Baudžiamoji byla Nr. 2K-109-788-2016

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00208-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.27.5;

2.1.3.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Eligijaus Gladučio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sigito Bružo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 15 d. nutarties.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu nuteisti:

S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį 20 MGL (736,96 Eur) bauda;

H. S. pagal BK 290 straipsnį 20 MGL (736,96 Eur) bauda.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. spalio 15 d. nutartimi panaikino Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, S. S. ir H. S. baudžiamąją bylą nutraukė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

S. S. ir H. S. buvo kaltinami ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, kad 2014 m. sausio 3 d., S. S. nuo 1.40 iki 2.30 val., o H. S. nuo 2.00 iki 2.30 val., viešoje vietoje, Akmenėje, K. Kasakausko ir Viekšnių gatvių sankryžoje, S. S. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio (tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), vartodami necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius, dėl asmeninių paskatų įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnįjį patrulį V. P.

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistieji S. S. ir H. S. dėl to paties įvykio Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarimais nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad S. S. ir H. S. už tuos pačius veiksmus baudžiami antrą kartą, baudžiamasis procesas negalėjo būti pradėtas, o pradėtas turėjo būti nutrauktas, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir baudžiamąją bylą nutraukė (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).

Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos  prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Bružas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 15 d. nutartį ir palikti galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis, skelbiantis, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Tačiau, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, o administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo. Kita vertus, pastangos panaikinti administracinę nuobaudą, kol nepabaigtas baudžiamasis procesas, vargu ar gali būti sėkmingos. Administracinės nuobaudos teisėtumo klausimas gali būti sprendžiamas ATPK XXIII skirsnyje nustatyta tvarka tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl atitinkamos nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-686/2007, nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-25-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N18-1663/07).

Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, todėl nepagrįstai konstatavo, kad už tuos pačius veiksmus baudžiama antrą kartą. Prokuroras nesutinka su išvada, kad ankstesnis S. S. ir H. S. nubaudimas už administracinį teisės pažeidimą negali būti traktuojamas kaip taisytina klaida, nulemta reikšmingų aplinkybių nežinojimu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad S. S. ir H. S. administracinės nuobaudos pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį buvo paskirtos dėl klaidos, kurią nulėmė ikiteisminio tyrimo pareigūno 2014 m. sausio 20 d. nepagrįstai priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris 2015 m. gegužės 7 d. aukštesniojo prokuroro buvo panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

BK 290 straipsnis numato atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, atsakomybė kyla už pasipriešinimą policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš esmės tiek ATPK 187 straipsnio, tiek BK 290 straipsnio paskirtis yra ta pati – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis pažeidimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-375/2011 ir kt.). Pagal byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, įžeidimo pavojingumą lėmė S. S. ir H. S. veiksmų pobūdis, jų intensyvumas bei trukmė, todėl jų veiksmai buvo aiškiai pavojingesni negu administracinis nusižengimas, numatytas ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro manymu, nepagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad aukštesnysis prokuroras neturėjo teisinio pagrindo panaikinti įsiteisėjusį tyrėjo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl šis sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, o ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas ir atliekamas nesant teisinio pagrindo. Nesutikimą su šia teismo išvada prokuroras argumentuoja darydamas nuorodas į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 4 dalį, 20 straipsnio 5 dalį, BPK 2 straipsnį, 170 straipsnio 3 ir 5 dalis, 168 straipsnį bei teigdamas, kad šis teisinis reguliavimas aukštesniam prokurorui nustato ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti bet kurį priimtą neteisėtą ar nepagrįstą ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimą.

Prokuroras pažymi, kad aukštesniojo prokuroro sprendimas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo pradėjimas šioje byloje buvo teisėti ir nepažeidė non bis in idem principo. EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas neabejotinai prilygina nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baigiamajam procesiniam sprendimui, todėl BPK nustatyta atskira nutraukto proceso atnaujinimo tvarka – tokiais atvejais prokuroras privalo priimti atitinkamą nutarimą (BPK 217 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas, taigi baigiamasis procesinis sprendimas nebuvo priimtas, todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas nepažeidžiant BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto draudimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-557/2014).

Apibendrindamas prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas bendrąsias įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas BPK 20 straipsnyje, padarė šališkas bei nepagrįstas išvadas tiek dėl ikiteisminio tyrimo pradžios pagrįstumo, tiek dėl draudimo antrą kartą bausti už tą pačią veiką (non bis in idem), todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutartį. Šie BPK pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Prokuroro skundas atmestinas.

Bylos eiga ir priimti procesiniai sprendimai

Bylos medžiaga rodo, kad, gavus ir patikrinus policijos vyresniojo patrulio V. P. tarnybinį pranešimą dėl S. S. ir H. S. prieš jį padarytų veiksmų, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2014 m. sausio 20 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnį. Šiuo nutarimu taip pat nutarta spręsti klausimą dėl S. S. ir H. S. atsakomybės pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį.

S. S. ir H. S. 2014 m. kovo 17 d. buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarimais S. S. ir H. S. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtos administracinės nuobaudos – 400 Lt (115,84 Eur) baudos.

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. Sabaliauskienės 2014 m. gegužės 7 d. nutarimu panaikintas 2014 m. sausio 20 d. nutarimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnį. Šis sprendimas priimtas padarius išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas netinkamai įvertino medžiagoje surinktus duomenis ir dėl to nepagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuroro 2014 m. spalio 3 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo dalis dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nutraukta, taip pat nutarta tęsti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 straipsnyje.

Atlikus ikiteisminį tyrimą, 2014 m. spalio 27 d. S. S. ir H. S. surašytas kaltinamasis aktas pagal BK 290 straipsnį.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu S. S. ir H. S. nuteisti pagal BK 290 straipsnį.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 15 d. nutartimi Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendis panaikintas ir S. S. ir H. S. baudžiamoji byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

Dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem)

BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. EŽTT praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš. Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03 ir kt). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikimo non bis in idem principui. Pažymėtina ir tai, kad nors non bis in idem principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinus procesus tik dėl baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimų, tačiau administracinės teisės pažeidimai Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu pripažįstami „baudžiamaisiais“. Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas žinant faktą, kad S. S. ir H. S. dėl to paties įvykio jau nubausti pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Iš pirmosios instancijos teismo pateiktų motyvų matyti, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo legitimumas non bis in idem principo kontekste grindžiamas būtinumu ištaisyti ankstesnę teisinę klaidą pritaikius netinkamą atsakomybės rūšį – administracinę atsakomybę, ir kad pasibaigus baudžiamajam procesui galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka. Šie pirmosios instancijos teismo argumentai nagrinėjamojoje byloje panaudoti netinkamai.

Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai baudžiamasis procesas po administracinės nuobaudos paskyrimo pripažintas teisėtu, nes anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, pavyzdžiui, asmeniui per klaidą paskiriama administracinė nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą nežinant ar tinkamai neįvertinus fakto, kad dėl jo sukelto eismo įvykio kilo nusikalstami padariniai – buvo sužaloti ar žuvo žmonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008). Tačiau toks vertinimas turi būti tinkamai motyvuotas ir pagrįstas įsitikinimu dėl ankstesnio administracinės atsakomybės taikymo neadekvatumo nagrinėjamai situacijai ir būtinumo taisyti padarytą teisingumo klaidą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-788/2015). Taigi minėta teisinė klaida pritaikius netinkamą atsakomybės rūšį turi būti pakankamai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą. Nagrinėjamos bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo tokiai išvadai.

Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje išsamiai pasisakė dėl administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už pareigūno įžeidimą konkurencijos ir atribojimo kriterijų, įvertino padarytų veikų faktines aplinkybes, aiškinosi prokuratūros priešingų procesinių sprendimų priėmimo aplinkybes bei motyvus ir padarė motyvuotą išvadą, kad visiškai nėra pagrindo teigti, jog S. S. ir H. S. administracinėn atsakomybėn buvo patraukti dėl klaidos, kurią būtina taisyti. Tokiai išvadai pritartina. Įstatymai nepateikia aiškių kriterijų, kokiais atvejais pareigūno įžeidimas negali būti pripažįstamas administraciniu teisės pažeidimu (ATPK 187 straipsnio 2 dalis) ir laikytinas nusikaltimu (BK 290 straipsnis). Bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad administracinės nuobaudos S. S. ir H. S. paskirtos netinkamai išaiškinus ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymius ar nepaaiškėjus kokioms nors svarbioms faktinėms aplinkybėms, akivaizdžiai rodančioms nusikalstamą veikos pobūdį. Pažymėtina ir tai, kad BK 290 straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už savo pareigas einančių valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, nuo 2016 m. balandžio 1 d. netenka galios (Nr. XII-1888, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11179). Taigi nuo šios datos lieka tik administracinė atsakomybė už minėtą veiką. Tai tik patvirtina išvadą, kad S. S. ir H. S. pritaikyta administracinė atsakomybė neturi būti vertinama kaip nepakankama ir neproporcinga jų padarytai veikai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog baudžiamasis procesas buvo vykdomas pažeidžiant draudimą bausti už tuos pačius veiksmus antrą kartą (non bis in idem), yra pagrįsta, o sprendimas panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra teisėtas.

Padarius tokią išvadą, netenka juridinės reikšmės prokuroro skunde keliamas klausimas, teisėtai ar neteisėtai šioje byloje buvo panaikintas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sigito Bružo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                      Eligijus Gladutis

                                                                      Vytautas Masiokas

Olegas Fedosiukas