PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:  Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Pranckienės  ir Birutės Valiulienės, 

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-43-400/2020 pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovui VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „A.“, K. L., D. L., G. L., Ž. J., S. J.. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       I. M. I. (duomenys neskelbtini) m. spalio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ 31 000 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. lapkričio 12 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas kitas ieškovo M. I. ieškinys, kuriuo prašoma iš atsakovo VšĮ Krepšinio klubo priteisti papildomai 36 000 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)metų sezone atsakovo finansinė padėtis buvo sunki, todėl jis geranoriškai iš savo lėšų krepšininkams K. L., D. L., G. L., Ž. J. ir S. J. mokėjo honorarus pagal sportinės veiklos sutartis. Kartu su ieškiniu pateikti piniginių lėšų sportininkams sumokėjimą patvirtinantys pakvitavimai ir kiti rašytiniai įrodymai. Piniginių lėšų gavimą grynaisiais patvirtina pakvitavimuose esantys sportininkų parašai. Atsakovas vengia vykdyti savo pinigines prievoles, jo finansinė padėtis yra bloga.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 47,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, panaikino atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovas asociacija „Aukštaitijos krepšinio klubas“ (teisių perėmėjas VšĮ Krepšinio klubas‚ VšĮ „Lietkabelis“), (duomenys neskelbtini)su krepšinio žaidėju G. L. sudarė sportinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindo atsakovas įsipareigojo krepšinio žaidėjui už žaidimą (duomenys neskelbtini) sezone sumokėti 40 000 Eur dydžio honorarą ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus (sutarties 4.1 p.ir sutarties priedas Nr. 1.3 p.). Asociacija „Aukštaitijos krepšinio klubas“ (duomenys neskelbtini)su krepšinio žaidėju Ž. J. sudarė sportinės veiklos sutartys, kurių pagrindo atsakovas įsipareigojo krepšinio žaidėjui už žaidimą (duomenys neskelbtini) sezone sumokėti 50 000 Eur dydžio honorarą ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus (sutarties 4.1 p.). Atsakovas asociacija „Aukštaitijos krepšinio klubas“ (duomenys neskelbtini)su krepšinio žaidėjais D. L. ir K. L. sudarė sportinės veiklos sutartis, kurių pagrindu atsakovas įsipareigojo krepšinio žaidėjams už žaidimą (duomenys neskelbtini) sezone sumokėti kiekvienam po 80 000 Eur dydžio honorarą ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus (sutarties 4.1 p.). VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ (duomenys neskelbtini) su krepšinio žaidėju S. J. sudarė sportinės veiklos sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo krepšinio žaidėjui už žaidimą (duomenys neskelbtini)sezone sumokėti 70 000 Eur dydžio honorarą ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus (sutarties 4.1 p.).

5.       Nustatė, kad ieškinio reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė krepšinio žaidėjų D. L., K. L., G. L., Ž. J., S. J. pasirašytus pakvitavimus dėl atsiskaitymo pagal sportinės veiklos sutartos, pagal kuriuos laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) sumokėtos sumos: viso G. L. sumokėta 6 500 Eur, Ž. J. sumokėta 8 500 Eur, viso S. J. sumokėta 21 000 Eur, viso K. L. sumokėta 14 500 Eur, viso D. L. sumokėta 16 500 Eur. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad pagrindinis įrodymas, patvirtinantis atsiskaitymo faktą yra pakvitavimai, tačiau taip pat atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 (toliau- taisyklės) nuostatas dėl pinigų iš kasos išmokėjimo tvarkos, įmonės kasos operacijų įrašymo į apskaitos registrus, Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas dėl ūkinių operacijų apskaitos. Pažymėjo, kad bet kuri įmonės finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu; juridinio (duomenys neskelbtini)atliekamos operacijos negali būti grindžiamos kitokiais, nei finansiniai dokumentai, įrodymais. Nustatė, kad įrašai apskaitos registruose (avanso apyskaitoje, buhalterinė sąskaitą tiekėjams apyvartos žiniaraštyje, materialiai atsakingo (duomenys neskelbtini)buhalterinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) išlaidų žurnale) nebuvo padaryti. Atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkanti UAB “A.” pažymėjo, kad ieškovas apie ginčo finansines operacijas iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo pranešęs ir nepateikė jas atspindinčių dokumentų.

6.       Byloje kilus ginčui dėl trečiojo (duomenys neskelbtini)(ieškovo) teisės įvykdyti prievolę už atsakovą teisėtumo, teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.50-6.51 straipsnių nuostatomis, pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinta, jog kito (duomenys neskelbtini)prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, tuo tarpu skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui.

7.       Teismas vertino atsakovo poziciją, kad  ieškovas mokėjo už atsakovą honorarus pagal sportinės veiklos sutartis pažeidžiant imperatyvius CK 6.9301 straipsnio reikalavimus dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi pats atsakovas neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, turėjo pirmesnės eilės kreditorių. Teismas vadovavosi CK 6.9301 straipsnio nuostatomis bei nustatė, kad atsakovas, atlikdamas tretiesiems asmenims 67 000 Eur mokėjimus, neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų ir negalėjo vykdyti esamų kreditorių reikalavimų, todėl ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovas turėjo pareigą laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Nustatė, kad ginčijamų mokėjimų dieną atsakovas turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, nurodė kokio dydžio buvo įsipareigojimai atitinkamomis datomis bei sprendė, kad ieškovas pažeidė finansinę drausmę ir pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Sprendė, kad ieškovo veiksmai nėra ir negali būti teisėtu pradinių kreditorių (tretieji asmenys) reikalavimų pasibaigimo pagrindu, nes ieškovas įvykdė prievolę už skolininką, pažeidžiant įstatyme įtvirtintus imperatyvius apribojimus (CK 6.9301 straipsnis). Darė išvadą, kad ieškovui trečiųjų asmenų (pradinių kreditorių) teisės susijusios su skolininku (atsakovu) negalėjo pereiti ir neperėjo.

8.       Teismas, spręsdamas dėl pinigų kilmės, vertino, kad pagal ieškovo pateiktas VMI pajamų deklaracijas jis (duomenys neskelbtini) metais turėjo pajamų- 50 900 Eur (pardavus nekilnojamąjį turtą), 8 064 Eur (darbo užmokestis), (duomenys neskelbtini) m. -8 064 Eur (darbo užmokestis) ir 414 Eur (kitos pajamos). Iš ieškovo jo bankų sąskaitų išrašų nustatė, kad ieškovas skyrė pinigų šeimos išlaikymui (pervesdamas pinigų sumas sutuoktinei), vaikų ugdymo įstaigoms. Teismas sutiko su atsakovu, kad šie duomenys negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai, jog ieškovas įvykdė prievolę už atsakovą tretiesiems asmenims iš nurodytų šaltinių. Vertino, kad kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovas (duomenys neskelbtini) metais disponavo 46 000 Eur, (duomenys neskelbtini) m.- 21 000 Eur sumomis grynaisiais, ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad tai jo asmeninės lėšos, gautos pardavus nekilnojamą turtą ar pasiskolinus iš giminaičių, draugų. Nustatė, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš savo sąskaitų bankuose išsigrynino 59 900 Eur. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini) ir vienintelis akcininkas, veikdamas UAB „O. A.“ vardu, už 1 000 Eur įsigijo su ieškovu susijusios bendrovės vardu (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą, kurį išnuomojo. Vertino liudytojo A. B. paaiškinimus, kad ieškovas panašiu laiku iš jo skolinosi pinigų verslui, skolos laiku negrąžino, prašė atidėti jos grąžinimo terminą. Taip pat pažymėjo, kad liudytojas J. T. paaiškino, kad jis buvo skolingas atsakovo prezidentui A. B. ir pastarasis nurodė grąžinamą skolos dalį perduoti ieškovui, kaip paramą atsakovui, ir jis (duomenys neskelbtini) ieškovui perdavė 50 000 Eur, (duomenys neskelbtini) mėnesį dar 35 000 Eur. Pinigų perdavimo metu tarp M. I. ir J. T. joks dokumentas surašytas nebuvo; ieškovas vertėsi kitų asmenų piniginių lėšų perskolinimu, jam asmeniškai yra skolinęs kitų asmenų lėšas.

9.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovą finansavimas pasiekdavo ne tik bankiniais pavedimais, kartais klubo rėmėjai paramą skirdavo ir grynaisiais . Atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkanti finansininkė A. M. nurodė, kad ieškovas nėra įnešęs grynųjų pinigų kaip paramos į atsakovo sąskaitą, tai patvirtina ir teismui pateikti duomenys, kad klubo kasoje nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)buvo 116,95 Eur. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovas M. I. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

11.       Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.50, 6.9301 straipsnių, Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, teismo išvados dėl ieškovo turtinės padėties honorarų sumokėjimo metu prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei šalių ir liudytojų paaiškinimams.

12.       Teismas, atsakovo apskaitos dokumentuose nesant 67 000 Eur piniginių lėšų sumokėjimo faktą pagrindžiančių dokumentų, sprendė, kad reikalavimas priteisti sportininkams jo sumokėtas pinigines lėšas yra nepagrįstas, tačiau jis neatsižvelgė į tą, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Taisyklių nuostatos yra taikytinos tik juridiniams asmenims ir jų atliekamoms finansinėms operacijoms, o ne fizinio (duomenys neskelbtini)už skolininką atliktiems mokėjimams. Taisyklės ar kiti buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai nėra aktualūs fiziniams asmenims, sumokėtos piniginės lėšos priklausė apeliantui kaip privačiam asmeniui ir nebuvo suteiktos atsakovui paskolos ar kitokiais pagrindais, nebuvo įneštos į jo kasą, o krepšininkams buvo išmokėtos tiesiogiai pagal CK 6.50 straipsnio nuostatas, kas užfiksuota ir mokėjimo pakvitavimuose. Apeliantas pažymi, kad šias pinigines lėšas sportininkams jis išmokėjo iš savo asmeninių lėšų. Atkreipia dėmesį, kad teismas, pacitavęs teisės aktų nuostatas, iš esmės nepadarė jokios konkrečios išvados dėl pakvitavimų ir apelianto atliktų mokėjimų teisėtumo. Atsakovo buhalterinėje apskaitoje turėjo būti fiksuojama tik atsakovo skola apeliantui (kadangi apeliantas įvykdė atsakovo prievolę krepšininkams), tačiau atsakovas šią skolą užfiksuoti buhalterijoje atsisakė. Atsakovas (duomenys neskelbtini) raštu atsisakė tikslinti buhalterinės apskaitos duomenis, nes laiko, kad ieškovas nėra įstaigos kreditorius.

13.       Kadangi mokėjimus sportininkams atliko apeliantas kaip fizinis asmuo, šiems mokėjimams netaikytinos Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Taisyklių nuostatos, su ieškiniu pateiktų mokėjimų atlikimo (įvykdymo) faktą galima įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje esančių įrodymų visetas (rašytiniai įrodymai, šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimai) patvirtina, kad apeliantas iš savo asmeninių lėšų faktiškai sumokėjo žaidėjams 67 000 Eur dydžio honorarus. To neneigė ir atsakovas, pripažino, jog 67 000 Eur žaidėjams pagal pateiktus pakvitavimus buvo sumokėti, tačiau teigė, kad juos sumokėjo ne ieškovas, o A. B. (CPK 182 str. 5 p.). Kad prašomos priteisti lėšos sportininkams iš tiesų buvo sumokėtos, patvirtina pakvitavimai ; (duomenys neskelbtini)Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A. A. raštas (t. 3,b.l. 66-69), trečiųjų asmenų atsiliepimai į ieškinį, kuriuose žaidėjai patvirtino, kad apeliantas iš savo asmeninių lėšų grynaisiais pinigais jiems sumokėjo ieškiniuose nurodyto dydžio honorarus, jie dėl išmokėtų sumų atsakovui pretenzijų nereiškia, taip pat  atsakovo pateikti įstaigos banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovas sportininkams sumokėjo gerokai mažesnę honorarų sumą nei nurodyta sportinės veiklos sutartyse, atsakovo pozicija. Byloje turėjo būti vertinama tik tai, ar atsakovo teiginiai, kad šios lėšos (67 000 Eur) buvo sumokėtos iš A. B. pinigų, yra pagrįsti, tačiau, kad pinigines lėšas už atsakovą būtų sumokėjęs kas nors kitas (ne ieškovas) byloje nenustatyta.

14.       Nurodo, kad teismo išvados nepagrįstos, padarytos netinkamai taikant ir aiškinant CK 6.50 straipsnio, reglamentuojančio trečiojo (duomenys neskelbtini)teisę įvykdyti prievolę už skolininką, ir CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymų eiliškumą, nuostatas. Taikydamas CK 6.9301 straipsnio nuostatas, teismas išėjo už ginčo ribų, nes nei viena iš šalių byloje neginčijo mokėjimų, pagal kuriuos ieškovas prašė priteisti skolą, o ir subjekto, galinčio reikšti reikalavimą CK 6.9301 straipsnio pagrindu, byloje nėra. Teismas netaikė restitucijos, nors pripažino, jog apelianto atlikti mokėjimai yra neteisėti (pinigai krepšininkams negalėjo būti sumokėti). Palikdamas sportininkams sumokėtas lėšas, tačiau jų nepriteisdamas apeliantui iš atsakovo, teismas leido atsakovui nepagrįstai praturtėti apelianto sąskaita. Ši teisiškai nepateisinama situacija prieštarauja sprendimo argumentų logikai, sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmes reglamentuojančioms normoms (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).

15.       Nurodo, kad ieškinio reikalavimai ir bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad egzistuoja visos būtinosios reikalavimo pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį patenkinimo sąlygos. Nebuvo ginčo, kad atsakovas turėjo turtinių prievolių sportininkams pagal sportinės veiklos sutartis, kurių atsakovas tinkami neįvykdė, sportininkams sumokėjo gerokai mažesnę honorarų sumą nei nurodyta sportinės veiklos sutartyse, t.y., atsakovo 67 000 Eur dydžio prievolė sportininkams realiai egzistavo. Taip pat nebuvo ginčo, kad sportininkams buvo sumokėti 67 000 Eur dydžio honorarai, pinigus fiziškai sumokėjo būtent apeliantas. Šiuo atveju yra CK 6.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pagrindas pripažinti, kad apeliantui perėjo sportininkų reikalavimo teisė į atsakovą ir jam priteistina 67 000 Eur skola.

16.       Nesutinka, kad ieškovas pažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatas ir, kad pirmesnės eilės kreditorių buvimas yra būtent tas įstatyme įtvirtintas apribojimas, kuris neleido ieškovui įvykdyti prievolės už atsakovą CK 6.50 straipsnio 1 dalies pagrindu. CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų. Pagal teismų praktiką, reikalavimą, remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, galėtų reikšti tik kreditorius pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne pati neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Todėl atsakovas negali remtis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, atitinkamai pagal pakvitavimus atliktų mokėjimų neteisėtumo negalėjo konstatuoti ir teismas, nes tam nėra teisinio pagrindo, ypač kuomet atsakovas (nors ir netinkamas subjektas) nebuvo pareiškęs priešieškinio, kuriuo būtų ginčijęs pakvitavimus (mokėjimus) dėl 67 000 Eur. Veikdamas kaip fizinis asmuo ir įvykdydamas atsakovo prievoles, ieškovas neturėjo pareigos vadovautis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis. Ieškovui sumokėjus krepšininkams, atsakovo prievolė sumokėti jiems 67 000 Eur pasibaigė, o šią prievolę atsakovas turi įvykdyti ieškovui.

17.       Pažymi, kad atsakovas nuo ieškinio reikalavimo CK 6.9301 straipsnio nuostatomis nesigynė, teismas 2020 m.vasario 13 d. teismo posėdžio metu atvirai pasiūlė atsakovui ginčyti pakvitavimus, kaip pažeidžiančius juridinio (duomenys neskelbtini)mokėjimų eiliškumo tvarką, nes tai, anot teismo, yra niekinis sandoris. Toks teismo pasisakymas buvo ne tik nekorektiškas ir leidžiantis įtarti teismą esant šališką, bet ir patvirtinantis, kad teismas išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų. Dėl šios priežasties teisėjai buvo pareikštas nušalinimas, kadangi jau tuomet buvo aišku, kad ieškinys bus atmestas sunkiai suvokiamais motyvais ir šis įsitikinimas pasitvirtino.

18.       Teismas klaidingai interpretavo kasacinio teismo išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad „kito (duomenys neskelbtini)prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą.”Šiuo atveju „įstatyme įtvirtintais apribojimais“ kasacinis teismas laiko ne bet kokius apribojimus, o būtent tuos, kurie numatyti CK 6.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse: atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai ir, kai kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui. Byloje nei vieno iš nurodyto apribojimo nėra, sportinės veiklos sutartys ir prievolės esmė nedraudė trečiajam asmeniui įvykdyti atsakovo prievolės, o patys kreditoriai (sportininkai) dėl tokio prievolės įvykdyti neprieštaravo.

19.       Teismas, prieštaraudamas savo paties išvadoms dėl tariamo mokėjimų (pakvitavimų) neteisėtumo, restitucijos netaikė, negrąžino šalių į ankstesnę padėtį ir tokiu būdu leido atsakovui nepagrįstai praturtėti 67 000 Eur suma (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Motyvų, kurie pateisintų teismo sprendimą netaikyti restitucijos, nėra. 

20.       Teigia, kad sumokėtų piniginių lėšų kilmė (šaltinis),sprendžiant dėl 67 000 Eur skolos priteisimo ar nepriteisimo neturi reikšmės, apelianto ir jo kreditorių tarpusavio paskoliniai santykiai įtakos šalių teisiniams santykiams irgi neturi. Be to, priešingai nei konstatavo teismas, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti  išvadą, kad (duomenys neskelbtini)m. ieškovas disponavo pakankama pinigų suma, iš kurios galėjo sumokėti sportininkams 67 000 Eur honorarus. Teismas neįvertino rašytinių įrodymų bei šalių pateiktų paaiškinimų. 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad honorarus žaidėjams sumokėjo iš savo asmeninių santaupų ir iš šeimos narių bei draugų pasiskolintų pinigų, 2019 m. birželio 3 d. pateikė savo pajamų deklaracijų už (duomenys neskelbtini)m. kopijas, kurios patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)m. ieškovas disponavo didele lėšų suma, iš kurios turėjo galimybę sumokėti 67 000 Eur honorarus. Ieškovas pateikė (duomenys neskelbtini)tarp jo ir AB „(duomenys neskelbtini)” sudarytą pirkimo - pardavimo sutarties kopiją (t. 4, b.l. 120-125) ir banko sąskaitų, esančių AB SEB banke ir AB „Citadele” banke, išrašus (t. 4, b.l. 126-135), iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)ieškovas išsigrynino net 59 900 Eur sumą. Teismas neatsižvelgė į UAB „O. A.“ (duomenys neskelbtini)sudarytą sandorį dėl nekilnojamojo turto (buto (duomenys neskelbtini)) įsigijimo. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „O. A.“ butą, esantį (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), už bendrą 124 600 Eur kainą įsigijo už nuosavas įmonės pinigines lėšas ir panaudojus AB „Citadele“ banko suteiktą kreditą. Todėl teismo išvada, neva ieškovas išsigrynintas pinigines lėšas panaudojo UAB “O. A.” buto įsigijimui, nepagrįsta. Teiginiai, kad ieškovas panašiu laiku neva skolinosi iš A. B. pinigų verslui, neteisingi, kadangi pinigines lėšas skolino ne A. B., o jo kontroliuojama įmonė ir jas gavo ne ieškovas, o UAB „O. A.“.

21.       Nurodo, kad (duomenys neskelbtini)galimai fiktyvus vekselis, kurį pasirašė dėl sukčiavimo pagarsėjęs J. T. ir prekyba poveikiu įtariamas atsakovo (duomenys neskelbtini) A. B., niekaip nepaneigia, kad 67 000 Eur suma buvo sumokėta sportininkams iš ieškovo asmeninių lėšų. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad sportininkams sumokėtos piniginės lėšos priklausė A. B., o atsakovo pozicija yra grindžiama išimtinai liudytojų A. B. ir J. T., kurie negali būti laikomi patikimais liudytojais, parodymais. Pažymi, kad J. T. ieškovui nėra perdavęs vekselyje nurodytos 85 000 Eur ar bet kokios kitos sumos grynaisiais pinigais. (duomenys neskelbtini)vekselyje esantys įrašai, neva J. T. (duomenys neskelbtini)m. perdavė ieškovui 85 000 Eur sumą grynaisiais pinigais yra melagingi ir negali būti laikomi pinigų perdavimo faktą patvirtinančiais įrodymais, dokumentas nepatvirtintas notaro, ant jo nėra ieškovo parašo, ieškovas 2020-01-20 teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių pinigų iš J. T. negavo. Atsakovo pateiktas įrodymas yra ne tik galimai suklastotas, bet ir niekaip neįrodo, kad ieškovas iš J. T. būtų gavęs 85 000 Eur sumą grynaisiais , iš kurios vėliau 67 000 Eur tariamai sumokėjo sportininkams. Liudytojai teigė esantys patyrę verslininkai, tuo tarpu joks protingas verslininkas nerizikuotų ir neperdavinėtų tokio dydžio grynųjų pinigų be pinigus gavusių asmenų rašytinio patvirtinimo apie lėšų gavimą. Nesant rašytinės notaro patvirtintos sutarties ir (ar) ieškovo patvirtinimo apie piniginių lėšų gavimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas pinigus gavo. Nesant duomenų, kad liudytojas A. B. per J. T. būtų perdavęs kokias nors pinigines lėšas ieškovui, nėra pagrindo teigti, kad 67 000 Eur dydžio honorarai krepšininkams buvo sumokėti iš A. B. ar kieno nors kito lėšų

22.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą

23.       Nurodo, kad pagrįstai teismas vertino, jog ieškovas neturėjo pakankamai piniginių lėšų sportininkų honorarams sumokėti. (duomenys neskelbtini) su ieškovu tiesiogiai susijusi (valdoma sutuoktinės) UAB „O. A.“, kurioje ieškovas ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, iš A. B. valdomos įmonės UAB „M.“ 3 mėnesių laikotarpiui, ieškovo prašymu pasiskolino 30 000 Eur, galutinai paskolą grąžino tik (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje. Dėl to ieškovas neturėjo motyvo (duomenys neskelbtini) metų spalio – gruodžio mėnesiais už atsakovą S. J. sumokėti 21 000 Eur. Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo finansines galimybes už atsakovą įvykdyti 67 000 Eur prievolę , pateikė tik metines pajamų deklaracijas už (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metus, banko išrašus apie išgrynintą 59 000 Eur sumą. Apie ieškovo gautas paskolas iš šeimos narių, draugų, apie santaupas įrodymų  byloje nėra. Vadovaujantis metinėmis pajamų deklaracijomis, ieškovo grynosios pajamos per (duomenys neskelbtini) metus sudarė 59 893,56 Eur, per (duomenys neskelbtini) metus - 8 064 Eur, t.y. viso 67 957,56 Eur pajamų per du metus. Tuo tarpu ieškovas įrodinėja, kad per (duomenys neskelbtini)metus už atsakovą krepšininkams iš viso sumokėjo 67 000 Eur. Pažymi, kad ieškovas gautas pajamas naudojo pragyvenimui, asmeninių ir šeimos (apeliantas turi du nepilnamečius vaikus) poreikių tenkinimui. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad be darbo užmokesčio ir už nekilnojamąjį turtą, nurodytą deklaracijose, gavo kokių nors kitų pajamų. Taigi, ieškovas ne tik, kad neturėjo motyvo už atsakovą vykdyti ieškovui reikšmingo dydžio piniginę prievolę, tačiau faktiškai neturėjo tam finansinių galimybių. Pažymi, kad sportininkai nežinojo ir negalėjo žinoti, iš kokių piniginių lėšų ieškovas jiems moka honorarą, o tokie sportininkų paaiškinimai vertintini kaip subjektyvi, niekuo neparemta nuomonė.

24.       Teigia, kad ieškovas krepšininkams perdavė ne savo asmenines lėšas, todėl tiek subjektyviai, tiek objektyviai savęs nelaikė atsakovo kreditoriumi. Atsakovas pirmą kartą iš ieškovo sužinojo, kad jis už atsakovą tariamai krepšininkams įvykdė piniginę prievolę 67 000 Eur apimtyje tik (duomenys neskelbtini), kai iš ieškovo gavo raštišką pranešimą. Iki tol skolos egzistavimas turėjo būti fiksuojamas šalių, nes jų santykiai buvo normalūs, dalykiški. Tariamas reikalavimas atsakovui jokiu būdu nėra fiksuotas ir neatsispindi pas atsakovą per visą (duomenys neskelbtini) laikotarpį.  (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais ieškovas, kaip atsakovo (duomenys neskelbtini), Lietuvos krepšinio lygai teikė finansinę informaciją apie klubo finansinį tvarumą, tačiau nei viename dokumente savęs nenurodė kaip atsakovo kreditoriaus, šios operacijos (prievolės vykdymo už trečią asmenį) niekaip neapskaitė nei atsakovo buhalterijoje, nei įtraukė į atsakovo buhalterinę apskaitą, tariamo prievolės įvykdymo nereikalavo iš atsakovo. Liudytojas A. B., kuris (duomenys neskelbtini)metais buvo didysis atsakovo dalininkas ir (duomenys neskelbtini), apie ieškovo pakvitavimus nežinojo. Šių aplinkybių ieškovas nepaaiškina.

25.       Pažymi, kad pakvitavimų turinys yra dviprasmiškas, juose nurodyta, kad ieškovas, kaip atsakovo (duomenys neskelbtini), iš asmeninių lėšų už atsakovą krepšininkams sumoka atitinkamas pinigines lėšas. Pakvitavimai neįrodo, kad ieškovas yra faktinis piniginės prievolės vykdytojas, tačiau patvirtina, kad jis sportininkams perdavė pinigus. Apeliantas iš savo banko sąskaitos paskutines pinigines lėšas išsigrynino (duomenys neskelbtini), o pirmojo pakvitavimo data (duomenys neskelbtini), t.y. po trijų mėnesių. Ieškovas tariamai iš savo asmeninių lėšų mokėjimus vykdė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t.y. per gana ilgą tęstinį laikotarpį. Tokia situacija neleidžia daryti išvados, kad ieškovas iš tikrųjų vykdė piniginę prievolę už atsakovą iš nurodytų šaltinių, įvertinant, kad jis turėjo aiškų poreikį tokias pinigines lėšas nukreipti asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovas sportininkams sumokėjo iš A. B. piniginių lėšų. Liudytojas J. T. parodė, kad ieškovas supažindino jį su A. B., kuris  J. T. paskolino ženklias pinigines sumas. (duomenys neskelbtini)J. T. neįvykdytas piniginis įsipareigojimas sudarė 255 060 EUR. Tai patvirtinantis vekselis, kaip vienašalis sandoris yra galiojantis. A. B. su J. T. susitarė, kad J. T. skolą grąžins A. B. ją perduodant ieškovui kaip atsakovo direktoriui. J. T. perdavus pinigines sumas ieškovui, pastarasis tai patvirtindavo A. B., kuris vekselyje atlikdavo žymas apie dalinį piniginės prievolės įvykdymą. Iš viso dviem grąžinimais, kurie atžymėti vekselyje, J. T. grąžino A. B. 85 000 Eur. Šios lėšos, A. B. ir J. T. teigimu, buvo perduotos ieškovui, o šis tokias lėšas priėmė ir panaudojo atsakovo interesais, t.y. – sumokėjo krepšininkams atlyginimą už tam tikrą laikotarpį. Ieškovas gautas lėšas turėjo apiforminti ir apskaityti kaip paramą, ką įprastai ir darydavo, tačiau šiuo atveju to nepadarė. Labiau tikėtina, kad būtent A. B. yra faktinis 67 000 Eur prievolės vykdytojas už atsakovą.

26.       Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas įvykdė prievolę už atsakovą, pažeidžiant įstatyme įtvirtintus imperatyvius apribojimus (CK 6.9301 straipsnis), taip pat buvo pažeista buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, kas sudarė pagrindą ir šiais motyvais atmesti ieškinį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). 

28.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Byloje buvo įrodinėjama, kad ieškovas asmeniškai įvykdė (iš dalies)  už atsakovą prievolę atsiskaityti su krepšininkais pagal sporto veiklos sutartis ir taip yra įgijo kreditoriaus teisę reikalauti iš atsakovo sumokėtas lėšas grąžinti pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalies nuostatas.

29.       Apibendrintai skunde tvirtinama, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.50, 6.9301 straipsnių , Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, teismas , argumentuodamas CK 6.930 1 straipsnio nuostatomis, išėjo už ieškinio pagrindo ribų, nepagrįstos teismo išvados dėl piniginių lėšų priklausomybės svarbos ir dėl ieškovo turtinės padėties lėšų išmokėjimo metu. Kolegija pasisako dėl šių esminių skundo argumentų.

Dėl CK 6.50 , 6.930 1 straipsnių nuostatų taikymo

30.       CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK

31.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas asociacija „Aukštaitijos krepšinio klubas“ (teisių perėmėjas VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“) (duomenys neskelbtini) su žaidėju G. L. sudarė sportinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindo atsakovas įsipareigojo krepšinio žaidėjui už žaidimą (duomenys neskelbtini) sezone sumokėti 40 000 Eur dydžio honorarą ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus (sutarties 4.1 p.ir sutarties priedas Nr. 1 3 p.).

32.       Taip pat nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini)su žaidėju Ž. J. sudarė sportinės veiklos sutartį, kurios pagrindo atsakovas įsipareigojo krepšinio žaidėjui už žaidimą (duomenys neskelbtini) sezone sumokėti 50 000 Eur dydžio honorarą ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus (sutarties 4 p.). Atsakovas (duomenys neskelbtini)su žaidėjais D. L. ir K. L. sudarė sportinės veiklos sutartis, kurių pagrindu atsakovas įsipareigojo D. L. ir K. L. už žaidimą (duomenys neskelbtini) sezone sumokėti kiekvienam po 80 000 Eur dydžio honorarą ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus (sutarties 4 p.). Atsakovas (duomenys neskelbtini)su žaidėju S. J. sudarė sportinės veiklos sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo krepšinio žaidėjui už žaidimą (duomenys neskelbtini)sezone sumokėti 70 000 Eur dydžio honorarą ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus (sutarties 4 p.).

33.       Pakvitavimuose dėl atsiskaitymo pagal sportinės veiklos sutartį nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, kad asociacijai „Aukštaitijos krepšinio centras“ trūksta apyvartinių lėšų atsiskaityti su krepšininkais pagal pakvitavimuose nurodomas sportinės veiklos sutartis, M. I., kaip VšĮ krepšinio klubas „Lietkabelis“ (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, savo asmeninėmis lėšomis įvykdė VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ prievolę pagal sportinės veiklos sutartis ir sumoka atitinkamas sumas nurodomiems krepšininkams grynaisiais pinigais, o krepšininkai patvirtina, kad sumas iš M. I. gavo grynaisiais pinigais pakvitavimų pasirašymo metu. Pagal pakvitavimus, pasirašytus D. L., K. L., G. L., Ž. J., S. J., ieškovas sumokėjo G. L. – 6 500 Eur ((duomenys neskelbtini) - 2 000 Eur, (duomenys neskelbtini). - 4 500 Eur); Ž. J. - 8 500 Eur ((duomenys neskelbtini) - 4 500 Eur, (duomenys neskelbtini) - 4 000 Eur);  S. J. - 21 000 Eur ((duomenys neskelbtini) - 7 000 Eur, (duomenys neskelbtini) - 7 000 Eur, (duomenys neskelbtini) - 7 000 Eur); K. L. - 14 500 Eur ((duomenys neskelbtini)- 7 500 Eur, (duomenys neskelbtini)  - 7 000 Eur); D. L. - 16 500 Eur ((duomenys neskelbtini)  - 8 500 Eur, (duomenys neskelbtini)  - 8 000 Eur). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jis iš savo asmeninių lėšų (duomenys neskelbtini)metais krepšinio žaidėjams išmokėjo 67 000 Eur honoraro pagal sportinės veiklos sutartis, ką savo atsiliepimuose tvirtino ir krepšinio žaidėjai.

34.       Iš pirmosios instancijos teismo argumentų galima daryti išvadą, jog jo vertinimu įrodyta, jog ieškovas sumokėjo tretiesiems asmenims dalį -67 000 Eur pagal sutartis priklausančių sumų, tačiau teismas sprendė, kad „ ieškovo veiksmai nėra ir negali būti teisėtu pradinių kreditorių (tretieji asmenys) reikalavimų pasibaigimo pagrindu, nes ieškovas įvykdė prievolę už skolininką, pažeidžiant įstatyme įtvirtintus imperatyvius apribojimus (CK 6.9301 straipsnis) (būtent privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra ta speciali sąlyga, kuri taikoma, kai trečiasis asmuo vykdo prievolę už skolininką, kurios neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti). Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovui trečiųjų asmenų (pradinių kreditorių) teisės susijusios su skolininku (atsakovas) negalėjo pereiti ir neperėjo“.

35.       Teismas laikėsi pozicijos, jog prievolės už kitą asmenį įvykdymas aktualiu atveju nebuvo galimas, nes juos atliekant nesilaikyta ne tik CK 6.9301 straipsnio reikalavimų dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, bet ir  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 (toliau- Taisyklės) nuostatas dėl pinigų iš kasos išmokėjimo tvarkos, įmonės kasos operacijų įrašymo į apskaitos registrus, Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas dėl ūkinių operacijų apskaitos, kadangi atsakovas neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, turėjo pirmesnės eilės kreditorių.

36.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog tokie teismo argumentai nebuvo tinkami išvadai dėl atsiskaitymo pareigos atsiskaityti už skolininką neleistinumo pagrįsti.

37.       Minėta, atvejis, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu nustatytas CK 6.50 straipsnio 3 dalyje. Pagal šį straipsnį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Šiuo atveju ieškovas teigia įgijęs reikalavimo teisę, kadangi už atsakovą iš dalies įvykdė prievolę atsiskaityti su sportininkais, kylančią iš sportinės veiklos sutarčių. 

38.       Byloje nėra ginčo, jog , ieškovui sumokant tretiesiems asmenims lėšas grynaisiais, nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 Taisyklių nuostatų dėl pinigų iš kasos išmokėjimo tvarkos, įmonės kasos operacijų įrašymo į apskaitos registrus, Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos dėl ūkinių operacijų apskaitos, CK 6.9301 straipsnio reikalavimų dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, vienok, vien pats savaime šiuo nuostatų nesilaikymas nesudarytų prielaidos mokėjimą dėl šių priežasčių vertinti kaip negalimą .

39.       Nutarties 35 punkte nurodytas reglamentavimas asmeniui veikiant kaip fiziniam asmeniui (tą įrodinėja ieškovas) netaikomas. Pagal Taisyklių 1 punktą jos reglamentuoja juridinių asmenų (išskyrus Lietuvos banką, kredito ir pašto įstaigas), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką, nustatančią grynųjų pinigų priėmimą, išmokėjimą, jų apskaitą ir laikymą kasoje. Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnyje nenumatyta,  jog jo nuostatos būtų taikomos ir fiziniams asmenims. Pagal CK 9301 straipsnį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti įstatymu nustatyta eile. Šiuo atveju ieškovas teigė veikęs ne kaip skolininkas dėl jam reiškiamų reikalavimų, todėl minėta CK nuostata, sprendžiant ieškovo veiksmų teisinio vertinimo, neturėjo būti taikoma.

40.       Kadangi kolegija pasisakė apie pirmosios instancijos teismo išvadą , argumentuoti ją CK 6.930 1 straipsnio nuostatomis, kaip teisiškai nepagrįstą, skundo argumentacija dėl išėjimo už ieškinio pagrindo ribų nebeaktuali. Nepaisant to, kolegija nurodo nesutinkanti su šiuo apeliacinio skundo motyvu. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos (duomenys neskelbtini)procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Kasacinio teismo pastebima, jog byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 56 punktą; 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020 46 punktą). Taigi, teismas turėjo pagrindą pasisakyti dėl minėto įstatyminio reglamentavimo reikšmės nagrinėtam ginčui nepaisant šalių argumentacijos ir motyvų.

Dėl mokėjimams naudotų lėšų priklausomybės reikšmės

41.       Apelianto vertinimu neturi teisinės reikšmės kieno lėšomis buvo įvykdyta prievolė, o tik tai ar ji buvo įvykdyta konkretaus (duomenys neskelbtini)(ne skolininko). Kolegijos vertinimu, toks požiūris klaidingas. Sutinkamai su CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Prievolei įvykdyti naudoto turto priklausomybė yra teisiškai svarbi, nes to nesiaiškinant, galimos situacijos, kad tam bus naudotos nelegaliai įgytos, lėšos, kurių kilmė nežinoma ar objektyviai nepatikrinama, jas tokiu būdu legalizuojant („išplaunant“) , sykiu išvengiant privalomųjų mokėjimų į valstybės( savivaldybės), socialinio draudimo biudžetus. Be to, fizinis mokėtojas gali veikti tik kaip tarpininkas (atstovas), kuris veikia kito (duomenys neskelbtini)pavedimu ir jo interesais, tokiu atveju teisės ir pareigos sukuriamos atstovaujamajam ( CK 2.171 straipsnio 1 dalis).

42.       Pagal CK 6.39 straipsnį skolininkui draudžiama be kreditoriaus sutikimo vykdyti prievolę kitokiu būdu, nei tą, kuris aptartas sutartyje ar įstatymuose. Pagal sutarčių 4.7.,4.5 punktų nuostatas mokesčius už sportininkus turėjo mokėti klubas, visi mokėjimai vykdomi tik banko sąskaitą. Šiuo atveju dalies įsiskolinimo sumokėjimas buvo atliktas ne sutartyje nustatytu būdu, nevykdant mokesčių įstatymo reikalavimų.Pagal sutartis, įstatymą nuo minėtų pajamų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, gyventojų pajamų mokestis, kurį įsipareigojo sumokėti darbdavys (atsakovas). Galimybė išmokėti atlyginimą sportininkams sykiu nemokant soc. draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio sutartimis nenumatyta.

Dėl lėšų priklausymo ieškovui įrodytumo

43.       Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas, nors labai tikėtina, jog jis išmokėjo sportininkams 67 000 Eur, bet nepateikė pakankamų ir patikimų įrodymų, jog tai atliko savo lėšomis.

44.       Ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindė Pakvitavimais dėl atsiskaitymų pagal sportinės veiklos sutartis, kurie, atsakovo vertinimu, su kuriuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas, vienok, nepakankami ieškiniui pagrįsti, ieškovo turtinė padėtis neleidžia daryti išvados, jog jis buvo finansiškai pajėgus sumokėti ir faktiškai sumokėjo 67 000 Eur jam priklausančiomis lėšomis.

45.       CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims . Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų–tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

46.       Šiuo atveju ieškovas, įrodinėdamas ieškinio pagrįstumą, turėjo įrodyti 67 000 Eur išmokėjimo sportininkams ir tų lėšų valdymo nuosavybės ar kitu teisėtu pagrindu faktus. Pirmąjį faktą ieškovas įrodė, o dėl antrojo kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad tas nebuvo patikimai įrodyta.

47.       Pasisakant dėl įrodymų pakankamumo ir jų patikimumo kasacinis teismas nurodo, jog šie principai reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis procesiniame įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tinkamam įrodinėjimo taisyklės taikymui aktualus yra ir įrodymų pakankamumo klausimas. Dėl įrodymų vertinimo taisyklės konkrečiose bylose yra pasisakęs kasacinis teismas, nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2000, 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1544/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

48.       Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepagrindė (duomenys neskelbtini)m. turėjęs finansines galimybes jam teisėtai priklausančiomis lėšomis išmokėti 67 000 Eur (duomenys neskelbtini) metais ieškovas nurodė turėjęs lėšų pardavus nekilnojamąjį turtą ir gavus darbines pajamas. Ženklesnė (apie 60 000 Eur) pajamų suma buvo gauta už parduotą turtą, bet šios lėšos grynais paimtos iš banko sąskaitos iki pirmojo mokėjimo. (duomenys neskelbtini) metais ieškovo pajamas sudarė apie 9 000 Eur per metus. Ieškovas turi išlaikytinių (du), byloje yra duomenų apie jo finansinius įsipareigojimus (Hipotekos registro (duomenys neskelbtini)duomenys apie hipoteką, sudarytą (duomenys neskelbtini), užtikrinimo, t.V, b.l.100-107), nepateikta duomenų, jog įsipareigojimai jau būtų pasibaigę, todėl, kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, jog jis disponavo pakankamomis lėšomis šeimos poreikiams, finansiniams įsipareigojimams  patenkinti ir sportininkams apmokėti. 

49.       Nors ieškovas teigia, jog atsiskaitymui su sportininkais gavo lėšų iš artimųjų, draugų ( kas leistų spręsti, jog ieškovas pripažįstą, kad jo paties turėtų pajamų atsiskaitymui vis tik nepakako), bet įrodymų šiais teiginiui pagrįsti nepateikė. Ieškovas nepateikė ir įrodymų apie kitą jo (šeimos) galimai turimą turtą, kuris galėjo būti įvertintas kaip leidžiantis spręsti apie jo finansines galimybes.

50.       Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį , tvirtino, jog su sportininkais buvo atsiskaityta su klubo gautomis finansavimo lėšomis, galimai gautomis iš A. B. - atsakovo (duomenys neskelbtini) skirtų klubui grynųjų. Ieškovas atmetė atsakovo poziciją, jog su krepšininkais buvo atsiskaityta iš liudytojo A. B. gautomis klubo naudai lėšomis . Liudytojas A. B. tvirtina (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) mėnesiais  skyręs klubui 85 000 Eur, kuriuos kaip jo asmeninės skolos dalį jam grąžino liud. J. T.. Jis patvirtina tokį A. B. paaiškinimą. Apie tokios skolos dalies sugrąžinimą galima spręsti ir iš atitinkamų įrašų ant J. T. išduoto A. B. naudai paprastojo vekselio. 

51.       Kolegija pastebi, jog vienu iš įrodinėjimo dalykų byloje yra tai ar ieškovas sumokėjo ir tą padarė jam teisėtai priklausančiomis lėšomis, o ne tai kieno konkrečiai kito (duomenys neskelbtini)(-ų) lėšomis atsiskaitymas buvo įvykdytas.

52.       Greta jau pasakyto, vertinant ieškovo teiginį apie sumokėjimą jo asmeninėmis lėšomis, kolegija pastebi, jog įrašai pakvitavimuose, jog tas atlikta asmeninėmis ieškovo lėšomis, savaime nerodo įrašo tikslumo.

53.       Pakvitavimus pateikė ieškovas, jis neneigia parengęs jų tekstus(pakvitavimų tekstai, išskyrus lėšų gavėją , datą ir sumą, identiški), taigi tik išimtinai nuo jo priklausė kaip kam priklausančios lėšos bus įvardytos. Lėšų gavėjai neturėjo žinoti jų priklausomybės, tikėtina, jog ji buvo jiems ir nereikšminga.

54.       Abejones dėl pakvitavimų įrašų apie lėšų priklausomybės asmeniškai ieškovui tikslumo kelia ir tai, jog pakvitavimuose ieškovas nurodė veikiąs kaip klubo „Lietkabelis“ (duomenys neskelbtini), o ne asmeniškai. Iš įrašų negalima identifikuoti už kokius konkrečiai laikotarpius (mėnesius) lėšos mokėtos. 

55.       Jeigu, kaip teigia ieškovas, jis atsiskaitė su sportininkais savomis lėšomis, jis nenurodė logiškų priežasčių, kodėl dėl šių mokėjimų dokumentų iki atleidimo iš klubo (duomenys neskelbtini) pareigų dienos jis neperdavė apskaitą tvarkiusiam asmeniui pakvitavimų, nesiekė šių(-os) sumos(-ų) nurodyti klubo finansinėje apskaitoje kaip skolą jam, kodėl ji nebuvo nurodyta kaip realiai egzistuojanti skola jam nei kaip skola sportininkams, teikiant duomenis krepšinio lygai (t.I,b.l.56-57). Situacija, kai klubo (duomenys neskelbtini) nurodo, jog klubas sportininkams neskolingas ir sykiu klubui nenurodo, kad kitas asmuo sumokėjo sportininkams, reiškia, jog nei klubas krepšininkams liko skolingas jiems darbo užmokestį, nei klube apskaitoma, jog jis lieka skolingas kažkam, kas sumokėjo klubo prievolę sportininkams. Tas leidžia daryti labiausia tikėtiną prielaidą, jog su sportininkais, tokiu atveju  buvo faktiškai (iš dalies) atsiskaityta su oficialiai klubo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytomis lėšomis. Įvertinus tą, jog už finansinės apskaitos organizavimą atsako atsakovo vadovas, šiuo atveju ieškovas, nuo jo priklauso, kad kai kuriais atvejais gautas de facto lėšas jis galėjo naudoti be apskaitos ir išimtinai savo nuožiūra.

56.       Kiti skundo argumentai, kolegijos vertinimu, ginčo esmei teisiškai nėra reikšmingi, todėl dėl jų detaliau nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

57.       Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 93,98 str.).

58.       Pirmosios instancijos teismo procese atsakovas patyrė 8 241,60 Eur atstovavimo išlaidų. Nors teismas nurodė, jog jas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti, bet tas neatitinka faktinės padėties. Atsakovas pateikė sąskaitą-faktūrą Nr.BP348/20 ir kasos pajamų orderį iš kurių turinio matyti, jog už teisinę pagalbą advokatui sumokėta 8 241,60 Eur ( t.VII, b.l.67,117), iš šios sumos 1 461,60 Eur už dalyvavimą teisminėje mediacijoje (15 val.).

59.       Atsakovas atsiliepimu į skundą prašo priteisti šią sumą iš ieškovo, bet savarankiškai apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepateikė. Tas nėra kliūtimi spręsti dėl pirmosios instancijos teismo procese šalių patirtų išlaidų paskirstymo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

60.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Jų 2 punkte skelbiama, jog, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į įvairius kriterijus tame tarpe: 2.1.bylos sudėtingumą; 2.2.teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą. Kolegijos vertinimu, teisiniu požiūriu ginčas nėra sudėtingas, jam nebūtina turėti itin specifinių teisinių žinių, atstovavimo mediacijos procese kaštai, kai ją vykdė teismo mediatorius, vertinami kaip per dideli, todėl vertinama, jog pagrįstomis pripažintina 3 000 Eur atstovavimo išlaidų.

61.       Teikiant apeliacinį skundą, apeliantui 955 Eur žyminio mokesčio mokėjimas teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi buvo atidėtas. Apeliacinį skundą atmetus, ši suma priteistina iš ieškovo valstybei.

62.       Atsakovas pateikė įrodymus, jog už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teismo procese jis patyrė 1 815 Eur atstovavimo išlaidų( DOC-4983). Skundą atmetus, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimą papildyti ir priteisti VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ naudai iš M. I., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovavimo pirmosios instancijos išlaidų atlyginimą 3 000 Eur(trys tūkstančiai Eur).

Priteisti VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ naudai iš M. I., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (tūkstantis aštuoni šimtai penkiolika Eur )  atstovavimo apeliacinės instancijos teismo procese išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš M. I., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą 955 Eur (devyni šimtai penkiasdešimt penki Eur) . Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio (duomenys neskelbtini)kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Teisėjai                                                      Eigirdas Činka    

Dalia Pranckienė

                                                                                                                                  Birutė Valiulienė