Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-5-79-2012].doc
Bylos nr.: 2-5-79/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Šiaulių miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Advokatų kontora Žičkus, Žiedas ir partneriai, advokatas Gintaras Žičkus ieškovo atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai:
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Galutinis sprendimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr2 -

                                                    

                                                        2012 m. birželio 08   d.

(S)

                                                                      Šiauliai

 

              Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Aldona  Monstavičienė,

              sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovui A. Ž. , jo atstovui advokatui Gintarui Žičkui , atsakovams  Sergejui G. V. G. , jų atstovui advokatui P. R. Braziui

              viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu  išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo   A. Ž. ieškinį    atsakovams  S. G. , V. G. dėl  piniginės prievolės išieškojimo,

              Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė:

              Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai   35000 Lt   Lt skolos ,8,77 proc. dydžio  metines palūkanas  skaičiuojamas nuo 2008-02-14 iki visiško paskolos grąžinimo, kompensacinę funkciją  atliekančias  5 proc.  dydžio metines palūkanas  skaičiuojamas nuo 2008-02-25 iki visiško paskolos grąžinimo bei  5 proc. dydžio metines  palūkanas nuo  priteistos  sumos nuo bylos iškėlimo teisme   iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žodiniu susitarimu  S. G. pasiskolino iš ieškovo  35000 Lt. Rašytinė sutartis  tarp šalių  dėl paskolos suteikimo , palūkanų dydžio ir kt. nebuvo surašyta . Ieškovas pinigus atsakovui sumokėjo 2008-02-14 bankiniu mokėjimo nurodymu, kuriame nurodyta ,kad  suteikiama 35000 Lt paskola S. G. iki 2008-02-25 ir nustatytu terminu skola nebuvo grąžinta.  Ieškovas ne kartą kreipėsi  į atsakovą  dėl paskolos grąžinimo , tačiau skola negrąžinta iki šiol ,dėl ko kreipėsi į teismą. Ieškovo žiniomis paskolos sutartis sudaryta santuokoje , todėl tikėtina,kad pinigus atsakovas skolinosi  šeimos interesais ir poreikiais , todėl laiko ,kad atsakovai, kaip sutuoktiniai, turi atsakyti solidariai.

              Atsakovai   teismo posėdyje dalyvauja . Atsakovai į ieškovo pareikštą ieškinį  pateikė atsiliepimą , prašo ieškinį atmesti , tai nurodė ir teismo posėdžio metu. Atsakovas S. G. nurodė ,kad  ieškovas savo reikalavimą grindžia 2008-02-14 mokėjimo nurodymu  , kuriuo pervedė 35000 Lt į atsakovo sąskaitą  banke. Mokėjimo nurodyme nurodyta ,kad pinigai pervedami kaip paskola , tačiau tai  ieškovo pervestos piniginės lėšos  automobilio įsigijimui  per tuo metu buvusią  atsakovo S. G. individualią įmonę (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini). Ieškovas norėjo pirkti automobilį ,todėl 35000 Lt buvo konvertuoti į eurus  ir pervesti  į įmonės vardu veikusio Atanasovo A. S. sąskaitą Italijos banke. Pastarojo nupirktas automobilis ,, Toyota Previa ,, buvo pargabentas į Lietuvą  ir pateiktas ieškovui ir jo sutuoktinei M. Ž. išbandymui . Atlikę bandomąjį  važiavimą  , ieškovas su žmona automobilio atsisakė ,todėl  automobilis buvo parduotas kitam asmeniui ,o pinigai paimti iš įmonės sąskaitos ir grąžinti ieškovui. Be to, ieškovas nesilaikė  paskolos sutarties sudarymo formos ,nes ji nesudaryta raštu, nebuvo atsakovo S. G. valios  skolintis 35000 Lt ir paskolą grąžinti  per 12 dienų. Prie ieškinio  pateiktas  piniginės prievolės paskaičiavimas , kuriame atsakovai nenurodyti, tai M. Ž. prievolė A. Ž. .

Atsakovė V. G. su ieškiniu nesutiko , prašo jį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu ir jo šeima pažįstama senai ,artimai bendravo ,tačiau apie tai ,kad jos sutuoktinis skolinosi pinigus iš ieškovo nežino , tai jų šeima dažnai skolindavo pinigus ieškovui.  Ji šioje byloje turėtų būti tik liudytoja nes žino ,kad ieškovas iš jos vyro įmonės norėjo pirkti automobilį ,tačiau kai automobilis buvo parvežtas iš Italijos ir jis atsisakė pirkti ,ji vyro paliepimu pinigus grąžino ieškovui .

              Ieškinys netenkintinas .

              Iš ieškovo paaiškinimo ir bylai pateikto dokumento – mokėjimo nurodymo /b.l.6/ matyti, kad  ieškovas atsakovui S. G. 2008-02-14 pervedė 35000 Lt ir mokėjimo paskirtis nurodyta  paskola iki 2008-02-25.

Bylos šalių ginčas kilo dėl paskolos santykių tarp jų buvimo ar nebuvimo ir pinigų grąžinimo.

Pagal CK 6.870 straipsnio  1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis  sandoris , t.y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti  vien šalių susitarimo  dėl paskolos neužtenka . Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė , jeigu  paskolos suma viršija  du tūkstančius litų  / CK 6.871 str.1d./ Iš šios normos dispozicijos  matyti ,kad  įstatymų leidėjas  yra nustatęs tam tikrus reikalavimus  ne tik skolos  dokumento formai ,bet ir turiniui.  Tam ,kad  tarp šalių  atsirastų teisiniai  paskolos santykiai , turi egzistuoti  du juridinę reikšmę  turintys faktai : 1/paskolos dalyko / pinigų / perdavimas  paskolos gavėjo nuosavybėn , 2/ paskolos gavėjo  įsipareigojimas  tokią pat  pinigų sumą  grąžinti paskolos  davėjui . Šios sąlygos  laikomos  esminėmis paskolos  sutarties sąlygomis , kurių nors vienai  nesant , paskolos sutartis  negali būti laikomas  sudaryta. Ieškovas nurodė, kad jis atsakovui S. G. pinigus pervedė mokėjimo nurodymu , atsakovas šios aplinkybės ,kad jis iš ieškovo pinigus gavo ,neginčija , tačiau kitos sudėtinės sandorio kaip paskolos sutarties  dalies -atsakovo  įsipareigojimo grąžinti skolą nebuvo , todėl šios sąlygos nesant laikytina ,kad tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis . Be to, atsakovas neigia ,kad jis iš ieškovo 35000 Lt gavo kaip paskolą . Teismo nuomone ,ieškovas  35000 Lt pervesdamas į asmeninę  S. G. banko sąskaitą vykdė susitarimą su atsakovu , suprasdamas ,kad  su juo  paskolos sutarties nesudaro , tačiau banko  pavedime nurodydamas pinigų paskirtį kaip paskolą  , taip jis veikė savo interesais ir savo rizika. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo  taisyklę dalyvaujantys  civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę  pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip  savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu / CPK 178 str./ , ieškovas , įrodymų ,kad paskolos sutartis buvo sudaryta ir su atsakove V. G. , nepateikė , ieškovo motyvas , kad paskolą atsakovai panaudojo šeimos interesais , laiko nepagrįstais ir neįrodytais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  , pasisakant dėl pinigų  pervedimo veiksmo  teisinio kvalifikavimo , nurodyta ,kad  pinigų pervedimas  yra tam tikrų  įsipareigojimų vykdymas liudijantis  veiksmas , tačiau  prievolės , susijusios  su pinigų pervedimu , gali kilti  ne tik  paskolos sutartinių santykių , bet ir kitokių santykių pagrindu , kaip verslo ar atsiskaitymų už paslaugas ar prekes. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius  civilinius teisnius  santykius , būtina  įvertinti faktų , kurių pagrindu  galima būtų spręsti  apie santykių tarp šalių pobūdį , visumą / LAT nutartis civ. byloje Nr 3k-3- 235/2009/ Iš pateiktų duomenų bylai matyti ,kad atsakovas, gavęs ieškovo nurodytą 35000 Lt sumą juos konvertavęs į Eurus , 2008-02-14 pervedė į įmonės vardu veikusio Atanasovo A. S. sąskaitą Italijos banke už automobilį , kurį ieškovas norėjo pirkti /b.l. 59,60 / Ieškovo pavardė ir perkamo automobilio markė nurodyta ir  atsakovo pateiktuose dokumentuose /b.l.90,91/ . Atsakovas nurodė ,kad jis ne vienus metus užsiima automobilių verslu , turėjo (duomenys neskelbtini ir su  A. A. S. buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis  dėl automobilių paieškos , užpirkimo ir dokumentų tvarkymo , šią aplinkybę patvirtina pateikta sutartis/b.l. 86/  Iš pateiktos sąskaitos /b.l.95/ matyti ,kad  M. Ž. vardu 2008-02-20 išrašytas dokumentas automobiliui TOYOTA PREVIA , tačiau sunaikintas ,nes ,kaip nurodė atsakovas ,ieškovas ir jo sutuoktinė atsisakė automobilį pirkti, dėl nurodyto , darytina išvada ,kad tarp šalių turėjo būti sudaryta ne paskolos ,bet pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovas nurodė ,kad su ieškovu jų santykiai buvo geri , automobilį apžiūrėjo ieškovas kartu su M. Ž. , jis patarė jiems neskubėti ,pavažinėti ,tačiau ieškovui automobilis nepatiko ir jį grąžino, o atsakovas grąžino  ieškovui jo įmokėtą sumą ,atskaičius už paslaugą viso 34409 Lt.   Ieškovas aplinkybę , kad automobilis pirktas žmonai M. Ž. neigė , pateikė ištuokos liudijimą , kad tuo metu jų santuoka buvo nutraukta /b.l.20, 80/ , nurodė ,kad santykių nepalaikė , tačiau atsakovė V. G. parodė ,kad ieškovas su žmona gerai bendravo , ji yra pasiskolinusi iš jų pinigų , pinigus skolino ir Ž. Teismo posėdžio metu , ji pateikė teismui apžiūrai ieškovo fotonuotrauką su M. Ž. , kuri daryta 2008 metais.

Įrodymų  vertinimo taisyklės yra  suformuluotos  proceso  įstatymo  normose , t.y.  CPK 185 straipsnyj. Šios teisės  normos esmė  yra ta, kad  įrodymus,  vadovaudamasis  įstatymais , vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą  , pagrįstą visapusišku  ir objektyviu bylos aplinkybių , kurios buvo  įrodinėjamos proceso metu , išnagrinėjimu teismo posėdyje.   Dėl nurodyto teismas negali vertinti atsakovo pateikto, kaip liudytosios parodymo , M. Ž. sutikimo dėl automobilio pirkimo /b.l 63/   ir šio sutikimo tekste nurodytu aplinkybių ,nes ji nebuvo išklausyta teisme kaip liudytoja ,nors tokį pageidavimą buvo išreiškęs atsakovas S. G. /b.l.116/ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  ne kartą savo  nutartyse yra nurodęs,  kad įstatymas iš anksto neapibrėžia  įrodymų galios  , nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus.  Įrodymų  vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle , kurios esmė – laisvo įrodymų  vertinimo principas , reiškiantis ,kad teismas suteikia didesnę įrodomąją  galią  tiems įrodymams , kurie suponuoja  didesnę  vieno ar kito  fakto buvimo ar nebuvimo  tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis  ne tik įrodinėjimo taisyklėmis ,bet ir logikos dėsniais , pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas . Reikalavimas vertinti įrodymus  vadovaujantis vidiniu įsitikinimu , yra teismo nepriklausomumo  principo išraiška, nes  niekas negali nurodyti teismui , kaip vertinti vieną ar kitą  įrodymą.  

Ieškovo atstovas teigė ,kad atsakovas , įrodinėdamas pinigų sumos 35000 Lt kaip paskolos grąžinimą negali remtis liudytojų parodymais ,nes būtų pažeistas CK 1.93 str.2d. reikalavimas.

Nagrinėjamoje byloje pinigų grąžinimo faktą ieškovui nurodė ne tik liudytojai T. D. M. G. ir A. S. ,bet ir atsakovai. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje  nustatyta rašytinės formos  nesilaikymo pasekmių taisyklės išimtis , pagal kurią  teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais  netaikyti , kai konstatuojama esminė sąlyga -,,jeigu tai prieštarautų sąžiningumo , teisingumo ir protingumo principams,,. Įstatyme nustatytas nebaigtinis aplinkybių , įgalinančių teismą taikyti nurodytą įrodinėjimo taisyklę , sąrašas , kai atsižvelgiama ir į  šalių tarpusavio santykius , sandorio prigimtį  bei kitas svarbias bylai aplinkybes. Atsakovai nurodė, kad su ieškovu buvo ilgalaikiai asmeniniai santykiai jie kartu švęsdavo šventes, yra skolinę pinigų ieškovui , todėl pinigų grąžinimo momentu rašto ,kad grąžina pinigus nesurašė. Aplinkybę ,kad ieškovui grąžinti pinigai , kuriuos jis nurodė ,kaip paskolą patvirtino liudytojas T. D. , kuris 2008 metų pradžioje buvo pas atsakovus svečiuose , kai atėjo ieškovas su kitu asmeniu ir matė ,kad jam buvo perduoti pinigai . Liudytojas M. G. parodė,kad  ieškovui atvykus pas juos kartu su verslo partneriu ,jo tėvas S. G. pasiūlė atsiskaityti . Jo motina V. G. atnešė pinigus , ieškovas juos perskaičiavo, įsidėjo juos  į kišenę ir toliau buvo su jais. Liudytojas A. S. , kuris yra ieškovo giminaitis , parodė ,kad 2008 metų pradžioje kartu su ieškovu lankėsi pas G  . Matė ,kad buvo svečių , kai atsakovas paprašė žmonos kažką atnešti , ji atnešė nemažą paketą  ir pakvietė Ž. į holą . Jis matė kaip Ž. perskaičiavo pinigus , pasakė ,kad viskas gerai ir juos pasiėmė. Teismas šiuos liudytojų parodymus vertina kaip įrodymą ,kad atsakovas S. G. su ieškovu atsiskaitė ir grąžino ieškovui 34409 Lt sumą .Atsakovas S. G. teigė ,kad automobilis , kurį atsisakė pirkti ieškovas , buvo netrukus parduotas , dėl to jis galėjo atsiskaityti su ieškovu ir šią aplinkybę patvirtina  pateikti 2008-03-21  kasos pajamų ir išlaidų orderiai /b.l.93,94/ Ieškovo prašoma apklausti liudytoja A. G. – M. teismo posėdyje parodė, kad ji žino ,kad ieškovas suteikė paskolą atsakovui , tačiau konkrečios sumos nežino , teismui pateikė dvi paskolos sutartis tarp M. Ž. ir A. Ž.,kas nesusiję su šios bylos aplinkybėmis   ir teismo posėdyje vertino daugiau šalių asmeninius santykius , todėl teismas jos parodymais  ,kaip įrodymu dėl paskolos sutarties sudarymo ir įvykdymo , nesiremia.

Teismui ištyrus šalių pateiktus įrodymus ,darytina išvada ,kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 35000 Lt sumą teisiniu požiūriu yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Teismo nuomone ,netenkinus pagrindinio ieškovo reikalavimo ,priteisti 35000 Lt skolos , netenkintinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas  priteisti 8,77 proc. dydžio metines palūkanas, kurios  paskaičiuotos kaip M. Ž. A. Ž. piniginės prievolės nevykdymas bei dukart prašomas priteisti metines palūkanas po 5 procentus , nes tik terminą  įvykdyti  piniginę prievolę  paleidęs skolininkas  privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas .

Šaliai, kurios naudai  priimtas sprendimas , jos turėtos bylinėjimosi išlaidos  priteisiamos iš antrosios šalies . Atsakovas  ieškinį dalinai apmokėjo 130 Lt žyminiu mokesčiu,  likusi žyminio mokesčio dalis 2012-01-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atidėta iki ieškinio išnagrinėjimo iš esmės , todėl ieškinį atmetus , 1199 Lt suma priteistina iš ieškovo. Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi , advokato paslaugų išlaidos 1000 Lt atsakovui S. G. ir pašto  išlaidos 13,60 valstybei /CPK 88 ,93,96 str./  

 

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso   259,260,268,270  str.

 

              teismas nusprendė :

 

priimti galutinį sprendimą ,  ieškinį atmesti

              Priteisti iš ieškovo A. Ž. a.k (duomenys neskelbtini) atsakovui S. G. 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų

Priteisti iš A. Ž. a.k (duomenys neskelbtini) 1199,19 žyminio mokesčio ir  13,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei

              Spendimui įsiteisėjus ,panaikinti laikinąją apsaugos priemonę 2012-01-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi  taikytą turto areštą S. G. a.k (duomenys neskelbtini) ir V. G. a.k (duomenys neskelbtini) nekilnojamam ir kilnojamam turtui. 

              Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

 

 

              Teisėja                                                                                    Aldona  Monstavičienė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.870 str. Paskolos sutarties samprata
  • CK6 6.871 str. Paskolos sutarties forma
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK
  • CK1 1.93 str. Sandorio negaliojimas dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo