kt.

82.2.       2021 m. vasario 8 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-210208-00228 (toliau – Leidimas Nr. 2) pagal projektuotojo UAB „Eventus Pro“ parengtą Atraminės sienelės su tvora, kitos paskirties inžinerinio tinklo (kolektoriaus), atraminės sienelės (duomenys neskelbtini), statybos projektas, Nr. Z17-08-25-MMM-P-5 (toliau – Statybos projektas Nr. 2), kuris suteikė teisę žemės sklype (duomenys neskelbtini), statyti atraminę sienelę, atraminę sienelę su tvora bei kitos paskirties inžinierinį tinklą (kolektorių).

83.       Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis greta Žemės sklypo esančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Leidimą Nr. 1 ir Leidimą Nr. 2 bei pripažinti atsakovės Žemės sklype vykdomą statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą neteisėta ir įpareigoti atsakovę UAB „Geri kaimynai“ savo lėšomis per 3 mėnesių terminą pašalinti Žemės sklype neteisėtai atliktos statybos padarinius. Ieškovas dėl Leidimo Nr. 1 panaikinimo į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio 10 d. (patikslintą ieškinį pateikė 2021 m. sausio 4 d.), dėl Leidimo Nr. 2 – 2021 m. balandžio 27 d. Ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, kad atsakovė UAB „Geri kaimynai“, vykdydama statybas Žemės sklype, nesilaikė STR 1.05.01:2017 įtvirtintų numatytų minimalių atstumų nuo gretimo sklypo ribos ir kai kuriuos statinius pastatė per arti gretimo sklypo, taip pat dalį statinių (atraminę sienutę) pastatė neturėdama statybą leidžiančio dokumento.

84.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinius atmetė. Teismas sprendė, kad 2020 m. vasario 5 d. ir 2021 m. vasario 8 d. statybą leidžiantys dokumentai išduoti pagrįstai, ieškovas neįrodė priešingai. Teismo vertinimu, ieškovo nurodomos STR 1.05.01:2017 nuostatos taikytinos virš žemės esantiems statiniams, jų išdėstymui sklype, o ne po juo, ir atstumai tarp statinių didinami, didinant statinių aukštį, o ne gylį po žeme. Teismas darė išvadą, kad bendruoju atveju požeminį statinį be gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimo galima statyti 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais nepažeidžiant gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas konstatavo, kad teisės aktų reikalavimai nėra pažeisti, kadangi atraminė sienelė yra nutolusi nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos daugiau kaip 1 m atstumu, o virš žemės paviršiaus esančios konstrukcijos yra nutolusios nuo gretimo sklypo daugiau kaip 5 m atstumu, dėl ko statytojai UAB „Geri kaimynai“ nekilo pareiga gauti ieškovo sutikimą Leidimui Nr. 2 išduoti. Teismas atmetė ieškinį ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą. Teismas taip pat ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė 3 000 Eur baudą, pusę jos sumokant atsakovei UAB „Geri kaimynai“.

85.       Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tiek, pasak jo, pirmosios instancijos teismo padarytais proceso teisės normų, tiek materialinės teisės normų pažeidimais. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, be pagrindo atmetė ieškovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojo iškvietimo, nepriėmė patikslintų ieškinių, netinkamai vedė ir organizavo procesą, nebuvo aktyvus tokio pobūdžio byloje, taip pat netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesirėmė eksperto išvada. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė ir aiškino Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017), Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – STR 2.06.04:2014) nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, dėl to, kad statybą leidžiantys dokumentai (Leidimas Nr. 1 ir Leidimas Nr. 2) buvo išduoti teisėtai. Teigia, kad teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi teismas, taikęs ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmetęs, tuo pačiu sprendimu visgi civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės, taip faktiškai atnaujinęs praleistą terminą kreiptis į teismą. Be to, ieškovo teigimu, nesant tam pagrindų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam skyrė 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 

86.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovių bei trečiojo asmens D. S. atsiliepimų į apeliacinį skundą faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl ieškovo nurodomų proceso teisės normų pažeidimų

87.       Ieškovas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo panaikinti visas pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis teismas atsisakė priimti ieškovo patikslintus ieškinius, protokolines nutartis, kuriomis, pasak ieškovo, nepagrįstai buvo atmesti jo prašymai dėl įrodymų išreikalavimo, dėl Inspekcijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovų dalyvavimo pripažinimo būtinu ir šiuos ieškovo prašymus tenkinti, taip pat panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį, kuria byloje buvo atidėtas sprendimo priėmimas ir paskelbimas.

88.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo apeliacine tvarka prašomos panaikinti nutartys (nepaisant to, kad jis jų, išskyrus 2023 m. birželio 28 d. nutartį, konkrečiai net nenurodo) nėra apeliacinio skundo objektas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, neturi teisinio pagrindo šias apeliacine tvarka neskundžiamas nutartis peržiūrėti ir spręsti dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Visgi, atsižvelgdama į CPK 334 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, kad dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, dėl kurių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą, teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl su tuo susijusių ieškovo argumentų, kurie, pasak jo, vertintinti kaip proceso teisės normų pažeidimai ir kurie galėjo turėti reikšmės tinkamam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui bei byloje priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

89.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, be jokių motyvų atmetė beveik visus ieškovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, visais atvejais reikalaudavo išankstinės ieškovo nuomonės, ką galėtų byloje patvirtinti vienas ar kitas rašytinis įrodymas arba prašomas iškviesti į teismą asmuo. Ieškovo teigimu, bylą nagrinėjusi teisėja akivaizdžiai rodė nepagarbą ieškovui / jo atstovui, kadangi nepagrįstai reikalavo teismo posėdžio metu, kad ieškovas nurodytų ieškinio reikalavimų ribas, ieškinio pagrindą ir / ar dalyką, nors byloje abu ieškovo ieškiniai to paties teismo buvo priimti teisminiam nagrinėjimui. Teismas tai pat demonstravo nepagarbą ieškovui, atsisakydamas byloje iškviesti asmenį liudytoju, nes ieškovas nenurodė asmens adreso, kuriuo būtų galima asmeniui įteikti teismo šaukimą. Ieškovo vertinimu, teismas taip pat nebuvo aktyvus, nors tokio pobūdžio byloje jis privalėjo veikti aktyviai, kadangi būsimo teismo sprendimas yra susijęs su tinkamu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) įgyvendinimu.

90.       Be to, ieškovo teigimu, teismas pažeidė proceso teisės normas be jokių objektyvių priežasčių atidėdamas teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą du kartus, tuo metu nagrinėdamas kitas bylas, nors civilinės bylos nagrinėjimas nebuvo atnaujintas. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas pažeidė ir CPK 269 straipsnyje reglamentuotą sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo tvarką, kadangi bylą nagrinėjanti teisėja pati išsprendė termino pratęsimo klausimą, jo spręsti neperduodama Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkui.

91.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

-       dėl atsisakymo priimti / išreikalauti įrodymus

92.       Remiantis civilinį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą (CPK 183, 184, 192, 194, 195, 200–203, 209, 210, 217, 220 straipsniai); turi išklausyti dalyvaujančius byloje asmenis apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę (CPK 186 straipsnis); sprendime gali remtis tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 75 punktas).

93.       Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas). Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 25 punktas). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

94.       CPK 199 straipsnio, reglamentuojančio rašytinių įrodymų išreikalavimą, 1 dalyje numatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

95.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, tiek į teisinį reglamentavimą, tiek į jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, prašydamas ieškovą nurodyti, ką gali pagrįsti ar paneigti vienas ar kitas ieškovo prie bylos prašomas prijungti ar išreikalautinas įrodymas, pažeidė proceso teisės normas ar dėl to buvo šališkas, nėra pagrįsti. Priešingai, teismas įgyvendindamas proceso ekonomiškumo, koncentracijos principus (CPK 7 straipsnis), bei siekdamas, kad į bylą būtų pateikti tik su ginčo dalyku susiję įrodymai, atitinkantys sąsajumo reikalavimą (CPK 180 straipsnis), ne tik galėjo, tačiau ir privalėjo aiškintis nurodytas aplinkybes, užduodamas dėl to tikslinamuosius klausimus ieškovui. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad ieškovo prašymai dėl įrodymų prijungimo, išreikalavimo (apie atraminės sienelės ir kolektoriaus projektavimą ir / ar statybos laiką iš UAB „Geri kaimynai“), teismo buvo atmesti be jokių motyvų. Šiuos ieškovo teiginius paneigia teismo byloje dėl to priimti motyvuoti procesiniai sprendimai, įtvirtinti tiek rašytinėse, tiek žodinėse (teismo posėdžio metu priimtose) teismo nutartyse (CPK 290 straipsnis). Tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka su jam nepalankiais pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais ar ieškovo netenkina teismo išdėstytų motyvų apimtis, savaime nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą ar proceso teisės normų pažeidimą įrodinėjimo procese.

96.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

97.       Nors ieškovas nurodo, kad teismas demonstravo nepagarbą ieškovui dėl to, kad atsisakė iškviesti asmenį liudytoju, ieškovui nenurodžius asmens adreso, kuriuo jam būtų galima įteikti teismo šaukimą, tačiau su tuo nesutiktina. Pažymėtina tai, kad CPK 190 straipsnyje yra aiškiai įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Todėl asmeniui, siekiančiam, jog tam tikras asmuo teismo posėdyje būtų apklaustas, liudytoju, pačiam nesilaikant CPK 190 straipsnyje numatytos tvarkos, iš to sekantis teismo atsisakymas netenkinti prašymo dėl liudytojo apklausos nelaikytinas nepagrįstu. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą, bylos nagrinėjimo metu buvo tenkinti ieškovo prašymai byloje apklausti liudytojus, kurie dalyvavo 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdyje, tačiau kuriame pats ieškovas ir / ar jo atstovas nedalyvavo, taigi iš esmės nebuvo suinteresuoti savo teise liudytojams užduoti klausimus.

-       dėl teismo vadovavimo procesui ir bylos nagrinėjimo ribų 

98.       Teisėjų kolegija pažymi tai, kad teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022, 33 punktas). Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-916/2022, 15 punktas).

99.       Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22, 23 punktai)

100.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrinti, kad byla būtų nagrinėjama tik pareikštų ieškinių ribose, jų neperžengiant, ir dėl to prašydamas ieškovo papildomai pasisakyti ir / ar primindamas jam nagrinėjamo ginčo ribas, tuo ieškovui rodė nepagarbą ar buvo šališkas. Tai, kad ieškovo ieškiniai, kaip atitinkantys procesiniams dokumentas keliamus formos ir turinio reikalavimus, teismo buvo priimti nagrinėti, savaime nereiškia, kad bylos eigoje, ieškovui teikiant paaiškinimus, prašant priimti ar išreikalauti naujus įrodymus, kurie neturi sąsajumo su byla, teismas, įgyvendindamas teisėjo vadovavimo procesui principą, negali šalims priminti ir akcentuoti nagrinėjamo ginčo ribas, nurodydamas jų neperžengti.

101.       Ieškovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo patikslintus ieškinius atsakovei Inspekcijai ir, nors teismui buvo žinoma, kad Inspekcija atsisakė tirti ieškovo skundus ir dėl šių aplinkybių ieškovas prašė stabdyti bylą, užkirto kelią ieškovui reikšti naujus ieškinio reikalavimus, susijusius su pradinių ieškinių reikalavimais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo teiginiais.

102.       Byloje nustatyta, kad:

102.1.       teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo 2021 m. rugpjūčio 26 d. pateiktą patikslintą ieškinį, kurį teismas vertino pareiškimu dėl ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo keitimo. Teismas pažymėjo, kad patikslintu ieškiniu ieškovas reiškia naujus reikalavimus dėl Inspekcijos 2020 m. balandžio 21 d. ir 2020 m. birželio 19 d. patikrinimų aktų, taip pat 2021 m. liepos 12 d. pažymos teisėtumo, prašo įpareigoti iš naujo atlikti vykdomos statybos patikrinimą, patikslintame ieškinyje nepalaiko pradiniuose ieškiniuose nurodytų reikalavimų; skirtingai argumentuoja ir naujai į procesą įtraukiamo atsakovės Inspekcijos atsakomybės klausimą, nurodo naujas teisės normas, iš kurių kildina patikslinto ieškinio reikalavimus; taigi, šiuo atveju tiek pirminių ieškinių, tiek patikslinto ieškinio reikalavimai iš esmės skiriasi; ieškovas patikslintu ieškiniu keičia tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą. Teismas, vadovaudamasis CPK 141 straipsnio 1, 3 dalimis, sprendė, kad nors pareiškimo dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo ieškovas neteikė, tačiau patikslinto ieškinio priėmimas reikalautų papildomo pasirengimo bylos nagrinėjimui, taip pat svarstytinas jo teismingumo bendrosios kompetencijos teismui klausimas, kas aiškiai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir neleistų operatyviai išspręsti pirminių ieškinių reikalavimų.

102.2.       teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo 2021 m. lapkričio 30 d. analogiško turinio 2021 m. rugpjūčio 26 d. patikslintam ieškiniui, patikslintą ieškinį, iš esmės tapačių motyvų, nurodytų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, pagrindu. Teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovas tokį patikslintą ieškinį teikia, visiškai nepaisydamas apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl 2021 m. rugpjūčio 26 d. patikslinto ieškinio, dėl kurio reikalavimų ir galimumo buvo pasisakęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2883-794/2021.

103.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo patikslintus ieškinius, kuriais ieškovas jau prasidėjusiame teisminiame procese, nesavalaikiai siekė pareikšti visiškai naują ieškinį (su nauju ieškinio dalyku ir pagrindu) naujai atsakovei Inspekcijai, kas neatitinka ne tik CPK 42 straipsnio 1 dalies, 141 straipsnio reikalavimų, tačiau ir proceso operatyvumo, ekonomiškumo principų. Šiuo atveju priešingos išvados neleidžia daryti ir ieškovo argumentai dėl to, kad Inspekcija atsisakė nagrinėti ieškovo skundus, nes ši aplinkybė nėra pagrindas nepaisyti įstatymo nuostatų, reglamentuojančių civilinį procesą. Be to, teismo atsisakymas priimti patikslintus ieškinius jau prasidėjusioje byloje niekaip nepaneigė ieškovo teisės į teisminę gynybą, kadangi ieškovas turėjo galimybę tokį naują ieškinį pareikšti teisme bendra įstatymo nustatyta tvarka.

-       dėl teismo vaidmens ir proceso organizavimo

104.       Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo pareiškė ne subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti (CPK 49 straipsnis), o ieškovas, kaip privatus asmuo, gindamas savo, kaip gretimame žemės sklype esančio buto savininko, teises CK 4.103 straipsnio pagrindu, todėl būtent jis ir turėjo įrodyti jo reikalavimą sudarančias aplinkybes.

105.       Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad teismas, veikdamas aktyviai, turėjo perimti ieškovo įrodinėjimo pareigą ir savo iniciatyva rinkti byloje ieškovo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Priešingos išvados neleidžia daryti ir ieškovo nurodomi argumentai dėl to, kad ginčas yra susijęs su statybą leidžiančių dokumentų, kuriuos išduoda viešojo administravimo subjektas, teisėtumu. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad byloje nebuvo pakankamai įrodymų, kuriuos vertindamas, pirmosios instancijos teismas nebūtų galėjęs tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti tarp šalių kilusio ginčo.

106.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias galutinio teismo sprendimo priėmimo tvarką ir sąlygas. 

107.       CPK 268 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus. CPK 269 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų. Šiuo laikotarpiu teisėjas gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimas priimamas per teismo nustatytą terminą, o sprendimo paskelbimo data laikoma priėmimo data.

108.       Teismo sprendimas turi būti priimtas ir paskelbtas kaip vientisas procesinis dokumentas, atitinkantis CPK 270 straipsnio reikalavimus, t. y., priimamame sprendime turi būti visos CPK 270 straipsnio 1 dalyje nurodytos sprendimo dalys, sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, teismo sprendimą išdėstant raštu (CPK 268 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Lietuvos Respublikos Konstitucija įpareigoja teismą (teisėją) vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis), kuris įvykdomas baigiamuoju teismo aktu. Lietuvos Konstitucinis Teismas (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06), aiškindamas šią nuostatą pabrėžė, kad tai betarpiškai susiję su teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimu, taip pat reikalavimu užtikrinti žmogaus teises ir laisves, ji (nuostata) suponuoja ir tai, jog teismo baigiamojo akto, kaip vientiso teisės akto, paskelbimo metu nutariamoji dalis turi būti pagrįsta motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais ir tokio argumentuoto baigiamojo teisės akto priėmimui turi būti nustatytas protingas terminas, taip pat ir bendrųjų terminų išimtis.

109.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byla buvo išnagrinėta 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdyje, teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. birželio 28 d. Teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad byla sudėtinga dėl apimties, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir jų teisinio vertinimo, sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2023 m. liepos 12 d. Taigi nors sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas daugiau nei 20 dienų, tačiau nesutiktina su ieškovo teiginiais, kad tokio termino pratęsimas teismo nebuvo motyvuotas ar nepagrįstas, atsižvelgiant į teismo nurodytas termino pratęsimo aplinkybes, taip pat ir anksčiau minėtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Be to, ieškovas dėstydamas su tuo susijusius argumentus, taip ir nenurodo, kaip šiuo atveju sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo terminas galėjo turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

110.       Nepagrįsti ir ieškovo teiginiai, kad teismas, atidėjęs sprendimo priėmimą ir paskelbimą, neturėjo teisės nagrinėti kitų bylą. Tokią ieškovo poziciją aiškiai paneigia jau minėta CPK 269 straipsnio 1 dalis.

111.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su tuo, kad sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminą pratęsti turi bylą nagrinėjančio teismo pirmininkas. Toks aiškinimas neišplaukia iš jokios CPK nuostatos, tas nėra reglamentuota ir ieškovo nurodomame CPK 269 straipsnyje. Pažymėtina tai, kad CPK 296 straipsnio 3 dalis reglamentuoja tik tuos atvejus, kuomet suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, o šiuo atveju tokia situacija nebuvo susiklosčiusi. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas ne dėl teisėjos negalėjimo dalyvauti procese, tačiau jai pačiai nusprendžiant, kad šiuo konkrečiu ginčo atveju CPK 269 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas nėra pakankamas visapusiškam ir teisingam sprendimui byloje priimti, dėl ko yra pagrindas jį pratęsti. Dėl to šiuo aspektu ieškovo dėstomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti.  

112.       Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, akcentuoja eksperto S. M. išvados įrodomąją reikšmę byloje, taip pat dėsto argumentus dėl įstatyme numatyto praleisto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą dėl administracinių aktų ginčijimo, teismo paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrįstumo, kartu motyvuodamas ir įstatymo nuostatų, reglamentuojančių baudos panaikinimą / sumažinimą, nesilaikymą. Kadangi dauguma šių ieškovo argumentų yra glaudžiai susiję su ginčo esme, dėl jų pasisakytina toliau vertinant šalių procesiniuose dokumentus nurodytus argumentus, susijusius su statybą reglamentuojančių teisės aktų (ne)pažeidimu. Tuo tarpu dėl galimų proceso teisės normų pažeidimų dėl baudos skyrimo (panaikinimo, sumažinimo) teisėjų kolegija pasisakys vertindama ieškovo argumentus dėl pagrindo panaikinti jam teismo paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ne)buvimą.

Dėl pagrindo panaikinti statybą leidžiančius dokumentus (ne)buvimo

113.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad inžineriniai įrenginiai – atraminė sienelė ir / ar kolektorius nėra požeminės statybos atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau jie yra daugiabučio gyvenamojo namo priklausiniai, kurie yra bendrame viso daugiabučio gyvenamojo namo plote, todėl jų projektavimui ir / ar statybai taikomas ne STR 2.06.04:2014, o STR 1.0501:2017 7 priedo reglamentavimas. Dėl šios priežasties, ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas dėl atraminės sienelės ir kolektoriaus projektavimo ir / ar statybos bei statybos leidžiančio dokumento išdavimo taikęs STR 2.06.04:2014, o ne STR 1.0501:2017 7 priedo reglamentavimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog buvo išlaikytas minimalus statinių atstumas iki gretimo sklypo ribos ir dėl ko nereikėjo rašytinių besiribojančio žemės sklypo savininkų, taigi ir ieškovo, sutikimo.

114.       CK 4.103 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis).

115.       Aiškindamas savininko nuosavybės teisės gynimo būdą, įtvirtintą CK 4.103 straipsnyje, kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių gynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 24 punktas, 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023, 30 punktas).

116.       Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos  Statybos įstatymas (toliau – SĮ). Vieni iš šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai yra statybos techniniai reglamentai (SĮ 2 straipsnio 33 dalis), kurie nagrinėjamu atveju ir yra aktualūs ir taikytini, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

117.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį ir jam taikytiną teisinį reglamentavimą, byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo motyvams dėl ginčui taikytinų teisės normų ir pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovo nurodomos STR 1.05.01:2017 nuostatos taikytinos virš žemės esantiems statiniams, jų išdėstymui sklype, o ne po juo, ir atstumai tarp statinių didinami, didinant statinių aukštį, o ne gylį po žeme;  kad bendruoju atveju požeminį statinį be gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimo galima statyti 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais nepažeidžiant gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) teisių ir įstatymų saugomų interesų.

118.       Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė analizuodamas tiek STR 1.05.01:2017 (7 priedo 4, 8 punktai), tiek STR 2.06.04:2014 (123, 124 punktai) (šios nutarties 17–20 punktai) nuostatas. Teisėjų kolegija pastebi tai, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovas, teismas, darydamas išvadą, kad požeminių statinių (požeminės pastato dalies) statybos atveju turi būti išlaikytas minimalus 1 m atstumas (tokiu atveju nereikia gretimo žemės sklypo savininko sutikimo), nesirėmė STR 2.06.04:2014 nuostatomis, o, priešingai, tokią išvadą padarė iš esmės netgi remdamasis ir analizuodamas STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte numatytus bendruosius atstumų reikalavimus antžeminės statybos atvejais, pagal kuriuos „statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos yra reikalingi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai.”.

119.       Taigi apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos, įvertinęs teisinį reglamentavimą (STR 1.05.01:2017, STR 2.06.04:2014) sprendė, kad Statybos techniniai reglamentai požeminių statybos santykių nereguliuoja, o spręsdamas, dėl to, koks požeminės statybos atveju visgi turėtų būti išlaikytas minimalus atstumas, kuriam esant nereikalingas gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimas, rėmėsi bendrąja taisykle, numatyta STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte – dėl minimalaus 1 m atstumo išlaikymo. Šiuo atveju remiantis byloje esančiais įrodymais (Statybos projektas Nr. 2 ir techninio projekto A laida, Statybos projekto Nr. 2 išklotinių schema, UAB „Geodezija ir topografija“ nuotraukos, kt.) vertintina, kad atraminės sienelės ir kolektorius pastatymas traktuotinas požemine statyba, todėl pirmosios instancijos teismo pateiktas nurodytų teisės aktų nuostatų taikymas ir aiškinimas šioje konkrečioje ginčo situacijoje laikytinas pagrįstu.

120.       Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat dėsto argumentus dėl atraminės sienelės, kolektoriaus teisinio statuso (teigia, kad tai yra pastato priklausinys, taigi vientiso, vieningo statinio sudėtinė dalis, o ne atskiras nekilnojamojo turto objektas ir / ar patalpa), kas jo, vertinimu, lemia kitokio minimalaus atstumo iki gretimo žemės sklypo išlaikymą (3 m). Visgi, atsižvelgiant į anksčiau šioje nutartyje padarytą išvadą dėl STR 1.05.01:2017 taikymo, t. y. tai, kad STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatos taikytinos virš žemės esantiems statiniams, jų išdėstymui sklype, o ne po juo, šiuo atveju minėtų objektų atveju konstatavus požeminės statybos faktą, ieškovo argumentai dėl objektų teisinio statuso ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingi ir nekeičia teisinės situacijos vertinimo. Nepriklausomai nuo to, kaip šiuo atveju ieškovas įvardija pastatytus objektus, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar jie pastatyti virš žemės sklypo, ar po juo, kadangi, kaip jau minėta, STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktas visa apimtimi taikomas antžeminio statinio (jo dalies) statybai.

121.       Teisėjų kolegijos vertinimu, objekto teisinis statusas ir funkcinė paskirtis būtų aktuali tik tuo atveju, jeigu anksčiau minėti objektai būtų statomi virš žemės sklypo. Tokiu būdu kiltų pagrindas vertinti, ar, pavyzdžiui atraminė sienutė, yra daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcinis elementas (pagrindinio statinio laikančioji konstrukcija, skirta kito ar pagrindinio statinio apkrovoms laikyti ir statinio mechaniniam atsparumui bei pastovumui užtikrinti) ar atskiras inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.5 punktas), taigi ir spręsti dėl to, ar išlaikytas 3 m atstumas (pripažinus statinio elementu).

122.       Visgi nagrinėjamu atveju pastebėtina tai, kad, remiantis Statybos projekto Nr. 2 Aiškinamuoju raštu, atraminė sienelė nurodyta kaip šiaurinėje dalyje sklypo dalyje esantis inžinierinis statinys, kurio paskirtis yra sutvirtinti gruntą tarp požeminio parkingo sklype (duomenys neskelbtini) ir požeminio parkingo sklype (duomenys neskelbtini); atraminė sienelė yra pilnai užkasama. Todėl darytina išvada, kad atraminė sienelė savo esme atitinka atskiro inžinerinio statinio apibrėžtį. Tuo tarpu remiantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 9.8, 12 punktais kolektorius apskritai laikytinas kitos paskirties inžineriniu tinklu. Šios išvados papildomai pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokiu atveju turi būti išlaikytas minimalus 1 m atstumas, kuriam esant nereikalingas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas.

123.       Ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat kėlė klausimą dėl 2021 m. vasario 8 d. statybą leidžiančio dokumentu teisėtumo tuo aspektu, kad šiuo leidimu buvo įtvirtintas savavališkos statybos faktas, o būtent įteisinant jau anksčiau (2020 metais) atsakovės UAB „Geri kaimynai“ pastatytą atraminę sienelę. Iš esmės tapačius argumentus ieškovas nurodo ir apeliaciniame skunde. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nepaneigė šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

124.       Nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 20 d. buvo parengtas atraminės sienelės su tvora ir kitos paskirties inžinierinio tinklo (kolektoriaus), atraminės sienelės (duomenys neskelbtini), statybos projektas ir išleista techninio projekto A laida. Šio statybos projekto pagrindu 2021 m. vasario 8 d. statytojai UAB „Geri kaimynai“ išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

125.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad byloje nėra objektyviai pagrįstų duomenų, kad Inspekcija, įgyvendindama jai TPSVPĮ priskirtas funkcijas, būtų pradėjusi tyrimą ar nustačiusi savavališką statybą, kaip ji suprantama SĮ 2 straipsnio 46 punkte, ir, nustačiusi pažeidimus, būtų surašiusi privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus arba pradėjusi savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą (TPSVPĮ 14 straipsnis). Šiuo atveju ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl galimų susitarimų tarp atsakovių, trečiojo asmens, jų korupcinių ryšių, nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo abejoti kompetentingų institucijų vykdomų funkcijų tinkamumu ir / ar kvestionuoti jų teisėtumą. Be kita ko, pabrėžtina ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismas, apskritai nėra kompetentingas vertinti / tirti viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo aspektais, kuriuos ieškovas dėsto apeliaciniame skunde.

126.       Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pastebėjo atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime į apeliacinį skundą, norint statybą leidžiantį dokumentą pripažinti neteisėtu būtina nustatyti, kad jis buvo išduotas pažeidžiant teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentus. Ta aplinkybė, kad galimai statyba vykdoma nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių, savaime statybą leidžiančio dokumento nedaro neteisėtu, tokius veiksmus, kaip jau minėta, reglamentuoja kitos procedūros, TPSVPĮ nustatyta tvarka. Be kita ko, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovas visgi nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, pažeidė statytoja (CPK 178 straipsnis).

127.       Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo teiginius dėl statybą leidžiančių dokumentų (2020 m. vasario 5 d. ir 2021 m. vasario 8 d.) neteisėtumo, iš esmės remiasi jo užsakymu atlikto S. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. ekspertinio tyrimo aktu Nr. 20-35, kuriame pateikti atsakymai į ieškovo ekspertui užduotus klausimus: i) pastatas yra suprojektuotas arčiau nei 3 m (apie 1,9 m – tikslus matmuo Techniniame projekte nenurodomas). Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimas tokiai statybai reikalingas; ii) atraminė sienutė Projektiniuose pasiūlymuose ir Techniniame projekte ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba nenurodyta. Jai statybą leidžiantis dokumentas neišduotas. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo suabsoliutinti šiame ekspertinio tyrimo akte padarytų išvadų, vertinti jų kaip neabejotinai teisingų ir pagrindžiančių bylai reikšmingas aplinkybes.

128.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 212 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus, gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros.

129.       Aiškindamas CPK 212–214, 216, 217 straipsnius kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; kt.). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 42 punktas).

130.       CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą (CPK 218 straipsnis), tačiau ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis; eksperto išvadą pripažinus rašytiniu įrodymu, jo patikimumo laipsnis mažėja, todėl įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiant, pripažintinos nustatytomis tam tikros aplinkybės ar ne, svarstytinas iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010).

131.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo S. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. ekspertinio tyrimo akto Nr. 20-35 laikyti eksperto išvada, taip, kaip ji suprantama civilinio proceso įstatyme (CPK 212–216 straipsniai). Šiuo atveju byloje teismo nutarties pagrindu ekspertizė skirta nebuvo, o į bylą pateiktas ekspertinis tyrimas buvo atliktas ieškovo užsakymu dar iki jo kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į tai, ekspertinio tyrimo aktas, kuriuo remiasi ieškovas, byloje laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu (ne eksperto išvada) ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

132.       Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau minėtą ekspertinio tyrimo aktą kitų byloje esančių įrodymų kontekste, atsižvelgdama į byloje liudytoju apklausto S. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, apie tai, kad ekspertinio tyrimo akte atsakymai iš esmės parengti neturint projekto (jį tik apžiūrėjus savivaldybėje), neatlikus faktinių matavimų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertinio tyrimo akte pateikti atsakymai yra prieštaringi byloje esantiems kitiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms tiek dėl ginčo pastato atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tiek dėl atraminės sienutės, kuriai, kaip byloje nustatyta, yra išduotas Leidimas Nr. 2, todėl jais remtis pagrindo byloje nebuvo.

133.       Papildomai pastebėtina ir tai, kad eksperto funkcija yra atsakyti į klausimus, kuriems reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios, o ne nustatytų faktų pagrindu pateikti teisinį jų vertinimą, kuris priskirtinas teismo kompetencijai. Tuo tarpu S. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. ekspertinio tyrimo aktas neatitinka šio reikalavimo ir akivaizdu, kad eksperto pateiktos išvados peržengė jo kompetencijos ribas.

134.       Sutiktina su atsakovės UAB „Geri kaimynai“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu pastebėjimu, kad dar iki ieškovui pasitelkiant specialistą, kuris pateikė savo nuomonę (2020 m. rugpjūčio 14 d. ekspertinio tyrimo aktas), Inspekcija atliko Leidimo Nr. 1 išdavimo teisėtumo patikrinimą, ir,  įvertinusi techninę dokumentaciją, galiojantį teisinį reglamentavimą 2020 m. balandžio 27 d. patikrinimo akte Nr. SLD-00-200427-00055 konstatavo, kad Leidimas Nr. 1 išduotas teisėtai, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų. Nors ieškovas apeliaciniame skunde ir teigia, kad šiuo patikrinimo aktu nėra pagrindo remtis, kadangi jame nėra pateikta jokių tyrimo išvadų dėl statybos teisės 3 m ir / ar mažesniu atstumu iki gretimo žemės sklypo ribos, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti kompetentingos institucijos patikrinimo aktu nustatytų faktų nepagrįstumą ir / ar neteisingumą. Pažymėtina tai, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad Leidimas Nr. 1 buvo išduotas neįvertinus, kad statinio projektas parengtas ir / ar statiniai suprojektuoti mažesniais negu norminiai atstumai, neturint privalomų sutikimų, pan., o iš esmės apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. ekspertinio tyrimo akto, dėl kurio įrodomosios reikšmės jau anksčiau šioje nutartyje pasisakyta, duomenimis (CPK 178 straipsnis).

135.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 24 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas).

136.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas byloje neįrodė jo nurodomų statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, dėl ko nėra pagrindo panaikinti 2020 m. vasario 5 d. ir 2021 m. vasario 8 d. statybą leidžiančius dokumentus, kaip neteisėtus, ir įpareigoti statytoją (atsakovę) UAB „Geri kaimynai“ pašalinti statybos padarinius (CK 4.103 straipsnis).  

137.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovas savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą taip pat siejo iš esmės su tuo, kad pastato statyba, pasak jo, vykdoma arčiau nei 3 m atstumu iki žemės sklypo, kuriame yra atsakovui priklausantis butas, ribos. Todėl konstatavus, kad byloje nėra įrodytas statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, nėra pagrindo spręsti ir dėl to, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovo teisės. Ieškovas to byloje neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl ABTĮ numatyto termino administraciniams aktams ginčyti 

138.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi, viena vertus, teismas taikė ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmetė, kita vertus, sprendimu bylą išnagrinėjo iš esmės. Be to, ieškovo teigimu, kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, tokiu būdu faktiškai atnaujino ieškovo praleistą terminą. Pažymėtina tai, kad ieškovas apeliaciniu skundu neginčija to, kad ginčo atveju taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas administraciniams aktams ginčyti, taip pat pirmosios instancijos teismo nustatyto šio termino eigos pradžios momento, aplinkybės, kad ieškovas šį terminą praleido, taip pat dėl teismo vertinimo nelaikyti ieškovo nurodomų termino praleidimo priežasčių svarbiomis, todėl teisėjų kolegija toliau dėl šių aspektų nepasisakys ir jų pakartotinai nevertins.

139.       Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-324/2012; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016).

140.       Statybos leidimas neabejotinai laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam taikomas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas apskundimo terminas. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pripažįstama, kad asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-71-261/2017).

141.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas). Tai reiškia, kad ieškinio senaties instituto taisyklės nėra taikomos ir šio termino praleidimo teisinėms pasekmėms.

142.       Asmens teisę kreiptis į teismą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis. Ši teisė taip pat įtvirtinta proceso įstatymuose – CPK 5 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnyje ir kituose įstatymuose. Minėti proceso įstatymai detalizuoja kreipimosi į teismą tvarką – nustato reikalavimus procesinių dokumentų turiniui, mokėtiną žyminį mokestį, atstovavimo taisykles, skundų padavimo terminus ir kt. Taigi, asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – ši teisė neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių, be kita ko, yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023, 35 punktas).

143.       Procesinis teisės kreiptis į teismą terminas priskirtinas procesinių terminų rūšiai. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia.

144.       Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir jos įgyvendinimo sąlygas apibrėžia proceso teisės normos. Administracinių bylų nagrinėjimo taisykles nustato ABTĮ, o civilinių bylų – CPK. Šiuo atveju ieškovo administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme pagal CPK taisykles. CPK nekonkretizuoja teisinių pasekmių, kai nustatoma, kad yra praleistas administracinio akto apskundimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Tuo tarpu ABTĮ tokias pasekmes apibrėžia.

145.       ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 103 straipsnio 8 ir 9 punktuose nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, taip pat jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo. Taigi, ABTĮ nuostatos suponuoja, kad administracinio akto apskundimo termino pasibaigimas, nesant pagrindo jį atnaujinti, lemia atsisakymą priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba administracinės bylos nutraukimą, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja jau nagrinėjant bylą administraciniame teisme. Tai patvirtina ir administracinių teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-196-552/2018; 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-486-525/2018; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3433-624/2020; 2022 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2984-1047/2022).

146.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad administracinių aktų apskundimo terminas yra pasibaigęs ir nėra pagrindo jo atnaujinti (tiek dėl 2020 m. vasario 5 d., tiek dėl 2021 m. vasario 8 d. statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo), išnagrinėjęs bylą iš esmės, nusprendė ieškovo reikalavimus atmesti ir šiuo pagrindu. Tačiau, kaip jau minėta, tokiu atveju pagal ABTĮ nuostatas ir jas aiškinančią administracinių teismų praktiką būtų pagrindas ne atmesti pareiškėjo skundą, o administracinę bylą nutraukti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nėra pagrįsta taikyti skirtingas procesines teisines pasekmes administracinio teisinio pobūdžio reikalavimams, pareikštiems pasibaigus administracinio akto apskundimo terminui ir nesant pagrindo jį atnaujinti, priklausomai nuo to, kokiame teisme – administraciniame ar bendrosios kompetencijos – jie yra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 42 punktas).

147.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas prielaidos kreiptis į teismą nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 35 punktas). Teisės kreiptis į teismą prielaidos susijusios tiesiogiai su procesine teise kreiptis į teismą. Jos reiškia, kad ieškinį padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo išnagrinėjimo. Teismas, bylos iškėlimo stadijoje nustatęs, kad ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį, turi atsisakyti priimti ieškinį vienu iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų. Nors CPK 137 straipsnio 2 dalyje nėra konkretizuoto ieškinio priėmimo atsisakymo pagrindo asmeniui kreipusis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, kai administracinio akto apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina vadovautis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, aiškinant jį kaip apimantį negalimumą nagrinėti bylos teisme tuo pagrindu, kad yra pasibaigusi asmens procesinė subjektinė teisė ir ši procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio akto panaikinimo. Taigi, jei bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį. Vis dėlto praktikoje aplinkybės dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo ir pagrindo jį atnaujinti nebuvimo dažnai gali paaiškėti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl, šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas).

148.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai sprendė, kad ieškovo reikalavimai dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo yra nepagrįsti (dėl to jau anksčiau šioje nutartyje pasisakyta), visgi, nustatęs aplinkybę, kad ieškovas praleido ABTĮ nustatytą 1 mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti, turėjo ieškinį ne atmesti, o civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu. Dėl šios priežasties yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo ieškiniai buvo atmesti, panaikinti ir civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies  5 punktas).

149.       Teisėjų kolegija papildomai pažymi tai, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pagrindo atnaujinti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą nebuvimo galutiniu teismo sprendimu, kuriuo bylą išnagrinėjo iš esmės, nereiškia to, kad šis terminas de facto (faktiškai) ieškovui buvo atnaujintas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškovo prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundžiamame sprendime aiškiai išdėstė motyvus, kurių pagrindu procesinis terminas (ne ieškinio senaties terminas, kaip klaidingai nurodo ieškovas) ieškovui neatnaujintinas. Tai, kad šioje nutartyje konstatuota, jog nustatęs ABTĮ numatyto termino praleidimo faktą ir jo neatnaujinęs, pirmosios instancijos teismas turėjo civilinę bylą nutraukti, o ne ieškinį atmesti, nekeičia teisinės situacijos vertinimo.

150.       Be to, niekuo nepagrįsti ir faktinei situacijai prieštaraujantys ir ieškovo argumentai, kad teismas neišnagrinėjo jo pateikto prašymo dėl termino atnaujinimo, ką paneigia pats teismo sprendimo turinys. Tai, kad klausimas dėl termino atnaujinimo bus išspręstas galutiniu teismo sprendimu, teismo ieškovui buvo nurodyta dar 2023 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu, kuriame ieškovas asmeniškai dalyvavo, todėl ši aplinkybė jam negalėjo būti nežinoma.

Dėl bylos baigties

151.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ir tinkamai taikė ir aiškino proceso bei materialinės teisės normas dalyje dėl ieškovo materialiųjų teisinių reikalavimų nepagrįstumo (dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo), visgi, sprendęs jog ieškovas taip pat praleido ABTĮ numatytą procesinį terminą ir nenustatęs pagrindo jį atnaujinti, nepagrįstai priėmė procesinį sprendimą ieškinį atmesti, o ne civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Todėl teismo pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

152.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė ir klausimus dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, taip pat paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas, priteisė išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą valstybei. Kadangi šie klausimai yra išimtinai procesinio pobūdžio ir bylos nutraukimas nėra kliūtis juos vertinti ir dėl jų pasisakyti apeliacine tvarka, toliau teisėjų kolegija pasisako būtent nurodytais aspektais.

Dėl procesinio pobūdžio klausimų

-       dėl ieškovui paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

153.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsniui keliamų reikalavimų, ir, nors teismas ir nurodė, kad sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo, visgi, taikydamas CPK 95 straipsnį, nedarė nuorodos į CPK 107 straipsnį, numatantį ieškovui teisę prašyti teismo paskirtą baudą panaikinti ir / ar sumažinti.

154.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo nurodomus argumentus, pažymi tai, kad nors bendruoju atveju teismo nuobaudos – baudos, skiriamos (panaikinamos, sumažinamos) teismo nutartimi (CPK 106, 107 straipsniai), visgi proceso teisės normos nedraudžia atskirų procesinių klausimų išspręsti ir baigiamuoju teismo sprendimu, taigi ir spręsti dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismui baudą už piktnaudžiavimą procesine teise paskyrus bylą išnagrinėjus iš esmės baigiamajame procesiniame sprendime, tokiu atveju netaikytina CPK 107 straipsnyje numatyta paskirtos baudos peržiūrėjimo tvarka ir teismo sprendimas, įskaitant dalį skirti baudą, gali būti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimų apskundimo tvarka (CPK XVI skyriaus pirmasis skirsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-131-236/2016).

155.       Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta teigti, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje priėmęs galutinį teismo sprendimą ir jame, be kita ko, išsprendęs ir baudos ieškovui skyrimo klausimą, sprendimo rezoliucinėje dalyje turėjo nurodyti ne tik sprendimo apskundimo terminą, tačiau papildomai išaiškinti ir CPK 107 straipsnyje numatytą kreipimosi dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką. Pažymėtina tai, kad ieškovui ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, taigi ir jam paskirtą baudą, įgyvendinant proceso absorbcijos principą, apeliacinės instancijos teismui kyla pagrindas pasisakyti tiek dėl ieškovo argumentų, susijusių su ginčo esme, tiek dėl baudos, skirtos pagal CPK 95 straipsnį, pagrįstumo – pagrindo ją skirti, panaikinti ir / ar sumažinti (ne)buvimo, įvertinant tas pačias aplinkybes, kurios būtų vertinamos ir teikiant prašymą pagal CPK 107 straipsnį. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad ieškovo teisės, jam baudą paskyrus galutiniu teismo sprendimu, o ne tarpine nutartimi, buvo pažeistos, juolab ieškovui turint galimybę argumentus dėl baudos skyrimo (ne)pagrįstumo išdėstyti apeliaciniame skunde, ką ieškovas, beje, ir padarė.

156.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė 3 000 Eur baudą, pusę šios baudos sumokant atsakovei UAB „Geri kaimynai“. Teismas sprendė, kad ieškovo veiksmai: i) nepaisant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismų išaiškinimų, pakartotinai teikiant tapatų patikslintą ieškinį, ii) bylą nagrinėjančiai teisėjai reiškiant nušalinimą, tačiau nenurodant jo pagrindo, o galiausiai jo nereiškiant, tačiau pastebint, kad nepasitikima teisėja, iii) nedalyvaujant teismo posėdžiuose asmeniškai, nenurodant to priežasčių, taip pat esant ieškovo dalyvavimui pripažintam būtinu, neatvykstant į teismo posėdį, kuriame turėjo būti apklausti ieškovo iniciatyva kviesti liudytojai (ieškovui neatsisakant liudytojų apklausos), iv) ignoruojant teismo pastabas neuždavinėti besikartojančių klausimų atsakovei, nėra suderinami su ieškovo sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis ir yra nukreipti prie teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, kas sudaro pagrindą skirti baudą, numatytą CPK 95 straipsnyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl toliau nurodomų motyvų. 

157.       Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Toks reikalavimas įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas.

158.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Nurodyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo.

159.       Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020, 20 punktas).

160.       Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

161.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).  

162.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kurios sudarė pagrindą konstatuoti ieškovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir veikus prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Priešingai nei teigia ieškovais, pagrindą konstatuoti esant ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis šiuo atveju sudarė ne pavieniai ieškovo procesiniai veiksmai, tačiau jų visuma viso trejus metus trukusio teisminio proceso metu. Tai, kad atskirais atvejais už tam tikrų procesinių veiksmų atlikimą teismas ieškovui baudos neskyrė tarpinėmis nutartimis tų veiksmų atlikimo metu, savaime nereiškia, kad ieškovo procesinis elgesys negali būti įvertintas bylą išnagrinėjus iš esmės ir pateikiant tokio elgesio teisinį vertinimą CPK 95 straipsnio kontekste galutiniame teismo sprendime.

163.       Vertindama pirmosios instancijos teismo akcentuotus atskirus ieškovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis epizodus, teisėjų kolegija pažymi, kad pats procesinio dokumento – ieškinio / patikslinto ieškinio, įstatymų nustatyta tvarka pateikimas teismui nėra laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tačiau sąmoningas analogiško turinio patikslinto ieškinio pateikimas pakartotinai, ignoruojant teismo anksčiau dėl tokio ieškinio reiškimo galimybės pateiktus išaiškinimus (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų – šios nutarties 102–103 punktai) jau sudaro pagrindą konstatuoti esant ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Todėl šiuo aspektu ieškovo dėstomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

164.       Tas pats pasakytina ir apie galimybę bylą nagrinėjančiam teisėjui pareikšti nušalinimą įstatyme nustatyta tvarka. Sutiktina, kad tokią teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui numato CPK 68 straipsnis, visgi toks nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą nagrinėjant iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau  (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovas nušalinimo teise pasinaudojo 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikdamas pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atmestas. Pakartotinai nušalinimą ieškovas teisėjai pareiškė 2021 m. gruodžio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu. Visgi pastaruoju atveju nelaikytina, kad ieškovas šia teise naudojosi tinkamai, įvertinus tai, kad taip ir nepagrindė nušalinimo pagrindo, o galiausiai nušalinimo teisės apskritai atsisakė – jo nebereiškė. Toks ieškovo procesinis elgesys negali būti toleruotinas, nes ne tik sutrikdo normalią proceso eigą, tačiau taip pat eikvoja tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje laiką, kuris galėtų būti skiriamas bylos nagrinėjimui, koncentruojantis į ginčo esmę.

165.       Teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamu ieškovo procesiniu elgesiu pripažintinas ir jo neatvykimas į 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdį. Nors ieškovas ir pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, tačiau ieškovui buvo žinoma, kad jo dalyvavimas teismo posėdžiuose dar 2021 m. balandžio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo pripažintas būtinu (CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl ieškovas, nesant svarbioms neatvykimo priežastimis (tokių nepagrindė), neturėjo veikimo laisvės šiuo aspektu ir nuspręsti dalyvauti ar ne paskirtame teismo posėdyje, kuriame jo dalyvavimas pripažintas būtinu, juolab, į kurį ieškovo iniciatyva buvo iškviesti ir byloje turėję būtų apklausti liudytojai, kai tuo tarpu ieškovas nenurodė, kad atsisako šių liudytojų apklausos. Ieškovo argumentai, kad tai, jog šio teismo posėdžio metu (2023 m. birželio 1 d.) nepriklausomai nuo jo dalyvavimo jame, byla visgi buvo išnagrinėta, reiškia, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo būtinas ir tokiu būdu teismas panaikino protokolinę 2021 m. balandžio 21 d. tokį įpareigojimą numatančią nutartį, yra nepagrįsti. Visų pirma, pažymėtina tai, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį esant galiojančiam teismo procesiniam sprendimui dėl jo dalyvavimo pripažinimo teismo posėdyje būtinu ir iki 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdžio toks teismo įpareigojimas ieškovui galiojo. Ieškovas, teikdamas teismui prašymą bylą nagrinėti jam 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdyje nedalyvaujant, negalėjo nuspėti teismo galimai priimtinų procesinių sprendimų dar tik būsimo teismo posėdžio metu (2023 m. birželio 1 d.). Tai, kad teismas, išklausęs į 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdį atvykusių dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), visgi nutarė bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant, niekaip nepaneigia netinkamo ieškovo procesinio elgesio, nukreipto prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

166.       Nors teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad šalys, taigi ir ieškovas, turi teisę užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 250 straipsnio 1 dalis), visgi šia teise turi būti naudojamasi tinkamai ir paisant proceso įstatyme numatytų taisyklių ir tvarkos. CPK 159 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo posėdžio pirmininkas imasi priemonių šalims sutaikyti, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu nukrypsta nuo ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, paruošiamųjų procesinių dokumentų, teismo posėdžio pirmininkas atkreipia į tai šio asmens dėmesį (CPK 159 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo procesinis elgesys 2023 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu, ignoruojant teismo pastabas dėl to, kad ieškovas ir jo atstovas neuždavinėtų vis pasikartojančių klausimų atsakovei, nelaikytinas tinkamu ieškovo procesinių teisių įgyvendinimu.  

167.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytas vienas iš CPK 95 straipsnyje įtvirtintų pagrindų – ieškovo sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Visgi teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo atskirus procesinius veiksmus, jų pobūdį, teisines pasekmes bendrai proceso eigai, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju 3 000 Eur bauda yra per didelė, o procesinės atsakomybės tikslai bus pasiekti ieškovui paskyrus ir mažesnio dydžio baudą – 1 000 Eur, pusę šios baudos sumokant atsakovei UAB „Geri kaimynai“ (CPK 95 straipsnis).

-       dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

168.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš jo atsakovei UAB „Geri kaimynai“ priteistos 8 856,49 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra pernelyg didelės ir nepagrįstos. Ieškovo teigimu, atsakovės procesiniai veiksmai buvo tapatūs, besikartojantys, atsiliepimams į ieškinį parengti nebuvo būtinos specialios žinios ir / ar didelė teisinio darbo patirtis. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė be motyvų, tik deklaratyviai nurodymas šių išlaidų priteisimo pagrindą, nors teismas turėjo detaliai išaiškinti ir pagrįsti kiekvieną priteistą sumą, atsižvelgdamas į įstatymą, Rekomendacijas. Ieškovas taip pat nurodo, kad nepagrįstai iš jo priteistos 122,14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jos nepagrįstos jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais.

169.       Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 94 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

170.       Kadangi nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrindas civilinę bylą nutraukti, bylinėjimosi išlaidos skirstytinos remiantis CPK 94 straipsnio nuostatomis.

171.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

172.       Nagrinėjamu atveju civilinė byla nutraukta dėl to, jog ieškovas praleido ABTĮ numatytą terminą administraciniams aktams ginčyti, t. y. tokio procesinio sprendimo byloje priėmimas iš esmės yra nulemtas paties ieškovo veiksmų, t. y. būtent ieškovas, nebūdamas pakankamai rūpestingas ir apdairus, netinkamai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, praleisdamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą, kuris ieškovui, nenurodžius svarbių termino praleidimo priežasčių, pagrįstai neatnaujintas. Dėl ieškovo inicijuoto teisminio proceso (pareiškiant du ieškinius skirtingose civilinėse bylose, kurios vėliau sujungtos į vieną bylą), byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami tinkamai pasinaudoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (tinkamai atsikirsti į ieškovo reikalavimus), turėjo patirti teisinės pagalbos išlaidas. Todėl nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas spręsti, kad būtent ieškovas turi pareigą atlyginti šioje byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas – šiuo atveju atsakovės UAB „Geri kaimynai“, pateikusiai prašymą tokias išlaidas priteisti (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

173.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Geri kaimynai“ iš viso patyrė 8 856,49 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 179,75 Eur (363 Eur už susipažinimą su ieškiniu ir 816,75 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą), 726 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2021 m. birželio 22 d. teismo posėdyje, 680,63 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje, 0,35 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 1 633,50 Eur (363 Eur už susipažinimą su ieškiniu ir 1 270,50 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą), 90,75 Eur už susitikimą su klientu ir tolimesnės pozicijos aptarimą, 90,75 Eur prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti parengimas, 726 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2022 m. liepos 14 d. teismo posėdyje, 907,50 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdyje, 907,50 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje, 816,75 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2023 m. kovo 23 d. teismo posėdyje ir 8,01 Eur už Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, 1 089 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdyje. 

174.       Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

175.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

176.       Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

177.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Geri kaimynai“ prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidas iš dalies sutinka su ieškovo argumentais, kad ne visos jos / ir ar ne visa apimtimi gali būti vertinamos kaip pagrįstos ir būtinos ir dėl to atsakovei iš ieškovo priteistinos.

178.       Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimų į ieškinius parengimą (įskaitant susipažinimą su ieškiniais, kas sudaro vieningą atsiliepimo į ieškinius parengimo procesą), išlaidos už teisinių konsultacijų klientui teikimą (strategijos aptarimą), prašymo dėl procesinio termino pratęsimą parengimą, išlaidos už viešų registrų išrašus, atitinka Rekomendacijose numatytus dydžius (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.18, 8.19 punktus), yra būtinos, pagrįstos ir protingo dydžio, todėl atsakovei UAB „Geri kaimynai“ iš ieškovo priteistinos, iš viso – 3 003,11 Eur (1 179,75 Eur + 0,35 Eur + 1 633,50 Eur + 90,75 Eur + 90,75 Eur + 8,01 Eur).

179.       Tuo tarpu teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinį paslaugų teikimo laiką, teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo atsakovės atstovas – advokatas, trukmę, sprendžia, kad nėra pagrindo visa apimtimi atsakovei iš ieškovo priteisti išlaidų už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose.

180.       Remiantis byloje esančių teismo posėdžių informacinių pažymų duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. birželio 22 d. teismo posėdis truko nuo 13:34 iki 14:02; 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdis – nuo 13:33 iki 14:28; 2022 m. liepos 14 d. teismo posėdis – nuo 13:34 iki 15:10; 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdis – nuo 13:42 iki 14:52; 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdis – nuo 13:38 iki 14:04; 2023 m. kovo 23 d. teismo posėdis – nuo 9:07 iki 12:02; 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdis – nuo 9:10 iki 9:52. Pastebėtina tai, kad vien už pasirengimą paskutiniajam byloje vykusiam posėdžiui (2023 m. birželio 1 d.) ir dalyvavimą jame, atsakovės prašoma priteisti suma siekia 1 089 Eur, nors pats teismo posėdis truko 42 min., tuo tarpu nelaikytina, kad likusi suma, skirta pasirengti teismo posėdžiui, taip pat yra protinga ir pagrįsto dydžio, įvertinus tai, kad byla tuo metu jau buvo nagrinėjama dvejus su pusę metų ir atsakovės atstovui jos aplinkybės, neabejotina, buvo gerai žinomos.  

181.       Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje išlaidų dydžius (Rekomendacijų 9, 10 punktai), įvertinus tikėtiną pasirengimo teismo posėdžiams ir anksčiau nurodytą pačių teismo posėdžių trukmę (Rekomendacijų 8.19 punktas), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas šias atstovavimo išlaidas sumažinti iki bendros 3 000 Eur sumos, kurios laikytinos pagrįstomis ir protingo dydžio.

182.       Taigi iš viso ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 003,11 Eur (3 003,11 Eur + 3 000 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 94, 98 straipsniai).

183.       Teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus dėl to, kad nėra pagrindo valstybei priteisti iš jo 122,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios išlaidos yra faktiškai patirtos už viso teisminio proceso metu teismo atlikus veiksmus – procesinių dokumentų siuntimą dalyvaujantiems byloje asmenims pašto siunta, ir pagrįstos įkainiais, kuriuos nustato ne teismas, tačiau šias paslaugas teikiantis paslaugų teikėjas. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos teismo buvo realiai patirtos, jos taip pat priteistinos iš ieškovo valstybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

184.       Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliaciniu skundu siekė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškiniai tenkinti (arba byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui), argumentuodamas tuo, jog teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškiniai atmesti, nėra pagrįstas ir teisėtas tiek dėl neteisingai išnagrinėtų materialiųjų teisinių reikalavimų, tiek dėl to, kad teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, de facto (faktiškai) ieškovui ABTĮ numatytą procesinį terminą atnaujino. Kadangi nė vienu iš nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo panaikintas, o civilinė byla nutraukta, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką dėl teisinių pasekmių, praleidus ABTĮ nustatytą procesinį terminą, taikymo, taigi ieškovui nepasiekus jo siekiamo teisinio rezultato, konstatuotina, kad ieškovo apeliacinis skundas yra atmestas. Atsižvelgiant į tai, paskirstytinos ir apeliacinės instancijos teisme dalyvaujančių byloje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

185.       Atsakovė UAB „Geri kaimynai“ prašo priteisti 2,485,68 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 477,48 Eur už teisines paslaugas ir 8,20 Eur papildomos išlaidos). 

186.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į tai, kad teisinės pagalbos išlaidos patirtos 2023 m. III ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2023 m. rugsėjo mėn.) bei Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11 punktas – 2 547,87 Eur (paskaičiavimas: 1 959,90 Eur (2023 m. I ketvirčio VDU) x 1,3).

187.       Nors nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Geri kaimynai“ patirtos teisinės pagalbos išlaidos (2 477,48 Eur) ir neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus jų dydžio, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad yra labai jam artimos, taip pat tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisiniai klausimai, jog ieškovę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas, todėl ginčo situacija jam jau buvo žinoma, galimas advokato darbo laiko sąnaudas (atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra didelės apimties, jame nepasisakyta dėl visų apeliacinio skundų argumentų (pavyzdžiui, nepateikta atsakovės pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo)), taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas atsakovės teisinės pagalbos išlaidas sumažinti iki pagrįstos 1 900 Eur sumos, kuri, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, priteistina atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

188.       Tuo tarpu atsakovė nepateikė duomenų (nedetalizavo), kas sudaro 8,20 Eur papildomas išlaidas, todėl teisėjų kolegija, neturėdama galimybės įvertinti jų pagrįstumo, atsakovės prašymą dėl šių išlaidų priteisimo iš ieškovo atmeta.

189.       Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jam neatlyginamos.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 276 straipsnio 2 dalimi, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

ieškovo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimą ir civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinius atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Geri kaimynai“ dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nutraukti.

Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 500 Eur (penkis šimtus eurų), sumokant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geri kaimynai“, juridinio asmens kodas 304398953.

Valstybei paskirtos baudos dalis (500 Eur) turi būti sumokėta valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6800).

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geri kaimynai“, juridinio asmens kodas 304398953, iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 903,11 Eur (septynių tūkstančių devynių šimtų trijų eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 122,14 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus ir 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).

 

Teisėjai                                                                                             Giedrė Čėsnienė

 

 

                                                                                                      Andrius Verikas

 

 

                                                                                                              Linas Zinkevičius