Civilinė byla Nr. e2A-112-910/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01170-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.2;
2.6.8.12; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl sutarties pakeitimo (kainos perskaičiavimo).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui (toliau – ir atsakovas), prašydama pakeisti 2020 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutarties (Nr. 10.13-375) kainą, padidinant 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 proc., tai yra 1 773 302,64 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalys 2020 m. gruodžio 4 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 10.13-375 (toliau – ir sutartis) dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso (duomenys neskelbtini) statybos darbų ir darbo projekto BIM (angl. Building Information Modeling – Statinio informacinis modelis) aplinkoje parengimo. Sutartis sudaryta viešojo pirkimo Nr. 508180 pagrindu. 2022 m. kovo 15 d. susitarimu Nr. 1 prie 2020 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutarties (toliau – ir 2022 m. kovo 15 d. susitarimas) sutarties kaina perskaičiuota dėl su COVID–19 pandemijos kilusio darbų ir medžiagų pabrangimo.
3. Ieškovės teigimu, dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainos Respubliką sukeltų padarinių jai tapo sudėtingiau vykdyti sutartį. Ieškovė 2022 m. birželio 23 d. raštu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašė atsakovo pakeisti sutarties kainą, padidinant 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 proc. Kainų pasikeitimą ieškovė grindė Valstybės duomenų agentūros (buvęs pavadinimas – Lietuvos statistikos departamentas) (toliau – ir Valstybės duomenų agentūra) skelbiamais duomenimis. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 9 d. atsisakė pakeisti sutartį. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 2 dalimi ir 6.204 straipsnio 3 dalimi, prašo teismo perskaičiuoti sutarties kainą.
4. Ieškovės teigimu, sutartyje įtvirtinta kainos perskaičiavimo tvarka neatkuria dėl išorinių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių iškreipto sutarties šalių teisių ir pareigų balanso. 2022 m. kovo 15 d. susitarimu sutarties kaina perskaičiuota dėl pabrangimo, nesusijusio su šioje byloje nurodytomis priežastimis. Vadovaujantis sutarties 13.8 papunkčiu, galimybę kreiptis dėl neatliktų darbų kainos perskaičiavimo ieškovė būtų turėjusi tik 2023 m. pradžioje (jeigu sutartis būtų pratęsta papildomam terminui). Per nurodytą laikotarpį būtų atlikti visi sutartyje numatyti darbai (pradinėje sutartyje darbus numatyta atlikti per 24 mėn., t. y. iki 2022 m. gruodžio mėn.), kainos būtų perskaičiuotos itin mažam darbų likučiui. Sutartyje nenustatytos tinkamos kainos keitimo taisyklės ir yra galimybė keisti sutartį, kaip tai nurodyta viešųjų pirkimų priežiūrą vykdančios Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) viešame išaiškinime. Poreikis keisti sutarties kainą po 2022 m. kovo 15 d. susitarimo sudarymo atsirado dėl žaliavų pabrangimo, susijusio su Rusijos Federacijos agresija Ukrainos Respublikoje. Ieškovės prašomas sutarties keitimas negali būti laikomas esminiu – jis negalėjo būti numatytas, bet kuris tiekėjas galėjo pagrįstai tikėtis tokio paties kainos perskaičiavimo. Kainų padidėjimo pagrindimas Valstybės duomenų agentūros statistiniais duomenimis yra pakankamas, siekiant įrodyti esminį sutarties kainos padidėjimą. Atsakovo teiginiai apie ieškovės vėlavimą atlikti darbus nereikšmingi nagrinėjamai bylai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; iš ieškovės atsakovui priteisė 9 680,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimui pirmiausiai taikytina specialioji norma – VPĮ 89 straipsnis. Kituose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas galima taikyti, kai VPĮ nereguliuoja tam tikros teisinių santykių srities arba kai VPĮ įtvirtinta aiški nuoroda į kitus teisės aktus. Šalys pagal VPĮ 89 straipsnio nuostatas ir sutarties sąlygas sudarė 2022 m. kovo 15 d. susitarimą dėl kainos perskaičiavimo, t. y. vieną kartą pakeitė sutarties sąlygas dėl kainos ir įgyvendino galimybę keisti viešųjų pirkimų sutartį (VPĮ 89 straipsnis).
7. Teismas pažymėjo, kad šalių 2022 m. kovo 15 d. susitarime nebuvo konkrečiai įvardytos priežastys, dėl kurių išaugusioms sąnaudoms sumažinti sudaromas susitarimas. Susitarimas pasirašytas, kai apie prasidėjusį karą Ukrainos Respublikoje jau buvo žinoma, o pagal sutarties sąlygas ieškovei buvo žinoma, kad sutarties kainos perskaičiavimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo visas galimybes susitarimo derinimo metu inicijuoti papildomus perskaičiavimus. Pasirašiusi susitarimą, ieškovė prisiėmė riziką, kurios negalima perkelti atsakovui.
8. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės savaime negali būti pagrindas teigti, kad dėl išorinių aplinkybių buvo stipriai iškreiptas sutarties šalių teisių ir pareigų balansas ir dėl to yra pagrindas keisti sutarties sąlygas bei perskaičiuoti kainą. Ieškovė turėjo įrodyti, kad būtent dėl jos nurodytų priežasčių padidėjo jos, kaip rangovės, kaštai, o toks padidėjimas iš esmės iškreipė sutarties šalių balansą; remtis Valstybės duomenų agentūros skelbiamais statybos sąnaudų elementų kainų indeksais nepakanka. Ieškovė byloje neįrodinėjo ir nepateikė duomenų, kad sutarties vykdymo kaštai padidėjo realiai, todėl teismas ieškovės reikalavimą vertino kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
9. Teismas akcentavo, kad pagal CK 6.204 straipsnį, kuris statybos rangos darbams turi būti taikomas kartu su CK 6.686 straipsnio 2 dalimi, rangovas neturi teisės perskaičiuoti sutarties kainos CK 6.204 straipsnio pagrindu, jeigu darbų kainos pokytis yra mažesnis nei 15 proc. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl mažesnio nei 15 proc. kainos pokyčio (14,33 proc.).
10. Teismas nurodė, kad pagal sutarties FIDIC konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunktį sutarties kaina gali būti perskaičiuojama šiame papunktyje nustatyta tvarka, ir pažymėjo, kad sutartyje nenurodyta atskira ir konkreti statinių kategorija, su kuria siejamas sutarties kainos perskaičiavimas. Dėl to teismas padarė išvadą, kad vien faktas, jog sutartimi sulygti darbai vykdomi negyvenamajame (mokslo paskirties) pastate, savaime nereiškia, kad tokių darbų kaina privalo būti keičiama pagal statybos sąnaudų elementų kainų indekso subkategoriją ,,Negyvenamieji pastatai“.
11. Šalys 2022 m. kovo 15 d. susitarimu sutarties kainą perskaičiavo neatliktiems darbams pagal sutarties 13.8 papunktyje nurodytą sutarties kainos neatliktiems darbams dėl statybos kainų pokyčio perskaičiavimo formulę, remdamosi Valstybės duomenų agentūros skelbiama informacija, kad kategorijos „Visi statiniai“ statybos sąnaudų elementų kainos pokytis nuo pasiūlymo pateikimo dienos yra didesnis nei 5 proc. Šiame susitarime šalys aiškiai įvardijo kategoriją „Visi statiniai“. Nors ieškovė nurodė, kad su tokia kategorija nesutiko, tačiau susitarimą pasirašė ir jo neginčijo. Teismas konstatavo, kad šalys susitarė dėl kainos perskaičiavimui taikytino konkretaus indekso, nustatyto kategorijai „Visi statiniai“, todėl turi būti vadovaujamasi bendru statybos sąnaudų elementų kainų indeksu ,,Visi statiniai“. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė teisėto pagrindo pakeisti sutarties sąlygas – perskaičiuoti kainą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Reikalavimą pakeisti sutarties kainą ieškovė grindė aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti – Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėtos agresijos prieš Ukrainos Respubliką sukeltomis pasekmėmis: statybinių medžiagų tiekimas iš paveiktų teritorijų arba stipriai vėlavo, arba apskritai nutrūko; dėl sumažėjusios pasiūlos statybinių medžiagų kaina gerokai pakilo. Tai patvirtina Valstybės duomenų agentūros skelbiami statybos sąnaudų elementų kainų indeksai, apskaičiuoti pagal pokytį kategorijoje „Negyvenamieji pastatai“, kurioje nurodytas 14,33 proc. kainų padidėjimas. Viešųjų pirkimų tarnybos viešame paaiškinime nurodyta galimybė, vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, dėl kilusių sunkumų atlikti sutarčių keitimus, perskaičiuojant jose nurodytą kainą.
12.2. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė CK 6.204 straipsnio 2 dalimi, nors iki atsakovui atsisakant perskaičiuoti sutarties kainą rėmėsi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 dalimi. Nepriklausomai nuo pasirinkto teisinio pagrindo, sutarties keitimo poreikiui pagrįsti taikomos iš esmės identiškos sąlygos.
12.3. Pagal CK 6.204 straipsnį būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Objektyviais duomenimis pagrįstas 14,33 proc. statybos sąnaudų elementų kainų pokytis, kurio suma – 1 773 302,64 Eur, patvirtina iš esmės padidėjusią sutarties įvykdymo kainą. Ieškovė taip pat įvykdė CK 6.204 straipsnio 3 dalies sąlygą pareikšti prašymą tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo – į atsakovą dėl kainos perskaičiavimo ji kreipėsi 2022 m. birželio 23 d., o Valstybės duomenų agentūros oficialūs duomenys paskelbti 2022 m. gegužės 30 d.
12.4. Sutartyje numatyta kainos indeksavimo tvarka (sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunktis) patvirtina, kad rangovas neprisiėmė esminio kainų padidėjimo dėl karo veiksmų atsiradimo rizikos. 2022 m. kovo 15 d. susitarimu kaina perskaičiuota, siekiant kompensuoti COVID-19 pandemijos sukeltą kainų padidėjimą. Tai nepatvirtina, kad rangovė prisiėmė karo Ukrainos Respublikoje sukeltų padarinių riziką. Tuo metu nebuvo objektyvių duomenų dėl karo nulemto kainų padidėjimo masto. Sudarant 2022 m. kovo 15 d. susitarimą dėl kainos perskaičiavimo, iš ieškovės nereikalauta papildomais įrodymais pagrįsti kainos pokytį. Ginčijamas kainos perskaičiavimas yra tapačios prigimties, todėl nėra pagrindo nesivadovauti objektyviu statybos sąnaudų elementų kainų pokyčio dydžiu ir reikalauti papildomų įrodymų.
12.5. Valstybės duomenų agentūros skelbiami duomenys rodo, kad statybos elementų sąnaudų kainos reikšmingai padidėjo 2022 m. vasario–balandžio mėn. Tai buvo esminė šalių ekonominio balanso pasikeitimą nulėmusi aplinkybė. Sutarties 13.8 papunktyje šalys numatė, kad 5 proc. kainų pokytis bus laikomas riba kainos perskaičiavimui inicijuoti. Per trumpą laiką įvykęs beveik tris kartus didesnis pokytis (14,33 proc.) vertintinas kaip esminis suvaržymas.
12.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sutarties keitimas remiantis CK 6.204 straipsniu negalimas ir dėl to, jog CK 6.685 straipsnio 2 dalis numato, jog kaina gali būti perskaičiuojama tik esant didesniam nei 15 proc. kainos pokyčiui. Tai – tik vienas iš įstatyme nurodytų atvejų kainų pokytį laikyti esminiu sutarties suvaržymu. Kainos pokytis 14,33 proc. vertintinas kaip esminis šalių pusiausvyros pasikeitimas.
12.7. Kadangi sutarties objektas yra negyvenamosios paskirties pastatas, akivaizdu, kad kainai perskaičiuoti turi būti taikomas panašios paskirtiems pastatams skirtas indeksas. Viešojo pirkimo Nr. 508180 „VGTU Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso statybos darbų pirkimas“ pirkimo sąlygų 16.3 papunktyje nurodyta: „statinio paskirtis – negyvenamasis pastatas (mokslo paskirties)“.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VGTU prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti į bylą su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą papildomą rašytinį įrodymą – 2023 m. kovo 20 d. susitarimą Nr. 5 prie 2020 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutarties (toliau – ir 2023 m. kovo 20 d. susitarimas). Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. VPĮ yra specialusis įstatymas, todėl sutarties pakeitimui taikytinos VPĮ, o ne CK nuostatos. Sutartį pakeitus ieškovės reikalaujamu būdu, būtų pažeistos imperatyvios VPĮ normos, draudžiančios keisti viešojo pirkimo sutartį, jeigu tai būtų esminis jos pakeitimas. Sutarties pakeitimas pagal CK normas negali būti pripažįstamas leistinu.
13.2. Sutartis negali būti keičiama VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes pasirašydama 2022 m. kovo 15 d. susitarimą (sudėtinę sutarties dalį) ieškovė jau žinojo apie tariamai naujas aplinkybes – karo Ukrainos Respublikoje pasekmės ekonomikai buvo matomos arba nesunkiai numanomos. Sudarydama šį susitarimą, ieškovė galėjo ir turėjo suprasti, kad kito susitarimo dėl sutarties kainos pakeitimo tais pačiais metais negalės sudaryti. Nėra vienos iš VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų sąlygų sutarčiai joje nenumatytu būdu pakeisti – nėra aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti.
13.3. Net jeigu ieškovės reikalavimas pakeisti sutartį CK 6.204 straipsnio pagrindu būtų teisėtas, ieškovės reikalavimas yra neįrodytas. Valstybės duomenų agentūros viešai skelbiami duomenys negali būti laikomi pakankamais įrodinėjant realų (faktinį) darbų pabrangimą. Ieškovė privalo pagrįsti faktinį, konkretaus dydžio kaštų pabrangimą, tačiau to nesiekia įrodyti.
13.4. Ieškovės reikalavimas nepagrįstas ir dėl to, kad CK 6.204 straipsnis taikytinas kartu su CK 6.686 straipsnio 2 dalimi. Rangovas neturi teisės perskaičiuoti sutarties kainos CK 6.204 straipsnio pagrindu, jeigu darbų kainos pokytis yra mažesnis nei 15 proc. – ieškovės reikalavimas yra dėl mažesnio nei 15 proc. kainos pokyčio.
13.5. Sutartyje nesant nuostatos, kad, perskaičiuojant sutarties kainą, taikomas specialusis kainų indeksas, sutarties kainai perskaičiuoti taikytinas bendras statybos sąnaudų elementų kainų indeksas, nurodytas grupėje ,,Visi statiniai“. Nėra pagrindo taikyti specialiąją kainų indekso rūšį (subkategoriją) ,,Negyvenamieji pastatai“. Grupės „Visi statiniai“ kainų indekso rodikliai panaudoti sudarant 2023 m. kovo 20 d. susitarimą dėl sutarties kainos perskaičiavimo, kurio teisėtumo ar pagrįstumo ieškovė nekvestionuoja.
13.6. Dėl ginčo dalies šalys sudarė 2023 m. kovo 20 d. susitarimą, dėl šios dalies papildomas kainos perskaičiavimas negalimas. Sutarties kainos dalis (2 903 893,98 Eur su PVM), dėl kurios ieškovė padavė apeliacinį skundą, perskaičiuota 2023 m. kovo 20 d. susitarimu, jame šalys susitarė, kad šioje dalyje sutarties kaina negali būti perskaičiuojama jokiomis aplinkybėmis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo procesinių sprendimų esmė
14. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-445-450/2023 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas priėmė į bylą šalių 2023 m. kovo 20 d. susitarimą, sudarytą po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kuriuo šalys, įvertinusios tai, kad nuo 2021 m. gruodžio iki 2022 m. gruodžio mėn. statybos sąnaudų kainų pokytis kategorijoje „Visi statiniai“ padidėjo 17,5 proc., perskaičiavo sutarties kainą neatliktiems darbams, taip pat priėmė į bylą šalių rašytinius paaiškinimus, pateiktus vykdant teismo įpareigojimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių keitimas (įskaitant ir kainos pakeitimą) pirmiausiai galimas būtent sutartyje įtvirtinta tvarka; viešojo pirkimo sutarčių keitimui ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausiai taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis. Dėl to ieškinio reikalavimas padidinti sutarties kainą nagrinėtinas ne CK 6.204 straipsnio, o VPĮ 89 straipsnio kontekste, juolab kad sutartyje nurodyti aiškūs sutarties kainos keitimo pagrindai ir tvarka.
16. Teisėjų kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo argumentams ir nusprendė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas Valstybės duomenų agentūros paskelbtų statybos sąnaudų kainų indeksų kategorijos „Negyvenamieji pastatai“ koeficientas. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog sutarties 13.8 papunktyje nenustatyta konkreti statybos sąnaudų elementų kainų indekso rūšis, savaime nereiškia, kad turėtų būti taikomas kategorijos „Visi statiniai“ kainų pokyčio rodiklis. Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai Valstybės duomenų agentūros informaciniuose pranešimuose pateikiami pagal statinių tipus, kurie yra nustatomi pagal statinių klasifikacijas, o klasifikacijoje nėra pastatų rūšies „Visi pastatai“.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėto karo prieš Ukrainą, dėl kurio gerokai pabrango statybos ištekliai, bylos šalys objektyviai negalėjo numatyti. 2022 m. kovo 15 d. susitarimas, kuriuo perskaičiuota 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kaina, skirtas sumažinti ieškovės nuostolius, kilusius dėl kitų priežasčių (pvz., COVID-19 pandemijos), ne Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Viešai skelbiamais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, ieškovė pagrindė sutarties kainos pokytį, kurio objektyviai nebuvo galima numatyti dar iki karo pradžios (ieškovei inicijuojant kainos perskaičiavimą) ar karo pradžioje. Teismas pripažino, kad šią sąlygą sutarčiai pakeisti ieškovė įrodė.
18. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad, nors ieškovė ieškinyje nesuformulavo reikalavimo peržiūrėti (perskaičiuoti) kainą pagal sutarties 13.8 papunktį (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą), taip pat nereiškė reikalavimo keisti sutarties 13.8 papunktį, tačiau ieškovė iš esmės nuo ieškinio pareiškimo siekė ne pakeisti pačią sutartį (konkrečias jos nuostatas), įtraukiant, pvz., darbų eigoje atsiradusius nenumatytus darbus, pakeičiant sutarties vykdymo terminus dėl nenumatytų aplinkybių, nustatant kitokią sutarties keitimo tvarką ir pan., kam skirtos VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, tačiau siekė perskaičiuoti rangos sutarties kainą konkrečiu momentu – 2022 m. balandžio mėn., teikdama nuorodą į Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje skelbiamus duomenis apie statybos sąnaudų elementų kainų pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė siekė peržiūrėti (perskaičiuoti) kainą ir pakeisti sutarties 13.8 papunktį dėl susitartos kainos (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to teismas nusprendė, kad yra pagrindas sudaryti ieškovei galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus pagal VPĮ nuostatas dėl konkretaus laikotarpio, įvertinant ir šalių sudarytą 2023 m kovo 20 d. susitarimą dėl sutarties kainų perskaičiavimo.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-469/2023 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir bylą grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas išaiškino, kad VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti atskiri savarankiški teisiniai ir faktiniai viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindai. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindas, kai keitimas atliekamas vadovaujantis viešojo pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo sutartyje iš anksto aiškiai suformuluotomis viešojo pirkimo sutarties peržiūros taisyklėmis (viešojo pirkimo sutarties vykdymas joje nustatytomis sąlygomis). Tuo tarpu VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas kitas savarankiškas viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindas, kurio esminis požymis yra tas, kad pakeitimo poreikis atsiranda dėl sutarties vykdymo metu paaiškėjusių aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti.
20. Kasacinis teismas nurodė, kad, nepaisant to, jog ginčo viešojo pirkimo sutartyje yra nustatytos kainos peržiūros (indeksavimo) taisyklės ir, jomis vadovaujantis, yra perskaičiuojama viešojo pirkimo sutarties kaina, jeigu tai nesubalansuoja viešojo pirkimo sutarties šalių ekonominės pusiausvyros, sutarties šalis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali kreiptis, be kita ko, dėl neatliktų pagal viešojo pirkimo sutartį darbų kainos pakeitimo – jos padidinimo, jei įrodo esant visas VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygas. Kasacinis teismas pabrėžė, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimui ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausiai taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis. CK 6.204 straipsnio normos tam tikra dalimi tiesiogiai atsispindi ir VPĮ 89 straipsnio nuostatose (pvz., VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 93 punktas).
21. Pasisakydamas dėl teismo aktyvaus vaidmens nagrinėjant ginčus dėl viešojo pirkimo sutarčių, kasacinis teismas pažymėjo, kad specialiosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXI1 skyriaus nuostatos taikomos viešųjų pirkimų procedūroms, kurios baigiasi, kai yra sudaroma viešųjų pirkimų sutartis (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl ginčams, kylantiems dėl tokių sutarčių vykdymo, tarp šalių susiklosčius prievoliniams teisiniams santykiams, yra taikomos ne specialiosios o bendrosios CPK nuostatos, kartu ir nuostatos dėl teismo vaidmens siekiant apginti viešąjį interesą.
22. Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neturi tikrinti ir vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka, neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, nurodant, kad ieškovei turi būti sudaryta galimybė patikslinti ieškinio reikalavimus, peržengė teismo diskrecijos apeliaciniame procese ribas. Dėl šių proceso teisės taikymo klaidų kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir bylą grąžino nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas būtų įvertintas pagal apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Jau nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu atmetė ieškinį, konstatavęs, kad VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu sutartis jau buvo pakeista, o pagrindo taikyti VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovė neįrodė.
25. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodęs, kad ieškovei turi būti sudaryta galimybė patikslinti ieškinio reikalavimus, nes iš ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog ji siekė peržiūrėti (perskaičiuoti) kainą ir pakeisti sutarties 13.8 papunktį dėl susitartos kainos (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-469/2023 panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo – pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą įvertinti pagal apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus.
27. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, pasisakys dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus.
28. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
29. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties kainos pakeitimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties kainos keitimas, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl šalių pateiktų rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
30. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi šią civilinę bylą perdavus nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. sausio 8 d. gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai dėl ginčui aktualių teisinių ir faktinių aplinkybių (DOK-99).
31. Vadovaudamasis šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principu, Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą rašytiniams paaiškinimams, atsižvelgiant į kasacinio teismo nutartyje išdėstytus išaiškinimus, pateikti. Ieškovė 2024 m. sausio 16 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-469/2023 išdėstytų išaiškinimų ir 2024 m. sausio 8 d. atsakovo rašytinių paaiškinimų (DOK-285).
32. Susipažinęs su ieškovės (apeliantės) 2024 m. sausio 16 d. rašytiniais paaiškinimais, atsakovas 2024 m. sausio 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl jų (DOK-314).
33. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Vadovaujantis šalių procesinio lygiateisiškumo civiliniame procese principu (CPK 17 straipsnis), toks pat draudimas taikytinas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą keitimui (papildymui). Taigi CPK 323 straipsnio nuostatos lemia, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai arba papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Kadangi CPK normos, reglamentuojančios apeliacinį procesą, nenumato galimybės papildyti apeliacinį skundą ir (ar) atsiliepimą į apeliacinį skundą naujais argumentais pasibaigus skundo (atsiliepimo į jį) padavimo terminui (CPK 323 straipsnis), dalyvaujantys byloje asmenys teise pateikti paaiškinimus raštu (CPK 42 straipsnio 2 dalis) apeliacinės instancijos teisme turi naudotis atsižvelgdami į šį apribojimą.
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad abiejų ginčo šalių rašytiniai paaiškinimai pateikti reaguojant į nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo priimtoje nutartyje išdėstytus išaiškinimus, taip pat tai, jog abi šalys turėjo galimybę susipažinti su viena kitos rašytiniais paaiškinimais, priima ieškovės ir atsakovo rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodytas aplinkybes ir argumentus vertins tiek, kiek šie neprieštarauja CPK 323 straipsnio nuostatoms.
35. Atsakovas VGTU rašytiniuose paaiškinimuose prašo nevertinti ieškovės apeliacinio skundo 44 ir 47 punktų (imtinai), kaip teikiamų naujų įrodymų, kuriuos ieškovė (apeliantė) turėjo ir galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsakovo teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė su 2022 m. rugsėjo 15 d. ieškiniu buvo pateikusi duomenis apie statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokyčius 2021 m. spalio–2022 m. liepos mėn. laikotarpiu (ieškinio 10 punktas). Apeliacinio skundo 44 ir 47 punktuose pateikti Valstybės duomenų agentūros duomenys dėl 2010–2022 m. kainų pokyčių laikytini naujais 2010–2021 m. rugsėjo mėn. laikotarpio duomenimis. Šių duomenų nebuvo pateikta nei 2022 m. rugsėjo 15 d. ieškinyje, nei vėliau ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
36. Ieškovė, atsikirsdama į šiuos atsakovo argumentus, 2024 m. sausio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad apeliacinio skundo 14 išnašoje nurodyta, jog ieškovės atstovas informacija apie statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokyčius dalinosi 2023 m. vasario 15 d. posėdžio metu (garso įrašas nuo 12 min.), taigi tai nėra nauji duomenys, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi garso įrašą, konstatuoja, kad ieškovės nurodytos aplinkybės yra teisingos. Apeliacinio skundo 44 punkte ieškovė nurodė, kad Valstybės duomenų agentūros viešai skelbiami duomenys aiškiai rodo, jog statybos elementų sąnaudų kainos reikšmingai išaugo būtent 2022 m. vasario–balandžio mėn. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovė apeliaciniame skunde pateikė kainų pokyčio duomenų lentelę. Aplinkybei, kad įvardytu laikotarpiu įvyko staigus kainų pokytis, pagrįsti ieškovė 2023 m. vasario 15 d. teismo posėdyje pateikė (nuotolinio teismo posėdžio ekrane pasidalino elektroniniu dokumentu) analogiškus, tačiau ilgesnio laikotarpio, nei pateikta apeliaciniame skunde, duomenis. Informacija buvo pristatyta aiškiai ir išsamiai (garso įrašas nuo 12 iki 18 min.). Tai, kad teismas šiais duomenimis negrindė savo procesinio sprendimo, nepaneigia duomenų pateikimo pirmosios instancijos teisme fakto. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo 44 ir 47 punktuose pateiktų Valstybės duomenų agentūros duomenų apeliacinės instancijos nevertina kaip naujų.
Dėl apeliacinės instancijos teisme nagrinėtino ginčo ribų
38. Atsakovas 2024 m. sausio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovės 2024 m. sausio 16 d. rašytinių paaiškinimų argumentais ir rezoliucine dalimi yra keičiamas ieškinio teisinis ir faktinis pagrindai bei reikalavimo apimtis (reikalaujama suma).
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2024 m. sausio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė (apeliantė), įvertinusi 2023 m. kovo 20 d. sudaryto susitarimo įtaką pareikštam pradiniam ieškinio reikalavimui, nurodė, jog pradiniame ieškinyje užfiksuotą neatliktų darbų vertę (12 374 756,71 Eur) sumažina verte neatliktų darbų (2 903 893,98 Eur), kurių kaina perskaičiuota sudarant 2023 m. kovo 20 d. susitarimą, t. y. šie darbai laikytini atliktais ieškinio reikalavimo kontekste. Ieškovė, atsižvelgusi į 2023 m. kovo 20 d. susitarimą, 2024 m. sausio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl to yra pagrindas ieškinio sumą sumažinti nuo 1 773 302,64 Eur iki 1 357 174,63 Eur. Kitaip reikalavimo turinio ieškovė nepakeitė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimo sumos sumažinimas, atsižvelgiant į teismo proceso metu dėl abiejų ginčo šalių bendrų veiksmų (2023 m. kovo 20 d. susitarimo sudarymo) pasikeitusią situaciją, šiuo konkrečiu atveju nekeičia apeliacijos dalyko, todėl yra leistinas. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl ieškovės teisės susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą bei kainos perskaičiavimo kriterijaus. Perskaičiuotos sutarties kainos konkreti suma yra išvestinis ieškinio (ir apeliacinio skundo) reikalavimo aspektas, o ne reikalavimo keitimas.
40. Atsakovas pažymi, jog ieškovė 2024 m. sausio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad jos ieškinio reikalavimas gali būti tenkinamas ir naudojant Valstybės duomenų agentūros kategorijos „Visi statiniai“ indeksą (15 punktas), tačiau tokie argumentai nenagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atsakovės nuomone, dėl šios priežasties nurodytų argumentų neturėtų vertinti ir apeliacinės instancijos teismas.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog sutarties kaina turi būti perskaičiuojama pagal Valstybės duomenų agentūros nustatytą kategorijos „Negyvenamieji pastatai“ indeksą, o galimybę sutarties kainą perskaičiuoti naudojant kategorijos „Visi statiniai“ indeksą nurodo kaip alternatyvią, jeigu teismas būtų kitokios nuomonės, ir pateikia kainos apskaičiavimą, naudojant šį indeksą. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir pasisakė dėl abiejų kategorijų – tiek „Visi statiniai“, tiek „Negyvenamieji pastatai“ – indeksų sutarties kainai perskaičiuoti taikymo. Dėl to ieškovės 2024 m. sausio 16 d. rašytinių paaiškinimų 15 punkte pateiktų argumentų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti kaip ieškinio pagrindo keitimo ir nenagrinėtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
42. Byloje nustatyta, kad, įvykus viešajam pirkimui Nr. 508180 „VGTU Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso statybos darbų pirkimas“, ieškovė ir atsakovas sudarė 2020 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį Nr. 10.13-375 dėl VGTU Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso (duomenys neskelbtini) statybos darbų ir darbo projekto BIM (angl. Building Information Modeling – Statinio informacinis modelis) aplinkoje parengimo. Sutartimi sulygti darbai turėjo būti užbaigti 2022 m. gruodžio mėn. Sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad sutartis gali būti keičiama tik VPĮ nustatytais atvejais, neatliekant naujos pirkimo procedūros.
43. Šalys 2020 m. gruodžio 4 d. sudarė fiksuotos kainos kainodaros su peržiūra sutartį (pasiūlymo rašto priedo 1.1.1.11 papunktis;), FIDIC konkrečiųjų sąlygų 13 punkte buvo aptartos sutarties keitimo galimybės. Šių sąlygų 13.1 papunktyje šalys susitarė, kad pakeitimai gali būti atliekami vadovaujantis VPĮ 89 straipsniu; apibrėžė, ką laiko papildomu darbu ir nenumatytomis aplinkybėmis; susitarė, kad tuo atveju, jeigu pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šiame punkte atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti vykdomas atskiras pirkimas, t. y. nauja pirkimo procedūra pagal VPĮ reikalavimus.
44. FIDIC konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunktyje šalys susitarė, kad kaina bus perskaičiuojama ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d., taikant Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybės duomenų agentūros) paskelbtus statybos sąnaudų kainų indeksus, vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtinta „Kainodaros taisyklių nustatymo metodika“ (su vėlesniais pakeitimais), jeigu nuo pasiūlymo pateikimo dienos arba nuo kainos paskutinio indeksavimo statybos sąnaudų kainų pokytis yra lygus arba didesnis kaip 5 proc. Toks perskaičiavimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po 12 mėn. nuo darbų pradžios datos.
45. Remdamasi sutarties FIDIC konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunkčiu, ieškovė 2022 m. sausio 26 d. raštu Nr. 26-69 kreipėsi į atsakovą, prašydama perskaičiuoti sutarties kainą likusiems neatliktiems darbams apmokėti. Šalys 2022 m. kovo 15 d. pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė pakeisti sutartį ir padidinti jos kainą, 2021 m. gruodžio mėn. likusių neatliktų darbų apmokėjimui taikyti 10,02 koeficientą.
46. Ieškovė, remdamasi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei argumentuodama tuo, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėto karo Ukrainoje ir dėl to kilusių padarinių statybinių medžiagų rinkai), susidūrė su sutarčiai vykdyti reikalingų medžiagų tiekimo trikdžiais bei reikšmingu šių medžiagų pabrangimu, 2022 m. birželio 23 d. raštu Nr. 26-279 prašė pakeisti sutartį, numatant joje kainos perskaičiavimo kas ketvirtį galimybę bei perskaičiuoti 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių atlikti darbų kainą, ją padidinant 14,33 proc. (nuo 10 227 071,66 Eur be PVM iki 11 692 611,03 Eur be PVM). Prašymą grindė tuo, kad pagal sutarties 13.8 papunktį kaina gali būti perskaičiuojama tik vieną kartą per metus; be to, statybos sąnaudų kainų indeksas nuo 2021 m. gruodžio mėn. (nuo paskutinio kainos indeksavimo momento) iki 2022 m. balandžio mėn. padidėjo 14,33 proc., todėl sutarties 13.8 papunktyje numatytos kainos peržiūros sąlygos nebesubalansuoja šalių pusiausvyros dėl pasikeitusių rinkos sąlygų.
47. Atsakovas 2022 m. liepos 25 d. raštu atsisakė pakeisti sutartį ieškovės nurodytomis sąlygomis. Šį sprendimą argumentavo tuo, kad ieškovė, pasirašydama 2022 m. kovo 15 d. susitarimą dėl sutarties pakeitimo, faktiškai prisiėmė riziką dėl pirmiau aptartų nenumatytų aplinkybių, be to, rangovė nepagrindė faktinio kainų padidėjimo.
48. Ieškovė 2022 m. liepos 26 d. raštu Nr. 26-324 vėl kreipėsi į atsakovą ir, vadovaudamasi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašė perskaičiuoti likusių atlikti darbų kainą (pagal 2022 m. birželio 16 d. rašte pateiktus duomenis), ją padidinant 14,33 proc., t. y. nuo 10 227 071,66 Eur be PVM iki 11 692 611,03 Eur be PVM. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 10.6-40-8.63 E-8282 nurodė, kad aplinkybės dėl kilusio karo ir taikomų sankcijų ieškovei buvo žinomos pasirašant 2022 m. kovo 15 d. susitarimą, todėl negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, teigė, kad ieškovė neįrodė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo pagrindo.
49. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė pakeisti 2020 m. gruodžio 4 d. sutarties kainą, padidinant 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 proc., t. y. 1 773 302,64 Eur su PVM suma. Ieškinį grindė CK 6.204 straipsniu ir VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
50. Po to, kai civilinė byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, šalys, įvertinusios tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio iki 2022 m. gruodžio mėn. statybos sąnaudų kainų pokytis kategorijoje „Visi statiniai“ padidėjo 17,5 proc., 2023 m. kovo 20 d. susitarimu susitarė pakeisti sutartį ir padidinti jos kainą, 2022 m. gruodžio mėn. likusiems neatliktiems darbams apmokėti taikant kategorijos „Visi statiniai“ statybos sąnaudų elementų kainos pokytį – 17,5 proc.
51. Byloje susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje kilo ginčas dėl pagrindo pakeisti viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį, perskaičiuojant jos kainą dėl aplinkybių, kurios negalėjo būti numatytos sudarant sutartį, ir dėl Valstybės duomenų agentūros skelbiamų statybos sąnaudų elementų kainų indeksų taikymo sutarties kainai perskaičiuoti.
Dėl ginčui išspręsti taikytino teisinio reguliavimo
52. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad ieškinio reikalavimus ji grindžia CK 6.204 straipsnio 2 dalimi, nors iki atsakovui atsisakant perskaičiuoti sutarties kainą rėmėsi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 dalimi. Kartu ieškovė pažymėjo, kad, nepriklausomai nuo pasirinkto teisinio pagrindo, sutarties keitimo poreikiui pagrįsti taikomos identiškos sąlygos.
53. Pasisakydamas dėl ieškovės nurodyto teisinio ieškinio pagrindo – CK 6.204 straipsnio, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.382 straipsnyje nustatyta, jog viešojo pirkimo–pardavimo sutartims šio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Kasacinio teismo išaiškinta, kad VPĮ imperatyvios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, viešasis pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023).
54. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. reglamentuojamas VPĮ; jeigu būtų priešingai ir VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškinama kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą tik viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai; dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020). Atitinkamos VPĮ normos – konkreti viešųjų pirkimų principų išraiška, todėl būtent jos pirmiausiai turėtų būti taikomos sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 89 punktas).
55. Be to, kasacinio teismo nurodyta, kad CK 6.204 straipsnio normos, skirtos reguliuoti sutarties vykdymui ir galimam jos pakeitimui esmingai pasikeitus aplinkybėms (atsiradus naujoms), kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos (nuspėjamos) sutarties sudarymo metu, tam tikra dalimi tiesiogiai atsispindi ir VPĮ 89 straipsnio nuostatose (pvz., VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte). Kita vertus, VPĮ ir CK nuostatų bendras taikymas gali sukelti koliziją. Taigi iš esmės neturėtų egzistuoti tokių įstatymų taikymo situacijų, kai VPĮ ir kitų teisės aktų normos suponuotų du priešingus rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 93, 95 punktai).
56. Kasacinis teismas, vadovaudamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, yra išaiškinęs, kad VPĮ – lex specialis (specialioji norma), į kurio taikymo sritį, inter alia (be kita ko), įeina įvairūs viešojo pirkimo sutarčių vykdymo aspektai, įskaitant jų nuostatų pakeitimus; viešojo pirkimo sutarčių sąlygų keitimo reguliavimas VPĮ suponuoja tai, kad, pirma, šalys ribojamos keisti savo sutartinių įsipareigojimų turinį, jeigu tai prieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms, antra, viešojo pirkimo sutarčių sąlygų keitimas, atitinkantis VPĮ, kvalifikuotinas kaip teisėtas. Viešojo pirkimo sutarčių nuostatų keitimo mechanizmas sureguliuotas VPĮ, todėl tinkamas VPĮ 89 straipsnio taikymas kartu reikš atitiktį viešųjų pirkimų principams, dėl kurių taikymo nereikia atskirai spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 105 punktas). Kitų teisės aktų nuostatos taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausiai reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos į kitus teisės aktus nukreipiančios nuostatos. Aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023 85 punktą).
57. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šios nutarties 53–56 punktuose aptartais kasacinio teismo išaiškinimais ir nagrinėjamoje byloje priimtoje kasacinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartyje išdėstytais išaiškinimais (CPK 362 straipsnio 2 dalis), nusprendžia, kad ieškovės reikalavimas pakeisti sutartį, perskaičiuojant jos kainą (padidinant 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 proc.) dėl to, jog 2022 m. kovo 15 d. susitarimu nebuvo subalansuota (nepakankamai subalansuota) viešojo pirkimo sutarties šalių ekonominė pusiausvyra, nagrinėtinas taikant VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto, o ne CK 6.204 straipsnio taisykles. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti CK 6.204 straipsnyje įvirtintų sąlygų sutarčiai pakeisti (ne)buvimą, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pripažintini teisiškai nepagrįstais atsakovo argumentai ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi teisės reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą ir dėl to, jog kainų pokytis yra mažesnis nei nurodytas CK 6.685 straipsnio 2 dalyje, t. y. mažesnis nei 15 proc.
Dėl reikalavimo perskaičiuoti (padidinti) sutarties kainą pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą
58. VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintos išsamios viešojo pirkimo sutarčių keitimo materialiosios taisyklės, kurių pagrindu šalys gali pakeisti tarpusavio sutartinius santykius ir pagal kurias vertinamas tokių veiksmų atlikimo teisėtumas. Nagrinėjamoje byloje aktualios VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintos materialiosios pirkimo sutarties pakeitimo sąlygos.
59. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą; pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama; neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.
60. Ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos, galiojusios iki 2023 m. sausio 1 d., VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas numatė, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 proc. pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 proc. pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės; tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.
61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje priimtoje 2023 m. gruodžio 19 d. nutartyje išaiškino, kad VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose yra nustatyti atskiri savarankiški tiek teisiniai, tiek faktiniai viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindai. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindas, kai keitimas atliekamas vadovaujantis viešojo pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo sutartyje iš anksto aiškiai, tiksliai ir dviprasmiškai suformuluotomis viešojo pirkimo sutarties peržiūros taisyklėmis (viešojo pirkimo sutarties vykdymas joje nustatytomis sąlygomis). Tuo tarpu VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas kitas savarankiškas viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindas, kurio esminis požymis yra tas, kad pakeitimo poreikis atsiranda dėl sutarties vykdymo metu paaiškėjusių aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-469/2023, 85 punktas).
62. Nagrinėjamu atveju 2020 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutarties Nr. 10.13-375 FIDIC konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunktyje šalys susitarė dėl kainos perskaičiavimo sąlygų (šios nutarties 44 punktas). Byloje nustatyta, kad šalys pasinaudojo šia sutarties pakeitimo galimybe ir 2022 m. kovo 15 d. pasirašė susitarimą Nr. 1 prie 2020 m. gruodžio 4 d. sutarties, kuriuo susitarė pakeisti sutartį, padidinant jos kainą, bei 2021 m. gruodžio mėn. likusiems neatliktiems darbams apmokėti taikyti 10,02 proc. koeficientą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šis sutarties pakeitimas atitinka VPĮ 89 straipsnio sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai išvadai ir pažymi, kad šalių sudarytas 2022 m. kovo 15 d. susitarimas visiškai atitinka VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes sutarties kaina pakeista (padidinta) pagal sutartyje iš anksto aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas taisykles.
63. Tačiau ieškovė tvirtina, kad 2022 m. kovo 15 d. susitarimu perskaičiuota sutarties kaina nesubalansavo sutarties šalių ekonominės pusiausvyros, nes dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti – Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėto karo Ukrainoje sukeltų padarinių statybų sektoriui – ieškovei dėl išaugusių statybos medžiagų kainų tapo gerokai sudėtingiau įvykdyti sutartį. Kainų išaugimą ieškovė grindžia Valstybės duomenų agentūros skelbiamais duomenimis, o sutarties kainai perskaičiuoti prašo taikyti kategorijos „Negyvenamieji pastatai“ statybos sąnaudų elementų kainų indeksą.
64. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartyje išaiškinta, jog, nepaisant to, kad viešojo pirkimo sutartyje yra nustatytos kainos peržiūros (indeksavimo) taisyklės ir, jomis vadovaujantis, yra perskaičiuojama viešojo pirkimo sutarties kaina, jeigu tai nesubalansuoja viešojo pirkimo sutarties šalių ekonominės pusiausvyros, sutarties šalis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali kreiptis, be kita ko, dėl neatliktų pagal viešojo pirkimo sutartį darbų kainos pakeitimo – jos padidinimo, jeigu įrodo esant visas VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygas.
65. Tam, kad būtų galima teisėtai pakeisti viešojo pirkimo sutartį pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turi būti tenkinamos trys sąlygos: 1) viešojo pirkimo sutarties pakeitimo poreikis turi būti atsiradęs dėl nenumatytų aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti; 2) viešojo pirkimo sutarties pakeitimas iš esmės nepakeičia viešojo pirkimo sutarties pobūdžio; 3) viešojo pirkimo sutarties pakeitimo vertė neturi viršyti įstatyme nustatytų viršutinių pakeitimo ribų. Be to, VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, vertinant, ar viešojo pirkimo sutarties pakeitimas yra teisėtas ir leistinas pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nėra atsižvelgiama į sąlygas, kurioms esant pakeitimas laikytinas esminiu ir draudžiamu atlikti pagal VPĮ nuostatas.
66. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės identiškoje byloje nurodė, kad, sprendžiant dėl reikalavimo padidinti sutarties kainą VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, be pirmiau įvardytų trijų būtinų sąlygų, turi būti nustatyta, ar dydis, kuriuo ieškovas prašo padidinti sutarties kainą, yra objektyviai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑325-916/2023, 92 punktas).
67. Taigi pirmoji būtina sąlyga sutarties kainai VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pakeisti yra ta, kad toks poreikis turi būti atsiradęs dėl nenumatytų aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti.
68. Ieškovė šios sąlygos buvimą grindžia tuo, kad, sudarant 2020 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį Nr. 10.13-375, buvo neįmanoma numatyti Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėto karo Ukrainos Respublikoje ir jo neigiamų padarinių statybos sektoriui, t. y. sutarčiai vykdyti reikalingų medžiagų tiekimo trikdžių bei šių medžiagų pabrangimo.
69. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šalys statybos rangos sutartį Nr. 10.13-375 sudarė 2020 m. gruodžio 4 d., sutinka su ieškove, kad sutarties sudarymo metu nė viena iš šalių negalėjo numatyti, jog Rusijos Federacija 2022 m. vasario 24 d. pradės karinę invaziją į Ukrainos Respubliką ir dėl karo sutriks prekių judėjimas bei atsiras kitokių neigiamų padarinių statybos sektoriuje. Dėl to Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėtas karas Ukrainoje ir šio karo sukelti neigiami padariniai statybos sektoriuje vertintini kaip aplinkybės, kurių protingai negalėjo numatyti bei įvertini nė viena sutarties šalis.
70. Antroji sąlyga sutarties kainai aptariamu pagrindu (pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą) pakeisti yra ta, kad sutarties pakeitimas nepakeičia pirkimo sutarties pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės prašymas pakeisti sutarties kainą jos pasirinktu būdu nekeičia ginčo šalių sudarytos sutarties pobūdžio, joje numatytų darbų ir paslaugų apimties, šalių teisių ir pareigų turinio. Taigi antroji sąlyga yra nustatyta.
71. Trečioji sąlyga sutarties kainai VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pakeisti reikalauja, kad atskiro pakeitimo vertė neviršytų 50 proc. pradinės pirkimo sutarties vertės, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 proc. pradinės pirkimo sutarties vertės. Ieškovė prašo perskaičiuoti 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių atlikti darbų kainą, ją padidinant 14,33 proc., t. y. 1 773 302,64 Eur su PVM suma (nuo 10 227 071,66 Eur be PVM iki 11 692 611,03 Eur be PVM). Pradinė sutarties vertė su PVM buvo 15 914 082,95 Eur (sutarties 5 punktas). Neatliktų darbų kainą padidinus ieškovės prašomu dydžiu (14,33 proc., t. y. 1 773 302,64 Eur su PVM), pradinė sutarties kaina padidėtų 11,14 proc. Toks ieškovės prašomas sutarties pakeitimas atitinka leistinas atskiro sutarties pakeitimo ribas. 2022 m. kovo 15 d. susitarimu neatliktų darbų kainą šalys indeksavo 10,02 proc. dydžiu, pradinė sutarties kaina buvo padidinta 1 266 053,32 Eur su PVM suma, nuo 15 914 082,95 Eur iki 17 180 135,27 Eur su PVM, t. y. 7,95 proc. pradinės sutarties kainos. Bendra ieškiniu prašomo atlikti sutarties pakeitimo vertė (1 773 302,64 Eur su PVM) ir 2022 m. kovo 15 d. susitarimu atlikto pakeitimo vertė (1 266 053,32 Eur su PVM) iš viso yra 19,09 proc. (3 039 355,96 Eur su PVM) pradinės sutarties kainos. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu padidinus 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 proc. (1 773 302,64 Eur su PVM suma arba, atsižvelgus į 2023 m. kovo 20 d. susitarimą, 1 357 174,63 Eur su PVM suma (žr. šios nutarties 39 punktą)), toks pakeitimas neviršytų 50 proc. pradinės sutarties vertės, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršytų 100 proc. pradinės pirkimo sutarties vertės. Taigi ieškovės prašomas sutarties pakeitimas, padidinant sutarties kainą, atitinka trečiąją įstatymo nustatytą sąlygą.
72. Kartu nurodytina tai, kad šios nutarties 69 punkte aptartos nenumatytos aplinkybės savaime nepatvirtina, jog dėl Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėto karo sukeltų neigiamų padarinių statybos sektoriuje yra pagrindas perskaičiuoti ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties kainą pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Ieškovė, siekdama sutarties kainos pakeitimo VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, turi pareigą įrodyti, jog nurodytos nenumatytos aplinkybės konkrečiai paveikė ieškovės sutartinių įsipareigojimų atsakovui įvykdymą (sutrikdė konkrečių medžiagų tiekimą, nulėmė konkrečių statybinių medžiagų pabrangimą) ir iškreipė sutarties šalių ekonominę pusiausvyrą vykdant sutartį taip, jog šiai subalansuoti nepakanka sutarties kainos peržiūrėjimo sutartyje nustatyta tvarka, t. y. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
73. Sutarties įvykdymo kainos išaugimą ir šalių ekonominės pusiausvyros išbalansavimą ieškovė nagrinėjamoje byloje grindžia tik Valstybės duomenų agentūros skelbiamais duomenimis apie statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokytį.
74. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su 2022 m. birželio 23 d. pretenzija dėl sutarties sąlygų keitimo ir kainos perskaičiavimo ieškovė atsakovui buvo pateikusi tam tikrų tiekėjų pranešimus dėl stiklo gaminių, betono, gipso pertvarų elementų pabrangimo, komercinius pasiūlymus dėl smėlio, dolomito atsijų ir skaldos, pranešimą apie atnaujintas transporto paslaugų kainas. Šiuos ieškovės pretenzijos priedus teismui pateikė atsakovas su atsiliepimu į ieškinį (DOK–37887). Tačiau atsakovui išdėsčius argumentus, dėl kurių jis pateiktus dokumentus atsisakė vertinti kaip pagrindžiančius sutarties kainos išaugimą, ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į teismą, poreikį keisti sutartį dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą sukeltų neigiamų padarinių grindė tik Valstybės duomenų agentūros paskelbtų statybos sąnaudų elementų kainų indeksų pokyčiu, o ne konkrečiais duomenimis, dėl kokių statybinių medžiagų ir (ar) paslaugų, reikalingų būtent su atsakovu sudarytai sutarčiai įvykdyti, ir kiek išaugo ieškovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo kaštai.
75. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, civiliame procese galiojant dispozityvumo ir rungimosi principams (CPK 12, 13 straipsniai), ieškinio faktinį pagrindą nurodo, įrodinėjimo dalyką apibrėžia ir įrodinėjimo priemones pasirenka ieškovas. Nagrinėjamu atveju teismo proceso metu ieškovė neteikė į bylą įrodymų ir neįrodinėjo, kiek konkrečiai padidėjo jos sutartinių įsipareigojimų atsakovui įvykdymo išlaidos, kurių ji negalėjo numatyti ir įsivertinti sutarties sudarymo metu (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė nuosekliai laikosi pozicijos, kad sutarties šalių ekonominės pusiausvyros disbalansui įrodyti ir poreikiui pakeisti sutarties kainą VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagrįsti tinkami ir pakankami įrodymai yra Valstybės duomenų agentūros paskelbti duomenys apie statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokytį. Ieškovė taip pat remiasi tuo, kad, šalims sudarant 2022 m. kovo 15 d. susitarimą dėl kainos perskaičiavimo, atsakovė nereikalavo papildomais įrodymais pagrįsti kainos pokyčio; nagrinėjamoje byloje prašomas kainos perskaičiavimas yra tapačios prigimties, todėl nėra pagrindo nesivadovauti objektyviu statybos sąnaudų elementų kainų pokyčio dydžiu ir reikalauti papildomų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas tokią ieškovės poziciją pripažįsta stokojančia pagrįstumo.
76. Jau nurodyta, kad 2022 m. kovo 15 d. susitarimu sutarties kaina pakeista VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. sutarties kainos pakeitimas buvo iš anksto aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas sutartyje (šios nutarties 62 punktas). Šalys buvo iš anksto sutarusios dėl kainos perskaičiavimo kriterijaus – Valstybės duomenų agentūros skelbiamo statybos sąnaudų elementų kainų indekso, todėl iš ieškovės nebuvo reikalaujama papildomų duomenų kainos pakeitimui pagrįsti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė sutarties kainą prašo pakeisti kitu faktiniu ir teisiniu pagrindu – dėl aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma numatyti sudarant sutartį (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas), remiasi dėl nenumatytų aplinkybių gerokai išaugusiais sutarties įvykdymo kaštais ir dėl to iškreipta sutarties šalių ekonomine pusiausvyra, kurios nesubalansuoja sutarties pakeitimas joje nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamoje byloje prašomas kainos perskaičiavimas yra kitos prigimties, nei kainos pakeitimas sutartyje iš anksto aiškiai nustatyta tvarka, ir ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad dėl jos nurodytų aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iš anksto, sutartinių įsipareigojimų kaštai išaugo taip, jog sutarties kainos perskaičiavimas sutartyje numatyta tvarka nėra pakankamas sutarties šalių ekonominei pusiausvyrai subalansuoti (CPK 12, 178 straipsniai).
77. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Valstybės duomenų agentūros skelbiami duomenys apie statybos sąnaudų kainų indekso pokytį yra pakankami sutarties kainai joje nustatyta tvarka pakeisti (FIDIC konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunktis, VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau tokie duomenys, net juos vertinant šioje byloje aktualių nenumatytų aplinkybių kontekste, nėra pakankami įrodymai poreikiui pakeisti ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties kainą pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą pagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
78. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokytį lemia ne vien statybinių medžiagų kainų pokytis, tačiau ir kiti reikšmingi rodikliai, tokie, kaip darbo užmokesčio augimas, energetinių išteklių kainos, kiti rodikliai, kurie gali būti nesusiję su Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėto karo Ukrainoje neigiamais padariniais.
79. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad ieškovė statybos rangos sutartį su atsakovu sudarė 2020 m. gruodžio 4 d., šia sutartimi sulygti darbai turėjo būti užbaigti 2022 m. gruodžio mėn. Taigi 2022 m. vasario 24 d., kai Rusijos Federacija pradėjo karinę invaziją į Ukrainos Respubliką, šalių sudarytos sutarties vykdymas jau buvo gerokai pažengęs, todėl yra pagrįsta manyti, jog ieškovė, būdama viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vykdytoja, žinodama sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų laikymosi svarbą, jau iki karo pradžios buvo nusipirkusi reikalingų sutarčiai įvykdyti medžiagų arba sudariusi įpareigojančias sutartis dėl medžiagų įsigijimo už rinkos kainas, buvusias iki 2022 m. balandžio mėn., nuo kurio prašo pakeisti sutarties kainą. Aptartos aplinkybės papildomai patvirtina, kad ieškovės pasirinktas sutarties kainos perskaičiavimo pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą kriterijus – Valstybės duomenų agentūros skelbiami duomenys apie statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokytį – negali įrodyti, jog dėl Rusijos Federacijos pradėto karo Ukrainoje ir jo sukeltų neigiamų padarinių statybos sektoriuje ieškovės sutarties vykdymo sąnaudos nuo 2022 m. balandžio mėn. itin padidėjo, be to, jos nurodoma apimtimi (14,33 proc.), ir kad sutarties šalių ekonominę pusiausvyrą iškreipė tiek, jog šios nesubalansuoja sutarties kainos peržiūra sutartyje sulygta tvarka. Taigi ieškovės nagrinėjamoje byloje pasirinktas sutarties kainos perskaičiavimo kriterijus nėra tinkamas ir pakankamas poreikiui pakeisti ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties kainą pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą pagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
80. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė siekia pakeisti sutarties kainą darbams, numatytiems atlikti nuo 2022 m. balandžio mėn. Šalių 2022 m. kovo 15 d. sudarytu susitarimu sutarta 2021 m. gruodžio mėn. likusių neatliktų darbų apmokėjimui taikyti 10,02 proc. koeficientą. Šis susitarimas apima ir ieškiniu siekiamus indeksuoti statybos darbus. Dėl to nėra pagrindo pritarti ieškovės pozicijai, kad nuo 2022 m. balandžio mėn. numatytų atlikti darbų kainos pokytis nėra nė kiek kompensuojamas.
81. Apeliacinės instancijos teismui priėjus prie išvados, kad nagrinėjamo ginčo atveju sutarties kainai VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pakeisti ieškovės pasirinktas kriterijus – Valstybės duomenų agentūros skelbiamas statybos sąnaudų elementų kainų indeksas – yra netinkamas, nėra pagrindo nagrinėti apeliacinio skundo argumentų, kurios kategorijos – „Visi statiniai“ ar „Negyvenamieji pastatai“ – kainų pokyčio indeksu turi būti vadovaujamasi. Ieškovė, siekdama sutarties kainos perskaičiavimo pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turėjo pateikti konkrečius duomenis, kurie pagrįstų, kad dėl Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėto karo Ukrainoje išaugo konkrečios su atsakove sudarytos sutarties vykdymo išlaidos.
82. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ta aplinkybė, jog dėl Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėto karo Ukrainoje sukeltų neigiamų padarinių išaugo kainos statybos sektoriuje, savaime nėra pagrindas konstatuoti 2020 m. gruodžio 4 d. sudarytos sutarties šalių ekonominės pusiausvyros pažeidimą bei perskaičiuoti sutarties kainą pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Ieškovė, siekdama padidinti viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties kainą VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, remdamasi Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėto karo Ukrainoje nulemto kainų išaugimo statybos sektoriuje aplinkybe, turėjo įrodyti šios konkrečios sutarties vykdymo išlaidų išaugimą, pažeidžiantį sutarties šalių ekonominę pusiausvyrą, kurios nesubalansuoja sutarties kainos indeksavimas sutartyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė konkrečių ir pakankamų duomenų, todėl neįrodė, jog, nepaisant sutarties kainos perskaičiavimo joje nustatyta tvarka (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), yra poreikis papildomai perskaičiuoti sutarties kainą ir pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, neįrodė, kad dydis, kuriuo ji prašo padidinti sutarties kainą, yra objektyviai pagrįstas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsniai).
83. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
84. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
85. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą paliko spręsti apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-469/2023 49 punktas).
86. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
87. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
88. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 71 punktas).
89. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punktu, nenustatė pagrindo priteisti didesnių, nei pagal Rekomendacijas nustatyti rekomenduotini atlyginti maksimalūs dydžiai, išlaidų už advokato paslaugas.
90. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 15 030 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 3 509 Eur teisinės pagalbos, rengiant apeliacinį skundą bei rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui, išlaidų; kasaciniame teisme ieškovė patyrė 2 420 Eur išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.
91. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 235 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (ieškovės apeliacinio skundo vertinimas, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas) ir 2 420 Eur rašytinių paaiškinimų apeliacinės instancijos teismui bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo išlaidų, nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme. Taigi apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė iš viso 6 655 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.
92. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Pagal teismų formuojamą praktiką dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijose nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015).
93. Rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).
94. Vadovaujantis nutarties 92 punkte pateiktu išaiškinimu, atsakovui atskirai neatlygintinos teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo teisinį vertinimą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimo išlaidos sumokėtos 2023 m. gegužės 31 d. (2023 m. II ketvirtis), todėl apskaičiuojant jų maksimalų dydį atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2022 m. IV ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 1 900,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali rekomenduojama atlyginti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 470,39 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį maksimali rekomenduojama atlyginti suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą – 190,03 Eur. Dėl to atsakovui iš jo prašomų priteisti 4 235 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrįsta ir jam atlygintina pripažintina 2 660,42 Eur suma.
95. Rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimo 2 420 Eur išlaidos sumokėtos 2024 m. sausio 9 d. (2024 m. I ketvirtis). Apskaičiuojant maksimalų atlygintiną šių išlaidų dydį vertinamas užpraėjusio, 2023 m. III ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 2 018,20 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimali rekomenduojama atlyginti suma už rašytinių paaiškinimų parengimą – 807,28 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį maksimali rekomenduojama atlyginti suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą – 201,82 Eur. Dėl to atsakovui iš jo prašomų priteisti 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrįsta ir jam atlygintina pripažintina 1 009,10 Eur suma.
96. Atsakovas kasaciniame teisme patyrė 10 245 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų ir 8 984,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (kasacinio skundo parengimas, ieškovės atsiliepimo į atsakovo kasacinį skundą teisinis vertinimas ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas).
97. Atsakovas kasaciniu skundu prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą. Kasacinis teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Išnagrinėjęs bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to atsakovas turi teisę į 10 245 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų atlyginimą.
98. Vadovaujantis šios nutarties 92 punkte nurodytais motyvais, ieškovės atsiliepimo į atsakovo kasacinį skundą teisinio vertinimo išlaidos atsakovui atskirai neatlyginamos.
99. Kasacinio skundo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimo išlaidas atsakovas patyrė 2023 m. spalio 5 d. (2023 m. IV ketvirtis). Apskaičiuojant maksimalų rekomenduojamą atlyginti šių išlaidų dydį, vertinamas užpraėjusio, 2023 m. II ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 2 000,10 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.12 papunktį maksimali rekomenduojama atlyginti suma už kasacinio skundo parengimą – 6 000,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį maksimali rekomenduojama atlyginti suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą – 200,01 Eur.
100. Remiantis nurodytais motyvais, atsakovui iš jo prašomų priteisti 19 229,25 Eur bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų pagrįsta ir jam atlygintina pripažintina 16 445,31 Eur suma.
101. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad, ieškovės apeliacinį skundą atmetus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos, o atsakovui iš ieškovės priteisiama iš viso 20 114,83 Eur apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (juridinio asmens kodas 147732969) atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui (juridinio asmens kodas 111950243) iš viso 20 114,83 Eur (dvidešimt tūkstančių vieną šimtą keturiolika eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme.
Teisėjai Laima Ribokaitė
Irmantas Šulcas
Žilvinas Terebeiza