Administracinė byla Nr. I-1734-473/2017

Proceso Nr. 3-61-3-04730-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. (S. T.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

Pareiškėjas S. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1, 2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) buvo laikomas nuo 2013-12-05 iki 2014-08-20. Kamerose, kurių plotas 7,3 m2, buvo laikoma nuo 1 iki 4 žmonių, kamerose stovi dvi dviaukštės lovos. Natūrali šviesa į kamerą nepatenka dėl ant langų uždėto metalinio tinklo. Kameroje nuolat dega dieninė ir naktinė šviesa. Kameros duryse yra stebėjimo langelis, o unitazas yra prie pat durų, todėl pareiškėjas, besinaudojantis tualetu, matomas pareigūnu, o tai pažeidžia jo privatumą. Nėra rūbų spintų, asmeninius daiktus reikia laikyti krepšiuose ir po lovomis. Stalas skirtas valgyti tik dviems asmenims. Patalpos avarinės būklės. Neišduodamas skystis plauti indus. Tualetinio popieriaus rulonas išduodamas vieną kartą per mėnesį. Vienam asmeniui išduodamas vienas skutimosi peiliukas. Dantų pastos 50 ml užtenka tik dviejoms savaitėms. Pasivaikščioti vienai valandai vedami visi kameroje esantys asmenys, vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Tualete nėra ventiliacijos. Nėra ventiliacijos ir patalpose, todėl drėgna. Neteikiamas karštas vanduo. Dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę. Rūbai pagal prašymą skalbiami kas du mėnesius. Patalynė duodama sintetinė, išduodamos tik dvi paklodės ir užvalkaliukas pagalvei. Čiužiniai, antklodės, pagalvės išduodamos nedezinfekuotos. Ribojama elektra, norint atsigerti arbatos reikia laukti 6 val. ryto. Maisto energetinė vertė nuo 1 300 kcal iki 1 500 kcal, o giminės ir draugai neturi teisės perduoti maisto. Pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje yra asbesto. Pareigūnai atsisakydavo registruoti prašymus. Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją.

              Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą bei priteisti iš pareiškėjo 2,58 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 8–18). Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimo nuo kamerose esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kadangi priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ (toliau – Aprūpinimo normos) įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį, taip pat kas mėnesį išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Išduodamas reikalingas inventorius  – šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K nuo 2015 metų sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus meterialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodyta, kaip turi būti įrengiamos kameros. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetes (suoliukai). Lukiškių TI-K visose kamerose įrengtos taburetes (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos  padarytos arba didesnės arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos priemonėms sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada  įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens teikimo sistema. Pagal šios normos 27 punktą, karšto vandens teikimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose minėta higienos norma nenumato. Tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Toks kameros įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę ne mažiau nei vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal Aprūpinimo  normas. Lukiškių TI-K sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Šia paslaugą suimtieji ir nuteistieji turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Asmenims, neturintiems asmeninėje sąskaitoje pinigų, vadovaujantis jų prašymu, skalbimo paslauga gali būti suteikiama nemokamai. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą.

Pareiškėjo skundas tenkinamas dalyje.

Atsakovės atstovas prašo teismo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalą, patirtą nuo 2013-12-05 iki 2014-08-20, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas skundą pateikė 2016-12-02 (b. l. 3), konstatuotina, kad pareiškėjas nepraleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto senaties termino.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas  A. T. 2013-12-06 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, kurios plotas 7,48 m2, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-12-06 perkeltas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 4 asmenys; nuo 2013-12-07 iki 2013-12-08 kameroje Nr. 105 buvo 3 asmenys; 2013-12-09 perkeltas į kamerą Nr. 128, kurios plotas 7,87 m2, kurioje buvo 4 asmenys; 2013-12-10 kameroje Nr. 128 buvo 4 asmenys; 2013-12-11 kameroje Nr. 128 buvo 3 asmenys; nuo 2013-12-12 iki 2013-12-16 kameroje Nr. 128 buvo 4 asmenys; nuo 2013-12-17 iki 2013-12-18 kameroje Nr. 128 buvo 3 asmenys; nuo 2013-12-19 iki 2014-01-06 kameroje Nr. 128 buvo 4 asmenys; 2014-01-07 kameroje Nr. 128 buvo 3 asmenys; nuo 2014-01-08 iki 2014-01-20 kameroje Nr. 128 buvo 4 asmenys; nuo 2014-01-21 iki 2014-01-22 kameroje Nr. 128 buvo 3 asmenys; nuo 2014-01-23 iki 2014-01-28 kameroje Nr. 128 buvo 4 asmenys; 2014-01-29 kameroje Nr. 128 buvo 2 asmenys; 2014-01-30 kameroje Nr. 128 buvo 3 asmenys; nuo 2014-01-31 iki  2014-02-03 kameroje Nr. 128 buvo 4 asmenys; 2014-02-04 kameroje Nr. 128 buvo 2 asmenys; nuo 2014-02-05 iki 2014-02-06 kameroje Nr. 128 buvo 3 asmenys; 2014-02-07 kameroje Nr. 128 buvo 2 asmenys; nuo 2014-02-08 iki 2014-02-10 kameroje Nr. 128 buvo 3 asmenys; 2014-02-11 kameroje Nr. 128 buvo 2 asmenys; 2014-02-12 perkeltas į kamerą Nr. 139, kurios plotas 7,82 m2, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2014-02-13 iki  2014-02-19 kameroje Nr. 139 buvo 4 asmenys; 2014-02-20 kameroje Nr. 139 buvo 3 asmenys; nuo 2014-02-21 iki 2014-03-05 kameroje Nr. 139 buvo 4 asmenys; 2014-03-06 perkeltas į kamerą Nr. 144, kurios plotas 7,94 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-03-07 iki 2014-04-06 kameroje Nr. 144 buvo 4 asmenys; 2014-04-07 kameroje Nr. 144 buvo 3 asmenys; nuo 2014-04-08 iki 2014-04-18 kameroje Nr. 144 buvo 4 asmenys; nuo 2014-04-19 iki 2014-05-04 kameroje Nr. 144 buvo 3 asmenys; 2014-05-05 kameroje Nr. 144 buvo 2 asmenys; nuo 2014-05-06 iki 2014-05-20 kameroje Nr. 144 buvo 3 asmenys; nuo 2014-05-21 iki 2014-05-22 kameroje Nr. 144 buvo 2 asmenys; nuo 2014-05-23 iki 2014-05-27 kameroje Nr. 144 buvo 3 asmenys; 2014-05-28 kameroje Nr. 144 buvo 1 asmuo; 2014-05-29 kameroje Nr. 144 buvo 2 asmenys; nuo 2014-05-30 iki 2014-06-02 kameroje Nr. 144 buvo 3 asmenys; 2014-06-03 kameroje Nr. 144 buvo 2 asmenys; 2014-06-04 perkeltas į kamerą Nr. 192, kurios plotas 7,94 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-06-05 kameroje Nr. 192 buvo 3 asmenys; nuo 2014-06-06 iki 2014-06-11 kameroje Nr. 192 buvo 4 asmenys; 2014-06-12 kameroje Nr. 192 buvo 3 asmenys; nuo 2014-06-13 iki 2014-06-21 kameroje Nr. 192 buvo 4 asmenys; 2014-06-22 kameroje Nr. 192 buvo 3 asmenys; nuo 2014-06-23 iki 2014-06-26 kameroje Nr. 192 buvo 2 asmenys; nuo 2014-06-27 iki 2014-06-29 kameroje Nr. 192 buvo 3 asmenys; 2014-06-30 kameroje Nr. 192 buvo 2 asmenys; nuo 2014-07-01 iki 2014-07-10 kameroje Nr. 192 buvo 3 asmenys; 2014-07-11 perkeltas į kamerą Nr. 255, kurios plotas 24,38 m2, kurioje buvo 5 asmenys; nuo 2014-07-12 iki 2014-07-14 kameroje Nr. 255 buvo 6 asmenys; 2014-07-15 kameroje Nr. 255 buvo 5 asmenys; 2014-07-16 kameroje Nr. 255 buvo 7 asmenys; 2014-07-17 kameroje Nr. 255 buvo 5 asmenys; nuo 2014-07-18 iki 2014-07-24 kameroje Nr. 255 buvo 6 asmenys; nuo 2014-07-25 iki 2014-07-30 kameroje Nr. 255 buvo 7 asmenys; nuo 2014-07-31 iki 2014-08-01 kameroje Nr. 255 buvo 4 asmenys; nuo 2014-08-02 iki 2014-08-05 kameroje Nr. 255 buvo 5 asmenys; 2014-08-06 kameroje Nr. 255 buvo 6 asmenys; nuo 2014-08-07 iki 2014-08-08 kameroje Nr. 255 buvo 5 asmenys; nuo 2014-08-09 iki 2014-08-13 kameroje Nr. 255 buvo 6 asmenys; 2014-08-14 kameroje Nr. 255 buvo 5 asmenys; 2014-08-15 perkeltas į kamerą Nr. 257, kurios  plotas 34,57 m2, kurioje buvo 7 asmenys; nuo 2014-08-16 iki 2014-08-18 kameroje Nr. 257 buvo 7 asmenys; 2014-08-19 kameroje Nr. 257 buvo 6 asmenys; 2014-08-20 kameroje Nr. 257 buvo 5 asmenys; nuo 2014-08-21 iki 2014-08-24 kameroje Nr. 257 buvo 9 asmenys; 2014-08-25 kameroje Nr. 257 buvo 8 asmenys; nuo 2014-08-26 iki 2014-08-27 kameroje Nr. 257 buvo 9 asmenys.

Taigi pareiškėjas nuo 2013-12-06 iki 2014-08-27 Lukiškių TI-K buvo kalinamas 266 dienas.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas 58 dienas. Pareiškėjas 208 dienas Lukiškių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamąjį plotą.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro ir suteikta judėjimo laisvė.

Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė emocinius ir psichologinius išgyvenimus. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir jų mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių. Vadinasi, valstybė 208 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

              Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kurių plotas 7,3 m2, buvo laikoma nuo 1 iki 4 žmonių, kamerose stovi dvi dviaukštės lovos.

              Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Taigi, įvertinus byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas periodiškai buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista.

Pasak pareiškėjo, kamerose nėra rūbų spintų, asmeninius daiktus reikia laikyti krepšiuose ir po lovomis. Stalas skirtas valgyti tik dviems asmenims. Atsakovės atstovas neneigia, kad  kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada  įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kad kaip byloje nustatyta, pareiškėjas jo buvimo Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais, buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamąjį plota, kamerų plotas taip pat buvo pakankamai mažas, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui ne visada užtekdavo jam priklausančio inventoriaus ar vietos pavalgyti prie stalo, todėl šis pareiškėjo teiginys vertintinas jo naudai.

              Pareiškėjas nurodo, kad kameros duryse yra stebėjimo langelis, o unitazas yra prie pat durų, todėl pareiškėjas, besinaudojantis tualetu, matomas pareigūnu, o tai pažeidžia jo privatumą. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte buvo nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Duomenų apie tai, kad Lukiškių TI-K būtų atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai byloje nėra. Taigi, Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nėra įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, tačiau pagal Europos ministrų komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

              Pareiškėjas nurodo, kad natūrali šviesa į kamerą nepatenka dėl ant langų uždėto metalinio tinklo. Patalpos avarinės būklės. Tualete nėra ventiliacijos. Nėra ventiliacijos ir patalpose, todėl drėgna. Atsakovės atstovas pateikė teismui Vilniaus visuomenės sveikatos centro Patikrinimo aktus, iš kurių matyti, kad patikrinimai atlikti ne tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, arba ne tuo metu. Pats pareiškėjas nedetalizuoja su nurodytais argumentais susijusių aplinkybių, nenurodo, ar tai buvo nuolat, ar tik kai kuriose kamerose. Teismo vertinimu, jei pareiškėjas dėl jo nurodomų aplinkybių būtų patyręs neturtinę žalą, jis galėtų pakankamai tiksliai nurodyti kada ir kokiomis aplinkybėmis ta žala buvo patirta. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus susijusius su natūralios šviesos patekimu į kameras, ventiliacija ir drėgme atmeta, kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščioti vienai valandai vedami visi kameroje esantys asmenys, vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Analogiškos nuostatos, remiantis kuriomis nuteistiesiems suteikiama nuo 1 valandos iki 2 valandų pasivaikščiojimai gryname ore, įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ( CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [ CPT/ Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

              Pareiškėjo teigimu, neišduodamas skystis plauti indus. Tualetinio popieriaus rulonas išduodamas vieną kartą per mėnesį. Vienam asmeniui išduodamas vienas skutimosi peiliukas. Dantų pastos 50 ml užtenka tik dviejoms savaitėms. Neteikiamas karštas vanduo. Dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę. Patalynė duodama sintetinė, išduodamos tik dvi paklodės ir užvalkaliukas pagalvei. Ribojama elektra, norint atsigerti arbatos reikia laukti 6 valandos ryto. Maisto energetinė vertė nuo 1 300 kcal iki 1 500 kcal, o giminės ir draugai neturi teisė perduoti maisto.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 “Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtinta Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma (toliau – Aprūpinimo norma) nustato, kad asmenims laikomiems tardymo izoliatoriuose, ir nuteistiesiems, atliekantiems arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose išduodama čiužinys, pagalvė, užvalkalas pagalvei, paklodė, vietoj dviejų paklodžių, gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad karšto vandens tiekimo kameroms Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nenumato. Užtikrinimas vieną kartą per savaitę naudoti šiltu dušu atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. Pareiškėjui higienos priemonės ir patalynė buvo išduodama laikantis Aprūpinimo normoje nustatytų reikalavimų, indų ploviklio išdavimo teisės aktai nenumato, kaip ir nenumato galimybės gauti maisto siuntinius iš laisvėje esančių asmenų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl patalynės, buities ir higienos priemonių išdavimo, karšto vandens kameroje tiekimo, naudojimosi dušu, kaip nepagrįstus.

Pareiškėjo teigimu, ribojama elektra, norint atsigerti arbatos reikia laukti 6 valandos ryto. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę, nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos yra nepertraukiamas miegas. Teismo nuomone, nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos pagrįstai atjungiamas elektros tiekimas į kameras. Taip užtikrinamas nuteistųjų režimo laikymasis.

Pareiškėjas reiškia nusiskundimus dėl kameroje nuolat degančios dieninės ir naktinės šviesos, per retai skalbiamai rūbais, nedezinfekuota patalyne, pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje esančiu asbestu, neregistruojamais prašymais, tačiau  šių aplinkybių nedetalizuoja, nenurodo, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo pažeidžiamos jo teisės, nenurodo, ar dėl šių nusiskundimų teikė prašymus Lukiškių TI-K administracijai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad tai bendro pobūdžio nusiskundimai, nepagrįsti detaliai išdėstytomis aplinkybėmis ar kitais įrodymais,  todėl atmetami kaip nepagrįsti.

              Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, į tai, kad byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas 208 dienas pažeidžiant jo teisę į minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotą kameroje, į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kurioje 9,00 Eur yra maksimali suma už 1 dieną, praleistą Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (pvz., LVAT 2015-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1219-502/2016), protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 872,00 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1 872,00 Eur.

Atsakovės atstovas prašo teismo priteisti iš pareiškėjo 2,58 Eur patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsakovės atsakovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu  pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“,  tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 2,58 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 2,58 Eur už kopijų parengimą. Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. T. (S. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti dalyje ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 872,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                            Violeta Balčytienė