Civilinė byla Nr. e2-5422-577/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02317-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovei Midroc Automation AB arbitražo teisme, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Enerstena“ pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo arbitražo teismui – uždrausti trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ išmokėti lėšas (ar dalį jų) atsakovui Midroc Automation AB (arba, jei išmokėjimas pradėtas, sustabdyti šių lėšų mokėjimą) pagal AB „Swedbank“ išduotas garantijas: 2016 m. balandžio 4 d. garantiją Nr.16-030339-GM, 2016 m. gegužės 2 d. garantiją Nr. 16-042450-GM ir 2017 m. birželio 27 d. garantiją Nr. 17-043371-GM, arba bet kurią iš jų; nurodė, jog teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmetė ieškovės 2018 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos taikymo.

Pasak ieškovės, pakartotiniame prašyme nurodyti anksčiau išdėstyti argumentai, taip pat papildomi argumentai ir įrodymai, kurie tenkina teismo nutartyje nurodytas sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovas buvo nurodęs, jog ieškovė ir atsakovas sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei du baigtus kondensato ekonomaizerius, atlikti bandymus ir mokymus. Galutinis viso projekto užsakovas yra Danijos Karalystėje veikianti bendrovė Silkeborg Vare A/S. Sutartyje nurodytoms prievolėms užtikrinti ieškovė pateikė vykdymo garantiją ir dvi avansines garantijas. Ieškovė prievoles įvykdė laiku; po įrenginio pristatymo atsakovė nereiškė ieškovei jokių pretenzijų; sumokėjo sutartyje numatytą kainą. Vėliau įranga buvo montuojama visame katilinės komplekse, ir tai lėmė, kad ieškovės įranga šiuo metu veikia netinkamai – sutrikimai kilo ne dėl ieškovės kaltės, o dėl išorinių veiksnių (galimai sukeltų atsakovo). Midroc Automation AB reikalauja pareiškėjos sumokėti nepagrįstą sumą (305 000 Eur išlaidų padengimo, 402 000 Eur netesybų), pratęsti garantijų terminus, suteikti naujas garantijas, piktnaudžiauja savo teisėmis ir tokiu būdu daro spaudimą, nesiekdama ginčo išspręsti konstruktyviu būdu. Ieškovė ketina kreiptis į arbitražo teismą reikalaudama pripažinti avansines garantijas pasibaigusiomis, tiksliai ir aiškiai nustatyti ieškovės ir atsakovės kaltę ir atsakomybės dydį, bei priteisti ieškovei iš atsakovės padidėjusių išlaidų atlyginimą (preliminariai – 352 278 Eur). Kadangi atsakovas disponuoja galimybe pasinaudoti lėšomis pagal banko garantijas, gali būti sukelta itin didelė žala.

Pakartotiniame prašyme ieškovas papildomai pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovės ir atsakovės santykiams taikoma Švedijos Karalystės teisė, lemia, jog ieškiniui parengti ir tiksliems reikalavimams suformuluoti reikalingas netrumpas laiko tarpas. Tačiau aišku, kad ieškovė prašys arbitražo teismo priteisti iš atsakovo nuostolių (patirtų dėl vykimo į projekto vykdymo vietą, atliktų papildomų darbų ir kitų veiksmų) atlyginimą. Teigia, jog dėl atsakovo kaltės visas objektas nebuvo baigtas laiku ir priduotas užsakovui daugiau nei 1,5 metų, nekeičiant sutartyje nustatyto įgyvendinimo grafiko. Atsakovas iki šiol nėra pareiškęs ieškovei jokios pretenzijos dėl netesybų ar nuostolių atlyginimo; bandymų metu kilusių vibracijų priežastis iki šiol nenustatyta, nors ieškovė prašė pateikti apie tai informaciją. Atsakovas nepagrindė, kodėl būtent ieškovė atsakinga už defektus; siekiant identifikuoti defektų kilmę, būtina atlikti ekspertizę, ir tik tuomet spręsti dėl atsakovo reikalavimų pagrįstumo. Vienintelis būdas išsiaiškinti atsakovo kaltės mastą yra arbitražinis procesas. Ieškovė tik 2018 m. gruodžio 7 d. sužinojo, kad atsakovas ketina pasinaudoti banko išduotų garantijų lėšomis; ieškovė teiks prašymą dėl įrodymų užtikrinimo ir išreikalavimo iš atsakovo, nes atsakovas neteikia jokios informacijos, o ieškovė neturi galimybės įvertinti, koks atsakovo atsakomybės mastas. Ieškovės reikalavimas yra aiškus (ji sieks, kad atsakovė atlygintų ieškovės dėl papildomų veiksmų patirtas išlaidas) bei šio reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindas (ieškovė atlikti papildomi veiksmai, susiję su projekto įgyvendinimu, kurie nepatenka į sutarties apimtį). Taip pat ieškovė nurodė, jog iš susirašinėjimo matyti, jog atsakovas artimiausiu metu pasinaudos Banko išduotomis garantijomis (teiks reikalavimą bankui nurašyti visą sumą (1 125 000 Eur), todėl ieškovė arbitražiniame procese pateiks reikalavimą dėl piniginių lėšų gavimo (pagal banko garantijas) neteisėtumo. Atsakovas elgiasi nesąžiningai – ieškovė ne kartą prašė atsakovo pateikti reikalavimų pagrindimą, tačiau atsakovas tai atsisakydavo padaryti. Atsakovo nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad pasinaudodamas galimybe gauti banko išduotų garantijų lėšas, daro spaudimą ieškovei reikalaudamas sumokėti ir pateikti papildomas garantijas; tai patvirtina poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.  

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu ir pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams bei egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, tikėtina palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Kaip minėta, šiuo atveju, ieškovė prašymą teikia pakartotinai. Neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovės UAB „ENERSTENA“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nutartyje nurodyta, kad teismas neturi galimybės įvertinti ieškinio pagrįstumo, nes teismui preliminarus ieškinio variantas pateiktas nėra; teismui nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis pareiškėja įrodinės, jog ji neturi atsakomybės dėl parduotos įrangos veikimo sutrikimų ar garantijos pasibaigimo. Taigi, teismas sprendė, kad negali daryti vienareikšmiškos išvados, jog arbitražo teismui ruošiamas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Be to, teismo manymu, nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja grėsmė, jog arbitražo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėjo, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nekonkretiems ieškinio reikalavimams; nėra galimybės įvertinti, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka būsimo ieškinio reikalavimus, ar nepažeidžia Midroc Automation AB teisių. Pareiškėja visiškai neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo, nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų jos tyčinius veiksmus siekiant sukelti pareiškėjai žalą ar ateityje kliudyti įvykdyti teismo sprendimą. Taip pat teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų akivaizdžiai neproporcingą Midroc Automation AB teisių suvaržymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėdamas ieškovės pakartotinai pateiktą prašymą teismas gali vertinti tik naujas prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Tačiau susipažinus su ieškovės pakartotinio prašymo turiniu, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad papildomi motyvai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę šiuo konkrečiu atveju.

Pažymėtina, laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Visais atvejais tarp prašomų taikyti konkrečių prevencinių priemonių ir toje byloje siekiamo teisinio rezultato turi būti toks tarpusavio ryšys, kad tam tikri veiksmai ar draudimai pašalintų (eliminuotų) būtent toje byloje priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu, negali būti taikoma, nes priešingu atveju būtų pažeistas ekonomiškumo principas (CPK 145 straipsnio 2 dalis). 

 Nagrinėjamu atveju, prašymo argumentai dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės bei ieškinio parengimui būtino laiko, nekeičia ankstesnėje nutartyje padarytos išvados, kad ieškovės būsimo ieškinio reikalavimai nėra konkretūs ir kad nėra galimybės įvertinti, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės juos atitinka. Ieškovė dar sprendžia, kokie bus konkretūs jos ieškinio, teikiamo arbitražo teismui, reikalavimai. Akcentuojamą ketinimą ieškiniu prašyti priteisti iš atsakovo dėl jo kaltės patirtus nuostolius (dėl vykimo į projekto vykdymo vietą, atlikti papildomus darbus ir pan.) ieškovė buvo išdėsčiusi ir pirminiame prašyme (be kita ko, nurodydama, kad ieškovė dar sprendžia, ar šis reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas arbitražo procese, nes minėta išlaidų suma tik iš dalies susijusi su sutarties vykdymu). Taigi, paminėta aplinkybė negali būti laikoma nauja, sudarančia pagrindą iš naujo svarstyti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kita vertus, šis reikalavimas nėra siejamas su aplinkybėmis dėl pasinaudojimo garantijų lėšomis, ir tuo pačiu su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Prašymo teiginys, kad ieškovei bus sudėtinga iš atsakovės atgauti pagal banko garantijas išduotas garantijas panaudotas lėšas, taip pat iš esmės niekuo nepagrįstas. Nesuformulavus būsimu ieškiniu siekiamo rezultato, detalesnis faktinių aplinkybių išdėstymas, nesudaro pagrindo tikėtino ieškinio pagrįstumo vertinti kitaip, nei jis atliktas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartyje. Aplinkybės, kurias pakartotiniame prašyme ieškovė nurodo, kaip atsakovo nesąžiningumą, taip pat buvo nurodytos pradiniame prašyme, todėl nelaikytinos papildomai įrodančiomis grėsmę, kad arbitražo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. ieškovei pakartotiniu prašymu iš esmės nenurodžius naujų aplinkybių, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų egzistavimą, ieškovės UAB „Enerstena“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio arbitražo teismui pateikimo, atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi,  290-291 straipsniais,

n u t a r i a :

Atmesti ieškovės UAB „Enerstena“ pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovei Midroc Automation AB arbitražo teisme.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos teikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. 

Teisėja                                                                    Jadvyga Mardosevič