Nr. 1S-326-511/2014
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19.,
(S)
1.1.12.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. balandžio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko), Prano Šimkaus ir Jolantos Raščiuvienės,
sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,
nuteistojo gynėjai advokatei Vladai Buivydienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo A. M. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-26 nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. M. prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo,
N U S T A T Ė :
2005-10-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. M. buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. 1-143-128/2005 pagal LR BK 181 str. 1 d., 178 str. 4 d., galutine subendrinta 90 parų arešto bausme. 2005-12-22 minėtas nuosprendis įsiteisėjo, Panevėžio apygardos teismui nutartimi atmetus A. M. apeliacinį skundą.
2014-01-23 Rokiškio rajono apylinkės teisme gautas A. M. prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-26 nutartimi nuteistojo A. M. prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo atmestas.
A. M. skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą - nutraukti 2005-10-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio vykdymą A. M. atžvilgiu dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties. Mano, kad 2014-02-26 teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, teismas objektyviai nevertino nustatytų aplinkybių visumos, be to, teismas buvo šališkas, nenurodyti teisės aktai, kuriais teismas remiasi konstatuodamas savo sprendimą, o tai, jog 2014-02-26 nutartyje nurodytas ne tas prokuroras, kuris dalyvavo teismo posėdyje, tik įrodo, jog Rokiškio rajono apylinkės teismas A. M. skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, formaliai ir atsainiai. Teigia, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, turinčių esminės reikšmės apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties instituto taikymui, tuo pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. Nuteistojo manymu, teismas neįvertino A. M. nurodytų aplinkybių, kurios leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog jis net nežinojo apie tai, jog yra ieškomas Rokiškio rajono policijos pareigūnų, t.y. to, jog jis nesislapstė nuo bausmės atlikimo. Teismas be pagrindo suabsoliutino nuteistojo A. M. pareigą pačiam gauti teismo priimtus sprendimus, būtent nepagrįstai nurodė, jog A. M. pats buvo nerūpestingas ir neatidus dėl to, jog nedalyvavo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo metu. Skunde nukreipiama į BPK 324 str. 11 d. ir teigiama, kad nesant duomenų apie tai, ar A. M. gavo 2005-12-22 Panevėžio apygardos teismo nutartį, kuria buvo atmestas jo apeliacinis skundas, laikytina, jog šis teismo sprendimas nebuvo įteiktas ir žinomas A. M.. Iš minėtos įstatymo nuostatos akivaizdu, kad ne pats nuteistasis privalo rūpintis teismo sprendimo gavimu, bet šią pareigą privalo vykdyti teismas nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir asmens teisių. Apie tai, jog 2005-12-22 Panevėžio apygardos teismo nutartis nustatytais terminais ir tvarka nebuvo įteikta A. M., patvirtina ir Rokiškio rajono policijos komisariato veiksmai, kurie vertinami kaip procesinės klaidos ištaisymas praėjus 8 metams po teismų sprendimų priėmimo - šią nutartį kartu su 2013-11-11 įspėjimu apie atvykimą atlikti bausmę ir perspėjimu apie galimą ikiteisminio tyrimo pradėjimą jam neatvykus atlikti bausmės iki 2013-12-10, Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnai pasirašytinai įteikė A. M. mamai K. M. maždaug 2013-11-11 data. Taigi, šios visos aplinkybės rodo, jog ir paiešką vykdančiai institucijai kilo pagrįstų abejonių dėl to, jog apie minėtus teismo sprendimus A. M. nežinojo, todėl, nežinodamas apeliacinės instancijos teismo sprendimo, išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, nuo teisėsaugos nesislapstė, nesiekė išvengti bausmės atlikimo, o sąžiningai klydo neturėdamas teisinių žinių.
Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo mamos K. M. paaiškinimais apie sūnaus išvykimą gyventi į užsienį, nes tokio procesinio dokumento kaip paaiškinimas nenumato jokie Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, šiame dokumente asmuo nėra įspėjamas už melagingų parodymų davimą, atsisakymą arba vengimą duoti parodymus, tuo pačiu jam nėra išaiškinama galimybė neduoti parodymų prieš savo artimuosius ir šeimos narius. Todėl teismo nutartyje minimas K. M. paaiškinimas yra niekinis dokumentas, neturintis jokios juridinės galios, bei grubiai pažeidžiantis tiek nuteistojo, tiek jo mamos K. M. konstitucines teises.
Nuteistasis teigia, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-143-128/2013 Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnai, vykdę A. M. paiešką, jau 2013-08-21 sužinojo jo tikslią gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, tačiau akivaizdu, kad nesiėmė jokių veiksmų tam, jog išsiųstų oficialų šaukimą nuteistajam atvykti į atitinkamą instituciją ir atlikti bausmę. Apie tai, jog ne tik A. M., bet ir jo šeimos nariai - tėvai, nežinojo apie jo atžvilgiu vykdomą paiešką, patvirtina ir tai, jog, pažeidus BPK 348 str. 2 d. reikalavimus, arešto bausmę vykdanti įstaiga nepranešė nuteistojo šeimai ar artimiesiems giminaičiams apie bausmės atlikimo vietą, nė vienas iš A. M. šeimos narių nebuvo apie tai informuoti. Atskaitos data laikytina 2013-11-11 rašto įteikimo K. M. data, kuomet ji savo parašu patvirtino, jog gavo dokumentus, kviečiančius A. M. atlikti bausmę ir po kurio gavimo A. M. pasinaudojo savo baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis teisėmis – teise į gynybą, teisė pateikti prašymus ir t.t.
Skunde teigiama, kad lemiantis veiksnys dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo yra nuteistojo žinojimas ar nežinojimas apie vykdomą paiešką. Rokiškio rajono apylinkės teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje surinktų duomenų dalimi (nepalankių nuteistajam), kita dalimi (palankių A. M.) nesivadovaudamas ir neanalizuodamas, 2014-02-26 priėmė nepagrįstą nutartį, joje išdėstyti argumentai yra formalūs, neišanalizuotos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios arešto bausmės vykdymą, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties institutą, o išvados apsiribojo iš esmės vienu sakiniu apie tai, jog A. M. paieška buvo paskelbta pagrįstai. Akivaizdu, jog 2014-01-17 prašyme ir šiame skunde nurodyta daugybė teismo ir paiešką vykdančių subjektų neveiklumo faktų, dėl kurių A. M. nebuvo žinoma apie 2005-10-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimą ir vykdymą, Rokiškio rajono policijos pareigūnai vykdė tik formalią paiešką, kuri sudarė sąlygas bausmės vykdymo terminui tęstis virš 8 metų, kuomet BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis numato tik 3 metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti.
Skundas atmetamas.
Skunde pagrįstai minima aplinkybė, jog 2014-02-26 teismo nutartyje nurodytas ne tas prokuroras, kuris dalyvavo teismo posėdyje, nes iš teismo posėdžio protokolo (skundo medžiagos 16-18 b.l.) matyti, kad A. M. prašymo dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo nagrinėjime dalyvavo prokuroras R. Ž., nors skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas kitas prokuroras – I. P.. Tačiau šis rašymo apsirikimas gali būti ištaisytas pagal BPK 361 str. ir savaime nereiškia, jog skundžiamas teismo priimtas sprendimas dėl to yra neteisėtas ir neteisingas.
Teisėjų kolegija nenustatė skunde minimo teisės į nešališką teismą pažeidimo fakto. Nuteistasis tariamą minėtos teisės pažeidimą iš esmės grindžia, jo nuomone, netinkamu bylos duomenų įvertinimu ir nenurodymu teisės aktų, kuriais remdamasis teismas konstatavo sprendimą. Tačiau su tokiais teiginiais nesutiktina. Byloje surinktų duomenų vertinimas yra teismo prerogatyva, o nepalankus ir nuteistojo lūkesčių nepatenkinantis teismo sprendimas dar nerodo teismo šališkumo ar kitų baudžiamojo proceso principų pažeidimų. Teismas teisingai įvertino bylos duomenis. Be to, skundžiamoje teismo nutartyje yra nurodytos teisės normos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas. Teisėjų kolegija esminių pažeidimų, trukdžiusių apylinkės teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatė.
Dėl skunde minimo K. M. paaiškinimo pažymėtina, jog pagal Policijos veiklos įstatymo 20 str. 4 p. policijos pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę gauti iš asmenų duomenis, paaiškinimus dėl pažeidimų ar nusikalstamų veikų. Įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį, paiešką vykdančio policijos pareigūno ir K. M. pokalbio apie galimą A. M. buvimo vietą raštiškas užfiksavimas paaiškinimo forma bei to pokalbio turinio perkėlimas į tarnybinį pranešimą nesudaro pagrindo manyti, jog buvo pažeistos nuteistojo A. M. bei jo motinos K. M. teisės. Toks pokalbis ir jo užfiksavimas nėra draudžiamas, todėl nėra neteisėtas.
Baudžiamojo proceso įstatymas reglamentuoja, kada įsiteisėja teismo nuosprendis (BPK 336 str.), ir įsakmiai nurodo, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas (BPK 342 str.), jei nėra suėjusi BK 96 str. nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis ir jei nuosprendžio vykdymas teismo nėra atidėtas (BPK 337 str., 338 str.).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2005-10-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. M. buvo nuteistas pagal BK 181 str. 1 d., 178 str. 4 d. galutine subendrinta 90 parų arešto bausme. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2005-05-04 iki 2005-05-06.
Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis A. M. apkaltinamąjį 2005-10-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka ir dalyvavo skundo nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis skundu prašė apylinkės teismo nuosprendį pakeisti : jo veiksmus iš BK 181 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 294 str. 2 d. ir skirti minimalią bausmę. Iš teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nuteistasis išsakė savo poziciją dėl apeliacinio skundo, o teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo ir netrukus sugrįžus į salę jo skelbti, A. M. salėje nebebuvo. (2 t., 108-112 b.l.). Taigi, žinodamas, kad tuoj bus skelbiamas jo atžvilgiu sprendimas, kuris iš karto įsiteisėja, ir esant akivaizdžiai bausmės tikimybei, nuteistasis A. M. sąmoningai paliko teismą neišklausęs teismo išvados dėl jo apeliacinio skundo.
Panevėžio apygardos teismui nutartimi atmetus nuteistojo A. M. apeliacinį skundą, apkaltinamasis Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005-10-14 nuosprendis 2005-12-22 įsiteisėjo (2 t., 113-116 b.l.). Panevėžio apygardos teismo 2005-12-22 nutarties nuorašas 2006-01-03 A. M. išsiųstas paštu jo nurodytu adresu (2 t., 117 b.l.).
2006-01-06 teismo surašytas ir išsiųstas patvarkymas apie įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymą A. M. atžvilgiu (2 t., 119 b.l.). Teismui pateiktoji medžiaga patvirtina, kad gavęs patvarkymą Rokiškio rajono policijos komisariatas ėmėsi veiksmų jį vykdyti, o teismas aktyviai domėjosi nuosprendžio vykdymo eiga (2 t., 140-154 b.l., skundo medžiagos 8-9 b.l.). Byloje esantys duomenys rodo, kad policijos pareigūnai, ieškodami nuteistojo, bendravo su jo motina K. M., kas paneigia skundo teiginius apie tai, jog A. M. tėvams nebuvo žinoma apie jų sūnaus paiešką.
Policijos pareigūnams nustačius, kad nuteistasis A. M. išvyko iš Lietuvos, 2006-06-05 nutartimi paskelbta jo paieška (2 t., 131 b.l.). Iš pažymos apie Lietuvos Respublikos sieną kirtusius asmenis matyti, kad A. M. 2006-01-17 išvyko iš Lietuvos į Londoną (2 t., 10 b.l.). Šios aplinkybės rodo, kad ne teismo ar policijos pareigūnų veiksmai, kaip nepagrįstai teigia A. M. skunde, o paties nuteistojo išvykimas iš Lietuvos sąlygojo apkaltinamojo nuosprendžio A. M. atžvilgiu neįvykdymą.
Aplinkybės, kuomet dalyvaudamas teismo posėdyje ir žinodamas apie netrukus vyksiantį sprendimo paskelbimą nuteistasis palieka teismą ir neišklauso sprendimo, o praėjus dviems savaitėms po sprendimo nuorašo jam išsiuntimo išvyksta į užsienį, rodo jog, A. M., aiškiai suvokdamas jo atžvilgiu priimto nuosprendžio esmę ir gresiančią bausmę, pakeitė gyvenamąją vietą, apsigyvendamas užsienyje, tokiu būdu siekdamas išvengti paskirtos bausmės.
BK 96 str. 1 d. 1) p. b) p.p. ir 2 p. numato, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, tačiau senatis taikoma tuomet, jei per šį laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. BK 96 str. 3 d. numato, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja ir atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tokiu atveju nuosprendis negalėtų būti vykdomas tuomet, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos būtų praėję penkiolika metų.
Pagal BK 96 str. 3 dalies nuostatas, nuteistajam R. M. po nuosprendžio įsiteisėjimo vengiant atlikti bausmę - 2006-01-07 išvykus iš Lietuvos Respublikos, senaties eiga sustojo.
Byloje esantys ir aptarti duomenys rodo, kad nėra vienos iš sąlygų taikyti vykdymo senatį 2005-10-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo apkaltinamajam nuosprendžiui, nes nuteistasis A. M. tyčia vengė atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Rokiškio rajono apylinkės teismui nebuvo pagrindo tenkinti nuteistojo A. M. prašymo dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo, todėl skunde nurodytais argumentais naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,
N U T A R I A:
Nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Pranas Šimkus
Jolanta Raščiuvienė