Civilinė byla Nr. 2-3724-450/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01824-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 44.5.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, dalyvaujant antstoliui M. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, antstoliui M. P. dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo ir antstolio veiksmais, atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, antstoliui M. P., prašydamas pripažinti, kad nevykdant Kauno miesto apylinkės civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 priimto sprendimo ir nutarčių, kuriomis buvo skirtos baudos už sprendimo nevykdymą, Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, bei antstolis M. P. padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą; prašė priteisti iš atsakovų solidariai 305 211,96 Eur (1 053 835,89 Lt) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškovas nurodė, kad 2000 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 Kauno apylinkės teismas nustatė, kad K. T. 1996 m. gegužės 14 d. pareiškimu melagingai įskundė ieškovą Kauno apylinkės prokuratūrai dėl savanaudiškų paskatų apie nebūtą nusikaltimą, dirbtinai sudarydamas įrodymus, kad jo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje Nr. 20-l-198-96 arba Nr. l-64/99 ir įpareigojo paneigti paskelbtas minėtame pareiškime tikrovės neatitinkančias, garbę ir orumą žeminančias žinias ir sumokėti 4000 litų neturtinės žalos atlyginimą bei 210,66 litus teismo išlaidas. Lietuvos generalinė prokuratūra panaudojo šį melagingą įskundimą 1996 m. balandžio 17 d. paaiškinime ir 1996 m. gegužės 14 d. pareiškime dirbtinam nusikalstamam įrodymų sudarymui ir baudžiamos bylos Nr. 20-l-198-96 sufabrikavimui, suvaržyti ieškovo grąžinimą į darbą saugumo departamente. Lietuvos generalinė prokuratūra dengė K. T. įvykdytus nusikaltimus, kad sueitų baudžiamos atsakomybės senaties terminas. Šią aplinkybę patvirtina 2014 m. kovo 3 d. nutarimas atsisakyti patenkinti ieškovo skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Lietuvos generalinė prokuratūra dengė nuo baudžiamos atsakomybės Kauno apylinkės teismo teisėją D. M. iki sueis baudžiamos atsakomybės senaties terminas, kad nevykdyti įsiteisėjusio 2000 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 ir nutarčių skirti baudas už sprendimo neįvykdymą. Šią aplinkybę patvirtina DELFI portale atspausdinti 2007 m. kovo 16 d., 2007 m. liepos 12 d., 2010 m. liepos 1 d. ,2010 m. rugpjūčio 4 d., 2011 m. birželio 22 d. straipsniai pateikti civilinėje byloje Nr.2-3805-431/2015. Nuo baudžiamos atsakomybės buvo dengiamas ir K. T. už įsiteisėjusio sprendimo neįvykdymą, ką patvirtina 2011 m. vasario 21 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir nutarimas atsisakyti tenkinti prašymą, pateikti civilinėje byloje Nr. 2-3805-431/2015.
Lietuvos Respublikos teismai su atsakovu antstoliu M. P. neįvykdė įsiteisėjusių 2000 m. spalio 31 d. sprendimo ir nutarčių skirti baudas bei neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė įvykdyti minėtą sprendimą ir nutraukė vykdomąją bylą. Šias aplinkybes patvirtina 2013 m. kovo 27 d. patvarkymas dėl vykdymo bylos užbaigimo ir išieškojimo negalimumo aktas, 2013 m. gegužės 3 d. patvarkymas dėl skundo nagrinėjimo sustabdymo, 2013 m. balandžio 18 d. nutartis, 2013 m. liepos 3 d. nutartis, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis ir 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis pateikti civilinėje byloje Nr. 2-3805-431/2015. Žalą sudaro negauti 4210,66 litų už sprendimo neįvykdymą ir atsisakymą įvykdyti, negauti 1000 litų kaip bauda paskirta 2004 m. kovo 23 d. nutartimi už atsisakymą įvykdyti sprendimą, negauti 1000 Lt kaip bauda paskirta 2004 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi už atsisakymą įvykdyti sprendimą; 1000 litų bauda paskirta 2015 m. vasario 1 d. nutartimi už atsisakymą įvykdyti sprendimą; 775 592,52 litai kaip bauda paskirta 2005 m. vasario 1 d. nutartimi 0,05% už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną nuo 2004 m. vasario 1 d. iki 2014 m. kovo 6 d. baudžiamoje byloje Nr. 1-1825-347/2013; negauta 1000 litų bauda paskirta 2010 m. kovo 15 d. nutartimi už atsisakymą įvykdyti sprendimą; 2340 litų bauda paskirta 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi už atsisakymą įvykdyti sprendimą; 1000 litų išlaidos 2003 m. gruodžio 12 d. sumokėtos antstoliui M. P., kuris neteisėtai neįvykdė ir atsisakė įvykdyti sprendimą; 94,40 litų išlaidos 2011 m. vasario 17 d. sumokėtos už teismo šaukimo paskelbimą spaudoje; 108 litų išlaidos sumokėtos už 2004 m. kovo 29 d. teismo šaukimo paskelbimą spaudoje; 18 450,3 litų išlaidos sudarytoms skubaus vartojimo kredito sutartims dėl įsiteisėjusių sprendimo ir nutarčių neįvykdymo ar atsisakymo įvykdyti. Patirtą 250 000 litų neturtinę žalą sudaro 150 000 litų patirta neturtinė žala dėl sprendimo neįvykdymu ir atsisakymu įvykdyti sprendimą patirtų pergyvenimų ir suvaržymų. Tokie pergyvenimai kilo dėl to, kad nebuvo pradėtas K. T. atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas, bei neįvykdžius teismo sprendimo (nutarčių).
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas reikalavimus kildina dėl to, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir teisėja D. M. kartu su antstoliu M. P. neįvykdė 2000 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000. Nurodė, kad teismas nevykdo teismo sprendimų ir todėl ieškovo nurodytas reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš valstybės yra nepagrįstas. Reiškiamas reikalavimas priteisti iš valstybės ir antstolio solidariai turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes ieškovui pareiškus ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovų prievolės rūšies. Bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio l dalyje - bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kadangi teismas nevykdo teismo sprendimų, todėl teismas negalėjo padaryti ieškovui žalos dėl teismo sprendimo nevykdymo.
CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos - žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6,246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).
Iš CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos darytina išvada, kad joje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės tuo atveju, kai jie padaryti vykdant teisingumą, o ne už žalą, padarytą kitais teisėjo ar teismo pareigūnų veiksmais. Skirtingai nuo CK 6.272 straipsnio 1 dalies normos, pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tada, kai vykdomas teisingumas pagal Civilinio proceso normas. Toks aiškinimas paremtas šios CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos nuostata - „nagrinėjant civilinę bylą“. Nagrinėjamos bylos kontekste ši įstatymo nuostata apima ne tik bylos nagrinėjimą, bet ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimą.
Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas gali būti peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus.
Šiuo atveju ieškovas konkrečių įrodymų dėl teismo ar teisėjos neteisėtų veiksmų ar neveikimo nepateikia. Ieškovas pateikta savo subjektyvią nuomonę, kad prieš jį ir jo artimuosius buvo vykdomas tarptautinės teisės uždraustas elgesys su žmonėmis. Ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl valstybei negali kilti civilinė atsakomybė.
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartyje (c. b. Nr. 2-1755/2013) konstatavo, jog pareikšti materialiniai reikalavimai dėl pripažinimo faktų, reiškia ne ką kitą, kaip faktų, kurie reikalingi jo ginčui spręsti, pripažinimą, t. y. ieškovas prašo pripažinti egzistuojant jo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias faktines aplinkybes. Tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, šie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės.
Pirmu reikalavimu ieškovas prašo pripažinti egzistuojant jo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias aplinkybes. Todėl šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas šioje civilinėje byloje, nes nenagrinėtinas teisme ir šį reikalavimą turėjo būti atsisakyta priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atsakovas antstolis M. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad atsakovo civilinei atsakomybei kilti turi būti įrodytos visos CK 6.245 - 6.250 str. str. numatytos atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovas ieškinyje neįrodė nei vienos iš šių civilinės atsakomybės sąlygų ir nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo šioms aplinkybėms pagrįsti: kaip įrodymą apie neteisėtus antstolio veiksmus ieškovas nurodo 2013 m. balandžio 18 d., 2013 m. liepos 1 d., 2013 m. rugsėjo 24 d. ir 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis. Tikėtina, kad ieškovas mini 2013 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartį Nr. 2S-2413-260/2013, kurioje buvo nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų ir buvo panaikintas antstolio procesinis veiksmas - patvarkymas užbaigti vykdomąją bylą. Tačiau ieškovas nenurodo ir neįrodo, kuriais konkrečiai neteisėtais antstolio veiksmais ieškovui buvo padaryta žala, kokias pasekmes ieškovui sukėlė priimtas antstolio patvarkymas, koks yra priežastinis ryšys tarp antstolio sprendimo - užbaigti bylą ir galimos žalos atsiradimo. Ieškovo ieškinyje pateikiami nekonkretūs, padriki faktai apie kažkokias aplinkybes, kurie nieko bendro neturi su ieškovui galimai atsiradusia (ieškovo suvokimu) žala.
Ieškovas neįrodo ir nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio žalos (turto netekimo, sužalojimo) atsiradimo fakto. Ieškinio 2 lape 1-6 p. nurodoma žala ir jos dydis yra ne ieškovui padaryta žala, o ieškovo turiniai reikalavimai priteisti teismo sprendimu iš skolininko T. K. išieškotojo A. B. naudai. Ieškinio 2-7 p. nurodyta „žala“ yra skolininkui K. T. skirtos baudos, kurios nėra pateiktos priverstinai išieškoti CPK nustatyta tvarka. Baudų skyrimas kitam asmeniui nėra A. B. patirta žala, atsiradusi dėl valstybės ar antstolio neteisėtų veiksmų. 8 p. nurodyta „žala“ yra CPK 609 - 610 str. str. numatytos vykdymo išlaidos, susijusios su skolos išieškojimo iš skolininko. Ieškinio 9 - 11 p. nurodyta „žala“ yra paties ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos ir vartojimo kredito išlaidos, kurias ieškovas panaudojo savo reikmėms. Ieškovas prašo kompensuoti jo skubaus vartojimo kreditą, prievolę, už kurią nei antstolis, nei LR Teisingumo ministerija, neatsakingi. Kaip šios išlaidos (skubaus vartojimo kreditas) susijusios su galimai valstybės ir antstolio neteisėtais veiksmais, koks tarp jų priežastinis ryšys, ieškovas neįrodė.
Skolos ir baudų išieškojimą, jo sėkmingumą nulemia skolininko turimas turtas ir pajamos. Tačiau ieškovas, neatgaudamas priteistų sumų iš skolininko T. K., skolos naštą nori perkelti LR Teisingumo ministerijai ir antstoliui, t. y. pakeiti teismų sprendimus ir skolininkus pagal teismo sprendimą.
Ieškinys atmestinas.
Civilinės bylos Nr. 2-1354-781/2015 medžiagoje (taip pat ir civilinėje byloje Nr. 2-3805-431/2015) yra pateikta Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 kopija (b. l. 4), kuriuo ieškovo A. B. ieškinys patenkintas iš dalies ir pripažinta, kad K. T. 1996 m. gegužės 14 d. Kauno miesto prokurorui rašytame pareiškime teiginiai „1996 m. gegužės 9 d. apie 11.30 val. man būnant tarp Kęstučio - Mickevičiaus sankryžos prie manęs priėjo A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris man grasino, jeigu dar kartą parašysiu arba pasakysiu teisybę apie apgautą A. M. ir A. S. pinigus, ar kam nors prasitarsiu, tokiu atveju gausiu kulką į kaktą arba teks pasivažinėti su juo į gamtą, o grįžęs į darbą Kauno m. Saugumo departamentą suteiks malonę iš kalėjimo neišeiti. Noriu įspėti gerb. prokurorą, kad A. B. tikrai turi Makarovo tikrą pistoletą su kovinėmis kulkomis ir gyrėsi, kad tai tarnybinis, nors jau nedirba daugiau kaip du metai, kadangi B. protu nepasižymi iš jo galima visko tikėtis” neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo A. B. garbę ir orumą bei atsakovas įpareigotas paneigti šiuos teiginius ir priteista ieškovo naudai 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 210,66 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas įsiteisėjo 2000 m. lapkričio 14 d. Ieškovui 2002 m. kovo 29 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris 2002 m. balandžio 19 d. pateiktas antstoliui vykdyti. Atsakovui nevykdant sprendimo, Kauno miesto apylinkės teismas nutartimis nustatė naują terminą teismo sprendimui įvykdyti bei skyrė piniginės baudas skolininkui: 2003 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatytas teismo sprendimo įvykdymo terminas iki 2004 m. vasario 1 d., įspėjant išieškotoją K. T. dėl iki 1 000 Lt baudos skyrimo; 2004 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovui skirta 1 000 Lt bauda ir nustatytas naujas teismo sprendimo įvykdymo terminas iki 2004 m. gegužės 23 d.; 2004 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi skirta 1 000 Lt bauda ir nustatytas naujas teismo sprendimo įvykdymo terminas iki 2004 m. spalio 1 d.; 2005 m. vasario 1 d. nutartimi skirta 1 000 Lt bauda ir nustatytas naujas teismo sprendimo įvykdymo terminas iki 2005 m. birželio 1 d.; 2005 m. spalio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta 0,05 proc. dydžio bauda nuo priteistinos sumos už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo 2004 m. vasario 1 d., o Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartimi pakeitus 2004 m. vasario 1 d. nutartį, nustatytas naujas teismo sprendimo įvykdymo terminas iki 2006 m. vasario 28 d.; 2010 m. kovo 15 d. nutartimi skirta 1 000 Lt bauda ir nustatytas naujas teismo sprendimo įvykdymo terminas iki 2010 m. spalio 31 d.; Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytas naujas teismo sprendimo įvykdymo terminas iki 2012 m. kovo 14 d. Paskutine Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi, kuri Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartimi buvo palikta nepakeista, K. T. buvo paskirta 2 340 Lt bauda už teismo sprendimo nevykdymą bei paskirtas naujas terminas iki 2013 m. kovo 7 d. šiam sprendimui įvykdyti.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir teisėja D. M. kartu su antstoliu M. P. nevykdė 2000 m. spalio 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000.
Kaip matyti iš 2013 m. kovo 27 d. antstolio M. P. Išieškojimo negalimumo akto (civ. byla Nr. 2-3805-431/2015, b. l. 10), Akte antstolis nurodė, kad T. K. 2004 m. balandžio 6 d. buvo įpareigotas nuvykti į Kauno apylinkės prokuratūrą ir paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, tačiau skolininkas atsisakė vykdyti įpareigojimą, nurodydamas, kad tai yra tikrovė. Antstolis nustatę, kad nežinoma skolininko T. K. gyvenamosios vietos adresas, žinių apie darbo vietą nėra, skolininko vardu registruoto turto nėra, darė išvadą, kad nėra galimybės toliau sprendimą vykdyti. 2013 m. kovo 27 d. Patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo, vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui (b. l. 11). A. B. nesutikdamas su antstolio 2013 m. kovo 27 d. išieškojimo negalimumo aktu ir patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo, pateikė skundą ir Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2413-260/2013 atskirąjį skundą patenkino ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikino, klausimą išsprendė iš esmės. Pareiškėjo A. B. skundą patenkino ir panaikino 2013 m. kovo 27 d. išieškojimo negalimumo aktą ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, surašytus antstolio M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/02/02434, ir įpareigojo antstolį toliau tęsti vykdymo veiksmus. Jokie veiksmai šioje vykdomojoje byloje neatlikti, nes vykdomasis raštas, kuris buvo grąžintas išieškotojui A. B., taip ir yra pasilikęs pas išieškotoją.
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 18 d. išnagrinėjęs A. B. pareiškimą nustatyti naują terminą 2000 m. spalio 31 d. sprendimo vykdymui, šio pareiškimo netenkino. 2013 m. liepos 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 18 d. nutartį paliko nepakeista.
Pažymėtina ir tai, kad antstolis byloje yra pateikęs ir 2014 m. rugpjūčio 12 d. Išieškojimo negalimumo aktą, kuriuo vykdomasis raštas dėl to paties teismo sprendimo dėl 1219,49 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. K. taip pat CPK 631 str. 1 d. 2, 4 p. pagrindu grąžintas išieškotojui A. B. (skolininko ir jo turto neradus).
Ieškovas A. B., reikalaudamas žalos atlyginimo dėl neva neteisėtų teismo, teisėjo (CK 6.272 str.) ir antstolio veiksmų, turi įrodyti, kad egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.) ir priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), tačiau šių aplinkybių neįrodė, dėl to nekilo valstybės ir antstolio atsakomybė. Dėl valstybės pareigūnų padarytos žalos atlyginimo specifika yra tokia, jog asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal Antstolių įstatymo 16 str. už žalą antstolis atsako asmeniškai.
Ieškovas prašo pripažinti, kad nevykdant 2000 m. spalio 31 d. Kauno miesto apylinkės civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 priimto sprendimo ir nutarčių, kuriomis buvo skirtos baudos už sprendimo nevykdymą, Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, bei antstolis M. P. padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą.
Iš reikalavimo formuluotės matyti, kad ieškovas prašo pripažinti faktą, tačiau prašomas pripažinti faktas turi būti vertinamas kaip aplinkybė ieškovo prašomo civilinių teisių gynimo būdo įgyvendinimui, t. y. žalos atlyginimui. Kadangi nurodyta aplinkybė apie tai, ar nevykdant 2000 m. spalio 31 d. Kauno miesto apylinkės civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 priimto sprendimo ir nutarčių, kuriomis buvo skirtos baudos už sprendimo nevykdymą, Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, bei antstolis M. P., padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, šios bylos kontekste bus vertinama kaip aplinkybė turinti ar ne reikšmės priteisti reikalaujamą žalą, todėl šio reikalavimo apimtimi civilinė byla nutrauktina, kadangi toks ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme (CPK 293 str. 1 p.).
Vertinant ieškovo nurodytus argumentus dėl teismo ar teisėjo neteisėtų veiksmų, teismas konstatuoja, kad ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų ir nenurodė aplinkybių teismo ar teisėjo neteisėtiems veiksmams pagrįsti, vykdant įvardijamą teismo sprendimą. Ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl sprendimo nevykdymo bei baudų skyrimo skolininkui už sprendimo nevykdymą, tačiau nėra pateikiami argumentai, kokius atsakingo už nurodomą žalą asmens veiksmus, ieškovas įvertino kaip neteisėtus. Nesant nurodytų konkrečių neteisėtų veiksmų, nėra galimybės įvertinti nenurodomų veiksmų teisėtumo, atitinkamai nustatyti priežastinio ryšio su ieškovui A. B. galimai atsiradusia žala. Iš pateiktų argumentų tik galima spręsti, kad įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000, ieškovui A. B. buvo išduotas vykdomasis raštas ir jis pateiktas vykdyti antstoliui. Skolininkui K. T. nevykdant teismo sprendimo, jam ne vieną kartą buvo taikytos baudos už sprendimo nevykdymą išieškotojo naudai. Tačiau teismo priimti procesiniai sprendimai gali būti peržiūrimi aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Ieškovas jam įstatymo suteiktomis teisėmis naudojosi, teikdamas skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių, skundai nustatyta tvarka buvo išnagrinėti apeliacine tvarka. Kitų konkrečių veiksmų, kuriuos teismas galėtų vertinti kaip neteisėtus, priežastiniam ryšyje su ieškovo reikalaujamu žalos priteisimu, ieškinyje nėra nurodyta.
Kaip matyti iš prijungtų civilinių bylų medžiagos, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-139/2008 nagrinėdamas apelianto A. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, vertindamas iš esmės tas pačias aplinkybes dėl Kauno apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimo vykdymo, padarė išvadą, kad „Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas procesiniais veiksmais ir nutartimis dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimo įvykdymo nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei CPK normų. Teismas padarė išvadą, kad pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimas neįvykdytas dėl skolininko K. T. veiksmų, išieškotojo A. B. netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis bei jų įgyvendinimo, bet ne dėl Kauno miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo veiksmų.
Kaip jau pasisakyta, nagrinėjamoje byloje ieškovas nenurodė jokių naujų aplinkybių ar argumentų, kuo pasireiškė jo ieškinyje minimos teisėjos D. M. ar teismo neteisėti veiksmai, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Kaip teisingai nurodė Teisingumo ministerija, teismas sprendimo nevykdo. Ieškovo ieškinyje įvardijamos 2013 m. balandžio 18 d., 2013 m. liepos 1 d., 2013 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutartys civilinėje byloje Nr. 2-3805-431/2015 nepateiktos, todėl neaiškus jų turinys ir nėra galimybės jų vertinti.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė ir teismas nenustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimas neįvykdytas dėl Kauno miesto apylinkės teismo bei teisėjos D. M. priimtų procesinių veiksmų bei nutarčių. Kaip jau pasisakyta, prijungtose bylose pateiktais procesiniais sprendimais nustatyta, kad būtent dėl skolininko K. T. veiksmų ir išieškotojo A. B. netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis vykdymo procese bei šių teisių įgyvendinimo, minėtas teismo sprendimas neįvykdytas. Teismai, vadovaudamiesi civilinio proceso kodekso nuostatomis, ne kartą skyrė baudas skolininkui dėl sprendimo neįvykdymo, tą priemonę, kuri taikoma skolininkui dėl to, kad būtų įvykdytas sprendimas. Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 23 d., 2004 m. rugpjūčio 9 d., 2005 m. vasario 1 d., 2005 m. spalio 12 d. nutartimis už Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimo neįvykdymą skolininkui K. T. skyrė baudas išieškotojo A. B. naudai bei nustatė skolininkui sprendimo įvykdymo terminus, tačiau, kaip patvirtino byloje antstolis M. P., išieškotojas A. B. nesikreipė į antstolius įstatymo nustatyta tvarka dėl minėtų baudų išieškojimo. Išieškotojas A. B., nesiimdamas įstatymo nustatytų veiksmų dėl minėtų baudų išieškojimo, nesiėmė reikiamų procesinių priemonių dėl greito ir per įmanomai trumpiausią laiką minėto sprendimo įvykdymo. Todėl nei Kauno miesto apylinkės teismo, nei nurodytos teisėjos jokiais veiksmais nebuvo pažeisti terminai, vykdant sprendimą bei nebuvo padaryta žala ieškovui A. B.. Priešingai, kaip matyti iš bylų medžiagos, Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesiniai veiksmai, pagaliau teismo posėdžių kiekis, kuriuose buvo nagrinėjami klausimai dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimo įvykdymo, patvirtina, kad teismai ėmėsi visų galimų priemonių, kad klausimai dėl minėto sprendimo įvykdymo būtų išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką. Šių klausimų išnagrinėjimas ir minėto sprendimo įvykdymas nėra tapatūs dalykai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų teismo veiksmų ir nenustatyta, kad būtų padaryta žala ieškovui A. B..
Vertinant antstolio M. P. veiksmus, vykdant išieškojimą iš skolininko pagal 2000 m. spalio 31 d. sprendimą, pažymėtina, kad nors ir ieškovo A. B. nurodyta Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2413-260/2013 išieškotojo A. B. atskirasis skundas buvo patenkintas ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis panaikinta, bei 2013 m. kovo 27 d. antstolio M. P. išieškojimo negalimumo aktas ir patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo vykdomojoje byloje Nr. 0123/02/02434 panaikintas, bei antstolis įpareigotas toliau tęsti vykdymo veiksmus, tačiau A. B. grąžinus vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje Nr. 0123/02/024334, šis antstoliui nepateiktas, todėl jokie veiksmai šioje vykdomojoje byloje nėra atliekami. Pažymėtina ir tai, kad antstolis pateikė 2014 m. rugpjūčio 12 d. Išieškojimo negalimumo aktą kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0123/03/05612, kuriuo išieškotojui A. B. grąžintas ir šis vykdomasis raštas dėl turtinio reikalavimo išieškojimo iš skolininko T. K. pagal tą patį teismo sprendimą, neradus skolininko ir jo turto. Taigi, vertinant antstolio veiksmus, aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas panaikino pirmos instancijos teismo nutartį ir išsprendęs klausimą iš esmės, panaikino antstolio išieškojimo negalimumo aktą ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo vykdomojoje byloje, pati savaime nereiškia neteisėtų antstolio veiksmų. Ieškovas neįvardijo jokių antstolio veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip neteisėtus ir kuriais būtų padaryta ieškovui žala. Jokių pasekmių ieškovui aplinkybė, kad antstolis įpareigotas vykdyti toliau įsiteisėjusį teismo sprendimą, nekyla. Ieškovas A. B. turi teisę pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui, tačiau kaip patvirtino antstolis byloje, toks vykdomasis dokumentas nėra pateiktas.
Vertinant žalą, kaip vieną iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iš galiojančių materialinės teisės ir proceso teisės normų analizės darytina išvada, jog, siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas ne preziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).
Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti, ir nesant galimybės priteisti iš atsakovo turtinės bei neturtinės žalos, teismas plačiau dėl prašomos priteisti turtinės bei neturtinės žalos fakto nustatymo, jos dydžio bei kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako, tačiau pažymi, kad ieškovas neįrodė nei pačios žalos padarymo fakto, nei jos dydžio. Ieškovo įvardijamas žalos dydis skiriant skolininkui T. K. baudas šiam nevykdant teismo sprendimo, negali būti vertinamas žala padaryta ieškovui A. B., kadangi išieškotojo naudai paskirtos baudos skolininkui, išieškomos vykdymo procese iš skolininko nustatyta tvarka. Kaip patvirtino antstolis M. P. A. B. nesikreipė į antstolį dėl baudų išieškojimo. Šiuo atveju žalos nepagrindžia ir ieškovo įvardijami jo paimti kreditai iš greitųjų kreditų bendrovių.
Taigi, ieškovui neįrodžius teismo ar teisėjos bei antstolio neteisėtų veiksmų bei kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas.
Bylą laimėjusi šalis (atsakovas) turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.), tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nei Lietuvos Respubliką atstovaujanti Teisingumo ministerija nei atsakovas antstolis M. P. byloje nepateikė.
Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 5,80 Eur ir priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 str.).
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 str. 1 p. 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ė :
Ieškovo A. B. ieškinio reikalavimą pripažinti, kad nevykdant Kauno miesto apylinkės civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 priimto sprendimo ir nutarčių, kuriomis buvo skirtos baudos už sprendimo nevykdymą, Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, bei antstolis M. P. padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, palikti nenagrinėtu.
Ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, antstoliui M. P. dėl žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,80 Eur (penkis eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Asta Radzevičienė