Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 812 - 252 - 2013
Saulius Vanagas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00905-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
16.5.1; 44.5.2.17; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. U. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-140-649-2013 pagal ieškovo UAB „V-Trans“ ieškinį atsakovui A. U. dėl žalos atlyginimo ir
n u s t a t ė:
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 099,03 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „V-Trans“ ir atsakovas A. U. 2012-06-06 sudarė darbo sutartį, kuria atsakovas buvo įdarbintas vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose. Kartu su darbo sutartimi tarp šalių buvo sudaryta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo saugoti jam ieškovo perduotas materialines vertybes, o jas sugadinus atlyginti padarytą žalą. 2012-10-07 atsakovui A. U., kaip darbo priemonė, buvo perduotas krovininis automobilis MERCEDES BENZ ACTROS 1844 SZM 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį ieškovas valdė ir naudojo 2012-10-05 sutarties su Lenkijos įmone HCS sp. z. o. o. pagrindu, pagal kurią ieškovo vairuotojai vykdo pervežimus numatytais maršrutais Europoje, naudodamiesi HCS sp. z. o. o. transporto priemonėmis. 2012-10-22 atsakovas, vairuodamas perduotą automobilį, jį apgadino, t. y. neatsargiai vairuodamas nuplėšė automobilio galinį dešinį žibintą. Ši žala negalėjo atsirasti dėl transporto priemonės naudojimo procese atsiradusio jos natūralaus nusidėvėjimo, kadangi automobilis buvo pradėtas eksploatuoti 2012 metais ir jo rida perdavimo atsakovui momentu buvo tik 8 123 km. Už automobilio remontą sumokėjo pats automobilio savininkas (HCS sp. z. o. o.). Ieškovas, vadovaudamasis tarp šalių 2012-10-05 sudarytos sutarties 1.3 punktu bei atsižvelgdamas, jog žala buvo padaryta dėl ieškovo buvusio darbuotojo kaltės, šią žalą, t. y. 318,30 eurų, kas sudaro 1 099,03 Lt, atlygino. Vadovaujantis tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties 3 punktu, CK 6.236 str., DK 245 str., 246 str., atsakovas privalo atlyginti dėl savo neatsargių veiksmų buvusiam darbdaviui padarytą 1 099,03 Lt žalą.
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2012-06-06 sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas nuo 2012-06-06 pradėjo dirbti pas ieškovą vairuotojo ekspeditoriaus pareigose, darbo sutartis nutraukta 2012-11-12. Tarp šalių buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ieškovas ir Lenkijos įmonė HCS sp. z.o.o pagal 2012-10-05 sutartį turi verslo santykius užsakomų laikinų vairuotojų paslaugų teikimo srityje. Tuo pagrindu HCS sp. z.o.o perdavė atsakovui sunkvežimį MB, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), su įranga gerame ir veikiančiame stovyje. Atsakovas perduota transporto priemone nuo 2012-10-07 iki 2012-11-05 vykdė krovinių pervežimus. Iš ieškovo ir atsakovo pateiktų nuotraukų nustatė, kad buvo apgadintas atsakovui perduoto automobilio Mercedes Benz Actros dešinės pusės galinis sparnas. Automobilis buvo suremontuotas už 318,30 EUR. Ieškovas įmonei HCS sp. z.o.o 2013-01-17 sumokėjo 318,30 EUR (1 099,03 Lt). Teismas sprendė, jog yra visos sąlygos, numatytos DK 246 str., buvusio darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti. Atmetė atsakovo parodymus, kad dalis automobilio sparno galėjo sulūžti dėl natūralaus nusidėvėjimo. Rėmėsi įrodymų tikėtinumo principu – kadangi vairuota transporto priemonė buvo praktiškai nauja ir atsakovo priimta kaip techniškai tvarkinga, todėl žymiai labiau tikėtina, jog sparno dalis buvo nulaužta manevruojant, o ne nukrito dėl natūralaus nusidėvėjimo.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, o būtent: sprendimas grindžiamas vien tik liudytojo, kuris yra ieškovo darbuotojas ir tuo metu buvo Lietuvoje, parodymais, jog žala buvo padaryta stumiant automobilį atbuline eiga ir įtraukus po ratu purvasaugį, tačiau visiškai nesiaiškino, ar fiziškai tokia situacija yra įmanoma; vertino tik automobilio pagaminimo metus, tačiau nevertino sunkiasvorės transporto priemonės paskirties – jos nuolatinio ir pastovaus naudojimo pervežimams. Teigia, jog 2013 m. sausio 17 d. tarptautinis mokėjimo pavedimas nėra patvirtintas „Swedbank“, AB banko atstovo parašu kaip įvykdytas. Šis ieškovo pateiktas tarptautinio mokėjimo pavedimas gali būti laikomas tik kaip ieškovo pateiktas nurodymas bankui atlikti mokėjimo pavedimą, tačiau jokiu būdu nepatvirtina ir neįrodo paties mokėjimo pavedimo įvykdymo fakto. Kaip matyti iš 2012 m. lapkričio 16 d. sąskaitos Nr. 0004, joje kaip gavėjas yra nurodyta HCS A/S Transport & Spedition, esanti adresu Hvissingevej 100, 2600 Glostrup, Danija. Tuo tarpu 2013 m. sausio 17 d. tarptautiniame mokėjimo nurodyme gavėju yra nurodytas HCS sp. z.o.o. (Lenkijos įmonė). Tokiu būdu, jei 2013 m. sausio 17 d. tarptautinis mokėjimo pavedimas ir buvo įvykdytas, juo žala buvo atlyginta ne tam asmeniui, kuris ją patyrė. Be to, 2012 m. lapkričio 16 d. sąskaitoje 0004 nėra nurodyti nei gavėjo banko sąskaitos numeris, nei kiti rekvizitai, būtini mokėjimui atlikti, todėl ieškovas ir negalėjo šios sąskaitos apmokėti. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pirminė 2012 m. lapkričio 1 d. PEMA sąskaita Nr. 1032383 buvo apmokėta. 2012 m. spalio 5 d. sutarties tarp ieškovo ir Lenkijos įmonės HCS sp. z.o.o. 1.3. punkte yra nustatyta, kad HCS pasilieka teisę nustatyti mokesčius ir/arba automobilių (remonto) išlaidas, kurios yra patirtos dėl V-Trans/vairuotojo kaltės vykdant transportavimą. Ši sąlyga taikoma, jeigu gedimas įvyko dėl vairuotojo aplaidumo, ir minėtosios išlaidos ir/arba nuostoliai nėra padengiami draudimo. Šiuo atveju byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad buvo kreiptasi į draudimo bendrovę dėl nuostolių atlyginimo ir kad draudimo bendrovė atsisakė šiuos nuostolius atlyginti. Be to, iš pirminės 2012 m. lapkričio 1 d. sąskaitos Nr. 1032383 nematyti, kada buvo pateiktas užsakymas atlikti joje nurodytus darbus bei kada tie darbai buvo atlikti. Sąskaitoje nurodyta prieigos data yra 12-05-14, o rida (km) 7 416, nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad automobilio perdavimo atsakovui metu 2012 m. spalio 7 d. automobilio rida buvo 8 123 km, o spalio 22 d., kai purvasaugis nukrito, automobilio rida buvo 11 900 km.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir pilnai juos ištyrė, todėl priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, nelogiški bei teisiškai nereikšmingi.
Apeliacinis skundas atmestinas, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantas skundą iš esmės grindžia procesinės teisės normų pažeidimais (CPK 185 str.), nurodydamas, kad teismas priėmė sprendimą netinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apelianto argumentams neva teismas rėmėsi vien tik liudytojo D. R. parodymais, Kupiškio rajono apylinkės teismas 2013-07-29 sprendime glaustai išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, išvadas dėl ieškovo reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Pažymėtina, jog teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.). Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, tikėtinumo taisyklę, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog žymiai labiau tikėtina, kad transporto priemonės Mercedes Benz Actros sparno dalis buvo nulaužta manevruojant, o ne nukrito dėl natūralaus nusidėvėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti paaiškinimai šios išvados taip pat nepaneigia. Visų pirma, neginčijamai nustatyta, kad apeliantui patikėtas automobilis buvo 2012 m. laidos, t. y. beveik visiškai naujas, o 2012 m. gegužės mėn. transporto priemonė buvo apžiūrėta. Pats apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, jog vilkikas jam perduodant buvo tvarkingas (b. l. 94-97). Kritiškai vertintinas apelianto pasvarstymas dėl natūralaus pačios transporto priemonės ir jos detalių nusidėvėjimo (pvz. dėl vibracijos). Šiuo atveju atsižvelgtina ne tik į tai, kad sunkiasvorė transporto priemonė buvo iš esmės nauja, bet ir į jos paskirtį – nuolatinis ir pastovus naudojimas pervežimams, dėl ko visos tokios transporto priemonės detalės atsižvelgiant į tai ir gaminamos. Be to, apeliantas jokiais įrodymais nepagrindė, kodėl liudytojas D. R. galėtų jį apkalbėti, todėl nėra jokio pagrindo abejoti šio liudytojo paaiškinimais apie tai, kad pats atsakovas jam sakė, jog atbuliniu važiavo šiukšlyne, užkabino ir nuplėšė automobilio galinį dešinį žibintą (b. l. 96).
Apelianto manymu, ieškovas nepatyrė realios žalos, nes 2013-01-17 tarptautinis mokėjimo pervedimas nėra patvirtintas „Swedbank“, AB parašu kaip įvykdytas (b. l. 49). Tačiau šias apelianto abejones paneigia apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateiktas tarptautinis mokėjimo pavedimas su „Swedbank“, AB parašu, patvirtinantis 2013 m. sausio 17 d. mokėjimo įvykdymą (b. l. 120). Taip pat atmestinas argumentas apie tai, kad žala buvo atlyginta ne tam asmeniui, kuris ją patyrė. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir HCS sp. z.o.o. (Lenkijos bendrovė) 2012 m. spalio 5 d. sudarė sutartį dėl užsakomų vairuotojų paslaugų. Pagal šios sutarties 1.3 p., ieškovas turi atlyginti vairuotojo padarytą žalą Lenkijos bendrovei savo lėšomis. Ši sąlyga taikoma, jeigu gedimas įvyko dėl vairuotojo aplaidumo, ir šios išlaidos ar nuostoliai nėra padengiami draudimo (b. l. 40). Kaip paaiškino ieškovas, 2012 m. lapkričio 16 d. sąskaita 0004 (b. l. 47, 48) yra išrašyta ir pasirašyta būtent Lenkijos bendrovės HCS sp. z. o. o, su kuria ieškovą sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu Danijoje esanti HCS A/S Transport & Spedition yra motininė bendrovė, turinti dukterines įmones Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje ir Suomijoje. Tai, kad sąskaitoje naudos gavėju yra nurodyta Danijoje esanti motininė bendrovė HCS A/S Transport & Spedition, o sąskaita buvo apmokėta Lenkijos bendrovei, lemia verslo modelis, susiklostęs tarp Danijoje esančios motines bendrovės, Lenkijoje esančios jos dukterinės bendrovės bei ieškovo. Be to, apeliantas nurodo, jog nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad buvo kreiptasi į draudimo bendrovę dėl nuostolių atlyginimo ir kad draudimo bendrovė atsisakė šiuos nuostolius atlyginti. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovas nėra transporto priemonės, kuriai buvo padaryta žala, savininkas, todėl neturi nei teisės, nei pareigos kreiptis į draudimo bendrovę dėl nuostolių atlyginimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog transporto priemonė buvo drausta KASKO draudimu, kuriame nustatyta 1 000 eurų franšizė, o kadangi žala mažesnė, tai transporto priemonės savininkas nesikreipė į draudimo bendrovę. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, jog 2012 m. lapkričio 16 d. sąskaitoje Nr. 1032383 (b. l. 47, 48) nurodyta 7 416 km rida yra ne A. U. automobilio perdavimo metu ar purvasaugio remonto metu buvusi rida, bet paskutinės automobilio apžiūros („prieigos data“) 2013 m. gegužės 14 d. metu užfiksuota rida, t. y. dar prieš 1012-10-07 automobilio perdavimą atsakovui.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas UAB „V-Trans“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 936 Lt advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atsakovo A. U. apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas grindžia pateikta sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymu. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punktu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, į tai, kad ieškovo atstovui dėl jokių naujų aplinkybių pasisakyti nereikėjo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma už atsiliepimo į A. U. apeliacinį skundą parengimą mažintina iki 1 000 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų UAB „V-Trans“, į. k. 302497504, naudai.
Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė