Civilinė byla Nr. e2-610-555/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01431-2016-4 

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.9.; 2.6.10.5.1.; 2.6.18.3.; 3.1.7.6.;

3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.8.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ atstovui advokatui V. D.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ atstovams S. K. ir advokato padėjėjai O. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos ir restauravimo darbai“ dėl nuostolių ir netesybų priteisimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“ dėl skolos už atliktus darbus ir delspinigių priteisimo, ir

n u s t a t ė:

ieškovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ 28 396,17 Eur žalos atlyginimą, 77 324,64 Eur delspinigių, 6 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai 2014 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, pavedant administruoti projekto parengimą ir įgyvendinimą ieškovei. Tarp butų bei kitų patalpų savininkus atstovaujančios DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės, kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės paskirto asmens, buvo sudaryta 2014 m. liepos 16 d. pavedimo sutartis, kuria ieškovei suteikti įgalinimai minėtam sprendimui įgyvendinti. Įstatymų nustatyta tvarka ieškovė paskelbė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) modernizavimo darbų su projektavimu viešąjį pirkimą per centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą. Paskelbtą viešojo pirkimo konkursą laimėjo atsakovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“. Tuo pagrindu su atsakove buvo sudaryta 2014 m. spalio 20 d. „Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutartis“ Nr. 57-10, kuria atsakovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) modernizavimo techninį darbo projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teises aktų reikalavimus, vykdyti projektų autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu ieškovės pateiktą techninę specifikaciją ir suderintus projektus atlikti statybos rangos darbus, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už tinkamai atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė teigia, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus: 2016 m. rugpjūčio 8 d. įvyko atsakovės techninės priežiūros vadovui nepriduotų darbų apžiūra, kurios rezultatai užfiksuoti antstolio S. U. 2016 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, apžiūros metu buvo rasta darbų trūkumų, apie kuriuos atsakovė buvo informuota, tačiau su jais nesutiko; ieškovė kreipėsi į nepriklausomą teismo ekspertą V. Š., kuris patikrino objektą bei su jo renovacija susijusius dokumentus, jų pagrindu atliko tyrimus ir pateikė išvadą dėl atsakovės atliktų šilumos tiekimo sistemos renovacijos darbų kokybės, kurioje buvo konstatuoti nekokybiškai atlikti darbai. Atsakovė buvo informuota apie tyrimo išvadas, iš jos taip pat buvo pareikalauta atvykti sudaryti defektinį aktą dėl nustatytų defektų šalinimo, tačiau atsakovė per nustatytą terminą neatvyko sudaryti defektinio akto, todėl ieškovė jį pasirašė vienašališkai ir apie tai informavo atsakovę, nurodė per kiek laiko atsakovė turi pareigą pašalinti nustatytus defektus. Kadangi atsakovė į objektą pašalinti nustatytų defektų neatvyko, ieškovė 2016 m. lapkričio 21 d. surengė objekto gyventojų susirinkimą, kurio metu buvo nuspręsta reikalauti kompensacijos už netinkamai atlikus darbus.

Atsakovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad visi darbai buvo baigti ir patvirtinti techninės priežiūros vadovo parašais statybos darbų žurnale. Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodytais trūkumais, kadangi visi darbai buvo atlikti tinkamai, ginčo statiniui išduotas statybos užbaigimo aktas. Ieškovė darbus yra priėmusi ir priėmimo metu jokių pretenzijų dėl darbų kokybės atsakovei nereiškė, tuo tarpu dėl tariamų šildymo sistemos trūkumų ieškovė į atsakovę su pretenzija kreipėsi praėjus beveik metams po darbų pabaigos ir pridavimo. Užsakovas darbus, kuriuos dabar ginčija, apmokėjo sutartyje nustatyta tvarka, jokios pretenzijos darbų priėmimo metu pareikštos nebuvo. Atsakovė teigia, kad ekspertinio tyrimo aktą surašęs ekspertas V. Š. nėra kompetentingas vertinti pastatų energetinį naudingumą, kadangi jo kvalifikaciją liudijančio dokumento, kuriuo suteikta teisė atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą pagal statybos techninius reglamentus STR 2.01.09:2005 ir STR1.02.09:2005, galiojimo terminas yra pasibaigęs dar 2012 m. vasario 20 d., todėl neturėdamas reikalingo kvalifikacinio atestato ekspertas negali atlikti šildymo sistemos ekspertizės. Be to, ekspertinis tyrimas buvo užsakytas ieškovės ir finansuojamas jos lėšomis, atliktas nedalyvaujant atsakovei, todėl jo metu padarytos išvados nėra objektyvios. Ieškovė buvo supažindinta su visais atliktais darbais, kadangi techninis prižiūrėtojas, kaip ieškovės (užsakovės) paskirtas asmuo, patvirtino atliktų darbų tinkamumą, todėl visos pretenzijos turi būti reiškiamos techniniam prižiūrėtojui, kadangi būtent jis turėjo informuoti ieškovę apie visus atsakovės atliekamus statybos rangos darbus ir bet kokius netinkamus reikalavimus. Atsakovė nesutinka ir su prašomomis priteisti netesybomis, kadangi statybos rangos darbai buvo užbaigti šalių nustatytais terminais, ieškovė negali prašyti priteisti ir netesybas ir nuostolius, kadangi netesybos apima ir nuostolius, be to, prašomos priteisti netesybos yra per didelės, nesąžiningos.

Atsakovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama iš ieškovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ priteisti 14 908,26 Eur sumą, kurią sudaro 13 474,10 Eur skola ir 1 434,16 Eur delspinigiai, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodo, kad laikydamasi ginčo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei terminų visus darbus galutinai užbaigė 2016 m. kovo 25 d. ir inicijavo darbų perdavimą ieškovei. 2016 m. balandžio 1 d. atsakovė informavo ieškovę apie darbų pabaigą ir pasirengimą perduoti objektą. 2016 m. balandžio 14 d. vyko objekto apžiūra ir buvo surašytas apžiūros aktas, kuriame apžiūros dalyviai savo parašais patvirtino, kad darbai atlikti tinkamai ir numatytos atnaujinimo priemonės įgyvendintos. Pagal 2016 m. balandžio 29 d. statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 9 perduoti atlikti statybos darbai už 15 756,62 Eur su PVM. 2017 m. sausio 10 d. buvo išduotas objekto statybos užbaigimo aktas, patvirtinantis, kad visi darbai yra užbaigti ir statinys atitinka statinio projekto sprendinius. Jokių statybos rangos darbų po 2016 m. kovo 25 d. atsakovė objekte neatliko. Atsakovė įrodinėja, jog ieškovė yra priėmusi ir atsiskaičiusi už darbus pagal rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktus Nr. 1 – Nr. 8, bendrai 782 807,67 Eur sumai, tačiau iki šiol neatsiskaito pagal 2016 m. balandžio 29 d. statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 9, pagal kurį darbų vertė 15 756,62 Eur. Už dalį atliktų darbų (2 282,52 Eur sumai), nurodytų akte Nr. 9, ieškovė atsiskaitė tik 2017 m. sausio 26 d. Bendrą ieškovės įsiskolinimą atsakovei už atliktus darbus šiai dienai sudaro 13 474,10 Eur skola (15 756,62 Eur – 2 282,52 Eur) ir 1 434,16 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 182 dienas, bendra atsakovės reikalavimo suma yra 14 908,26 Eur.

Ieškovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ su pareikštu priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė vengė įforminti darbų sudėties ir kainos pasikeitimą, todėl ieškovė buvo priversta imtis iniciatyvos ir perskaičiuoti ginčo sutarties kainą. Ieškovė parengė atitinkamas lokalines sąmatas (jų atitaisymus) ir jas pateikė atsakovei, tačiau ji negrąžino pasirašytų ieškovės rengtų nevykdomų/keičiamų darbų lokalinių sąmatų (jų atitaisymų), taip pat nepateikė dėl jų jokių argumentų. Įvertinusi, kad atsakovė nebendradarbiauja ir neturi pastabų dėl jai pateiktų lokalinių sąmatų (jų atitaisymų), ieškovė sudarė 2016 m. gruodžio 7 d. galutinį atliktų darbų aktą Nr. GI, atsižvelgdama į sutarties nuostatas dėl kainos perskaičiavimo bei parengtas lokalines sąmatas (jų atitaisymus). Atsakovė vengė pasirašyti 2016 m. gruodžio 7 d. galutinį atliktų darbų aktą Nr. GI, todėl ieškovė jį pasirašė vienašališkai. Ieškovė teigia, jog priešieškinis pareikštas nesivadovaujant ginčo sutarties sąlygomis, numatančiomis kainos perskaičiavimo mechanizmą, kadangi ginčo sutarties kaina sumažėjo. Pagal 2016 m. gruodžio 7 d. galutinį atliktų darbų aktą Nr. GI ieškovės iki galutinio atsiskaitymo mokėtina suma sudaro 2 282,52 Eur, šią sumą ieškovė atsakovei 2017 m. sausio 26 d. sumokėjo ir visiškai su ja atsiskaitė. Be to, vadovaujantis ginčo sutarties 4.5. punktu, ieškovė neįgijo teisės skaičiuoti delspinigių.

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ vykdė supaprastintą konkursą – Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimą. Konkurso laimėtoja buvo pripažinta atsakovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ su kuria 2014 m. spalio 20 d. buvo sudaryta „Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutartis“ Nr. 57-10. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo parengti daugiabučio namo modernizavimo techninį projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir atlikti statybos rangos darbus. Pagal ginčo sutarties 5.1. punktą visi darbai, įskaitant projektavimą ir kt., turėjo būti atlikti per dešimt mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo. Sutarties 5.1. punkte nustatytas terminas buvo pratęstas tarp šalių 2015 m. liepos 29 d. sudarytu sutarties pakeitimu Nr. 1 iki 2016 m. gegužės 20 d.

Pagal Sutarties 5.4. punktą, darbai laikomi užbaigtais tada, kai atlikti visi sutartyje numatyti darbai, ištaisyti defektai, pasirašyti atliktų darbų aktai, statinys pripažintas tinkamu naudoti ir perduoti visa dokumentacija užsakovui. Taigi, pagal sutarties sąlygas darbais laikomi ne tik statybos darbai, bet ir kiti su statybos procesu susiję veiksmai. Darbų užbaigimo momentu laikytinas visų atsakovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laikas, įskaitant statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrų atlikimą.

Ieškovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ įrodinėjo, kad atsakovė pažeidė savo kaip rangovo prisiimtus įsipareigojimus, neužbaigė darbų sutartyje numatytais terminais, darbus atliko su trūkumais, neįvykdė pareigos suorganizuoti ginčo statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos sudarymo ir jos darbo, neparuošė statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, nepateikė visos reikiamos dokumentacijos, nedalyvavo statinio pripažinimo tinkamu komisijos darbe ir nepašalino komisijos narių nustatytų defektų.

Atsakovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, teigia, jog ji atliko visus darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti pagal sutartį, joje nustatytais terminais, todėl negali būti laikoma atsakinga už ginčo statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrų atlikimą, kadangi šių procedūrų atlikimas yra ieškovės pareiga. Atsakovės teigimu, jokie defektai objekte nėra nustatyti ir užfiksuoti teisės aktų ir sutarties nustatyta tvarka.

Dėl kompensacijos už defektus priteisimo

Byloje reiškiamas reikalavimas dėl kompensacijos už netinkamos kokybės darbą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas turi pareigą rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą), o atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.  Šalių sudarytos rangos sutarties 6.35 punkte numatyta, kad tarpiniai atliktų darbų priėmimai ir perdavimai atliekami už  darbus, atliktus per vieną mėnesį. Atliktų darbų priėmimas atliekamas pasirašant atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę. Tiekėjas pateikia 2 aktų egzempliorius užsakovui iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos, o užsakovas per 5 darbo dienas nuo pažymos apie atliktus darbus gavimo dienos priima darbus bei pasirašo pateiktus aktus, arba tuo pačiu terminu priima neginčijamą atliktų darbų dalį ir pareiškia raštu pagrįstas pretenzijas dėl tinkamo darbų atlikimo (Sutarties 6.5 p.).

Kasacinis teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parama“ v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-521/2011; kt.), rangovas, atlikęs sutartus darbus, turi perduoti atliktų darbų rezultatą, o kita šalis turi nedelsdama pradėti jų priėmimą, kuris įforminamas rašytinės formos priėmimo – perdavimo aktu, jo turinyje nurodant apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog statybos darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, o jame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes: faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Ekama“ v. UAB „Versenta“, bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007 ir kt.).

Byloje pateikti duomenys, kad šildymo sistema pradėta montuoti 2015 m. spalio 1 d., baigta 2015 m. lapkričio 4 d. Šildymo sistemos montavimo darbai priimti 2015 m. lapkričio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 4 (1 t., b. l. 175-176). Iš statybos žurnalo, nurodytos pažymos Nr. 4 ir priėmimo – perdavimo akto Nr. 4 turinio matyti, jog jie pasirašyti ieškovės, statybą techninę priežiūrą vykdančio asmens, bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės atstovo be išlygų, ieškovė pretenzijų dėl atsakovės atliktų darbų nepareiškė, nenurodė pastabų, jog aktuose yra ne visi jos-atsakovės atlikti darbai ar, kad dalis darbų dar nėra perduoti ir ieškovės priimti. Taigi, darytina išvada, jog ieškovė žinojo apie atsakovės atliktus darbus bei sutiko su atsakovės padarytais ir perduotais darbais ir jų 128 855,42 Eur verte.

Civilinėje teisėje vyrauja rungimosi principas, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiamasi reiškiant reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis). Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta (šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais.

Ieškovė, įrodinėdama atliktų darbų trūkumus, nurodė, kad nepriklausomas Lietuvos Respublikos teismo ekspertas V. Š. patikrino ginčo objektą bei su jo renovacija susijusius dokumentus, jų pagrindu atliko tyrimus ir pateikė išvadas dėl atsakovės atliktų šilumos tiekimo sistemos renovacijos darbų kokybės, kurios išdėstytos teismo eksperto V. Š. parengtame 2016 m. spalio 7 d. ekspertinio tyrimo akte Nr. 106D. Ieškovės teigimu, ekspertinio tyrimo akte konstatuojama: (1) gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) šilumos tiekimo sistemos renovacijos darbai atlikti nekokybiškai, nesilaikant normatyvinių statybos dokumentų (STR, statybos taisyklės, projektas ir kt.) reikalavimų; (2) šilumos tiekimo sistemos renovacijos darbų defektai pasireiškia papildomų jungiamųjų detalių sumontavimu šildymo vamzdynuose prie radiatorių, kas blogina šilumnešio cirkuliaciją ir mažina visos sistemos ilgaamžiškumą; (3) šilumos tiekimo sistemos renovacijos darbų defektai pasireiškia nedegamos medžiagos dėklų neįrengimu vamzdynų ir stovų perėjimo vietose per perdangas ir pertvaras, kurie turėjo būti įrengti pagal techninį darbo projektą; (4) šilumos tiekimo sistemos renovacijos darbų defektai pasireiškia šildymo vamzdynų ašies neišlaikymu (vamzdžiai išvedžioti kreivai), kas blogina cirkuliaciją ir estetiškai nepriimtina; (5) nustatytiems defektams pašalinti reikalinga permontuoti sumontuotą šiluminį vamzdyną pagal STR, statybos taisykles ir projektą; (6) teismo eksperto vertinimu nustatytų defektų šalinimo darbus atlikti kainuotų 28 396,17 Eur pagal 2016 m. rugsėjo 29 d. Lokalinę sąmatą „Darbai ištaisant su trūkumais padarytus darbus“.

Šioje byloje atliktų darbų trūkumai gali būti nustatomi remiantis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įvertinus ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą, darytina išvada, kad šildymo sistemos trūkumu ieškovė laiko akivaizdžiai darbų priėmimo metu matomas aplinkybes dėl tiek šildymo vamzdynų prijungimo prie radiatorių būdo, tiek vamzdynų išvedžiojimo, papildomų jungiamųjų detalių sumontavimo šildymo vamzdynuose prie radiatorių, nedegamos medžiagos dėklų neįrengimo vamzdynų ir stovų perėjimo vietose per perdangas ir pertvaras. Be to, ieškovės pateiktame rašytiniame įrodyme konstatuojama, kad darbai atlikti nekokybiškai ir nesilaikant normatyvinių statybos dokumentų, pateikiama išvada, koks defektų pašalinimo būdas ir kaina.

Minėta, kad ieškovės užsakymu atliktame šildymo sistemos tyrimo akte nurodoma, jog šilumos tiekimo sistemos renovacijos darbai atlikti nekokybiškai nesilaikant normatyvinių statybos dokumentų. Išanalizavus ieškovės pateiktą tyrimo aktą darytina išvada, kad akte yra cituojami norminiai aktai, tačiau nei tyrimo akte, nei apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu tyrimą atlikęs asmuo neįvardijo kokių konkrečių normatyvinių reikalavimų neatitinka atsakovės renovuota šildymo sistema, tame tarpe ir kaip yra reglamentuotas vamzdyno įrengimo ašies laipsnis. Tiek akte, tiek teismo posėdžio metu tyrimą atlikęs asmuo apsiribojo teiginiu, kad vizualiai yra stebima, kad montuojant šildymo vamzdyną yra nuokrypis nuo ašies tiesumo (vamzdžiai sumontuoti kreivai). Teismo vertinimu, tokio tyrimo išvados, kuriose nėra įvardijami ginčo šildymo sistemos neatitikimai normatyviniams reikalavimams, energijos sąnaudų šildymui palyginimas 2014 m. ir 2015 m. gruodžio mėn. pateiktas neįvertinat sienų šiltinimo darbų apimtis minėtu laikotarpiu, nepagrindžiant tyrimo medžiaga, kaip vamzdyno ašies nuokrypis ir vamzdžių jungtys įtakoja energijos sąnaudas šildymui, sudaro pagrindą abejoti dėl tyrimo eigos ir rezultatų.

Iškilus ginčui dėl trūkumų fakto egzistavimo nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ekspertizė. Pagal teismo nutartį paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Ekspertizę atlikusi teisme ekspertė pateikė išvadą, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šildymo vamzdžių sumontavimo būdas butuose atitinka techninį projektą ir teisės aktų reikalavimus. Stovų per perdangas sumontavimas atitinka techninį darbo projektą ir teisės aktų reikalavimus. Medžiagos turi sertifikatus. Pastatas priduotas.

  Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, jog išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.).

Kaip matyti iš byloje pateikto ekspertizės akto, ekspertizę atlikusi ekspertė, atlikdama tyrimą, apžiūrėjo atsakovės įrengtą šildymo sistemą, analizavo techninio projekto medžiagą ir, paneigdama ieškovės pateiktame rašytiniame įrodyme pateiktus duomenis, nustatė, kad siekiant sumažinti rekonstrukcijos darbų apimtį gyvenamosiose patalpose visų esamų stovų vietos nekeičiamos, o paliekamos esamos, keičiami patys vamzdžiai, kurie sujungiami į dvivamzdę šildymo sistemą. Ekspertė pažymėjo, kad keičiant vamzdyno sistemą, t. y. nuo vienvamzdės sistemos pajungiant į dvivamzdę, pajungiant radiatorius į esamas vietas, techniniame reglamente reikalavimai nėra nurodyti, ekspertės vertinimu, siekiant sumontuoti naujus šildymo prietaisus į buvusių prietaisų vietą yra būtina panaudoti sujungimo detales, daromos vamzdynų lenkimas, neišvengiamas ir vertikalumo ar horizontalumo nuokrypis. Ekspertė atlikusi šilumos suvartojimo analizę pateikė išvadą, kad šildymo sistema veikia efektyviai, perdangos perėjimuose panaudotos nedegios medžiagos ir gilzės, kurių diametras yra 1 cm didesnis nei vamzdžio (šildymo) diametras, fasoninės dalys, jungiamųjų detalių panaudojimas šilumnešiui įtakos neturi, detalės sertifikuotos. Kadangi ekspertizės akto turinys neprieštaringas, akto išvados išplaukia iš tyrimo eigos, pagrindo išvadai, jog tyrimas atliktas neišsamiai nėra, todėl teismui nekylant abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, teismas vadovaujasi teismo paskirtosios ekspertizės išvadomis ir sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės atlikti šildymo sistemos darbai turi trūkumų

Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad statinio statybos techninę priežiūrą vykdė statybos techninis prižiūrėtojo atstovas A. B., tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog tiek užsakovės atstovas, tiek statybos techninis prižiūrėtojas atsakovei pareiškė pastabas dėl neatliktų darbų (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad statybos techninis prižiūrėtojas ir yra skiriamas tam, kad faktiškai patikrintų jau atliktų darbų kiekius ne tik pagal įrašus žurnaluose, jog būtų užtikrintas statinio esminių reikalavimų išlaikymas (Statybos įstatymo 41 straipsnis). Minėta, kad iš ieškovės užsakymu parengto ekspertinio tyrimo akto Nr. 106D, kuriuo ieškovė remiasi įrodinėdama darbų trūkumus ir žalą, akivaizdu, jog tiek šildymo vamzdynų prijungimo prie radiatorių būdas, tiek vamzdynų išvedžiojimas, tiek jų montavimui panaudotos detalės buvo matomos darbų perdavimo ir priėmimo metu, sudarant 2015 m. lapkričio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 4 bei šildymo sistemos išbandymo metu (3 t., b. l. 144), taip pat 2016 m. balandžio 14 d. vykusios ginčo objekto apžiūros metu (1 t., b. l. 178-180), kas eliminuoja ieškovės teisę remtis trūkumų faktu.

Išdėstytos aplinkybės paneigia ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl netinkamai įrengtos šildymo sistemos. Nors ieškovė ir teigia, kad būtina permontuoti sumontuotą pastato šiluminį vamzdyną, tačiau nustačius, kad pastatas priduotas yra pagrindas išvadai, jog yra naudojamasi atsakovės atlikto darbo rezultatu, todėl teismas sprendžia, jog ieškovei neįrodžius, kad atsakovės atlikta šildymo sistema turi trūkumų, ieškovės reikalavimas dėl 28 396,17 Eur sumos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12,178 straipsniai).

Dėl delspinigių ir skolos už atliktus darbus priteisimo

Byloje nėra ginčo, jog statybvietė perduota 2015 m. balandžio 13 d. Techninį darbo projektą atsakovė perdavė ieškovei 2015 m. balandžio 14 d. Todėl šioje byloje statybos rangos darbų pradžia yra 2015 m. balandžio 14 d., kadangi darbų atlikimo terminas buvo pratęstas 18 mėn., atitinkamai darbai turėjo būti pabaigti būti iki 2016 m. gegužės 20 d.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.2 punktą statybos užbaigimo aktas – tai šiame reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Toks statybos užbaigimo aktas surašytas 2017 m. sausio 10 d.

CK 6.694 straipsnio, reglamentuojančio darbų perdavimą ir priėmimą, 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą; darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymas ir šalių sudaryta rangos sutartis. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, o pagal 4 dalį, tuo atveju, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis; vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

Pagal CK 6.694 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas pradėti (organizuoti) darbų priėmimą užsakovas privalo, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad forma, kuria turi būti daromas pranešimas, įstatyme nenustatyta, dėl to tai turėtų būti aptarta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2010). Nagrinėjamu atveju šalys rangos sutartyje neaptarė, kokios formos turi būti rangovo pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Taigi galima spręsti, kad šalys pranešimo formai neteikė reikšmės. Vadinasi, pranešimas galėjo būti bet kokios formos.

LR Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punkte imperatyviai nurodyta, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedūras (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Taigi, statybos užbaigimo procedūras turėjo organizuoti ieškovė, o atsakovė turėjo atlikti visus veiksmus, kuriuos turi atlikti tiekėjas bei pateikti visą reikiamą dokumentaciją (Sutarties 9.4.5 p.).

Byloje nustatyta, jog atsakovė, sutinkamai su šalių sudarytos sutarties 6.6 punktu, statybos darbų žurnale 2016 m. kovo 25 d. (3 t., b. l. 146) užfiksavusi paskutinius statybos darbus, 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 2016/04/01-3 ( 2 t., b. l. 25) ieškovę informavo apie pasirengimą perduoti objektą. 2016 m. balandžio 14 d. (1 t., b. l. 178-180) vyko ginčo objekto apžiūra ir buvo surašytas apžiūros aktas, kuriame apžiūros dalyviai, tame tarpe ir ieškovės bei atsakovės atstovai, techninę priežiūrą vykdžiusios UAB „Kelvista“ atstovas A. B., (duomenys neskelbtini) savivaldybės atstovas patvirtino, kad visi darbai pagal 2014 m. spalio 20 d. modernizavimo darbų su projektavimo pirkimo sutartį Nr. 57-10 yra atlikti tinkamai, nurodant pastabas, jog neužtaisyti lauko durų angokraščiai, nesuplaniruotas gerbūvis iš fasado pusės, nurodytas sudėtų ir užmūrytų langų kiekis, sumontuotų orlaidžių kiekis, bei pakeistų vamzdynų apimtys.

Po statybos objekto apžiūros ir patvirtinimo, jog visi darbai vykdant ginčo sutartį yra atlikti tinkamai, atsakovė 2016 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 16/04/29-1 (2 t., b. l. 12) perdavė objekto dokumentaciją, kartu su 2016 m. balandžio 29 d. pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 9, kuriuos  ieškovė 2016 m. gegužės 5 d. pranešimu Nr. 3-508 grąžino atsakovei (2 t., b. l. 139-140), atsisakymą priimti perduodamus dokumentus argumentuodama tuo, jog nėra baigti sienų šiltinimo darbai, nurodyta, kad langų kiekis ir charakteristikos neatitinka investicijų plano, nesumontuotas atitinkamas orlaidžių kiekis.

Sutiktina su atsakovės argumentais, jog ieškovė neturėjo pagrindo nurodyti, kad yra nebaigti fasado apdailos darbai pagal atsakovės parengtą aktą Nr. 9 (2 t., b. l. 15), t. y. angokraščiai, kadangi 0,28 procentų sienų šiltinimo darbų tinkamas atlikimas pripažintas ir pačios ieškovės parengtame 2016 m. gruodžio 7 d. galutiniame atliktų darbų akte Nr. G1 (2 t., b. l. 157).

Teismo vertinimu, įvardintos pretenzijos dėl langų charakteristikų taip pat nepagrįstos, kadangi nustatyta, kad 90,07 procentų langų montavimo darbų priimta 2015 m. lapkričio 30 d. aktu Nr. 4 (1 t., b. l. 175), kuriame dėl langų charakteristikų nėra pareikšta pastabų ar pretenzijų, taip pat darbų tinkamumas patvirtintas techninio prižiūrėtojo parašais statybos darbų žurnale. Pretenzijas dėl nepakeistų laiptinėse šildymo prietaisų paneigia 2016 m. kovo 31 d. aktas Nr. 8, kuriuo šildymo sistemos pertvarkymo rezultatas abiejų šalių buvo priimtas 100 procentų  (1 t., b. l. 166), be to teismo paskirtos ekspertizės aktu taip pat nustatyta, kad šilumos tiekimo sistemos renovacijos darbų kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus ir techninį darbo projektą (3 t., b. l. 86).

Minėta, kad 2016 m. balandžio 14 d. (1 t., b. l. 178-180) vykusio objekto apžiūros metu sudarytame apžiūros akte buvo pateiktos pastabos apie sumontuotų orlaidžių kiekius. Teismo vertinimu, nustačius, kad montuojamų orlaidžių kiekis buvo nustatytas gyventojų pageidavimu, t. y. kad namo gyventojai atsisakė montuoti 107 vienetus orlaidžių, neįrengus dalies orlaidžių nėra pagrindo laikyti rangovo darbo trūkumu, kaip neatlikimą sutartų darbų. Byloje liudytoja apklausta bendrijos pirmininkė nurodė, kad buvo nesumontuotos langų orlaidės daliai butų, nes namo gyventojai jų atsisakė. Nustatytos aplinkybės neleidžia spręsti apie atsakovės nesąžiningumą, tuo labiau byloje nesant duomenų, kad atsakovė reikalautų atlyginimo už darbus, kurie nėra nurodyti paminėtuose aktuose, nes orlaidės buvo užmūrytos gyventojų valia, o reikalavimas už nesumontuotas orlaides pinigų nėra pareikštas.

Nustačius šias byloje faktines aplinkybes yra pagrindas spręsti, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė neužbaigė visų darbų, ar jie buvo atlikti su trūkumais, nes nei 2016 m. balandžio 14 d. baigiamajame atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte, nei statybos darbų žurnale, nei kituose dokumentuose nėra įrašų apie statybos darbų defektus, trūkumus ar darbus, kuriuos atsakovė turėtų pašalinti ar atlikti. Teismas sprendžia, jog atsakovė negali būti laikoma atsakinga už ginčo statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimą, nes pati ieškovė, nesant tam pakankamo pagrindo grąžino atsakovei jos perduotus dokumentus, tokiu būdu pati sudarydama kliūtis savalaikiam darbų priėmimui ir statybos užbaigimo procesui. Nustatytų aplinkybių kontekste konstatuotina, jog byloje susiklosčiusią situaciją, dėl kurios laiku nebuvo gautas statybos užbaigimo dokumentas, lėmė ieškovės veiksmai, jos nebendradarbiavimas su rangove, nepagrįstos pretenzijos dėl darbų trūkumų ir dėl pareigos organizuoti statybos užbaigimo procedūras.

Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (Įgaliotoja) su ieškove UAB „Komunalinių paslaugų centras“ (Įgaliotinis) sudarė pavedimo sutartį, pagal kurią Ieškovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“  atstovavo patalpų savininkams atliekant namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus, organizavo visas būtinas priemones (finansavimo organizavimą, projektavimo ir statybos darbų pirkimą, darbų priėmimą ir pan.), kaip ir pačioje sutartyje nurodyta, patalpų savininkų naudai. Taigi pagal 2014 m. spalio 20 d. sutartį buvo atliekama namo gyventojų turto modernizacija, o ieškovė buvo gyventojų atstovė, įgaliota veikti turto savininkų naudai. Todėl nagrinėjamos bylos atveju, teismo vertinimu, nustatyta svarbi aplinkybė, jog renovuojamo namo gyventojai patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų dėl renovacijos darbų (2 t., b. l. 143-152). Nors ieškovė ir reiškė pretenzijas atsakovei dėl atliktų darbų trūkumų, tačiau byloje nepateikus įrodymų, jog buvo šalinami ieškovės 2016 m. gegužės 5 d. pranešime įvardinti tariami trūkumai, 2017 m. sausio 10 d. buvo išduotas objekto užbaigimo aktas, patvirtinantis, kad visi darbai yra užbaigti ir statinys atitinka statinio projekto sprendinius (2 t., b. l. 123-128), spręstina, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės delspinigius už sutarties pažeidimą – darbų neužbaigimą laiku ir užbaigimo procedūrų nesuorganizavimą, todėl šioje dalyje reikalavimas taip pat atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovei pateikus 2016 m. balandžio 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 9 (2 t., b. l. 15),  ieškovė tiek pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį, tiek pagal šalių sudarytos sutarties 6.5 punkto nuostatas nepradėjo nedelsdama darbų priėmimo, o 2016 m. gegužės 9 d. pranešimu dėl dokumentų grąžinimo (2 t., b. l. 40) nenurodydama jokių trūkumų dėl darbų, nurodytų akte Nr. 9, grąžino atsakovės perduodamus dokumentus. Atsakovei 2016 m. gegužės 12 d. pateikus prašymą organizuoti akto Nr. 9 priėmimą ( 2t., b. l. 154), taip pat nebuvo pradėtos darbų priėmimo procedūros, atsakovei vienašališkai parengus 2016 m. gruodžio 7 d. galutinį atliktų darbų aktą Nr. G1 (2 t., b. l. 157-158), 2017 m. sausio 10 d. buvo išduotas objekto užbaigimo aktas, patvirtinantis, kad visi darbai yra užbaigti ir statinys atitinka statinio projekto sprendinius (2 t., b. l. 123-128). Už atsakovės atliktus darbus ieškovė 2017 m. sausio 26 d. 2 282,52 Eur sumai atliko mokėjimą ( 2 t., b. l. 156), mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokėjimas atliktas pagal ieškovės parengtą 2016 m. gruodžio 7 d. galutinį atliktų darbų aktą Nr. G1 (2 t., b. l. 157-158).

Minėta, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Šalių pasirašyta sutartis numatė, kad atlikti darbai perduodami ir priimami pagal atliktų darbų aktus. Taip pat sutartyje numatyta užsakovės teisė nepasirašyti aktų ir neatlikti mokėjimų tuo atveju, jeigu tiekėja savo lėšomis nepašalina Defektiniame akte nurodytų trūkumų ir nekompensuoja nuostolių, jei tokie atsirastų arba kol šalys nesusitaria dėl jų kompensavimo tvarkos (Sutarties 6.9 p.). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis.

Nustatyta, kad ieškovė jokių realių priemonių vykdyti CPK 6.694 straipsnio 2 dalyje nurodytą užsakovo pareigą – organizuoti darbų priėmimą, kurio metu galėjo patikrinti gautame akte nurodytų darbų tiek kokybę, tiek kiekybę, nesiėmė, taip pat, kad darbų rezultatu daugiabučio namo gyventojai naudojasi visa apimtimi nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad statybos darbų žurnale nurodyta darbų pabaiga – 2016 m. kovo 25 d., įrašas patvirtintas statybos techninės prižiūrėtojo parašu, kad statybos darbų žurnale nėra užfiksuota įrašų dėl atsakovės nurodomų darbų defektų, o sutarties 6.8. punkte šalys susitarė, kad darbų trūkumus (defektus) šalys fiksuos įrašais statybos darbų žurnale ir sudaromais abiejų šalių pasirašomais defektiniais aktais, ir kad tarp šalių nėra sudarytų defektų aktų, sprendžia, jog ieškovė turėjo prievolę priimti atliktus darbus. Ieškovei vengiant priimti darbus ir savalaikiai organizuoti statybos užbaigimo darbus, nepateikus byloje duomenų, jog iki 2017 m. sausio 10 d. objekto užbaigimo akto ieškovės ar jos pasitelktų asmenų pagalba buvo taisomi ar šalinami ieškovės įrodinėjami trūkumai, darytina išvada, kad ieškovės sudarytu 2016 m. gruodžio 7 d. Galutinio priėmimo-perdavimo akto Nr. G1 pagrindu nepagrįstai atsisakoma sumokėti už atsakovės atliktus ir priimtus darbus, dėl kurių, jų priėmimo metu tarp šalių ginčo nebuvo, ir defektai nebuvo nustatyti įrašais statybos darbų žurnale ar defektiniuose aktuose. Dėl šių argumentų tenkintinas atsakovės priešieškinio reikalavimas ir priteistina prašoma 13 474,10 Eur skola už atliktus darbus (15 756,62 Eur – 2 282,52 Eur).

Šalių sudarytos sutarties 4.5 punkte įtvirtinta nuostata, kad visi apmokėjimai už atliktus darbus atliekami per 30 kalendorinių dienų. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovei atliktų darbų aktas Nr. 9 buvo pateiktas 2016 m. gegužės 2 d., todėl tenkinus atsakovės reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, tenkintinas ir reikalavimas dėl sutartinių netesybų (Sutarties 10.1 p.). Pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas ieškovė vėluodama apmokėti už atliktus darbus privalo mokėti 0,05 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Pareiga sumokėti už atliktus per 2016 m. balandžio mėn. ataskaitinį laikotarpį darbus kilo iki 2016 m. birželio 1 d. Nustatyta, kad dalinis atsiskaitymas buvo atliktas 2017 m. sausio 26 d., todėl bendra delspinigių suma už 182 dienas sudaro 1 434,16 Eur.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, atsakovei prašant, jai iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 14 908,26 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos, t. y. 2017 m. gegužės 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju ieškovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ ieškinį atmetus ir tenkinus atsakovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ priešieškinį, yra pagrindas atsakovės naudai priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė prašo jai iš ieškovės priteisti 11 774,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 335,00 Eur žyminis mokestis, 2 420,00 Eur ekspertizės atlikimo išlaidos, 121,00 Eur eksperto atvykimo į teismo posėdį išlaidos ir 8 898,50 Eur advokato ir advokato padėjėjos suteiktos teisinės pagalbos išlaidos (elektroninės bylos 2 t., b. l. 94-104, 138, 3 t., b. l. 42-51, 80-81, 182-189, 4 t., b. l. 4-7, 19-21, 48-51, 167-175, 5 t., b. l. 28-36).

Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Įvertinusi atsakovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgus į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, spręstina, jog šios bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių: atsiliepimo parengimas – 1 441,71 Eur (lentelės 1 p.), advokato paklausimo rengimas – 58,08 Eur (lentelės 3 p.), pretenzijos rengimas – 326,70 Eur (lentelės 5 p.), tripliko rengimas – 705,67 Eur (lentelės 6 p.), pasirengimas atstovauti 2017 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje – 326,70 Eur (lentelės 7 p.), priešieškinio rengimas – 1 089,00 Eur (lentelės 9 p.), pasirengimas ir atstovavimas 2017 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje – 92,57 Eur (lentelės 10 p.), kopijavimo paslaugos – 15,68 Eur (lentelės 11 p.), pasirengimas 2017 m. birželio 19 d. teismo posėdžiui – 435,60 Eur (lentelės 13 p.), prašymo dėl ekspertizės skyrimo parengimas – 235,22 Eur (lentelės 16 p.), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas – 58,81 Eur (lentelės 17 p.), pranešimo apie įmokėjimą už ekspertizę parengimas – 34,30 Eur (lentelės 19 p.), prašymo dėl teismo posėdžio datos skyrimo parengimas – 16,34 Eur (lentelės 20 p.), pasirengimas atstovauti 2017 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje – 435,60 Eur (lentelės 24 p.), prieštaravimo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo parengimas – 206,91 Eur (lentelės 26 p.), pasirengimas ir atstovavimas 2017 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje – 484,00 Eur (lentelės 27 p.), lydraščio parengimas – 16,34 Eur (lentelės 28 p.), pasirengimas ir atstovavimas 2018 m. sausio 29 d. teismo posėdyje – 245,03 Eur (lentelės 29 p.), pasirengimas ir atstovavimas 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje – 435,60 Eur (lentelės 30 p.), pasirengimas ir atstovavimas 2018 m. birželio 19 d. teismo posėdyje – 381,15 Eur (lentelės 31 p) ir baigiamosios kalbos bei pasirengimo ir atstovavimo 2018 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje – 571,73 Eur (lentelės 32 p.).

Tuo tarpu šios atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos, kadangi viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius: prieštaravimų dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimas iki 308,76 Eur (maksimali suma pagal Rekomendacijas 8.16; 771,90*0,4; lentelės 2 p.), atstovavimo 2017 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje iki 65,82 Eur (maksimali suma pagal Rekomendacijas 5, 8.19; 822,80*0,1*1; lentelės 8 p.), atstovavimo 2017 m. birželio 19 d. teismo posėdyje iki 197,47 Eur (maksimali suma pagal Rekomendacijas 5, 8.19; 822,80*0,1*3; lentelės 14 p.) ir atstovavimo 2017 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje iki 67,10 Eur (maksimali suma pagal Rekomendacijas 5, 8.19; 838,70 Eur*0,1*1; lentelės 25 p.).

Teismo vertinimu, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, nurodytos lentelės 4, 11, 12, 15, 18, 21, 22 ir 23 punktuose, yra sudedamoji kitų atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dalis, todėl yra nepagrįstos ir nepriteistinos. Įvertinus išdėstytą, atsakovės prašomos priteisti advokato ir advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 8 251,89 Eur (1 441,71+ 308,76+ 58,08+ 326,70+ 705,67+ 326,70+ 65,82+ 1 089,00+ 92,57+ 15,68+ 435,60+ 197,47+ 235,22+ 58,81+ 34,30+ 16,34+ 435,60+ 163,35+ 206,91+ 484,00+ 16,34+ 245,03+ 435,60+ 381,15+ 571,73).

Iš viso atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 11 127,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (335,00+ 121,00+ 2 420,00+ 8 251,89). 

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 5,68 Eur sumą, kuri ieškovės ieškinį atmestus, o atsakovės priešieškinį tenkinus, yra priteistina iš ieškovės valstybės naudai. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a : 

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 13 474,10 Eur (trylika tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 10 ct) skolą už atliktus darbus, 1 434,16 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 16 ct) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (14 908,26 Eur) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2017  m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 127,89 Eur (vienuolika tūkstančių vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, j. a. k. (duomenys neskelbtini), sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                   Egidijus Tamašauskas