Administracinio nusižengimo byla Nr. II-260-201/2019

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00819-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3; 21.10.1; 21.10.4

 (S)

Registro objektas ROIK: 19099873036

dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui Ž. V.,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2019 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Teismas

nustatė:

2019 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau - Institucija) tyrėjas Mindaugas Butkus nutarimu nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos. Nutarime nurodoma, kad į policiją kreipėsi Ž. V. kuris nurodė, kad 2019-03-29 adresu Tilžės g., Klaipėdoje pateko į eismo įvykį kurio metu su kitu eismo įvykio dalyviu užsipildė vietoje eismo įvykio deklaraciją, dėl įvykusio eismo įvykio savo kaltę pripažino. Šiuo metu Ž. V. mano, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra nekaltas. Apklaustas kito automobilio vairuotojas A. P. patvirtino, kad aukščiau paminėtu laiku ir vietoje pateko į eismo įvykį, nurodo, kad kito automobilio vairuotojas dėl įvykusio eismo įvykio savo kaltę pripažino, vietoje užpildė eismo įvykio deklaraciją, apie įvykusį eismo įvykį dalyviai policijos neinformavo nes dėl įvykusių aplinkybių sutarė. Nustatyta, kad įvykio vieta yra filmuojama, užėjus adresu Tilžės g. 38 pastato administratorius nurodė, kad šiuo metu vaizdo kameros neveikia, nešališkų įvykio liudininkų nėra, todėl vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsniu ir KET 220 punktu nutarė administracinės teisenos nepradėti, nesant pakankamai įrodymų dėl kito vairuotojo padaryto pažeidimo.

Teisme 2019 m. gegužės 6 d. gautas Ž. V. skundas dėl 2019 m. balandžio 14 d. Institucijos nutarimo. Skunde nurodoma, jog su minėtu nutarimu ir jame išdėstytomis išvadomis ir motyvais kategoriškai nesutinka, mano, kad jis yra priimtas nesilaikant administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, padarius grubius materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, neatsižvelgiant į minėtos medžiagos faktines, teisiškai reikšmingas aplinkybes, pažeidžiantis teisinės valstybės principus. Pareiškėjas nurodo, jog 2019 m. kovo 29 d., apie 12 val., automobiliu „TOYOTA Prius“,valst.Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu Ž. G., važiavo Tilžės g, Klaipėdoje, pagrindiniu keliu. Aplenkęs I - oje eismo juostoje važiavusį automobilį „NISSAN Tidą“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiavo į II – ąją eismo juostą. Ties Tilžės gatvės 38 namu, Klaipėdoje, pirmoje eismo juostoje, buvo susiaurėjimas - supilta smėlio krūva ir pastatytas kelio ženklas. Važiuojant ties susiaurėjimu pajuto smūgį į dešinę savo vairuojamo automobilio pusę. Kaip paaiškėjo, automobilio NISSAN“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vairuotojas, siekdamas apvažiuoti minėtą kliūtį, nepažiūrėjęs persirikiavo į II eismo juostą ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį ir tuo būdu apgadino abi transporto priemones. Sustojus abiem transporto priemonėms ginčo dėl to, kas yra minėto autoįvykio kaltininkas nekilo, todėl ėmėme pildyti eismo įvykio deklaraciją. Jo vairuojamam automobiliui „TOYOTA Prius“ buvo įlenktos ir perbrėžtos dešinės (keleivio ) pusės priekinės ir galinės durelės, o į jį persirikiavimo į kitą eismo juostą metu atsitrenkusiam automobiliui „NISSAN“ buvo apgadintas priekinis bamperis ir sulankstytas vairuotojo pusės sparnas. Kadangi nekilo klausimų, kad yra autoįvykio kaltininkas, užpildė eismo įvykio deklaraciją, abu pasirašė ir išsiskyrė. Grįžęs namo pastebėjo, kad per klaidą pasirašė autoįvykio kaltininko vietoje. Nuvykęs pas autoįvykio kaltininką, „NISSAN“ vairuotoją A. P. paprašiau perrašyti minėtą deklaraciją, kadangi ir jis pats žino, ir automobilių apgadinimų mastas, vieta ir lokalizacija patvirtina, kad jis pats persirikiuodamas į kitą eismo juostą atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį ir šiais neteisėtais veiksmais pažeidė KET nuostatų reikalavimus. Tačiau jis atsisakė, pareiškęs, jog eismo įvykio deklaracijos neperrašys. Tuomet 2019 m. kovo 30 d. pareiškėjas kreipėsi raštu į policijos įstaigą, prašydamas ištirti minėtą įvykį ir nustatyti eismo įvykio kaltininką, prašė peržiūrėti prie Tilžės 38 namo, Klaipėdoje, įrengtų kamerų vaizdo medžiagą. Taip pat paskambino į draudimo bendrovę ir įspėjo, kad eismo įvykio deklaracija užpildyta neteisingai ir jis nėra įvykio kaltininkas. 2019 m. balandžio 18 d. gavo policijos nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi minėtos vaizdo kameros neveikia, o įvykio liudytojų nėra. Nors procesiniame sprendime pareigūnas savo nutarime nurodė, kad vaizdo kameros neveikia, jis pats savo iniciatyva kreipėsi į minėto pastato administratorių, kuris jam pateikė vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matyti, kaip važiuodamas Tilžės gatve, Klaipėdoje automobilis NISSAN, išvengdamas priekyje buvusio susiaurėjimo, persirikiuodamas iš I-os eismo juostos į II, atsitrenkia į šioje juostoje važiavusį jo vairuojamą automobilį. Minėtą vaizdo įrašą pateikė sprendimą priėmusiai policijos įstaigai ir paprašė atnaujinti tyrimą, tačiau policijos pareigūnai pareiškė, kad jie nieko netirs, o jis gali šį ginčą spręsti civilinio proceso reglamentuota tvarka. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, akivaizdžiai matyti, kad automobilio „NISSAN Tida“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas 1 eismo juosta ir persirikiuodamas į 11 eismo juostą, atsitrenkęs į jo vairuojamą automobilį „TOYOTA Prius“ ,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET reikalavimus, ir savo veiksmais įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 417 str. 3 d. Iš skunde nurodytų faktinių bylos aplinkybių ir pateiktų priedų matyti, kad jo skundą nagrinėję ir vadovaujantis ANK 591 str. sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną ne tik visiškai ignoravo ir nesilaikė šių jiems privalomų administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, bet ir neteisėtai melavo, teigdami, kad Tilžės g 38 namo, Klaipėdoje vaizdo kameros neveikia. Pareigūnai rėmėsi išimtinai eismo įvykio deklaracijos pasirašymo faktu, ir visiškai netyrė ir nenagrinėjo medžiagos aplinkybių ir esamų įrodymų. T.y. neatsižvelgė į abiejų automobilių apgadinimo mastą, vietą ir lokalizaciją, kurie patvirtino jo versijoje nurodomas aplinkybes, neapklausė specialisto/eksperto, kuris pagal minėtus apgadinimus galėjo pateikti išvadas, kokiu kampu ir ir kuris automobilis įvažiavo į kitą, taip pat nenagrinėjo jo įniciatyva gauto ir jiems pateikto vaizdo įrašo. Šiuo atveju iškreipiami administracinės atsakomybės paskirtis ir tikslai, pažeidžiamas atsakomybės neišvengiamumo principas ir konstitucinis teisingumo principas - KET reikalavimus pažeidęs ir savo neteisėtais , kaltais veiksmais įvykį sukėlęs vairuotojas ne tik išvengia dėl savo neteisėtų veiksmų kylančių administracinių sankcijų, bet ir padaro žalą nukentėjusiajam automobilio vairuotojui, kuris neištyrus ir neįvertinus įvykio aplinkybių, turės savo sąskaita remontuoti savo automobilį, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai pabrangs automobilio draudimas.

Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad iš karto po eismo įvykio, dalyvaujant abiem transporto priemonių vairuotojams, užpildyta eismo įvykio deklaracija, kuri asmenų tinkamai pasirašyta, joje nurodytas eismo įvykį sukėlęs ir už padarytą žalą atsakingas vairuotojas. Todėl Ž. V. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Institucijos nutarimą.

Pareiškėjas Ž. V. teismo posėdžio metu parodė, kad surašydamas deklaraciją ne ten pasirašė. Atsitikus įvykiui iš kalbos suprato, kad A. P. prisiima atsakomybę dėl įvykio. Abu neturėjo eismo įvykio deklaracijos, todėl A. P. paprašius, jo draudėja atvežė deklaraciją užpildymui, jis paprašė jos padėti jam užpildyti, nes pildė pirmą kartą. Visur pasirašė ir išsiskyrė. Tik vėliau pamatė, kad pasirašė ten kur kaltininkas, nors iš visko buvo aišku, kad jis nėra kaltas dėl įvykio. Deklaraciją iš streso irgi ne taip nupiešė, ten buvo po dvi juostas tiek iš vienos pusės tiek iš kitos. Jis buvo nuvykęs pas A. P., bet jis kategoriškai atsisakė pasirašyti jog jis yra kaltas.

Liudytojas Mindaugas Butkus teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dalyviai dėl kaltės sutarė, pagal numatytą tvarką susirašė deklaraciją įvykio vietoje, tačiau vairuotojui grįžus į darbą ir pateikus deklaraciją vadovui, šis liepė jam kreiptis į policiją. Kai vairuotojai patys užsipildo įvykio deklaraciją, pagal policijoje nusistovėjusią praktiką, įvykis ir jo aplinkybės nėra tiriamos.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu perskaitė savo parodymus, kuriuose nurodė, jog 2019 m. kovo 29 d. apie 12 val. jis važiavo automobiliu „Nissan Tida“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Sausio 15-osios – Tižės gatvėmis Šilutės pl. Link. Kryžkelėje už šviesoforo pirma Tilžės g. juosta buvo uždaryta. Dirbo kelininkai ir buvo užkrauta statybinėmis medžiagomis. Važiavo Tilžės gatvės antra juosta. Nuvažiavus nuo šviesoforo apie 20 m. jį aplenkė lengvoji mašina ir atsitrenkė į jo mašinos kairės pusės priekinį sparną, nuvažiavęs keletą metrų į priekį, sustojo pirmoje kelio juostoje tarp statybinių medžiagų. Kadangi eismo kaltininkas pasitraukė iš įvykio vietos, jis irgi pasitraukė į pirmą juostą tarp statybinių medžiagų. Įvykio kaltininkas vairuotojas Ž. V. policijos nekvietė, jis taip pat nekvietė. Jo žmona Regina G. P., su kuria kartu važiavo, pakvietė savo dukterėčią R. A., kad atvežtų deklaraciją, kuri buvo užpildyta ir kur Ž. V. prisipažino kaltas dėl eismo įvykio.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ž. V. skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl ko neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pateiktame skunde pareiškėjas nurodo, jog pareigūnai priimdami nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos rėmėsi išimtinai eismo įvykio deklaracijos pasirašymo faktu, ir visiškai netyrė ir nenagrinėjo medžiagos aplinkybių ir esamų įrodymų. T.y. neatsižvelgė į abiejų automobilių apgadinimo mastą, vietą ir lokalizaciją, kurie patvirtino jo versijoje nurodomas aplinkybes, neapklausė specialisto/eksperto, kuris pagal minėtus apgadinimus galėjo pateikti išvadas, kokiu kampu ir kuris automobilis įvažiavo į kitą, taip pat nenagrinėjo jo iniciatyva gauto ir jiems pateikto vaizdo įrašo.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, matyti, jog 2019 m. kovo 30 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK užregistruotas Ž. V. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2019 m. kovo 29 d. 12.00 val. Sausio 15-osios – Tilžės. G. dalyvavo eismo įvykyje, vairavo Toyota Prius, valst. Nr (duomenys neskelbtini) priekyje jo važiavo Nissan Tida, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. P.. Jis aplenkė minėtą transporto priemonę ir važiuodamas į antrą juostą susilyginus su transporto priemone, pajuto šoninį smūgį, kadangi ta transporto priemonė pamačiusi priekyje kliūtų, staiga iš dešinės pasuko į jo pusę ir atsitrenkė jam į dešinę automobilio pusę. Nurodė, jog neteisingai supildė eismo įvykio deklaraciją, kadangi pasirašė punkte, kuriame nusakoma, kad jis kaltas, nors jis nesutinka, kad yra kaltas. Prašo išnagrinėti šį įvykį (b.l. 24). Kartu su skundu teismui pareiškėjas pateikė kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, kuriame matyti įvykyje dalyvavusių transporto priemonių judėjimas (b.l. 28).

Iš 2019 m. balandžio 14 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną matyti, jog nutarimas priimtas neištyrus pareiškėjo pateiktos filmuotos medžiagos, o nustatyta, kad įvykio vieta nėra filmuojama ir šiuo metu vaizdo kameros neveikia, kitų liudininkų nėra. Tačiau pareiškėjas savo iniciatyva gavo vaizdo įrašą iš pastato administratoriaus, kuriame akivaizdžiai matyti, kaip eismo įvykyje dalyvavę automobiliai. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nesiaiškino visų reikšmingų įvykio aplinkybių. Atsižvelgiant į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad nėra pakankamų įrodymų dėl kito vairuotojo padaryto pažeidimo. Teismas nesutinka su šiais institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, argumentais. Priimdama nutarimą Institucija turėjo aptarti, išanalizuoti ir įvertinti visumą tyrimo metu gautų duomenų, ir prieš priimant nutarimą nepradėti nusižengimo teisenos surinkti visus bylai reikšmingus duomenis.

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Ž. V. skundą, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos mesto policijos komisariatas nagrinėjamu atveju nerinko teisingam bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl priėmė nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą. Teismas neturi pagrindo sutikti su Institucijos nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos išvadomis, todėl 2019 m. balandžio 14 d. nutarimas yra naikintinas, o byla grąžintina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Ž. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. balandžio 14 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos (ROIK: 19099873036) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                        Adolfina Simaitienė