Civilinė byla Nr. e2A-575-828/2021

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00502-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.1.14; 3.3.1.18.1     

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui G. N. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. S. prašė priteisti iš atsakovo G. N. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, jog 2020 m. gegužės 10 d. apie 16.40 val. G. N. grasino jį užmušti (duomenys neskelbtini) namo kieme, tarp jo ir kaimyno įvykusio žodinio konflikto metu tyčia trenkė jam į veidą durimis ir stipriai sužalojo, dėl ko buvo sutrikdyta ieškovo sveikata. Po sumušimo buvo subjaurotas veidas (matėsi mėlynės), kelias savaites skaudėjo sumušimo vietą, jautėsi silpnai. Dėl patirto sumušimo labai pergyveno, neramiai miegojo, turėjo kviestis med. pagalbą į namus 2020 m. rugpjūčio 23 d., 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 4 d. Gydėsi apie pusę metų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, valstybės naudai 3 Eur žyminio mokesčio bei 42,78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 405 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

4.       Nustatė, kad 2020 m. gegužės 10 d. tarp civilinės bylos šalių kilo žodinis konfliktas, kurio metu buvo sužalotas ieškovas namo lauko durimis (šarvo). Teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo tyčios sužaloti ieškovo. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo aiškinimu apie tai, kad pastarasis ėjo link ieškovo gyvenamojo namo, ketindamas su juo pasikalbėti, kadangi prieš vykusį žodinį konfliktą su ieškovu gyvenanti I. L. su medine lazda daužė jo mamos gyvenamojo namo dalies išorės sienos dailylentes. Tokias teismo išvadas visiškai patvirtino teismo išreikalautoje Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18110-20 esantys surinkti duomenys. Teismas sprendė, kad atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti pakanka konstatuoti jo rūpestingumo ir apdairumo nebuvimą susiklosčiusioje konfliktinėje situacijoje su ieškovu, ko pasėkoje būtent dėl atsakovo atliktų nepasvertų, nerūpestingų ir neapdairių, todėl neteisėtų veiksmų, ieškovas patyrė sužalojimų, kurie 2020 m. gegužės 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 448/2020 (05) kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokias išvadas teismas darė, atsižvelgdamas į atsakovo elgesį konflikto metu, t. y. į tai, kad jis ketindamas su ieškovu pasikalbėti, link jo artinosi paspartinęs žingsnį, vėliau paėmęs už durų rankenos duris į save traukė aiškiai suvokdamas, kad ieškovas šias bandė paskui save uždaryti, vengdamas kontakto su atsakovu. Tokiu būdu, atsakovas, vertinant jo veiksmus pakankamai rūpestingo ir apdairaus asmens požiūriu, turėjo suprasti, kad traukdamas lauko duris į save galėjo jomis sužaloti ieškovą, jolab, kad ieškovas yra pakankamai senyvo amžiaus vyras, todėl akivaizdžiai silpnesnis už atsakovą ir negalintis jam lygiaverčiai pasipriešinti.

5.       Teismas sprendė, kad ieškovo nurodomai žalai atsirasti turėjo reikšmės ir paties ieškovo didelis neatsargumas, pasireiškęs tuo, kad jis pats savo neteisėtais veiksmais išprovokavo kilusį konfliktą. Įvykio dieną 2020 m. gegužės 10 d. byloje apklausta liudytoja I. L. lazda ar šaka beldė į atsakovo motinos M. N. buto sieną. Būtent dėl ieškovo ir kartu su juo gyvenančios I. L. netinkamų veiksmų atsakovas ėjo link ieškovo namų ketindamas su pastaruoju pasikalbėti. Teismas neturėjo pagrindo netikėti tokiais teisme duotais atsakovo paaiškinimais, nes juos visiškai patvirtino byloje pateiktas vaizdo įrašas apie atsakovo nesuprantamą elgesį prie atsakovo motinos namo dalies teritorijos ne konflikto metu, taip pat civilinėje byloje esantys duomenys apie V. S. administracinius nusižengimus, kurie patvirtino, kad ieškovas nuo 2017 metų liepos mėnesio šešis kartus buvo baustas administracine tvarka dėl konfliktų su namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaimynais, tame tarpe ir su atsakovo motina M. N.. Taip pat baudžiamojoje byloje esantys surinkti rašytiniai duomenys apie I. L. administracinius nusižengimus rodo, kad 2019 metų gruodžio mėnesį ji įvykdė du administracinius nusižengimus dėl konfliktų su kaimynais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini). Tokius ieškovo ir kartu su juo gyvenančios I. L. veiksmus teismas vertino, kaip provokuojančius, nuolat besikartojančius, todėl akivaizdžiai turėjusius įtakos atsakovo poelgiui 2020 m. gegužės 10 d. Teismui įvertinus šias aplinkybes bei pripažinus mišrią kaltės formą, taip pat nurodant, kad ieškovas 50 procentų buvo pats kaltas dėl kilusio įvykio bei patirto sužalojimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina žala mažintina.

6.       Ieškovo argumentus, kad dėl patirto sužalojimo paaštrėjo visos ieškovo iki šiol turėtos ligos, jo psichinė sveikata, suprastėjo bendra savijauta, teismas vertino nepagrįstais, kaip siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita. Nors teismas ne kartą ieškovui nurodė pateikti byloje jo savijautą ir sveikatos būklę po patirto sužalojimo pagrindžiančius dokumentus, ieškovas tokių įrodymų byloje nepateikė. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie tai, kad po įvykio ieškovui būtų išlikę kokie nors liekamieji reiškiniai. Ieškovo teorija apie visiškai pablogėjusią sveikatos būklę paremta tik jo paties aiškinimais, atstovės išsakytais argumentais, liudytojos I. L. parodymais, kurie ieškovo blogos sveikatos būklės neįrodė. Civilinėje byloje pateikti greitosios medicininės pagalbos kvietimų V. S. išrašai 2020 m. rugpjūčio 23 d., 2020 m. spalio 29 d. bei 2020 m. lapkričio 4 d. patvirtino, jog ieškovas iki 2020 m. gegužės 10 d. įvykusio konflikto su atsakovu turėjo rimtų sveikatos problemų, kadangi pačios I. L. žodžiais tariant serga „nervų liga“, „psichine liga“, kas, teismo vertinimu, tikėtina turi įtakos ieškovo santykiams su kaiminystėje gyvenančiais asmenimis bei jo paties sunkiai prognozuojamam elgesiui.

7.       Teismas įvertinęs ieškovo sveikatai padaryto sužalojimo laipsnį (nežymus), patirtos traumos pobūdį, byloje nustatytą mišrią kaltės formą, atsakovo turtinę padėtį bei atsižvelgdamas į lygiateisiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus, sprendė, kad 300 Eur neturtinė žala ieškovui bus pakankama kompensuoti jo patirtą neturtinę žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimą 2021 m. birželio 23 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinę žalą.

9.       Nurodo, kad žala sveikatai, kurią patyrė, nėra tokia maža, kad jai atlyginti 300 Eur suma būtų teisinga. Atsakovo kaltė pasireiškė dideliu neatsargumu, nes jis, braudamasis į apelianto būstą, nesilaikė elementariausių atsargumo taisyklių. Tuo tarpu, civilinėje teisėje didelis neatsargumas paprastai sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip ir tyčia. Todėl, net ir nekonstatavus, kad atsakovas turėjo tyčią apeliantą sužaloti, jo didelis neatsargumas neturėtų sąlygoti žymiai švelnesnio atliktų veiksmų vertinimo.

10.       Nesutinka su teismo išvadomis dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo, neva atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Sutinkamai su CPK 736 str. 1 d. 1 p. (atsakovas padarė žalą sužalodamas sveikatą), iš atsakovo minimalaus darbo užmokesčio būtų atskaitoma trisdešimt procentų išieškomai sumai padengti. Tas sudarytų 135,90 euro /mėn. Tokiu būdu, visai sumai išieškoti užtektų tik dvidešimt dviejų mėnesių. Tenkinus ieškinį, atsakovas neliktų be pragyvenimui būtinų lėšų, taikytis su sumažėjusiomis pajamomis turėtų nelabai ilgą laiko tarpą. Byloje nėra duomenų apie nepilnamečius atsakovo išlaikytinius ir pan., todėl prašomos sumos priteisimas atsakovo atžvilgiu nesukeltų socialiai nepageidautinų pasekmių atsiradimo. Be to, atsakovas turi 1,10 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą. Šio sklypo rinkos vertė, labai preliminariai, galėtų būti keletas tūkstančių eurų, ir to iš esmės užtektų prašomai priteisti sumai išieškoti. Kadangi atsakovas žemės ūkio veikla nesiverčia, išieškojimas iš sklypo, sunkių pasekmių jam nekeltų.

11.       Nesutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad neva tai apeliantas pats išprovokavo 2020 m. gegužės 10 d. konfliktą, ir todėl kompensacijos dydis mažintinas pusiau. Pažymi, kad apeliantas nėra atsakingas už jo sugyventinės I. L. veiksmus. Be to, beldimas į sieną, jeigu ir kelia trumpalaikių nemalonių emocijų, nėra toks veiksmas, kuris pateisintų būtinosios ginties priemonių taikymą. Tuo tarpu, apie jokį neleistiną apelianto elgesį 2020 m. gegužės 10 d. sprendime nenurodoma. Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad pagal CK 6.268 str. 1 d., veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliantas negali nei suprasti savo veiksmų reikšmės, nei jų valdyti (ieškovas iki 2020 m. gegužės 10 d. įvykusio konflikto su atsakovu turėjo rimtų sveikatos problemų, kadangi pačios I. L. žodžiais tariant serga „nervų liga“, „psichine liga“, kas, teismo vertinimu, tikėtina turi įtakos ieškovo santykiams su kaiminystėje gyvenančiais asmenimis bei jo paties sunkiai prognozuojamam elgesiui). Atsakovas negalėjo to nežinoti. Todėl, apelianto elgesys negali būti vertinamas kaip provokuojantis, ir sudarantis pagrindą mažinti patirtos žalos atlyginimą. Tuo tarpu, atsakovas niekada nesigailėjo apeliantą sužalojęs, ir jo net neatsiprašė. Kaltininko visiškas kritikos savo elgesiui nebuvimas apeliantą papildomai skaudina kaip nukentėjusįjį ir kaip žmogų.

12.       Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad apeliantas yra neveiksnus ar ribotai veiksnus ir dėl to jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad apelianto veiksmai buvo provokuojantys ir nuolat besikartojantys, todėl akivaizdžiai turėjo įtakos atsakovo G. N. poelgiui 2020 m. gegužės 10 d. Apeliantas nepateikė jokių rašytinių duomenų apie jo sveikatos būklę po 2020 m. gegužės 10 d. antakio sužalojimo, taip pat nėra jokių duomenų, kad jam atsirado kokie nors neigiami padariniai susiję su sveikata.

13.       Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, sužalojimo padarymo faktines aplinkybes, sužalojimo nesunkų pobūdį, akivaizdžių neigiamų pasekmių nebuvimą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgdamas į teismų praktiką panašiose bylose pagrįstai iš atsakovo G. N. priteisė apeliantui 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo V. S. apeliacinio skundo, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15.       Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

16.       Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino padarytą žalą sveikatai, jos pasekmes, atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį. Taip pat nesutinka su teismo teiginiais, kad būtent apeliantas išprovokavo konfliktą. Apelianto teigimu, jam padaryta žala turėjo būti įvertinta 3 000 Eur. 

17.       CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

18.       Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kriterijai, į kuriuos, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti teismas, išvardyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvūs kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

19.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 10 d. tarp šalių įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalotas ieškovas V. S.. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2020 m. gegužės 10 d. 17.03 val. medicinos dokumentų išrašu / siuntimu patvirtinama, kad V. S. buvo pristatytas į gydymo įstaigą dėl to, kad buitinio konflikto metu jam buvo trenkta durimis, yra žaizda, ligonis blogai jaučiasi, svaigsta galva, pykina. Objektyvi būklė: Sąmoningas. Orientuotas. Dešinio antakio srityje apie 2 cm ilgio žaizda, nelygiais kraštais, apimanti tik odą. Taikytas gydymas: žaizda išvalyta. Užklijuotas pleistras. Rekomendacijos: neurochirurgo konsultacija dėl galimos galvos traumos, pleistrą pašalinti po 7 dienų. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu buvo atmestas V. S. skundas ir paliktas galioti prokurorės G. P. 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18110-20, pripažinus, kad apeliantas sužalotas dėl neatsargumo.

20.       Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo nurodytos teismų praktikos ir, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio bei vertindamas subjektyviuosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teisingai vertino nukentėjusiojo V. S. ir žalą padariusio asmens G. N. asmeninius santykius, jų kaltės laipsnį. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į vieną iš esminių neturtinės žalos nustatymo kriterijų – sužalojimo padarymo aplinkybes, sunkumą, pasekmes. Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad žala padaryta dėl neatsargumo, dėl atsakovo atliktų nerūpestingų ir neapdairių veiksmų. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo nurodomai žalai atsirasti taip pat turėjo reikšmės ir paties ieškovo didelis neatsargumas, pasireiškęs tuo, kad jis pats išprovokavo kilusį konfliktą. Tai pagrįstai pripažinta pagrindu mažinti atlygintinos žalos dydį.

21.       Kolegijos vertinimu, svarbios yra ir kitos pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintos esminėmis žalos dydžiui nagrinėjamu atveju nustatyti aplinkybės – sveikatos sužalojimo pobūdis, sunkumas, pasekmės. Bylos duomenimis apeliantui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - dešinio antakio srityje apie 2 cm žaizda, apimanti tik odą. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad sužalojimas buvo gydomas ilgai ir sudėtingai, ieškovas dėl jo labai išgyveno, po sužalojimo ieškovui būtų išlikę kokie tai liekamieji reiškiniai.

22.       Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovui, tinkamai individualizavo bylos aplinkybes ir parinko adekvatų pasekmių atžvilgiu ir užtikrinantį teisingumą pažeistos teisės gynimo mechanizmą (žalos atlyginimo dydį). Todėl nėra pagrindo konstatuoti netinkamo CK 6.250 straipsnio taikymo, kaip to reikalauja apeliantas. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.

23.       Nesutiktina su apelianto argumentais, kad jo elgesys negali būti vertinamas kaip provokuojantis, nes jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės, turi sveikatos problemų. Byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad apeliantas yra neveiksnus ar ribotai veiksnus ir dėl to jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visiškai pagrįstai nustatė, kad apelianto veiksmai buvo provokuojantys, todėl akivaizdžiai turėjo įtakos atsakovo G. N. poelgiui 2020 m. gegužės 10 d. Be to, pats apeliantas nurodo, jog su kaimynais yra konfliktiški santykiai, nuolat nesutaria. Vien ta aplinkybė, kad apelianto sugyventinė nurodė, kad jis serga „nervų liga“, „psichine liga“ nesudaro pagrindo laikyti, kad apeliantas negalėjo suprasti savo veiksmų įvykstant konfliktui.

24.       Kiti apelianto skundo argumentai, kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

25.       Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 300 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas atmestas, atsakovui iš apelianto priteisiamos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                  Vygintas Mažuika

                     Nijolė Danguolė Smetonienė                                               

Birutė Valiulienė