Administracinė byla Nr. eA-677-624/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01829-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 14.15
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininko), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Regio“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Regio“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LTG Infra“, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Regio“ (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir atsakovas) Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiosios specialistės I. S. 2021 m. birželio 17 d. duotą Privalomąjį nurodymą Nr. PN21-19 (toliau – ir Privalomas nurodymas); 2) panaikinti Departamento direktoriaus 2021 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-13204 „Dėl 2021-06-17 Privalomojo nurodymo Nr. PN21-19“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Regio“ 2007 m. kovo 23 d. pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas nuo Žemės sklypo įsigijimo iki šios dienos Žemės sklype jokios ūkinės veiklos nevykdė ir nevykdo. Pardavėjas, parduodamas Žemės sklypą, neatskleidė jokios informacijos apie jo užterštumą. Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitoje (toliau – ir Detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaita) konstatuota, kad nuo 1862 m. pabėgių gaminimo įmonė teritoriją, apimančią (duomenys neskelbtini) sklypą, nuolat teršė skalūnų alyva ir kitais naftos produktais, kurie su gruntiniu vandeniu patekdavo į Nemuną užteršdami vandenį ir palei taršos objektą esančią žemę.
3. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė I. S., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais, Privalomuoju nurodymu UAB „Regio“ nurodė: „<...> Parengti ir pateikti derinimui užterštos teritorijos Žemės sklype tvarkymo planą. Privalomąjį nurodymą privaloma įvykdyti per 3 mėnesius (terminas pradedamas skaičiuoti nuo privalomojo nurodymo įteikimo dienos).“ Privalomasis nurodymas grindžiamas tuo, kad Žemės sklypas priklauso UAB „Regio“. Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (6)-1.7-8035 Departamentą informavo, kad, vadovaudamasi Chemijos medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230, (toliau – ir Reikalavimai) ir Ekologinių tyrimų reglamentu (toliau – ir Reglamentas), išnagrinėjo „Užterštos teritorijos (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitą“. Geologijos tarnybos rašte nurodyta, kad Žemės sklypas priskirtinas III grupės vidutiniškai jautrios taršos teritorijai. Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad šio sklypo viršutinio grunto tarša sunkiaisiais metalais ir naftos produktais viršija RV-III pagal LAND 9-2009. Imant gruntinio vandens mėginius aptikta ant vandens paviršiaus besiformuojanti laisvų naftos produktų plėvelė, o gruntinio vandens mėginiuose nustatyta didelė tarša naftos ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais ir fenoliu. Kadangi užteršto Žemės sklypo savininkė UAB „Regio“, todėl, vadovaujantis Reikalavimų 24 punktu, ji yra atsakinga už užterštos teritorijos sutvarkymo plano parengimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, kreipėsi į Departamento direktorių dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. 2021 m. liepos 14 d. Departamento direktorius priėmė Sprendimą, kuriuo buvo nutarta Privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą. Pareiškėjas nesutiko su Privalomuoju nurodymu, nes užteršta teritorija apima ne tik pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą, todėl nėra aišku, ar Privalomąjį nurodymą gavo ir kiti užterštų žemės sklypų / teritorijos savininkai / valdytojai, t. y. akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „LTG Infra“ ir Kauno miesto savivaldybės administracija; Detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitoje yra nurodyta, jog teršėjas yra žinomas, t. y. pabėgių gaminimo įmonė, kuri nuo 1862 m. vykdė žalingą aplinkai veiklą, todėl neaišku, kodėl Privalomasis nurodymas įteiktas pareiškėjui, kuris niekada jokios ūkinės veiklos jam priklausančiame Žemės sklype nevykdė ir nevykdo, o žemės sklypų ir teritorijos teršėjas yra žinomas. Žemės sklypo teršėja yra AB „LTG Infra“ (ar su ja susijusios įmonės), todėl pagal Reikalavimų 24 punktą už tvarkymo plano parengimą, tvarkymo būdo pasirinkimą ir tvarkymo įgyvendinimą turi būti atsakinga būtent ūkinės veiklos vykdytoja AB „LTG Infra“. Anot pareiškėjo, ir Privalomasis nurodymas, ir Departamento direktoriaus Sprendimas yra grindžiami visiškai formaliu motyvu: Privalomasis nurodymas buvo priimtas tik dėl to, kad užterštas Žemės sklypas pareiškėjui priklauso nuosavybės teise.
4. Pareiškėjo nuomone, toks administracinio sprendimo motyvas yra neišsamus ir visiškai nesuderinamas su principu „teršėjas moka“, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), inter alia gero viešojo administravimo principu. Pareiškėjas pažymėjo, jog Privalomuoju nurodymu pareiškėjui buvo liepta tik parengti tvarkymo planą, tačiau Privalomajame nurodyme nebuvo paminėta, jog pagal Reikalavimų 24 punktą pareiškėjas tampa atsakingas ne tik už tvarkymo plano parengimą, bet taip pat už tvarkymo būdo pasirinkimą ir tvarkymo įgyvendinimą. Departamento direktorius Sprendime neatskleidė visos Privalomojo nurodymo esmės, t. y. kokios bus tokių veiksmų (tvarkymo plano parengimo) pasekmės. Atsižvelgiant į Reikalavimų 24 punktą, darytina išvada, jog, pareiškėjui įvykdžius Privalomąjį nurodymą, t. y. parengus tvarkymo planą, taip pat reikės pasirinkti tvarkymo būdą ir įgyvendinti tvarkymo planą, o tai iš esmės prieštarautų inter alia principui „teršėjas moka“. Pareiškėjas akcentavo, kad jam neturėtų atitekti pareiga parengti tvarkymo planą ir jį įgyvendinti dėl taršos, prie kurios jis neprisidėjo ir jokiais būdais nėra atsakingas. Tuo labiau pareiškėjas negali ir neturi būti įpareigotas padengti išlaidas, susijusias su teršalų, prie kurių susidarymo jis neprisidėjo, šalinimu. Priešingai, tikrasis teršėjas tampa atleistas nuo pareigos, kuri jam tenka pagal principą „teršėjas moka“.
5. Pareiškėjas paaiškino, kad Reikalavimai yra poįstatyminis teisės aktas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, kuriame inter alia įtvirtintas principas „teršėjas moka“, yra aukštesnės teisinės galios teisės aktas – įstatymas, skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą. Pareiškėjo įsitikinimu, tai yra esminis skirtumas tarp Reikalavimų kaip poįstatyminio teisės akto ir Atliekų tvarkymo įstatymo kaip aukštesnės galios teisės akto. Atsižvelgiant į tai, kad Departamento direktoriaus Sprendime nurodytas Reikalavimų numatytas teisinis reguliavimas yra įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte – ministro įsakyme, nėra pagrindo teigti, jog Reikalavimai yra specialusis teisinis reguliavimas. Poįstatyminiai teisės aktai nėra ir negali būti taikomi pirmiau nei įstatymai, kadangi poįstatyminiai teisės aktai tik nustato atitinkamų įstatymų nuostatų įgyvendinimo tvarką. Universalus, fundamentalus Europos Sąjungos aplinkosaugos principas „teršėjas moka“ yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos aplinkosaugos principų, reiškiantis, kad visa atsakomybė už taršą arba naudojant gamtos išteklius padarytą žalą aplinkai tenka teršėjams arba naudotojams. Šis principas nėra ir negali būti varžomas ar paneigiamas specialiaisiais teisiniais reguliavimais, poįstatyminis teisės aktas (Reikalavimai) negali konkuruoti su Europos Sąjungos teisės aktais ir įstatymais.
6. Anot pareiškėjo, Privalomasis nurodymas yra grindžiamas formaliu pagrindu, t. y. tuo, kad užterštos teritorijos dalies Žemės sklypo, kuriame anksčiau buvo vykdoma žalinga gamtai veikla, savininkė yra UAB „Regio“. Tokiu formaliu pagrindu rėmėsi ir Departamento direktorius Sprendime, argumentuodamas konkrečiomis užteršto Žemės sklypo aplinkybėmis. Pareiškėjas neginčijo ir neginčija Žemės sklypo užterštumo fakto, tačiau ginčija savo atsakomybę dėl užteršto Žemės sklypo tvarkymo, kadangi, kaip jau minėta, prie taršos jis neprisidėjo ir apskritai jokios ūkinės veiklos Žemės sklype nevykdė ir nevykdo. Pareiškėjo nuomone, toks Sprendimo motyvas yra neišsamus ir visiškai nesuderinamas su VAĮ reikalavimais, keliamais administraciniam sprendimui. Priimant Privalomąjį nurodymą nebuvo atsižvelgta į tai, jog UAB „Regio“ yra tik Žemės sklypo savininkė ir negali būti atsakinga už užteršto Žemės sklypo tvarkymo plano parengimą, kadangi Žemės sklype niekada nevykdė ir šiuo metu nevykdo ūkinės veiklos, t. y. pareiškėjas niekada nebuvo ir nėra teršėjas, o tik nuo 2007 m. kovo 23 d. savo dispozicijoje turi ir valdo Žemės sklypą. Į šias aplinkybes Sprendime nebuvo atsižvelgta.
7. Pareiškėjas pabrėžė, kad aplinkybės, kurios yra Privalomojo nurodymo juridinis pagrindas, turi būti įrodytos. Atsakovas neįrodė, jog UAB „Regio“ yra atsakinga už užterštos Žemės sklypo teritorijos tvarkymo plano parengimą. Taigi, viešojo administravimo subjektas priėmė Privalomąjį nurodymą neatsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, tarp jų ir Europos Sąjungos teisę, teismų praktiką, inter alia principą „teršėjas moka“, ir tai, kad AB „LTG Infra“ yra žalingos ūkinės veiklos vykdytoja. Anot pareiškėjo, Privalomasis nurodymas stokoja informacijos, prasilenkia su gero viešojo administravimo principu, yra nemotyvuotas administracinis sprendimas, kuris daro neigiamą poveikį pareiškėjo teisėms ir interesams, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.
8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
9. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigia, jog nežinojo, jog jo įsigyjamas Žemės sklypas yra užterštas, tačiau šį jo teiginį paneigia pačio pareiškėjo teismui pateikti dokumentai, t. y. iš Detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitos 9 puslapio 1 pastraipos aiškiai matyti, jog „UAB „Regio“ <...> užsakymu 2005 m. buvo atliktas ekogeologinis tyrimas, kurio metu grunte ir gruntiniame vandenyje nustatytos naftos angliavandenilių ir sunkiųjų metalų koncentracijos viršijo ribines vertes“. Todėl vien šis faktas, kad prieš įsigyjant sklypą pareiškėjo užsakymu buvo atliktas tyrimas, paneigia argumentą, jog ji nežinojo dėl teritorijos užterštumo.
10. Atsakovas taip pat paaiškino, kad 2021 m. birželio 17 d. Privalomieji nurodymai dėl užterštos teritorijos tvarkymo plano parengimo buvo duoti AB „LTG Infra“ dėl (duomenys neskelbtini), pareiškėjui – dėl (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Savivaldybė) – dėl Nemuno krantinės. AB „LTG Infra“ duotą Privalomąjį nurodymą įvykdė – pateikė Departamentui užterštos teritorijos (duomenys neskelbtini), tvarkymo planą, kuria aplinkosauginiams sprendimams Departamentas pritarė. Savivaldybei duotas Privalomasis nurodymas buvo panaikintas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad Nemuno krantinė yra nesuformuotas žemės sklypas, t. y. priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, panaikino Privalomąjį nurodymą, nes Savivaldybė nėra minėto sklypo savininkė, valdytoja ar naudotoja.
11. Atsakovas pažymėjo, kad Reikalavimų 24 punkte įtvirtinta, jog cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas vykdomas pagal tvarkymo planą, kuris parengtas pagal Reglamento reikalavimus. Už tvarkymo plano parengimą, tvarkymo būdo pasirinkimą ir tvarkymo įgyvendinimą atsakingas ūkinės veiklos vykdytojas arba teritorijos savininkas ir (arba) naudotojas. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Šiuo atveju materialios medžiagos ar daikto šioje teritorijoje nėra. Šioje situacijoje taikyti Įstatymo normas nėra pagrindo, nes čia vartojama konkreti sąvoka, numatyta Reikalavimų 3.2 punkte: cheminėmis medžiagomis užteršta teritorija – teritorija, kurioje cheminių medžiagų koncentracija dirvožemyje, grunte ir (ar) požeminiame vandenyje viršija ribinę vertę. Atsakovas pažymėjo, kad Privalomajame nurodyme ir Sprendime vartojamą terminą „užteršta teritorija“, „cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos“, „teršiama skalūnų alyva ir kitais naftos produktais“, o ne „atliekos“, dėl to būtina vadovautis ne Įstatymu, o kitu specialiu teisiniu reguliavimu, t. y. Reikalavimais.
12. Atsakovas pastebėjo, kad šiame etape pareiškėjui duotas privalomasis nurodymas parengti užterštos teritorijos tvarkymo planą. Šis Privalomasis nurodymas buvo duotas vadovaujantis Detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog rekomenduojama visoms teritorijoms parengti bendrą planą. Kadangi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas nenumato privalomojo nurodymo davimo keliems asmenims, o pareiškėjas griežtai atsisakė bendradarbiauti su kitomis įmonėmis ir asmenimis, taip pat išreiškė poziciją, jog neleis niekam veikti jos teritorijoje, Departamento pareigūnai davė Privalomąjį nurodymą būtent Reikalavimų 24 punkto pagrindu.
13. Pareiškėjas pagal Reikalavimų 24 punktą yra šios užterštos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas, taigi ar šioje teritorijoje yra vykdoma ūkinė veikla ar ne, Departamento nuomone, reikšmės neturi. Departamento nuomone, jeigu teršėjas ir Žemės sklypo savininkai skirtingi, tokioje situacijoje Žemės sklypo savininkas priima sprendimą, šiuo atveju parengia planą, kaip tvarkyti jo nuosavybės teise priklausančią užterštą teritoriją. Pareiškėjo atstovui buvo pateiktas AB „LTG Infra“ parengtas ir su Departamentu suderintas užterštos teritorijos (duomenys neskelbtini), tvarkymo planas, tačiau geranoriško pripažinimo ir tolesnio bendradarbiavimo dėl šio plano galimo įgyvendinimo ir vykdymo pareiškėjas nepateikė.
14. Atsakovas nurodė, kad Privalomajame nurodyme ir Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta, jog Privalomasis nurodymas duodamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų pagrindu. Privalomojo nurodymo 4 punkte išdėstytos aplinkybės, dėl kurių gali atsirasti pažeidimų, padarymo vieta (veiklavietė), data, laikas, esmė ir nustatytos aplinkybės, kokie pažeisti ar gali būti pažeisti teisės aktai (šiuo atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), sklypo viršutinio grunto tarša sunkiaisiais metalais ir naftos produktais viršija RV-III pagal LAND 9-2009, imant gruntinio vandens mėginius aptikta ant vandens paviršiaus besiformuojanti laisvų naftos produktų plėvelė, o gruntinio vandens mėginiuose nustatyta žymi tarša naftos ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais ir fenoliu) ir jų reikalavimai (jei reikia); 5 punkte aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas per 3 mėnesius nuo Privalomojo nurodymo gavimo dienos privalo parengti ir pateikti derinti užterštos teritorijos (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) tvarkymo planą. Privalomasis nurodymas suderintas su Departamento Kauno valdybos viršininku. Privalomajame nurodyme taip pat išaiškintina, jog, įvykdęs Privalomojo nurodymo reikalavimus, pareiškėjas apie šio nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo turi pranešti nurodytais kontaktais. Pareiškėjui išaiškinta teisė apskųsti Privalomąjį nurodymą ir Privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmės. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovas manė, kad pareiškėjui duotas Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ prašė pareiškėjo skundą atmesti, teigė, kad nesutinka su juo. AB „LTG Infra“ nurodė, kad Žemės sklypas nuo 2007 m. balandžio 5 d. priklauso pareiškėjui. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad 2011 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 05-30 pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. kovo-balandžio mėnesiais jos užsakymu UAB „Kauno hidrogeologija“ atliko sklypo geologinių ekologinių tyrinėjimų darbus. Tyrinėjimų metu nustatyta tarša sunkiaisiais metalais. Taigi trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, akivaizdu, kad įsigydamas Žemės sklypą pareiškėjas neabejotinai žinojo apie jo užterštumą, galėjo ir turėjo numatyti, jog jam, kaip sklypo savininkui, ateityje gali kilti pareiga apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas. Teisės aktų reikalavimai būtent užteršto sklypo savininkui numato pareigą parengti tvarkymo planą ir jį įgyvendinti. Teisės aktų reikalavimai, kurių pagrindu priimtas Privalomasis nurodymas ir Sprendimas, yra nurodyti skundžiamuose dokumentuose, todėl dokumentai visiškai atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
16. Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad skundą palieka išspręsti teismo nuožiūra. Savivaldybės nuomone, šiuo atveju už (duomenys neskelbtini) tvarkymo plano parengimą ir tinkamą įgyvendinimą pirmiausia yra atsakingas konkrečiai sklypų (duomenys neskelbtini) teritorijoje 1862–1989 metais veikusios Lietuvos geležinkelių Kauno pabėgių mirkymo gamyklos teisių ir pareigų perėmėjas, kaip ūkinės veiklos vykdytojas, jo nesant šių teritorijų savininkai / naudotojai. Šiuo atveju Savivaldybė nėra nei taršios ūkinės veiklos vykdytoja ar atliekų darytoja, nei kurios iš teritorijų savininkė / naudotoja ar atliekų turėtoja.
17. Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
II.
18. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu: pareiškėjo UAB „Regio“ skundą atmetė kaip nepagrįstą; netenkino trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
19. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad:
19.1. 2007 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o UAB „Regio“ pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo pat Žemės sklypo įsigijimo iki šiol ginčo Žemės sklype jokios ūkinės veiklos nevykdė ir nevykdo.
19.2. 2020 m. AB „LTG Infra“ (ankstesnis juridinio asmens pavadinimas AB „Lietuvos geležinkeliai“) užsakė teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitą, kurios rengėja UAB „VentEko Lietuva“. Užterštos teritorijos (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitos 1.2 punkte nurodyta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) vykdyta ankstesnė veikla: „1862 metais teritorijoje pradėjo veikti geležinkelio pabėgių gaminimo įmonė. Joje pabėgiai buvo mirkomi skalūnų alyvoje, kuri sandėliuota požeminiuose rezervuaruose. Teritorija buvo nuolat teršiama skalūnų alyva ir kitais naftos produktais, kurie su gruntiniu vandeniu patekdavo į Nemuną. Geležinkelio pabėgių gaminimo įmonė veikė iki 1989 m. Sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“. Teritorija (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Regio“. Šioje teritorijoje buvo pabėgių mirkymo cechas. Taip pat joje buvo sandėliuojami ruošiami mirkyti ir paruošti naudoti pabėgiai. Buvo įrengtas priešgaisrinis vandens rezervuaras, pastatyti pagalbiniai ūkiniai pastatai. Šiuo metu Žemės sklype panašaus pobūdžio veikla nevykdoma. Vandens rezervuaras ir krovimo kranų bėgiai išmontuoti. Vandens rezervuaro duobė užpilta statybinėmis atliekomis ir atvežtiniu gruntu. Nemuno pakrantės sklypą valdo Kauno miesto savivaldybė. Taigi, Detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitoje iš esmės buvo konstatuota, kad nuo 1862 m. pabėgių gaminimo įmonė teritoriją, apimančią (duomenys neskelbtini) sklypą, nuolat teršė skalūnų alyva ir kitais naftos produktais, kurie su gruntiniu vandeniu patekdavo į Nemuną užteršdami vandenį ir palei taršos objektą esančią žemę.
19.3. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė I. S., vadovaudamasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais, 2021 m. birželio 17 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PN21-19 UAB „Regio“ nurodė: „<...> Parengti ir pateikti derinimui užterštos teritorijos (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) tvarkymo planą. Privalomąjį nurodymą privaloma įvykdyti per 3 mėnesius (terminas pradedamas skaičiuoti nuo privalomojo nurodymo įteikimo dienos).“ Privalomasis nurodymas grindžiamas tuo, kad pagal valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, Žemės sklypas priklauso UAB „Regio“.
19.4. Geologijos tarnyba 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (6)-1.7-8035 informavo Departamentą, kad, vadovaudamasi Reikalavimais ir Reglamentu, išnagrinėjo „Užterštos teritorijos (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitą“ ir nustatė, kad Žemės sklypas priskirtinas III grupės vidutiniškai jautrios taršos teritorijai. Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad Žemės sklypo viršutinio grunto tarša sunkiaisiais metalais ir naftos produktais viršija RV-III pagal LAND 9-2009. Imant gruntinio vandens mėginius aptikta ant vandens paviršiaus besiformuojanti laisvų naftos produktų plėvelė, o gruntinio vandens mėginiuose nustatyta didelė tarša naftos ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais ir fenoliu. Vadovaujantis minėtame rašte Geologijos tarnybos pateikta išvada ir Reikalavimų 24 punktu Žemės sklypo tvarkymo plano parengimą, tvarkymo būdo pasirinkimą ir tvarkymo įgyvendinimą atsakingas ūkinės veiklos vykdytojas arba teritorijos savininkas ir (arba) naudotojas. Šiuo atveju užteršto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „Regio“, todėl vadovaujantis Reikalavimų 24 punktu ji yra atsakinga už užterštos teritorijos sutvarkymo plano parengimą.
19.5. 2021 m. birželio 22 d. pareiškėjas UAB „Regio“, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, kreipėsi į Departamento direktorių dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, tačiau Departamento direktorius Sprendimu nutarė Privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą.
20. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Privalomuoju nurodymu pareiškėjui buvo nurodyta parengti tvarkymo planą. Šiame dokumente nebuvo paminėta, jog pagal Reikalavimų 24 punktą pareiškėjas tampa atsakingas ne tik už tvarkymo plano parengimą, bet taip pat už tvarkymo būdo pasirinkimą ir tvarkymo įgyvendinimą. Nors skunde pareiškėjas daro prielaidą, jog pareiškėjui įvykdžius Privalomąjį nurodymą, t. y. parengus tvarkymo planą, taip pat reikės pasirinkti tvarkymo būdą ir įgyvendinti tvarkymo planą.
21. Įvertinęs bylos medžiagą, proceso šalių argumentus, teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo teiginys, jog ateityje jis bus atsakingas už šios užterštos teritorijos sutvarkymą, yra išankstinis, nes galutinis sprendimas dėl užterštos teritorijos tvarkymo vis dar nėra priimtas.
22. Teismo nuomone, vien faktas, kad prieš įsigyjant sklypą pareiškėjo užsakymu buvo atliktas tyrimas, paneigia argumentą, jog jis nežinojo dėl teritorijos užterštumo.
23. Teismas, įvertinęs Privalomajame nurodyme nurodytą teisinį pagrindą, aplinkybes dėl kurių galėjo atsirasti pažeidimai, pažeidimų padarymo vietą (veiklavietė), datą, laiką, pažeistus teisės aktus, suformuluotą reikalavimą ir kitas aplinkybes, konstatavo, kad Privalomas nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas.
24. Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui).
III.
25. Pareiškėjas UAB „Regio“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; 2) priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
26. Pareiškėjas prašo prie bylos priimti prie apeliacinio skundo pridedamus Geologinius – ekologinius tyrinėjimus (Grunto užterštumas naftos produktais bei sunkiaisiais metalais UAB „Regio“ sklype (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas nurodytų rezultatų, sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjui 2007 metais įsigyjant Žemės sklypą, jam buvo gerai žinoma apie Žemės sklypo užterštumą. Ši išvada yra nepagrįsta – padaryta, neturint minėtų 2005 metų tyrimo rezultatų. Taigi, nurodytų rezultatų pateikimo į bylą būtinumas iškilo vėliau, t. y. tik pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą ir jį pagrindus tyrimų rezultatais, kurių byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, nurodyti tyrimų rezultatai turėtų būti priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 str. 3 d.).
27. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neteisingai aiškino ir taikė Reikalavimų 24 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas į Sprendimo motyvuojamąją dalį iš esmės vien tik perrašė Departamento atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, ir pats savarankiškai neatliko jokios gilesnės teisės aktų, kurie patvirtina, kad pirmiausia už užterštų teritorijų tvarkymą yra atsakingi ūkinės veiklos vykdytojai, analizės.
28. Visos bylos proceso metu pareiškėjas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pagal Reikalavimų 24 punkte už užterštos teritorijos sutvarkymą (tame tarpe Teritorijos / Žemės sklypo tvarkymo plano parengimą) pirmiausia yra atsakingas ūkinės veiklos, dėl kurios atsirado tarša, vykdytojas (ūkinės veiklos vykdytojo teisių ir pareigų perėmėjai).
29. Nagrinėjamoje byloje aiškinant ir taikant Reikalavimų 24 punkto nuostatas (sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės dėl užterštos Teritorijos / Žemės sklypo) turėjo būti analizuojamos remiantis Aplinkos atkūrimo priemonių aprašo, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228 (toliau – ir Aprašas) nuostatomis. Pareiškėjo įsitikinimu, remiantis Aprašo ir Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, už aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą (tame tarpe teritorijos tvarkymo plano parengimą) visais atvejais pirmiausia yra atsakingas ūkio subjektas (subjektai), kurio (kurių) vykdoma ir / arba kontroliuojama ūkinė veikla, sukėlė aplinkai žalą.
30. Pareiškėjas pabrėžia, kad šiuo atveju pareiškėjas nėra ūkinės veiklos, sukėlusios Žemės sklypo taršą, vykdytojas. Pareiškėjas taip pat niekaip nebuvo atsakingas už pabėgių gamybos įmonės veiklą ir netgi niekaip negalėjo kontroliuoti pabėgių mirkymo įmonės laikotarpiu nuo 1969 m. iki 1989 m. teritorijoje vykdytos veiklos. Pareiškėjas Žemės sklypo savininku tapo tik 2007 metais ir jokios veiklos Žemės sklype nei vykdė, nei vykdo šiuo metu.
31. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju Departamentas, gavęs informaciją apie Žemės sklypo teritorijos užterštumą, vykdydamas Reikalavimų 24 punkto ir Aprašo 27 punkto reikalavimus, pirmiausia privalėjo imtis priemonių nustatyti žalą Žemės sklype padariusį ūkio subjektą bei aiškintis, ar egzistuoja pabėgių mirkymo įmonės (žalą aplinkai padariusio subjekto) teisių ir pareigų perėmėjai, kadangi būtent nurodyti asmenys, vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu, pirmiausia yra atsakingi už aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą.
32. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad tiek Reikalavimai, tiek Aprašas yra priimti, įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų (2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB (toliau – ir Direktyva 2004/35/EB)) reikalavimus, tačiau teismas šių aktų neanalizavo ir nevertino. Pareiškėjo nuomone, Europos sąjungos teisės aktų analizė aiškiai patvirtina, kad už aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą yra atsakingi tie ūkio subjektai, kurių vykdyta / vykdoma ūkinė veikla sukėlė žalą aplinkai, ir / arba šią veiklą kontroliuojantys / galintys kontroliuoti ūkio subjektai.
33. Pareiškėjas nurodo, kad savarankiškai pavyko gauti duomenis, kad Geležinkelio pabėgių gaminimo įmonės, sukėlusios teritorijos taršą Žemės sklype, teisių bei pareigų perėmėjai galimai yra / galimai yra ir (be AB „LTG Infra“) UAB „Geležinkelio detalės“ (dabartinis pavadinimas: Pergalės valda, UAB) ir UAB „Geldeta“. Pareiškėjas pažymi, kad teismui buvo suformulavęs prašymus išreikalauti iš galimais teisių perėmėjais, tačiau teismas šių prašymu netenkino. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės yra reikšmingos, kadangi pirmiausia už žalą aplinkai yra atsakingas sukėlęs subjektas/ arba jį galėjęs kontroliuoti ir byloje nėra paneigta, kad po Geležinkelio pabėgių gaminimo įmonės veiklos nutraukimo, šiai dienai egzistuoja subjektai, kurie pagal galiojantį reglamentavimą yra atsakingi už Žemės sklype sukeltą taršą.
34. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais, kad pareiškėjo žinojimas prieš įsigyjant Žemės sklypą apie jame sukeltą taršą suponuoja išvadą, kad pareiškėjas yra atsakingas už ją. Pareiškėjas nurodo, kad byloje esančioje VentEko parengtoje ataskaitoje nėra nurodyta, kad tyrimas atliktas pareiškėjo užsakymu. Pareiškėjas pastebi, kad teismas, neturėdamas 2005 metais atlikto ekogeologinio tyrimo rezultatų, negalėjo savo sprendime padaryti kategoriškos išvados, kad pareiškėjas, 2007 m. kovo 23 d. įsigydamas Žemės sklypą, žinojo apie Žemės sklypo užterštumą. Nesant byloje nurodyto dokumento, nėra aišku apie kokį Žemės sklypo užterštumo lygį pareiškėjui 2005 metais buvo žinoma. Pareiškėjas akcentuoja, kad siekdamas efektyviai ginti savo interesus prie apeliacinio skundo pateikia VentEko ataskaitoje minimus 2005 metais atlikto ekogeologinio tyrimo rezultatus. Pareiškėjo nuomone, remiantis 2005 metas atliktais geologiniais – ekologiniais tyrinėjimais (jų rezultatais), Žemės sklypo tarša iš esmės neviršijo tuo metu teisės aktuose nustatytų normų. Anot pareiškėjo, tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada apie tariamą pareiškėjo žinomą apie Žemės sklypo taršą, 2007 metais įsigyjant Žemės sklypą savo nuosavybėn, yra visiškai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nurodytą išvadą padarė neturėdamas 2005 metų Geologinių – ekologinių tyrinėjimų rezultatų bei neįvertinęs tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo.
35. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad Reikalavimai įsigaliojo tik 2008 m. gegužės 11 d., t. y. gerokai po to, kai pareiškėjas įsigijo Žemės sklypą. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į šią aplinkybę, pareiškėjas, 2007 metais įsigydamas Žemės sklypą, nežinojo ir negalėjo niekaip žinoti, tų teisių bei pareigų, susijusių su Žemės sklypu, kurias vėliau nustatys Reikalavimai. Atitinkamai, ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo netiesioginė Sprendimo išvada, kad pareiškėjas viską žinojo ir dabar dėl to pareiškėjas turi prisiimti visą atsakomybę, susijusią su Žemės sklypo tarša ir jo sutvarkymu, negali būti pripažįstama pagrįsta.
36. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
37. Dėl pareiškėjo (ne)žinojimo apie įsigyjamą užterštą teritoriją atsakovas nurodo, kad ši aplinkybė visiškai nesusijusi su Privalomojo nurodymo vykdymu. Atsakovo nuomone, nepaisant to, kad pareiškėjas teigia, jog 2005 m. sklypo tarša neviršijo teisės aktuose numatytų normų, darytina priešinga išvada.
38. Dėl pareiškėjo argumentų susijusių su Privalomojo nurodymo subjektu, atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas daro klaidingas išvadas, jog už užterštos teritorijos tvarkymo plano parengimą atsakingas būtent „teršėjas“. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Reikalavimų 5 punkto nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklype jokia ūkinė veikla nevykdoma, už užterštos teritorijos tvarkymą Reikalavimų 5.3 papunkčio pagrindu atsakingas būtent sklypo savininkas, kas ir įtvirtinta Reikalavimų 24 punkte.
39. Atsakovas akcentuoja, kad tiek Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose LAND 9-2009, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-694 (toliau – ir LAND 9-2009), tiek Reikalavimuose nėra numatytą, jog užterštą teritoriją privalo tvarkyti būtent teršėjas. Šiuose teisės aktuose numatyta alternatyva – ūkinės veiklos teritorijoje vykdytojas, teritorijos savininkas ir (arba) naudotojas.
40. Atsakovas pažymi, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas netaikomas žemei (in situ), įskaitant neiškastą užterštą dirvožemį ir nuolat toje žemėje esančius pastatus, todėl akivaizdu, jog dėl pareiškėjo Žemės sklypo tvarkymo plano parengimą atsakingas būtent sklypo savininkas (Reikalavimų 24 punktas).
41. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina Privalomuoju nurodymu pareiškėjui skirtą atlikti užterštos teritorijos tvarkymo plano parengimą su aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo planu.
42. Atsakovas nurodo, kad teisinis reguliavimas nenumato Departamentui pareigos aiškintis Geležinkelių pabėgių gaminimo įmonės teisių ir pareigų perėmėjo, kadangi būtent sklypo savininkas yra atsakingas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo.
43. Dėl prašomų prijungti įrodymų atsakovas atkreipia dėmesį, kad Departamentas dar teikdamas atsiliepimą į skundą nurodė aplinkybes, jog pareiškėjas žinojo apie Žemės sklypo taršą prieš jį įsigyjant, šios pozicijos buvo laikomasi ir viso pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo proceso metu, tačiau pareiškėjas viso proceso metu nė karto nerašė šių įrodymų prijungti prie bylos. Departamento nuomone, šioje byloje nėra susiklosčiusių tokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendrosios ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės ir prijungti naujus įrodymus, teikiamus kartu su apeliaciniu skundu.
44. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
45. AB „LTG Infra“ mano, kad pareiškėjo prašymas prijungti naujus įrodymus yra atmestinas, kadangi nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių pateikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šiuo atveju kalbėti apie procesinio netikėtumo, dėl kurio pareiškėjui būtinybė teikti naujus įrodymus kilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą byloje teisinių pagrindų nėra, nes dokumentai surašyti iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniu skundu skundžiamo sprendimo priėmimo. Taigi pareiškėjas turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, AB „LTG Infra“ savo atsiliepime į skundą nurodė aplinkybę, kad 2005 m. kovo – balandžio mėnesiais UAB „Kauno hidrogeologija“ atliko tyrimus, tačiau nepaisant to, nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. posėdžio pareiškėjas aptariamo rašytinio įrodymo į bylą neteikė.
46. AB „LTG Infra“ nuomone, pareiškėjo žinojimas/nežinojimas apie perkamo Žemės sklypo užterštumą yra teisiškai nereikšmingas nagrinėjamam ginčui. Reikalavimų 24 punktas aiškiai įtvirtina alternatyvius subjektus, atsakingus už plano parengimą, tvarkymo būdo pasirinkimą ir plano įgyvendinimą, be kita ko tarp šių subjektų yra ir teritorijos savininkas, nepriklausomai nuo to ar šis subjektas žinojo apie žemės sklype esančia taršą, ar ne. Nepaisant to, AB „LTG Infra“ vertinimu, pareiškėjo 2011 m. gegužės 30 d. raštas Nr. 05-30 patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma Žemės sklype tyrinėjimų metu nustatyta tarša.
47. AB „LTG Infra“ nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad už užterštos teritorijos sutvarkymą (tame tarpe tvarkymo plano parengimą) pirmiausia yra atsakingas ūkinės veiklos, dėl kurios atsirado tarša, vykdytojas, o ne sklypo savininkas. LAND 9-2009 pareigą tvarkyti užterštą teritoriją numato tiek užteršimo kaltininkui, tiek naudotojui. O taip pat numato, kad užteršimui esant seno pobūdžio ir kai nėra žinomas užteršimo kaltininkas, ši pareiga tenka sklypo naudotojui.
48. AB „LTG Infra“ akcentuoja, kad Reikalavimų 24 punktas nenumato subjektų, atsakingų už teritorijos tvarkymą, prioritetų, todėl už aplinkos tvarkymą šiame punkte išvardinti subjektai atsakingi lygiais pagrindais. Kadangi nagrinėjamu atveju ūkinė veikla Žemės sklypo teritorijoje nėra vykdoma, o konkretaus teršėjo pareiškėjas nurodyti negali, todėl būtent teritorijos savininkui šiuo atveju kyla pareiga parengti teritorijos tvarkymo planą ir jį įgyvendinti.
49. AB „LTG Infra“ pabrėžia, kad Geležinkelio pabėgių gamykla ginčo teritorijoje veikė nuo 1862 iki 1989 m. Per šį laikotarpį ne kartą keitėsi politinė valdžia – ar gamykla buvo valstybinė ar privati ir kiek kartų keitėsi jos valdytojai konkrečiu laikotarpiu – duomenų nėra. Dėl to yra akivaizdu, jog nustatyti, kurio konkretaus teršėjo per 100 m. laikotarpį padaryta konkreti tarša yra fiksuojama 2020 m. tyrimų metu – nustatyti objektyviai nėra įmanoma.
50. AB „LTG Infra“ taip pat atkreipia dėmesį į rungimosi principą bei įrodinėjimo naštos taisykles ir mano, kad pareiškėjas savo teiginių nepagrindė įrodymais. AB „LTG Infra“ pažymi, kad nors pareiškėjas teigia, kad AB „LTG Infra“ perėmė buvusios pabėgių gamyklos teises ir pareigas, tačiau nepateikė jokių konkrečių įrodymų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Kauno valdybos 2021 m. birželio 17 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN21-19 ir Departamento direktoriaus 2021 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-13204 „Dėl 2021-06-17 Privalomojo nurodymo Nr. PN21-19“, kuriuo, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą, Privalomąjį nurodymą atsisakyta panaikinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
52. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad: Privalomasis nurodymas parengti užterštos teritorijos tvarkymo planą duotas vadovaujantis Detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog rekomenduojama visoms teritorijoms parengti bendrą planą. Kadangi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas nenumato privalomojo nurodymo davimo keliems asmenims, o pareiškėjas atsisakė bendradarbiauti su kitomis įmonėmis ir asmenimis, taip pat išreiškė poziciją, jog neleis niekam veikti jos teritorijoje, Departamento pareigūnai davė Privalomąjį nurodymą būtent Reikalavimų 24 punkto pagrindu, kurio nuostatos negali būti interpretuojamos ir aiškinamos plečiamai, kadangi būtent pareiškėjas, pagal Reikalavimų 24 punktą, yra šios užterštos teritorijos (duomenys neskelbtini), savininkas, dėl ko aplinkybė, ar šioje teritorijoje yra vykdoma ūkinė veikla, ar ne, reikšmės neturi: nagrinėjamu atveju, jeigu teršėjas ir Žemės sklypo savininkai skirtingi, pastarasis parengia planą, kaip tvarkyti jam nuosavybės teise priklausančią užterštą teritoriją; pareiškėjo teiginys, jog ateityje jis bus atsakingas už šios užterštos teritorijos sutvarkymą, yra išankstinis, nes galutinis sprendimas dėl užterštos teritorijos tvarkymo vis dar nėra priimtas; pareiškėjo teiginį, kad nežinojo, jog 2007 m. kovo 23 d. įsigytas Žemės sklypas yra užterštas, paneigia jo paties teismui pateikta Detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaita, kurios 9 puslapio 1 pastraipoje aiškiai nurodyta, jog UAB „Regio“ užsakymu 2005 m. buvo atliktas ekogeologinis tyrimas, kurio metu grunte ir gruntiniame vandenyje nustatytos naftos angliavandenilių ir sunkiųjų metalų koncentracijos viršijo ribines vertes; Privalomajame nurodyme ir Sprendime aiškiai ir išsamiai nurodyti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojantys įstatymai ir teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis.
53. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimą, teigia teismą padarius nepagrįstas išvadas, ką patvirtina nauji įrodymai, kurių teismas nevertino, taip pat netinkamai aiškinus ir taikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas.
54. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nesutinka su pagrindinėmis išvadomis, apsprendusiomis priimtą sprendimą: bylos duomenimis, dėl kurių ginčo tarp administracinės bylos proceso šalių nėra, 2007 m. kovo 23 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi UAB „Regio“ iš valstybės įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad pareiškėjas UAB „Regio“ šiame žemės sklype būtų vykdęs kokią nors ūkinę veiklą, dėl kurios ši teritorija būtų teršiama cheminėmis medžiagomis, nėra.
55. 2020 metais AB „LTG Infra“ užsakytos teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliosios ekogeologinio tyrimo ataskaitos, kurios rengėja UAB „VentEko Lietuva“, duomenimis, teritorijoje, į kurią patenka žemės sklypai (duomenys neskelbtini), nuo 1862 metų iki 1989 metų veikusi pabėgių gaminimo įmonė nuolat teršė skalūnų alyva ir kitais naftos produktais, kurie su gruntiniu vandeniu patekdavo į Nemuną, užteršdami vandenį ir palei taršos objektą esančią žemę. Nuo 1990 iki 2012 m. aprašomoje ir (arba) aplinkinėse teritorijose taikytos vienokios ar kitokios aplinkosaugos priemonės taršai šalinti ir izoliuoti, tačiau 2010 m. įvykusi avarija parodė, kad skalūnų alyva vis tik turi galimybę patekti į Nemuną, o įrengtų aplinkosaugos priemonių taikymas nėra pakankamas taršai izoliuoti. Atlikus tyrimą, įvertinta, kad: vienu arba keliais iš tirtų komponentais (metalais, angliavandeniliais, fenoliais), kurių koncentracija viršija RV-I arba RV-III pagal „Reikalavimus“ ir LAND 9-2009 užteršti tokie grunto ir gruntinio vandens plotai bei tūriai: žemės paviršiaus gruntas (iki 1,0 m gylio) tirtoje teritorijoje virš RV-III kompleksiškai (vienu ar keliais tirtais komponentais) gali būti užterštas maždaug 5000 m2 plote. Grunto tūris siekų apie 5000 m3. Žemės paviršiaus gruntas užterštas I ((duomenys neskelbtini)) ir II ((duomenys neskelbtini)) sklypuose: atitinkamai I plote 1500 m2 (tūris apie 1500 m3 ), II sklype – apie 3500 m2 (tūris – apie 3500 m3 ). III sklypo (Nemuno krantinė) žemės paviršiaus grunto tarša nežymi. Gilesniųjų žemės sluoksnių gruntas naftos angliavandeniliais nuo 1 iki 7 m gylio virš RV-III užterštas naftos angliavandeniliais trijų gręžinių aplinkoje: lgk-3, lgk-5, lgk-8, lgk-13. Eliminavus 1 m storio žemės paviršiaus užteršto grunto sluoksnį, ir laikant, kad aplink kiekvieną minėtą gręžinį tarša paplitusi iki 150 m2 plote, gauta, kad nuo 1 m iki 7 m gylio gali būti užteršta: I sklype – 150 m2 plotas ir 900 m3 tūris; II sklype – 450 m2 plotas ir 2700 m3 tūris. Gilesniųjų žemės sluoksnių gruntas ties gruntinio vandens lygiu, t. y. 7,0-9,0 m gylyje, policikliais ir naftos angliavandeniliais bei fenoliais gali būti užterštas maždaug 6000-7000 m2 plote 1 m storio sluoksnyje. Tūris siektų apie 6000-7000 m3. Pirmajame sklype užteršta maždaug 1000-1500 m3 grunto, antrajame – apie 3500-4000 m3 , trečiajame – apie 1000 m3. Gruntinis vanduo užterštas fenoliais ir naftos angliavandeniliais visame tyrimo plote, t. y. apie 14000 m2: pirmajame sklype – maždaug 3100 m2, II – 8800 m2 , III –2600 m2. Bendras užteršto vandeningo sluoksnio tūris – 14000 m3, atitinkamai užteršto vandens buvo apie 4200 m3: pirmajame sklype – maždaug 900 m3, II – 2600 m3, III –700 m3.
56. Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. D1-37 redakcija), kuriuose nustatomos cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tyrimų procedūros, dirvožemio, grunto ir požeminio vandens užterštumo ribinės vertės, dirvožemio, grunto užterštumo patikslintų ribinių verčių nustatymo tvarka ir pagrindiniai reikalavimai cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymui (Reikalavimų 2 p.), III skyriuje, reglamentuojančiame reikalavimus cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymui, nustatyta: cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymo poreikis nustatomas atlikus užterštos teritorijos detalųjį tyrimą, įvertinus gautus tyrimų rezultatus ir atsižvelgiant į jos panaudojimą dabar ir patvirtintą naudojimą ateityje, pagal Aplinkos atkūrimo priemonių aprašą (Reikalavimų 20 p.); atlikus detalųjį ekogeologinį tyrimą, nustatomas taršos plėtros rizikos laipsnis, numatomos aplinkosauginės priemonės taršai likviduoti (mažinti ar stabilizuoti). Tarp tokių priemonių gali būti cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas likviduojant taršos židinį (Reikalavimų 22 p.); užterštą teritoriją būtina tvarkyti: jeigu nustatyta akivaizdi tarša (teršiančių medžiagų šaltiniai ar teršiančios medžiagos žemės paviršiuje, požeminėse komunikacijose ir pan.); jeigu po detaliųjų ekogeologinių tyrimų nustatyta, kad teritorijos dirvožemyje, grunte cheminių medžiagų koncentracija yra didesnė už RVp (Reikalavimų 4 priedas); cheminių medžiagų koncentracija požeminiame vandenyje yra didesnė už RV (Reikalavimų 3 priedas) ir gali kelti pavojų požeminio vandens išteklių naudojimui ar su juo susijusioms kitoms ekosistemoms (Reikalavimų 23-23.3 p.); cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas vykdomas remiantis pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą parengtu tvarkymo planu. Atsižvelgiant į Aplinkos atkūrimo priemonių aprašo reikalavimus, už tvarkymo plano parengimą, tvarkymo būdo pasirinkimą ir tvarkymo įgyvendinimą atsakingas ūkinės veiklos vykdytojas arba teritorijos savininkas ir (arba) naudotojas. Tvarkymo planas, išskyrus 23.1 papunktyje nurodytus atvejus, turi būti rengiamas ir įgyvendinamas vadovaujantis jau atliktų preliminariojo ir detaliojo ekogeologinių tyrimų rezultatais ir, jeigu to reikalauja taikytinų tvarkymo metodų technologija, pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą atliktais papildomais ekogeologiniais tyrimais. Esant 23.1 papunktyje nurodytoms sąlygoms, ekogeologiniai tyrimai atliekami, jei jų reikia Aplinkos atkūrimo priemonių aprašo nustatyta tvarka aplinkos atkūrimo priemonių planui parengti (Reikalavimų 24 p.); cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymui reikalingų priemonių parinkimas atliekamas atsižvelgiant į Aplinkos atkūrimo priemonių aprašo reikalavimus (Reikalavimų 25 p.); užbaigus cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymo darbus, atliktų darbų ataskaita per mėnesį nuo darbų pabaigos turi būti pateikta LGT (Reikalavimų 26 p.); LGT per 30 darbo dienų parengia atliktų darbų ataskaitos vertinamąją išvadą ir Ekogeologinių tyrimų reglamente nustatyta tvarka pateikia ūkinės veiklos vykdytojui arba teritorijos savininkui ir (arba) naudotojui ir AAD (Reikalavimų 27 p., 2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. D1-559 redakcija); jei įgyvendintomis aplinkos atkūrimo priemonėmis užtikrinamas pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai nebuvimas, LGT teikia išvadą, kad papildomų aplinkos atkūrimo priemonių nereikia taikyti. LGT gali teikti išvadą, kad papildomų aplinkos atkūrimo priemonių nereikia taikyti ir tuo atveju, jeigu priemonių, kurių reikėtų imtis norint pasiekti pirminę būklę arba panašų lygį, kaštai būtų neproporcingi gautai aplinkosauginei naudai, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus (Reikalavimų 28 p.); jei LGT teikia išvadą, kad tvarkytoje teritorijoje įgyvendintos aplinkos atkūrimo priemonės neužtikrina pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai nebuvimo, AAD, vadovaudamasis šia išvada, nurodo ūkinės veiklos teritorijoje vykdytojui arba teritorijos savininkui ir (arba) naudotojui būtinas papildomas priemones tokios teritorijos sutvarkymui (Reikalavimų 29 p., 2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. D1-559 redakcija).
57. Ekogeologinių tyrimų reglamento, patvirtinto Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-104, IX skyriuje, reglamentuojančiame užterštos teritorijos tvarkymo planą, be kita ko nustatyta: užterštos teritorijos tvarkymo plano parengimą organizuoja teritorijos savininkas arba valdytojas ar naudotojas, ar ūkinės veiklos vykdytojas pagal Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo reikalavimus [7.10]. Užterštos teritorijos tvarkymo planas turi būti rengiamas vadovaujantis jau atliktų preliminarių ir detalių ekogeologinių tyrimų rezultatais ir, jeigu to reikia taikytinų užterštos teritorijos tvarkymo metodų technologijai parinkti, atliktais papildomais ekogeologiniais tyrimais (Ekogeologinių tyrimų reglamento 44 p.); užterštos teritorijos tvarkymo plane priklausomai nuo tvarkomo objekto ar teritorijos pobūdžio, turi būti pateikiama Ekogeologinių tyrimų reglamento 45.1 - 45.3 papunkčiuose nurodyti duomenys, iš jų – ir: esamos situacijos įvertinimas, nurodant ir užterštos teritorijos tvarkymo tikslus, nurodant reikalaujamus dirvožemio, grunto ir (ar) požeminio vandens išvalymo lygius (Ekogeologinių tyrimų reglamento 45.1, 45.1.3 p.); reikalavimai asmenims, vykdysiantiems užterštos teritorijos tvarkymo projektą (leidimai, darbo patirtis ir pan.) (Ekogeologinių tyrimų reglamento 45.2.5 p.); reikalavimus darbų techninei priežiūrai (Ekogeologinių tyrimų reglamento 45.2.7 p.); užterštos teritorijos tvarkymo kalendorinis darbų grafikas ir sąmata, kurioje turi būti numatytos lėšos kontroliniams bandiniams paimti ir laboratorinei analizei atlikti, siekiant patikrinti užterštos teritorijos tvarkymo darbų efektyvumą (Ekogeologinių tyrimų reglamento 45.3 p.).
58. Aptartas teisinis reguliavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuponuoja pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados, kad „ <...> pareiškėjo teiginys, jog ateityje ji bus atsakinga už šios užterštos teritorijos sutvarkymą, yra išankstinis, nes galutinis sprendimas dėl užterštos teritorijos tvarkymo vis dar nėra priimtas. <...>“: kaip ir nustato Reikalavimų 24 punktas, cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas vykdomas remiantis pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą parengtu tvarkymo planu, už kurio ne tik parengimą, bet ir tvarkymo būdo pasirinkimą bei tvarkymo įgyvendinimą atsakingas ūkinės veiklos vykdytojas arba teritorijos savininkas ir (arba) naudotojas. Taigi, įpareigojimas parengti tvarkymo planą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą turi būti duotas asmeniui – ūkinės veiklos vykdytojui arba teritorijos savininkui ir (arba) naudotojui, kuris yra atsakingas ir už tokio tvarkymo plano, kuris susijęs su jį vykdančio asmens tikslais bei organizaciniais ypatumais, įgyvendinimą.
59. Nors Reikalavimuose ir Ekogeologinių tyrimų reglamente nėra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kuris ar kurie iš čia (Reikalavimuose ir Ekogeologinių tyrimų reglamente) nurodytų asmenų – ūkinės veiklos vykdytojas arba teritorijos savininkui ir (arba) naudotojas, yra atsakingas už tvarkymo plano pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą parengimą ir jo įgyvendinimą, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi minėti teisės aktai yra priimti įgyvendinant aukštesnės galios teisės aktus. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. sausio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka kompetentingo organo priimtas teisės aktas. Poįstatyminis aktas paprastai yra valdymo aktas. Juo realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Jis yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc), ar nuolatinio galiojimo.
60. Teisės aktuose, kuriais vadovaujantis priimti Reikalavimai ir Ekogeologinių tyrimų reglamentas, nėra eksplicitinių nuostatų, pagal kurias pareigos, susijusios su tvarkymo plano pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą parengimu ir jo įgyvendinimu, yra nustatomos asmeniui tik dėl to, kad jis yra cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos savininkas. Pažymėtina, kad pagal byloje ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) nuostatas, visas žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidas ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, atlygina ūkio subjektas, padaręs žalą aplinkai arba sukėlęs neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, net ir tais atvejais, kai atitinkamas priemones vykdė savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos (pačios ar per trečiuosius asmenis) (AAĮ 322 str. 1 d. (2016 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XII-2358 redakcija)).
61. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ir pagal su Ekogeologinių tyrimų reglamento nuostatomis, kaip nurodoma jo 2 punkte, susijusia 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti), kuri, atsižvelgiant į jos 17 straipsnio ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, nagrinėjamam ginčui netaikytina, nustatytą reguliavimą, subjektas, turintis imtis
būtinų žalos ištaisymo priemonių, yra fizinis arba juridinis, privatus arba viešasis asmuo, kuris vykdo arba kontroliuoja profesinę veiklą, arba, jei tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, asmuo, kuriam deleguota tokios veiklos techninio vykdymo sprendžiamoji ekonominė galia, įskaitant ir tokios veiklos leidimo arba įgaliojimo turėtoją arba asmenį, registruojantį tokią veiklą arba pranešantį (teikiantį žinias) apie ją (Direktyvos 2004/35/EB 2 str. 6 d.). 62. Kadangi eksplicitinių nuostatų, pagal kurias pareiga, susijusi su tvarkymo plano pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą parengimu ir jo įgyvendinimu, tenka asmeniui tik dėl to, kad jis yra cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos savininkas, nėra ir žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančiame teisės akte, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, taip pat Civiliniame kodekse, pagal Reikalavimų 24 punktą pareiga, susijusios su tvarkymo plano pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą parengimu ir jo įgyvendinimu, negali nustatomos asmeniui tik dėl to, kad jis yra cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos savininkas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad hipotetiškai tokia situacija yra galima, tačiau tokios pareigos atsiradimo pagrindas yra ne žemės sklypo valdymas nuosavybės teise, bet įsipareigojimas pagal sutartį, sudarytą, pavyzdžiui, įsigyjant cheminėmis medžiagomis užterštą teritoriją ar statinius, su kuriais įgyjama teisė pirkti jiems eksploatuoti reikalingą žemės sklypą ne aukciono būdu. Nagrinėjamo ginčo atveju, visų pirma, tokia aplinkybe ginčijamo aktai nėra grindžiami, be to, byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visuma nesuponuoja tokios išvados.
63. Atsižvelgdama į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir taikytino teisinio reguliavimo nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamento Kauno valdybos 2021 m. birželio 17 d. Privalomasis nurodymas Nr. PN21-19, kuriuo pareiškėjas įpareigotas rengti cheminėmis medžiagomis užteršto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo planą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą tik dėl to, kad jis yra šio žemės sklypo savininkas, taip pat Departamento direktoriaus 2021 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. (3.0)-AD5-13204 „Dėl 2021-06-17 Privalomojo nurodymo Nr. PN21-19“, kuriuo, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėtas pareiškėjo skundas, negali būti laikomi teisėtais (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), dėl ko skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.
64. Esat pagrindui pripažinti ginčijamus aktus neteisėtais dėl nurodytų priežasčių, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma.
65. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
66. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus šių išlaidų patyrimą patvirtinančius dokumentus.
67. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas patyrė išlaidas apmokant žyminį mokestį: 23 Eur pateikiant skundą pirmosios instancijos teismui (2021 m. liepos 27 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 8) bei 11,25 Eur pateikiant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui (2022 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 64), kurios priteistinos iš atsakovo pareiškėjo naudai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Regio“ apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Regio“ skundą tenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2021 m. birželio 17 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN21-19 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-13204 „Dėl 2021-06-17 Privalomojo nurodymo Nr. PN21-19“.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Regio“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 34,25 Eur (trisdešimt keturis eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė
7