Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-153-917/2025

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01177-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 16.11.9;

21.10.4; 21.11.1; 21.11.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,

sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. S. ir jo atstovui advokatui P. A.,

rusų-lietuvių kalbos vertėjai V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Pareiškėjo D. S. atstovo advokato P. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

D. S. (toliau – ir Pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nubaustas už tai, kad 2024 m. spalio 29 d., 11.46 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, be to, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių ženklų. Tokiais savo veiksmais D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 150.5, 14 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje už ką D. S. paskirta 330 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

2024 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas D. S. atstovo advokato P. A. skundas, kuriuo prašoma pakeisti nutarimą ir neskirti administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės.

Skunde nurodyta, kad dėl pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, Pareiškėjas savo kaltės neneigia. Skundas teikiamas dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo. Pareiškėjas nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi, tačiau Institucija šių aplinkybių netyrė, nurodė, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taigi paskiriant nuobaudą į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta, kaip ir nebuvo atsižvelgta į kitas aplinkybes, nurodytas rašytiniuose paaiškinimuose. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, nepaisant, kad pažeidėjas dalyvavo kartu su atstovu, atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo užduotas nė vienas klausimas, nebuvo tikslinamos 2024 m. lapkričio 14 d. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės, nebuvo aiškinamasi apie (duomenys neskelbtini) išduoto nacionalinio vairuotojo pažymėjimo galiojimą, nebuvo klausiama ar aiškinamasi, ar D. S. turi tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Pats nagrinėjimas užtruko apie 10 min. pažeidėjui neužduodant nė vieno klausimo, taip pat nesudarant galimybės pasisakyti. Negana to, D. S. nebuvo užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, ypatingą reikšmę turi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuojančių duomenų analizė, individualios aplinkybės, kurių šiuo atveju Institucija visai neanalizavo ir ja negrindė pozicijos dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams tikslingumo. Kad D. S. neturi teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvoje iš esmės buvo grindžiama tuo, kad (duomenys neskelbtini) išduotame vairuotojo pažymėjime nėra įrašo „Permis de conduire“ prancūzų kalba, neatitinka 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo 6 priede nurodytų vairuotojo pažymėjimo reikalavimų, esant šioms aplinkybėms nelaikytina, kad asmuo pateikė dokumentą patvirtinantį, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje. D. S. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vairuotojo pažymėjimą, išduotą 2022 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę vairuoti B, C1, C kategorijos transporto priemones. D. S. į Lietuvos Respubliką atvyko 2024 m. rugpjūčio 7 d. tikslu studijuoti (duomenys neskelbtini) universitete, kuriame ir studijuoja (duomenys neskelbtini) specialybę, yra 1 kurso studentas. Dėl studijų Lietuvoje jam 2024 m. rugpjūčio 28 d. išduotas laikinas leidimas gyventi iki 2026 m. rugpjūčio 4 d. D. S. visą dėmesį ir laiką skiria dieninėms studijoms, dėl to būdamas studentu jokio papildomo darbo dirbti negali ir pajamų neturi. Kaip kiekvienas (duomenys neskelbtini) pilietis, D. S. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje specialaus karinio transporto vairuotojo pareigose; tai reiškia, kad jam yra įdiegtas didesnės atsakomybės laipsnis vairuojat transporto priemones, geresnis technikos pažinimas, įdiegtas valstybės nustatytų taisyklių ir įstatymų laikymosi principas. Būtent tarnaudamas kariuomenėje, jis įgijo C ir C1 vairuotojo kategorijas. D. S. yra patyręs kojos traumą, dėl kurios iki šiol jaučia skausmus, jo judėjimas pėsčiomis yra ribotas arba skausmingas. Dėl šios priežasties transporto priemonės naudojimas kasdieninėje veikloje jam yra objektyvi būtinybė. Netekus teisės vairuoti, D. S. negalėtų tęsti studijų ir gyventi pilnavertišką studento gyvenimą Lietuvoje, kadangi studijų fakultetai, biblioteka yra skirtingose Kauno miesto vietose ir tenka per dieną dažnai važinėti automobiliu į mokymosi vietas. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia ir sąmoningai vairuoja transporto priemonę, kai neturi teisės jos vairuoti arba kai jam ji yra atimta ar sustabdyta. Šiuo atveju D. S. turėjo teisę vairuoti transporto priemonę ir tai liudija pridedamas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas. D. S. atvykęs į Lietuvą negalėjo numanyti ir suprasti, kad jam draudžiama vairuoti transporto priemonę Lietuvoje, turint (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formos – tyčios, nėra administracinio nusižengimo sudėties ir administracinė atsakomybė jam netaikytina. O pripažįstant buvus formaliam pažeidimui (nacionalinio vairuotojo pažymėjimo formalūs trūkumai pagal Vienos konvenciją, tarptautinio vairuotojo pažymėjimo nepateikimas), D. S. paskirta papildoma poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – yra neproporcinga bausmė. Skunde cituojamas ANK 424 straipsnis, KET 150.5 punktas, teismų praktika. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 9 punktas nustato, kad 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Lietuvos aukščiausiasis teismas yra konstatavęs „Taigi asmenys (užsieniečiai), turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo ši pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.“ Remiantis šiuo teismo aiškinimu, D. S. pareigą pasikeisti vairuotojo pažymėjimą AB „Regitroje“ į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą atsirastų tik po 6 mėn. po nuolatinio gyventojo statuso įgijimo. Teisės aktai numato, kad nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje. D. S. nacionalinis vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis, nėra apribotas, jis neturi jokių galiojančių nuobaudų nei kilmės šalyje, nei Lietuvoje. D. S. baudimas tik atvykus į Lietuvą (praėjus 83 dienoms nuo atvykimo ir praėjus 61 dienai nuo laikino leidimo gyventi išdavimo) yra neproporcingas, todėl neteisėtas. Sutiktina, kad (duomenys neskelbtini) išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas turi formos trūkumų, numatytų Vienos konvencijoje, jame nėra įrašo prancūzų kalba „permis de conduire“ ir kt., tačiau pats faktas, kad D. S. nežinojo ir nesuprato tokių tarptautinių sutarčių ir procedūrų teisinių niuansų, turėtų teismui turėti reikšmės sprendžiant dėl bausmės paskyrimo ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti papildomos poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. D. S. šiai dienai turi tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Institucija dėl šio pažymėjimo nesidomėjo ir bylos nagrinėjimo metu jo pateikti neprašė. Tačiau tai parodo, kad D. S. Nutarimo priėmimo dienai turėjo tarptautinį vairuotojo pažymėjimą ir šiai dienai vairuoti transporto priemonę Lietuvoje galėtų. Skunde cituojama ANK 34 straipsnio 5 dalis. D. S. pripažįsta ir sutinka, kad padarė ANK nusižengimus ir dėl to gailisi, tačiau, kad jo vairuotojo pažymėjimas gali būti nepripažįstamas Lietuvoje, nežinojo ir nesuprato. Paminėtina, kad dėl šių veikų jokių neigiamų realių pasekmių ar žalos neatsirado, todėl atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, D. S. asmenybę ir asmenines savybes (neteistas, nebaustas, sunki materialinė/finansinė padėtis, turintis sveikatos problemų, mokosi, jam vairuoti transporto priemonę yra gyvybiškai būtina), paskirtina minimali piniginė bauda, neskiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. 

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad Pareiškėjui inkriminuotos veikos įrodytos ir asmuo teisėtai ir teisingai patrauktas atsakomybėn. Institucija plačiau dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo nepasisako, nes iš skundo konteksto sprendžiama, kad Pareiškėjas kvestionuoja Institucijos sprendimą dėl asmens specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) turėjimo. Institucijos nuomone pareiškėjui inkriminuotas ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo byloje esančiu pranešimu (Policijos registruojamų įvykių registre registruota ROIK (duomenys neskelbtini)), nuotraukomis, transporto priemonės duomenimis ir kt. Pažymėtina, kad KET 5 punktas reglamentuoja, kad „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis“. Atsiliepime cituojamas SEAKĮ 1 straipsnio 1 punktas, 3 punktas. SEAKĮ 13 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje. SEAKĮ 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus. Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, todėl remiantis SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalimi, trečiųjų šalių piliečiai, laikinai gyvenantys Lietuvoje, gali vairuoti transporto priemones, jeigu turi 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduotus ir šių konvencijų reikalavimus atitinkančius nacionalinius ir tarptautinius vairuotojo pažymėjimus. 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo 24 straipsnyje yra nurodyta, kad 1. kiekviena Susitariančioji Valstybė leidžia vairuotojui, turinčiam teisę įvažiuoti į jos teritoriją, atitinkančiam 8 priede nurodytus reikalavimus ir turinčiam galiojantį kitos Susitariančiosios Valstybės arba jos padalinio kompetentingos institucijos ar jos tinkamai įgaliotos asociacijos išduotą vairuotojo pažymėjimą, po to, kai jis įrodė savo kompetenciją, vairuoti Susitariančiosios Valstybės keliuose be atskiro egzamino 9 ir 10 prieduose nurodytų kategorijų motorines transporto priemones, kurias vairuoti jam suteikta teisė; 2. tačiau Susitariančioji Valstybė gali pareikalauti, kad vairuotojas, kuriam suteikta teisė įvažiuoti į jos teritoriją, turėtų tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, atitinkantį 10 priede nurodytą pavyzdį, ypač tuo atveju, jei vairuotojas įvažiuoja iš tokios šalies, kurioje turėti vairuotojo pažymėjimą nereikalaujama arba kurioje išduotas vietinis vairuotojo pažymėjimas neatitinka 9 priede nurodyto pavyzdžio; 3. Vairuotojui, įrodžiusiam savo kompetenciją, Susitariančiosios Valstybės arba jos padalinio kompetentinga institucija arba jos tinkamai įgaliota asociacija išduoda tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, kuriame uždeda savo antspaudą arba spaudą. Vairuotojo pažymėjimo turėtojas turi teisę be papildomo egzamino visose Susitariančiosiose Valstybėse vairuoti tų kategorijų motorines transporto priemones, kurioms pažymėjimas buvo išduotas; 4. Teisė naudotis vietiniu ir tarptautiniu vairuotojo pažymėjimu gali būti nepripažinta, jei yra akivaizdu, kad vairuotojas nebeatitinka sąlygų, kuriomis išduotas pažymėjimas. Šios konvencijos 9 priede nurodomas vairuotojo pažymėjimo pavyzdys: Matmenys: 74 x 105 mm, spalva: rausva. 1 Vairuotojo pažymėjimas spausdinamas šalies, kurioje jis išduodamas, teisės aktuose nurodyta (-omis) kalba (-omis). 2. Dokumento antraštė „Vairuotojo pažymėjimas“ užrašoma šio priedo 1 punkte nurodyta (-omis) kalba (-omis), toliau pateikiant antraštę prancūzų kalba „Permis de conduire“. 3. Įrašai daromi (arba kartojami) lotyniškais rašmenimis arba pagal anglišką perrašą. 4. Papildomos vairuotojo pažymėjimą išdavusios šalies kompetentingos institucijos pastabos, jei tokių yra, tarptautiniam eismui netaikomos. 5. 4 priede nurodytas skiriamasis ženklas įrašomas ovale. Šios konvencijos 10 priede nurodoma, kad tarptautinis vairuotojo pažymėjimas galioja vienus metus nuo išdavimo datos. 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta: a) Kiekvienas automobilio vairuotojas privalo turėti vairuotojo pažymėjimą. b) Susitariančiosios Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad vairuotojo pažymėjimai būtų išduodami tik po to, kai kompetentingos institucijos nustato, kad vairuotojas turi vairavimui reikalingas žinias bei įgūdžius. c) Nacionaliniuose teisės aktuose privalo būti nustatyti reikalavimai vairuotojo pažymėjimui gauti. d) Šios Konvencijos nuostatos nereiškia, kad Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai negali reikalauti, jog vairuotojo pažymėjimus turėtų kitų motorinių transporto priemonių ir mopedų vairuotojas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta: Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad: a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašyti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita Susitariančioji Šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, šio straipsnio nuostatos neįpareigoja Susitariančiųjų Šalių: a) pripažinti nacionalinius ar tarptautinius pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje asmenims, kurie išduodant pažymėjimą paprastai gyveno jų teritorijose arba kurie vėliau apsigyveno jų teritorijose; b) pripažinti pirmiau nurodytus pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti vairuotojams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta išduodant pažymėjimą buvo už teritorijos, kurioje išduotas vairuotojo pažymėjimas, ribų arba kurie vėliau apsigyveno kitoje teritorijoje. Asmuo su skundu pateikė nacionalinio vairuotojo pažymėjimo kopiją. Dokumentas yra be vertimo, be privalomo įrašo „Permis de conduire“, taip pat neatitinka paminėtų kelių konvencijų nurodytų vairuotojo pažymėjimo reikalavimų, tarptautinį vairuotojo pažymėjimą asmuo įgijo 2024 m. lapkričio 6 d., tai yra, administracinio nusižengimo metu jo neturėjo. Esant šioms aplinkybėms nelaikytina, kad asmuo pateikė dokumentą patvirtinantį, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje. Institucijos nuomone asmeniui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas P. A. pristatė skundą. Pažeidimo protokolas surašytas nedalyvaujant pažeidėjui, šį protokolą gavo el. paštu. Tik gavęs protokolą Pareiškėjas suprato, kad jis nubaustas ne tik už parkavimą, tačiau ir už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Neaišku, kodėl Institucija nusprendė, kad automobilį vairavo būtent Pareiškėjas bei, kad jis neturi teisės vairuoti. Advokatas kreipėsi į policiją siekiant išsiaiškinti, ar (duomenys neskelbtini) pilietis turi teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje. Advokatui buvo paaiškinta, kad jeigu (duomenys neskelbtini) yra prisijungęs prie Vienos konvencijos, tokiu atveju vairuoti transporto priemonę Lietuvoje (duomenys neskelbtini) pilietis gali. Remiantis šia informacija, pateikė rašytinius paaiškinimus Institucijai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į pateiktus rašytinius paaiškinimus, Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pasisakyti, nebuvo užduoti klausimai. Advokato nuomone, turėtų būti keičiama administracinio nusižengimo kvalifikacija, kadangi Pareiškėjas turi teisę vairuoti, kurią įgijo (duomenys neskelbtini). Tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuva yra ratifikavusios Vienos konvenciją, pagal kurią, abi valstybės pripažįsta viena kitos išduotus vairuotojo pažymėjimus. Tačiau, (duomenys neskelbtini) išduotos teisės vairuoti pažymėjimo turinio trūkumai, lėmė Institucijos sprendimą, kad Pareiškėjas neturėjo teisės vairuoti Lietuvoje. Advokatas atkreipia dėmesį, kad ir jo, Lietuvoje išduotame, vairuotojo pažymėjime, nėra užrašo „Permis de conduire“, kas reikštų, kad ir jis negalėtų vairuoti transporto priemonės kitoje valstybėje. Susidaro situacija, kai asmenys, išlaikę visus reikiamus egzaminus, dėl formalių dokumento rekvizitų kitoniškumo, yra baudžiami kaip asmenys, iš kurių teisė vairuoti yra atimta arba tokios teisės apskritai neturi. Šiai dienai yra pateikę Pareiškėjo tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, kas patvirtina, kad Pareiškėjas gali vairuoti transporto priemonę, teisė vairuoti nėra atimta ar apribota. Pareiškėjas yra patyręs kojos traumą, dėl ko jam yra sunku judėti. Dėl šios priežasties Pareiškėjo tėvai prisidėjo prie automobilio įsigijimo, kad jis galėtų laisvai judėti. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) universiteto pastatai yra išsidėstę visame Kaune, automobilis yra reikalingas, kad Pareiškėjas galėtų pasiekti visas reikiamas lokacijas ir siekti geriausių mokslo rezultatų. Pareiškėjas niekur nedirba, yra susikoncentravęs į mokymąsi. Prašo neskirti administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, arba bent jau neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas D. S. nurodė, kad palaiko skundą. Kaltę dėl abiejų padarytų administracinių nusižengimų pripažįsta. Tik po įvykio, kai Pareiškėjas gavo laišką, tik tuomet suvokė padarytą pažeidimą, pradėjo skambinti į ambasadą. Jie patarė, kad reikia pasidaryti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą nuotoliniu būdu. Tarptautinį vairuotojo pažymėjimą galima pasidaryti bet kur, yra parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“, kurioje Pareiškėjas, už 3 Eur, įgijo tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Papildomai nereikėjo išlaikyti jokių egzaminų, tiesiog ateini ir yra išduodamas pažymėjimas. Jis išduotas tuo pagrindu, kad Pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjo stažas yra ilgas, kadangi (duomenys neskelbtini) galima įgyti teisę vairuoti nuo 16 metų, o Pareiškėjas teisę vairuoti turi nuo 17 metų. Pareiškėjas atvyko į Lietuvą, jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi kaip studentui. Kai Pareiškėjas atvyko į Lietuvą, pradėjo daug domėtis, kokių dokumentų jam reikia dėl leidimo gyventi, Pareiškėjas sužinojo, kad turint (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, galima vairuoti transporto priemones Lietuvoje metų metais. Tokią informaciją Pareiškėjui pateikė studentai, kurie mokosi Lietuvoje. Jie taip pat yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, yra daug studentų iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesinaudoja viešuoju transportu, kadangi kai buvo mažas, jį partrenkė automobilis, turi kelio traumą. Pareiškėjui yra sunku vaikščioti, skauda kairį kelį, kuomet stovi, remiasi ant dešinės kojos. Dėl to Pareiškėjas negali naudotis viešuoju transportu, kadangi jam sunku ilgai vaikščioti ar stovėti. Netgi kariuomenėje Pareiškėjo negalėjo priversti ilgai stovėti, kadangi buvo išduotas leidimas ilgai nestovėti. Tarptautinį vairuotojo pažymėjimą išsiėmė, nepaisant to, kad draugai sakė, kad nereikia jokio kito pažymėjimo, dėl to, kad gavęs laišką dėl pažeidimų išsigando. Paskambino į ambasadą, kur ir patarė taip padaryti. Tėvai padarė Pareiškėjui tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Jeigu būtų žinojęs, kad tokio pažymėjimo reikia, būtų jį pasidaręs ir anksčiau. Iki protokolo surašymo, Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas yra tinkamas Lietuvoje, jam net nekilo kitų minčių, jis tuo neabejojo. Nusipirkęs automobilį jį apsidraudė, nenorėjo nieko pažeisti, viską norėjo daryti teisingai. Dėl parkavimo pažeidimo nurodė, kad kaltę pripažįsta, skubėjo į egzaminą, todėl automobilį pastatė taip, kaip stovėjo kiti automobiliai. Galvojo, kad taip galima. Kariuomenėje Pareiškėjas tarnavo 3 metus, 2,8 metus buvo specialiosios paskirties vairuotojas, vežiojo raketas. Spalio 7 d. Pareiškėjas važiavo į (duomenys neskelbtini), savanoriškai vairavo transporto priemones, kadangi tokių vairuotojų nedaug. Pažeidimų iki šio įvykio neturėjo nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje, nors per vairavimo metus itin daug važinėjo. (Duomenys neskelbtini) labai daug policijos kelyje, kamerų, tačiau pažeidimų Pareiškėjas nepadarė. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, šioje šalyje yra vienas, be šeimos, stengiasi mokytis, tikisi, kad bus geras odontologas. Nenorėjo nieko niekaip pažeisti.

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad 2024 m. spalio 29 d., 11.46 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, be to, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių ženklų. Šiais veiksmais jis pažeidė kelių eismo taisyklių 150.5, 14 punktus. Už padarytus administracinius nusižengimus D. S. paskirta 330 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. 

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje nurodė, kad dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, gailisi, savo kaltę pripažįsta ir jos neginčija. Dėl šio nusižengimo byloje ginčas nekyla. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, savo kaltę Pareiškėjas taip pat pripažįsta, gailisi, tačiau nurodo, jog nežinojo, kad vairuotojo pažymėjimas, išduotas (duomenys neskelbtini), yra netinkamas norint vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje.

Skundas, dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, grindžiamas tuo, kad D. S. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vairuotojo pažymėjimą, išduotą 2022 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę vairuoti B, C1, C kategorijos transporto priemones. D. S. į Lietuvos Respubliką atvyko 2024 m. rugpjūčio 7 d. tikslu studijuoti (duomenys neskelbtini) universitete. Dėl studijų Lietuvoje jam 2024 m. rugpjūčio 28 d. išduotas laikinas leidimas gyventi iki 2026 m. rugpjūčio 4 d. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia ir sąmoningai vairuoja transporto priemonę, kai neturi teisės jos vairuoti arba kai jam ji yra atimta ar sustabdyta. Šiuo atveju D. S. turėjo teisę vairuoti transporto priemonę ir tai liudija pridedamas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas. D. S. atvykęs į Lietuvą negalėjo numanyti ir suprasti, kad jam draudžiama vairuoti transporto priemonę Lietuvoje, turint (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą.

KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. SEAKĮ 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, teises ir pareigas.

SEAKĮ 13 straipsnyje nurodytos bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, be kita ko, draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės. Minėto straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

SEAKĮ 2 straipsnio 93 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.

1968 metų Vienos kelių eismo konvencijos 48 straipsnyje nurodyta, kad įsigaliojus šiai Konvencijai, santykiuose tarp Susitariančiųjų Šalių netenka galios 1926 m. balandžio 24 d. Paryžiuje pasirašyta Tarptautinė motorinio transporto eismo konvencija ir tą pačią dieną Paryžiuje pasirašyta Tarptautinė kelių eismo konvencija, Visos Amerikos automobilių eismo reguliavimo konvencija, pateikta pasirašyti 1943 m. gruodžio 15 d. Vašingtone, bei Kelių eismo konvencija, pateikta pasirašyti 1949 m. rugsėjo 19 d. Ženevoje, ir ši Konvencija pakeičia visus čia išvardytus dokumentus.

(duomenys neskelbtini) valstybė 1968 metų Vienos kelių eismo konvenciją ratifikavo 1971 m. gegužės 11 d., Lietuvos Respublika 1968 metų Vienos kelių eismo konvenciją ratifikavo 1991 m. lapkričio 20 d.

1968 metų Vienos kelių eismo konvencijos 41 straipsnio 1 punkto a) papunktyje nurodyta, kad kiekvienas automobilio vairuotojas privalo turėti vairuotojo pažymėjimą. 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad susitariančios šalys pripažįsta, jog:

a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašyti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas;

b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 6 priedo nuostatas, ir

c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita Susitariančioji Šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija.

1968 metų Vienos kelių eismo konvencijos 6 priede nurodyta, kad nacionalinis vairuotojo pažymėjimas yra dokumentas, kuris yra spausdinamas ta kalba, kurią nustato pažymėjimą išduodanti institucija arba jį išduoti įgaliota institucija; tačiau dokumento antraštė „permis de conduire“ (vairuotojo pažymėjimas) rašoma prancūzų kalba ir gali būti išversta ar neišversta į kitas kalbas, taip pat įrašomas valstybės, kurioje išduotas pažymėjimas, pavadinimas ir (arba) jos skiriamasis ženklas. Vairuotojo pažymėjime nurodomi šie duomenys: pavardė, vardai, gimimo data ir vieta, adresas, pažymėjimą išdavusi institucija, pažymėjimo išdavimo data ir vieta, pažymėjimo galiojimo laikas, pažymėjimo numeris, pažymėjimą išdavusio pareigūno parašas ir (arba) pažymėjimą išdavusios institucijos spaudas ar antspaudas, pažymėjimo turėtojo parašas, transporto priemonių, kurias leidžiama vairuoti, kategorija ar kategorijos ir visos pakategorės, prie jų nurodoma pažymėjimo išdavimo data ir galiojimo laikas kiekvienai kategorijai.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas D. S. laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, ISIC studento pažymėjimas bei (duomenys neskelbtini) valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) valstybėje išduoto vairuotojo pažymėjimas matyti, kad averso pusėje yra nurodytas dokumento pavadinimas, asmens vardas ir pavardė, gimimo data, dokumento išdavimo data, dokumento galiojimo data, dokumento numeris. Vairuotojo pažymėjimo reverso pusėje nurodytos transporto priemonių, kurias leidžiama vairuoti, kategorijos. Ant D. S. vardu (duomenys neskelbtini) valstybėje išduoto vairuotojo pažymėjimo nėra antraštės prancūzų kalba „permis de conduire“ (vairuotojo pažymėjimas), kuri gali būti išversta ar neišversta į kitas kalbas.

Sutiktina su Institucijos nuomone, kad D. S. (duomenys neskelbtini) valstybėje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas neatitinka 1968 metų Vienos kelių eismo konvencijos 6 priede nurodytų formos bei turinio reikalavimų, tai yra, jame nėra įrašo prancūzų kalba „permis de conduire“. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, laikytina, kad D. S. 2024 m. spalio 29 d. (įvykio padarymo metu) neturėjo galiojančios teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Nors tiek Pareiškėjas, tiek jo atstovas advokatas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad D. S. įgijo tarptautinį vairuotojo pažymėjimą 2024 m. lapkričio 6 d., o ši aplinkybė tik patvirtina tai, kad Pareiškėjas turėjo teisę vairuoti, byloje nėra jokių duomenų, kad pažeidimo padarymo dienai, tai yra, 2024 m. spalio 29 d., Pareiškėjas būtų turėjęs teisę vairuoti patvirtinantį tarptautinį dokumentą ar 1968 metų Vienos kelių eismo konvencijos 6 priede nustatytus reikalavimus atitinkantį nacionalinį dokumentą. Todėl konstatuotina, kad D. S. esant teisėtam pagrindui buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. spalio 29 d., 11.46 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, be to, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių ženklų.

Šiuo atveju pažymėtina, kad nors Pareiškėjas nėra atsakingas dėl nacionalinio vairuotojo pažymėjimo formalių trūkumų, tačiau jis vis tik turi  prieš atvykdamas į kitą valstybę aktyviai domėtis galiojančiu reglamentavimu, siekiant joje vairuoti transporto priemones.

Tiek teismui pateiktu skundu, tiek teismo posėdžio metu Pareiškėjas bei jo advokatas prašė pakeisti Institucijos priimtą Nutarimą ir neskirti administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės arba neskirti tik administracinio poveikio priemonės. Prašymas grindžiamas tuo, jog Pareiškėjas yra nedirbantis, jokių pajamų negauna, visą dėmesį skiria mokslams. Pareiškėjas studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, yra 1 kurso (duomenys neskelbtini) studijų krypties studentas. Teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tam, jog galėtų atvykti į mokymosi erdves bei bibliotekas, kurios yra visame Kauno mieste. Pareiškėjas negali naudotis viešuoju transportu dėl vaikystėje patirtos bei kariuomenėje paūmėjusios kojos traumos, jam sunku ilgą laiką stovėti ar sėdėti, kadangi jis jaučia kairio kelio skausmus. D. S. atvykęs į Lietuvą negalėjo numanyti ir suprasti, kad jam draudžiama vairuoti transporto priemonę Lietuvoje, turint (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Todėl nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formos – tyčios, nėra administracinio nusižengimo sudėties ir administracinė atsakomybė jam netaikytina. O pripažįstant buvus formaliam pažeidimui, D. S. paskirta papildoma poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – yra neproporcinga bausmė.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., tačiau tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių kitų lengvinančių ar išskirtinai teigiamai asmenį charakterizuojančių savybių, nepateikta ir jokių kitų išimtinių aplinkybių. Šiuo atveju kilę neigiami padariniai yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens netinkamo elgesio rezultatas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinta, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Nors Pareiškėjas akcentavo tai, kad yra patyręs kojos traumą, dėl kurios sunku stovėti ir dėl to negali naudotis viešuoju transportu, pažymėtina, kad Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Kaune, (duomenys neskelbtini), tai yra, Kauno miesto centre. Kauno mieste yra gerai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, ypač geras susisiekimas miesto centre, kadangi viešasis transportas važiuoja dažnai, stotelės yra arti mokymo įstaigų.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas turėjo būti ypač suinteresuotas pažeidimo nedaryti, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių, susijusių su vairavimu, atsiradimas, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar jos visai neskirti. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) už ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad, įvertinus D. S. charakterizuojančią medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, D. S., už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 30 Eur dydžio bauda, kai minėtame straipsnyje numatyta, kad bauda gali būti nuo 30 iki 90 Eur, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta 330 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, kai minėtame straipsnyje numatyta, kad bauda gali būti nuo 300 Eur iki 450 Eur, ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, D. S. paskirta galutinė 330 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Tai rodo, kad įvertinus visas administracinio nusižengimo aplinkybes, Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, Pareiškėjui paskirta bauda artima minimaliai bei minimalus administracinio poveikio priemonės terminas. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 422 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą, ir pareiškėjo D. S. atstovo advokato P. A. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                            Sigita Meškauskienė