Civilinė byla Nr. 2YT-1358-451/2017;
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22452-2016-4;
Procesinių sprendimų kategorijos:
34.3; 116.1; 128.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 5 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. R., R. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P. V. priėmė palikimą, atsiradusį po V. V. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškime pareiškėja nurodė kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis V. V.. Po jo mirties liko ½ dalis nekilnojamojo turto – dviejų ūkio pastatų ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėja liko toliau gyventi gyvenamajame name, kurį įgijo dovanojimo sutartimi ir kurį kartu su sutuoktiniu rekonstravo, rūpinosi kitais pastatais.
Suinteresuotas asmuo A. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka. (56-57 b.l.).
Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka. (60-61 b.l.).
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovas VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime (b.l. 49-51) nurodė, jog neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas įsitins, jog pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškimas tenkintinas.
Sutinkamai su CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. V., miręs (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja S. P. V. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra R. V. (15 b.l.), (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. V. (b.l.16). 2016-10-24 Kauno miesto 5-asis notarų biuras rate nurodė, kad mirus V. V., paveldėjimo byla šiame notarų biure neužvesta (b.l.14). Gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5295-6005-5014, ūkio pastato, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės VĮ Registrų centre įregistruotos S. P. V. vardu (b.l. 17-20).
Įstatymas numato, jog paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti arba padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (CK 5.51 str. 1 d.). Sutinkamai su CK 5.50 str. 1 d., neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmęs jį visą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Po sutuoktinio V. V. mirties, jo sutuoktinė S. P. V. (CK 5.50 str.) nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po V. V. mirties notarų biure būtų užvesta paveldėjimo byla. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo nepateikė.
Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, matyti, jog pareiškėja S. P. V. po sutuoktinio mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą (pastatus, esančius Žemaitės g. 9, Ežerėlyje, Kauno r. sav.,) išreiškė aktyviais veiksmais, minėtą turtą valdė kaip savininkė, mokėjo įvairius mokesčius.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus (tame tarpe ir į bylą pateiktas sąskaitas), darytina išvada, jog pareiškėja S. P. V. po savo sutuoktinio V. V. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. P. V. po savo sutuoktinio V. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.51 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2d. 8p.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteistinų išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 94 str., 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., 443 str., 448 str. 1d.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos S. P. V. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Jakštienė