Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-580-538/2015
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-13866-2014-2) Procesinio sprendimo kategorijos:
110.1; 122.3;
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. kovo 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo L. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams R. B. ir L. B. po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 800 Lt kiekvienam vaikui iki bus išnagrinėta byla, nes šiuo metu neturi iš ko vaikų išlaikyti. Nurodė, kad gauna minimalų darbo užmokestį, taip pat turi nepilnametę dukterį iš pirmos santuokos. Atsakovas vidutiniškai uždirba apie 5000 Lt, moka kreditą už butą, taip pat remia vaiką iš pirmos santuokos.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-27 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąją apsaugos priemonę - priteisė laikiną materialinį išlaikymą iš atsakovo L. B. nepilnamečiams vaikams R. B. ir L. B. po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant N. B. vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja. Vertindamas nustatytas aplinkybes apie šiuo metu esamą ieškovės turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų amžių, aplinkybę, kad atsakovas turi lygią pareigą su ieškove teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinant jų būtiniausių poreikių patenkinimą, teismas laikė, kad yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti iš dalies, taikant laikinąsias apsaugos priemones priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje.
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas su ieškove ir nepilnamečiais vaikais gyvena kartu, santuoka nėra nutraukta. Atsakovas vaikų išlaikyti nevengia, sutinka vaikams mokėti po 300 Lt išlaikymo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų pagrįsti prašomą priteisti 800 Lt laikino išlaikymo dydį. Atsakovas išvyksta į užsienį, palieka pinigų vaikų poreikių tenkinimui, todėl teismui neįsitikinus, ar ieškovė nėra suinteresuota vaikams skirto išlaikymo panaudoti savo tikslais, nėra teisinio pagrindo priteisti laikiną išlaikymą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Tas faktas, kad šalių santuoka nenutraukta, negali būti kliūtimi vaikams gauti tinkamą išlaikymą. Atsakovas 2015-01-20 teismo posėdyje pripažino, kad neduoda pinigų vaikų išlaikymui, be to, išvyksta keliems mėnesiams dirbti į užsienį.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nepilnamečiams vaikams priteista po 500 Lt laikino išlaikymo, yra pagrįsta ir teisėta.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 straipsnis), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 straipsnis) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi CK 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato teismui galimybę priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė teismo iki teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 800 Lt. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymą, jį tenkino iš dalies bei priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokant kas mėnesį kiekvienam vaikui po 500 Lt. Atsakovas su priteisti laikinu išlaikymu nesutinka, motyvuoja, kad ieškovė neįrodė 800 Lt išlaikymo dydžio būtinybės, jis vaikų išlaikyti nevengia sutinka mokėti po 300 Lt kiekvienam vaikui.
Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos) privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2002-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002).
Nors atsakovas teigia, kad išlaiko abu nepilnamečius vaikus, moka mokesčius už butą, perka maistą, drabužius, avalynę, moka už vaikų mobiliuosius telefonus, rūpinasi kanceliarinėmis prekėmis mokyklai, moka už vaikų kirpimo paslaugas, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo nurodomas teikiamas išlaikymas nepakankamas, atsakovas dažnai išvyksta į komandiruotes, nepalieka lėšų nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Be to, 2015-03-12 sprendime nustatyta, kad nuo 2014 m. gruodžio mėn. atsakovas nebeprisideda net prie vaikų išlaikymo, šias aplinkybes patvirtino ieškovė, byloje apklausta liudytoja, kuri paaiškino, kad kartu su draugėmis jau kelis kartus vežė ieškovei ir vaikams būtiniausius maisto produktus, kadangi pamatė, jog šeima neturi ką valgyti, nes atsakovas, išvažiuodamas dirbti į užsienį, nepaliko šeimai jokių lėšų pragyvenimui. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad 500 Lt dydžio priteistas laikinas išlaikymas atitinka minimalius vaiko poreikius, nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis atsakovo interesus.
Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas su ieškove ir nepilnamečiais vaikais gyvena kartu, santuoka nėra nutraukta. Pažymėtina, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai tėvas arba motina nebevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, o ne tada, kai nepilnamečių vaikų tėvai nutraukia santuoką ar nebegyvena kartu (CK 3.200 straipsnis).
Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Almantas Padvelskis