Baudžiamoji byla Nr.1-33-284/2011m.
Proceso Nr. 1-75-1-00055-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7;
1.1.7.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7;
1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.10; 1.1.10.1; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.8; 1.2.4.8.1; 2;
2.3;2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5;
(S)

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS
TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 18 d.,
Pakruojis
Pakruojo rajono
apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė,
sekretoriaujant
Ritai Grigalienei,
dalyvaujant:
prokurorei Almai
Mikalauskienei,
gynėjui
advokatui Anatolijui Šichovcovui,
nukentėjusiajam
mažamečiui D. P., jo įstatyminei atstovei L. P.,
viešame
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. T.,
gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis,
Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs
gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, 8 klasių (pagrindinio)
išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis , teistas:
1) 1994-11-03
Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 146 str.
2 d., 241 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams lygtinai su 4 metų bandomuoju
laikotarpiu (BK 46 str.);
2) 1995-08-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal
1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis LR 1995-12-21 įstatymo „Dėl Amnestijos“ 4 str., neatlikta bausmės
dalis sumažinta 1 mėnesiu 17 dienų, paleistas 1996-05-10 iš Šiaulių tardymo
izoliatoriaus atlikus bausmę;
3) 1997-04-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal
1961 m. Lietuvos Respublikos BK 259 str., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 42 str.
laisvės atėmimu 5 metams su 1/3 turto konfiskavimu, 2000-02-01 Pakruojo rajono
apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR 1999-11-25 įstatymu Nr. VIII-1439,
VIII-1440, bausmė sumažinta iki 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, pritaikius LR
2000-04-11 įstatymo „Dėl Amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., bausmė sumažinta
1/3 t.y. 1 metais 2 mėnesiais, paleistas 2000-05-22 iš Vilniaus GRPDK atlikus
bausmę;
4) 2002-02-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal
1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams su ¼
turto konfiskavimu, pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl Amnestijos“ 5 str.,
bausmė sumažinta 1/6 t.y. 28 dienom, paleistas 2002-12-21 iš Vilniaus 2-osios
GRPDK pagal 2002-12-17 Vilniaus miesto 3-ojo
apylinkės teismo nutartį, pritaikius BK 542 str., lygtinai 3
mėnesiams 24 dienom prieš terminą;
5)2007-01-31 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK
146str.2d. 40 parų arešto, paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus
2007-05-25 pasibaigus arešto bausmės laikui ,teistumas išnykęs, kardomoji
priemonė nepaskirta,
kaltinamas pagal
Lietuvos Respublikos BK 284str.1d.,140str.2d.
Išnagrinėjęs
baudžiamąją bylą teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis A. T. 2011 m. vasario 9d., apie 14-15 val. Pakruojo rajone,
J. kaime, gatvėje prie L. P. gyvenamojo namo, būdamas
apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ,
tyčia, ne mažiau vieno karto sugriebęs iš nugaros pusės dešine ranka už kelnių
,kaire ranka už striukės mažametį D. P., gim. (duomenys
neskelbtini), pakėlė jį nuo žemės ir metė ant suledėjusio sniego, tuo
sukeldamas jam fizinį skausmą .
Kaltinamasis A. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė,
kad š. m. vasario 9 d., apie 14-15 val. ėjo J. kaimo pagrindine gatve, iš
paskos jam ėjo D. P. ir D. P.. Jie
pradėjo užsikabinėti ir jį įžeidinėti. Liepė jiems nustoti. Tada D. P. jam pasakė necenzūrinius žodžius, tuo metu jis buvo
prie savo namų ant kelio. Daugiau nieko ant kelio nebuvo. Berniukų sesuo turbūt
buvo kambaryje, kaip dabar žino, filmavo. Tada jis paėmė D.
P. iš nugaros pusės už megztinio ir kelnių, numetė jį ant sniego. Jis
berniukams nieko nebūtų daręs, jeigu jie jo nebūtų užkabinę. Jeigu būtų buvęs
blaivus, irgi nebūtų taip pasielgęs. Mamos ir vaiko atsiprašė, susitaikė.
Numetęs vaiką ant sniego, nuėjo, prie jo priėjo brolis. Jo brolis D. buvo
netoliese. Berniukus norėjo pamokyti, kad neužsikabinėtų, todėl taip pasielgė.
Augina nepilnamečius vaikus, juos išlaiko su sugyventine. Yra bedarbis,
sugyventinė nedirba, gyvena iš socialinių pašalpų, kartais dirba atsitiktinius
darbus. Gailisi nusikaltęs.
Nukentėjusysis
mažametis D. P., gim. (duomenys neskelbtini), parodė,
kad jam 11 metų, eina į ketvirtą klasę. Jis su broliu vaikščiojo keliu netoli
savo namų ir žaidė. Pro šalį ėjo dėdė A., kurį vadina „A.“. Jis buvo išgėręs.
Nieko jam nesakė, kai jis praeidamas jam pasakė: „vaikeliuk, ar nori dar gyventi?“
ir sugriebė už striukės bei kelnių, numetė ant sniego. Jam neskaudėjo, bet
verkė. Sesuo Ž. viską filmavo per langą. Jis prieš nukrisdamas ant sniego rėkė,
sesuo išgirdo ir pradėjo filmuoti. Paskui jis atsikėlė nuo sniego ir nuėjo į
kambarį. Tą pačią dieną apie įvykį papasakojo tėtei, o jis pranešė policijai.
Dėdė A. anksčiau jo nėra skriaudęs. A. meluoja jis jo neužkabinėjo, nieko jam
nesakė. D. jis ranka patraukė į šoną, tada jį pakėlė už rūbų ir numetė. Prieš
tai A. juos kvietė prieiti. Jam neskaudėjo, mėlynių nebuvo. Gatvėje kitų žmonių
be jo ir A. nebuvo. Pripažįsta, kad sakė A. keiksmažodžius.
Nukentėjusiojo D. P. atstovė pagal įstatymą L. P. parodė
,kad apie įvykį sužinojo, kai sugrįžo iš miesto. Namuose buvo likusi močiutė
ir vaikai. Ji D. paklausė, kodėl jo kelnės suplyšusios, jis pasakė, kad „A.“
suplėšė. Jis nesakė, dėl ko suplėšė kelnes. A. T. buvo
pas juos atėjęs, atsiprašė.
Nepilnametė
liudytoja Ž. P. ,gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad
jai 14 metų. Konflikto pradžios nematė. Tvarkėsi kambarius namie ir jai gerai
matėsi, kas vyksta ant kelio. Išgirdo žodžius „baik, skauda, paleisk“ ir
pradėjo filmuoti. Vaizdo įrašą norėjo parodyti broliams, negalvojo, kad tėtis
paskambins policijai. Ką kas sakė ant kelio, kambaryje nelabai girdėjosi.
Nepilnametis
liudytojas D. P., gim. (duomenys neskelbtini), parodė
,kad jam 13 metų, mokosi 7 klasėje. Datos neatsimena, buvo diena ,jie su D.
buvo kieme. Išėjo į kelią, o brolis liko kieme. Dėdė A. praeidamas jam paėmė už
drabužių ir pasakė: „Ar nori dar gyventi?“ Pasakė, kad jis nieko nepadarė, gal
D. ką padarė. Tada A. jį vedėsi už rankos prie D., pakvietė jį prieiti. D. jis
pasakė tą patį, ką ir jam. D. atsakė „ne tavo reikalas“. Tada A. sugriebė už
rūbų jį ir metė į sniegą. Jis A. nieko nesakė, gal D. ką pasakė, nežino.
Anksčiau su A. nesipyko. Jie A. nesekė, neužkabinėjo. Turi vyresnį, 22 metų,
brolį, kuris kalbėjosi kažką su A., lyg prašė, kad juos „apramintų“. Filmuoti
sugalvojo Ž. Ji sakė, kad išgirdo triukšmą ir pradėjo filmuoti. Jie A.
neprovokavo. Iš anksto neprašėme sesers filmuoti, nesitarė. D. sakė
necenzūrinius žodžius, jis pasakė du keiksmažodžius A. Iš tolo A. nesuprato,
kuris pasakė tuos žodžius,, todėl iš pradžių sugriebė jį, paskui jį nusivedė už
rankos prie brolio, sugriebė D. ir metė į sniegą. Jam nuo kelio matėsi, kad
sesuo Ž. filmuoja ir jis gestu parodė, kad gerai, jog filmuoja.
Iš peržiūrėto
vaizdo įrašo matyti nusikaltimo padarymo aplinkybės.
Iš 2011-02-09 L. P. protokolo-pareiškimo matyti, kad tą dieną į Pakruojo
rajono policijos komisariatą kreipėsi L. P. pranešdama,
kad 2011-02-09 apie 14-15val. Pakruojo rajone, J. k. ,gatvėje prie jų kiemo A. T. pakėlė nuo žemės jos mažametį sūnų D.
P. ir numetė ant suledėjusio sniego, dėl ko vaikas užsigavo, patyrė fizinį
skausmą (b.l. 4).
Iš 2011-02-09
įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra J. k., Pakruojo
rajonas kelias prie P. sodybos kiemo. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų
aplinkybių nustatyta nebuvo (b.l. 6-7).
Teismas, įvertinęs
surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo
įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad
kaltinamojo A. T. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą
nusikaltimą, numatytą LR BK 140str.2d., yra įrodyta.
Kaltinamojo A. T. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos
Respublikos BK 140 str. 2 d., nes jis smurtaudamas (pagriebdamas mažametį ,jį
pakeldamas nuo žemės ir mesdamas ant suledėjusio sniego) sukėlė mažamečiui
fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. T. dar buvo kaltinamas ir pagal LR BK 284str.1d., t.y.
kad jis 2011 m. vasario 9d., apie 14-15 val. Pakruojo rajone, J. kaime, viešoje
vietoje-gatvėje prie L. P. gyvenamojo namo, įžūliu
elgesiu, smurtaudamas prieš mažametį, sukeldamas jam fizinį skausmą ,taip savo
veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir
tvarką. Tačiau, išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, nebuvo įrodyta ,kad A. T. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, kadangi
nusikaltimas buvo padarytas ne iš chuliganiškų, o iš asmeninių paskatų, dėl to
,kad nukentėjusysis D. P. jį įžeidė. A.
T., smurtaudamas prieš mažametį, nesiekė demonstruoti nepagarbą
aplinkiniams ar aplinkai. Visuomenės rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdyti, nes,
nors viskas vyko gatvėje, įvykio vietoje daugiau žmonių nebuvo. Todėl A. T. pagal LR BK 284str.1d. išteisintinas, kadangi
nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 284str.1d.,požymių.
Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis
prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59
str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką
padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1
d. 9 p.).
Skirdamas bausmę
kaltinamajam A. T. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių
skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54, 55 straipsniuose.
Kaltinamasis A. T. teisiamas šeštą kartą(b.l.29-30,31,32-33,34-35 ),
padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), administracine tvarka metų
laikotarpyje nebaustas (b.l. 36), yra jo atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti
aplinkybės, todėl jis baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme (LR BK
50str.). Tačiau ,atsižvelgiant į tai ,kad naują nusikalstamą veiką padarė
teistumui išnykus, nukentėjusiojo atsiprašė, yra bedarbis, seniūnijos
charakterizuojamas teigiamai , vedęs, su žmona augina ir išlaiko du mažamečius
vaikus, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti
be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas (LR
BK 75str.1d,.2d. 7p.).
Iki teismo
nuosprendžio įsiteisėjimo A. T. kardomoji priemonė
neskirtina, tam nesant pagrindo.
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
A. T. pripažinti
kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir
jį nubausti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Taikyti LR BK
75str.1d.,2d.7p. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. T. atidėti
vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės
vykdymo atidėjimą ,sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7
paroms.
Pagal LR BK
284str.1d. A. T. išteisinti (LR BPK 3str.1d.
1p.,303str.5d.1p.).
Iki teismo
nuosprendžio įsiteisėjimo A. T. kardomosios priemonės
neskirti.
Nuosprendžiui
įsiteisįėjus ,CD-R diską su vaizdo įrašu palikti prie bylos.
Nuosprendis per
20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka
Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.
Teisėja Rima
Volikienė