Civilinė byla Nr. e2-664-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00479-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.9.1

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

  teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Minčia“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas pratęsti likvidavimo terminą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Minčia“ bankroto byloje.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Minčia“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi (toliau – administratorius) paskirtas J. P.; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Minčia“ kreditorių sąrašas, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis patikslintas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi  BUAB „Minčia“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       BUAB „Minčia“ administratorius 2021 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą dėl likvidavimo termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 31 d.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi BUAB „Minčia“ prašymo pratęsti likvidavimo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d. netenkino.

4.       Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 26 d. nutartimi netenkino administratoriaus prašymo pratęsti BUAB „Minčia“ likvidavimo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d. Nutarties administratorius neskundė, nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 9 d.

5.       Teismas, atsisakydamas pratęsti likvidavimo terminą, nurodė, kad sprendžiant prašymą taikytinas Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ).

6.       Teismas nustatė, kad nutartis likviduoti bendrovę dėl bankroto įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 26 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 73–74 straipsniuose nustatytomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, bendrasis 24 mėnesių likvidavimo terminas suėjo 2020 m. lapkričio 27 d. Teismas darė išvadą, kad nutarties priėmimo momentu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas jau pasibaigęs, o įsiteisėjusia 2021 m. vasario 26 d. nutartimi tęsti atsakovės likvidavimo procedūros terminą buvo atsisakyta. Vilniaus apygardos teismas, kontroliuodamas bankroto proceso eigą, 2021 m. kovo 17 d. nutartimi įpareigojo administratorių atlikti tam tikrus veiksmus (pateikti teismui dokumentus, reikalingus pripažinti atsakovės pabaigą).

7.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administratorius prašyme pratęsti likvidavimo procedūros terminą nenurodė jokių motyvų, t. y. neįrodinėjo, jog egzistuoja kokios nors išimtinės ar ypatingos aplinkybės, kurios pateisintų jau pasibaigusio ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nurodyto maksimalaus 24 mėnesių likvidavimo termino pratęsimo būtinybę. Išimtinių aplinkybių nenustatė ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Vien tai, kad administratorius 2021 m. kovo 15 d. padavė ieškinį buvusiam bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo (civilinės bylos Nr. e2-1895-852/2021), nesudaro pagrindo tęsti likvidavimo procedūros termino. Ieškinys buvo paduotas po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 26 d. nutartimi netenkino administratoriaus prašymo tęsti likvidavimo procedūros terminą. Vertino, kad ieškinys pareikštas ne laiku, todėl toks ieškinio pareiškimas nelaikytinas pagrindu tęsti likvidavimo procedūras. Atsakovė turi vos kelis kreditorius, turto, kurį būtų galima realizuoti, neturi (tai buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo
2021 m. vasario 26 d. nutartyje). Administratoriui telikę atlikti techninio pobūdžio veiksmus, kurie nesusiję su galimybe vienokiu ar kitokiu būdu didesne apimtimi (arba bent kokia apimtimi) patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

8.       Vien tai, kad bendrovės kreditoriai nusprendė įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su prašymu dėl likvidavimo procedūros termino pratęsimo, nereiškia, kad teismui paduotas prašymas gali būti nemotyvuotas. ĮBĮ teisinis reguliavimas nesuteikia lūkesčių kreditoriams, jog teismas būtinai tenkins prašymą tęsti likvidavimo procedūros terminą.

9.       Teismo vertinimu, atsakovės bankroto procedūra vyksta neoperatyviai, todėl administratorius turėtų dėti maksimalias pastangas tam, kad teismas galėtų priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Nenustačius išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje numatyto bendrojo 24 mėnesių likvidavimo termino tęsimas, administratoriaus prašymas netenkintas.

                                     III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       BUAB „Minčia“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pratęsti ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytą 24 mėnesių likvidavimo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      BUAB „Minčia“ Vilniaus apygardos teismui 2021 m. kovo 15 d. pateikė ieškininį pareiškimą dėl 47 600 Eur žalos atlyginimo iš buvusio bendrovės vadovo Jono Varno. Pateiktu ieškiniu, administratorius siekia kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

10.2.                      Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 26 d. netenkinto prašymo pratęsti likvidavimo termino, nereiškia, kad toks prašymas, atsiradus svarbioms priežastims, negali būti pratęstas.

10.3.                      Teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi įpareigojo administratorių atlikti tam tikrus veiksmus (pateikti duomenis teismui, reikalingus sprendimui dėl bendrovės pabaigos, priimti). Kadangi pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, ieškinio patenkinimo atveju atsirastų galimybė patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, todėl yra pagrindas pratęsti likvidavimo terminą iki prašomos datos.

10.4.                      Administratorius klausimą dėl likvidavimo termino pratęsimo pateikė 2020 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkime ir termino pratęsimui buvo pritarta.

10.5.                      Administratorius buvo pareiškęs ieškinį dėl turto išreikalavimo Vilniaus apygardos teisme ir byla buvo nagrinėjama nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. Administratorius iki bylos išnagrinėjimo, negalėjo žinoti, kad ieškininis pareiškimas nebus patenkintas.

10.6.                      Teismas, spręsdamas prašymą ir jo netenkindamas, nesuteikė teisės bandyti gauti žalos atlyginimą iš buvusio įmonės vadovo. Teismo sprendimas kelia abejonių dėl teismo nešališkumo. Šiuo atveju, teismui netenkinus prašymo dėl likvidavimo termino pratęsimo, priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, byloje dėl žalos atlyginimo neliktų vienos iš bylos šalių (ieškovės).

11.       Kreditorė BUAB „Nortomas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti bei prašymą išspręsti iš esmės – pratęsti BUAB „Minčia“ likvidavimo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

11.1.                      Procesinį sprendimą teismas privalo motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį priėmė neįsigilinęs į bylos aplinkybes, nevertinęs byloje pateiktų duomenų.

11.2.                      Kreditorių susirinkime išreikšta valia pratęsti likvidavimo terminą. Administratorius pirminės teismo nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas pratęsti termino, neskundė dėl sveikatos būklės ir prasidėjusio karantino.

11.3.                      Administratoriui pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo, negalima svarstyti klausimo dėl BUAB „Minčia“ pabaigos. Priešingu atveju, kreditoriams būtų apribotos teisės gauti jų finansinių reikalavimų patenkinimą.

11.4.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-724-881/2020 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3832-803/2019 pagal ieškovės BUAB „Minčia“ ieškinį atsakovams A. C. ir G. C. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Tačiau pratęstus likvidavimo terminą, tikėtina, nuosavybės teisė į nekilnojamąją turtą bankrutavusiai įmonei bus sugrąžinta kitoje byloje, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-156-241/2021 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (dėl Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo). Jei būtų patenkintas šioje byloje ieškovės BUAB „Nortomas“ ieškinys dėl nuosavybės teisės į ginčijamą turtą grąžinimo, BUAB „Minčia“ (kaip BUAB „Nortomas“ kreditorė) turėtų teisę parduoti jai priklausančius daiktus – žuvų auginimo įrangą, esančius pastate ir gautomis lėšomis patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina atskirojo skundo ribose, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) 

Dėl naujų įrodymų priėmimo 

13.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). 

14.       BUAB „Minčia“ administratorius apeliacinės instancijos teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašymą Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl dokumentų kopijų pateikimo; 2015 m. gruodžio 29 d. Veterinarijos tarnybos akvakultūros objekto patikros aktą; UAB „Minčia“ Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija; 2015 m. rugsėjo 7 d. įrangos skirtos uždarai žuvų auginimo sistemai įrengti pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2015/09/07 kopiją; 2015 m. lapkričio 11 d. įrangos žuvų auginimo sistemai įrengti priėmimo–peravimo akto kopiją; išankstinio mokėjimo sąskaitas; UAB „Minčia“ mokėjimus pagal išankstines sąskaitas; Ilgalaikio turto apskaitos kortelę; 2015 m. lapkričio 10 d. Įmonių turto draudimo poliusą Nr. IT 045704; PVM sąskaitą faktūrą 2013 REM 0019. 

15.       Viena vertus, apeliantė neprašo kartu su atskiruoju skundu teikiamų dokumentų pridėti prie civilinės bylos, kita vertus, kaip matyti iš teikiamų duomenų datos, visi dokumentai galėjo būti pateikti prašymą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teikiamus duomenis priimti į bylą.

16.       Kreditorės BUAB „Nortomas“ pateiki kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Minčia“ kreditorių susirinkimo protokolai, viena vertus, jau yra bankroto byloje, kita vertus, jų  neprašoma priimti į bylą. Todėl pridėjimo prie bylos klausimas nesvarstomas.

Dėl teismo (ne)šališkumo

17.       Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės atžvilgiu buvo šališkas, nes atsisakė pratęsti likvidavimo terminą, t. y. teismo šališkumas grindžiamas dėl teismo procesinių veiksmų byloje (ne)atlikimo. 

18.       Apeliacinės instancijos teismo teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su prielaidomis grindžiamomis apeliantės abejonėmis dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kurios, nesant konkrečių šią abejonę galinčių patvirtinti aplinkybių, negali paneigti preziumuojamo asmeninio teisėjo nešališkumo principo ir nesudaro pagrindo išvadai, kad objektyviąja prasme teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo šališkas. 

19.       Minėtą išvadą pagrindžia, visų pirma, tai, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė nereiškė nušalinimo teismui, tai leidžia daryti išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovei nebuvo kilusios abejonės dėl teismo šališkumo; antra, tai, kad teismas priėmė šaliai (šiuo atveju apeliantei) nepalankų procesinį sprendimą, nesant kitų konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl teismo šališkumo; trečia, pirmosios instancijos teismo (ne)atliktas byloje esančių įrodymų vertinimo tinkamumas ir pagrįstumas bus įvertintas instancine tvarka, t. y. nagrinėjant atskirąjį skundą. 

20.       Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nei apeliantės nurodyti argumentai, nei bylos medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo pareigą (CPK 64–66 straipsniai).

Dėl bankroto proceso tikslų

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, suponuoja tai, jog tam tikroms procedūroms atlikti ĮBĮ yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nustačius ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, yra pagrindas konstatuoti, kad bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, todėl būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, jog kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).

22.       Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (patvirtintų dokumentų galia) įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesniu mastu) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.

Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo

23.       Iki 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje bankroto bylos buvo ĮBĮ bei CPK (ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje bankroto bylos nagrinėjamos pagal JANĮ bei CPK (JANĮ 1 straipsnio 1–2 straipsniai, 15 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos JANĮ įsigaliojus, išskyrus JANĮ nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

24.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisėtų lūkesčių principą būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-148/2011). Todėl teisinis reguliavimas, nustatantis asmens teisės įgyvendinimo tvarką, turi būti aiškinamas taip, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir pagrįsti teisėti lūkesčiai, kurių siekiama įgyvendinant teisę. 

25.       JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nenumatyta ankstesnio teisinio reguliavimo (ĮBĮ) taikymo išimtis siekiant priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai bendrovei bankroto byla iškelta ir bendrovė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto dar galiojant ĮBĮ, tai sprendžiant klausimą dėl bendrovės pabaigos turi būti taikytinos ĮBĮ nuostatos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1320-407/2020 15 punktas; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-263-381/2021). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi BUAB „Minčia“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto taikant ĮBĮ numatytą teisinį reguliavimą. Dėl šios priežasties, laikantis teismų praktikoje suformuluotos pozicijos bei proceso nuoseklumo (vientisumo), priėmus nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto pagal ĮBĮ teisinį reguliavimą, klausimai, susiję su likvidavimo termino pratęsimu (sprendimu pripažinti bendrovės pabaigą) turi būti sprendžiami pagal ĮBĮ numatytą teisinį reguliavimą.

26.       ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos turi būti panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas. Per nurodytą terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą. Kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti. Kadangi nutartis likviduoti atsakovę dėl bankroto įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 26 d., vadovaujantis CPK 73–74 straipsniuose nustatytomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, bendrasis 24 mėnesių likvidacijos terminas suėjo 2020 m. lapkričio 26 d.

27.       Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį, likvidavimo procedūrų terminas teismo gali būti pratęstas kreditorių susirinkimo prašymu. Nagrinėjamu atveju BUAB „Minčia“ administratorius, pateikdamas teismui prašymą dėl bendrovės likvidavimo procedūros termino pratęsimo, pateikė 2021 m. balandžio 7 d. BUAB „Minčia“ kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 3, kurio metu buvo svarstytas klausimas dėl likvidavimo termino pratęsimo ir priimtas nutarimas kreiptis į teismą dėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatyto 24 mėnesių likvidavimo termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 31 d. 

28.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje teisė spręsti dėl likvidavimo termino pratęsimo suteikta teismui, o ne kreditorių susirinkimui, kuris gali tik teismo prašyti terminą pratęsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1051-798/2019). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad bendrovės kreditorių susirinkime nuspręsta kreiptis į teismą dėl likvidavimo termino pratęsimo, nereiškia, kad teismui paduotas prašymas bus patenkintas.

29.       ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrasis 24 mėnesių likvidavimo procedūrų terminas gali būti pratęstas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti tik išimtiniais atvejais ir konkrečiam laiko tarpui, kai egzistuoja objektyvios (tiek nuo įmonės kreditorių, tiek nuo įmonės nemokumo administratoriaus valios nepriklausančios) priežastys, kliudančios baigti bankroto procedūrą, ir tik tiek, kiek protingomis ir normaliomis laiko bei darbo sąnaudomis reikia procedūroms baigti. Prasidėjus įmonės likvidavimo procedūroms, tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ar atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus bei teisingai išspręsti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-263-381/2021). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bendrovės likvidavimo procedūra negali tęstis neapibrėžtą laiką, todėl likvidavimo terminas gali būti pratęsiamas tik išimtiniais atvejais, nustatant konkretų bei neilgą pratęsimo laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-407/2021; 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1234/2013).

30.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 26 d. nutartimi netenkino administratoriaus prašymo dėl termino, nustatyto bendrovės likvidavimo procedūrai, pratęsimo. Nutartis nebuvo skundžiama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios nutarties priėmimo momentu ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas jau buvo pasibaigęs, o įsiteisėjusia 2021 m. vasario 26 d. nutartimi atsakovės likvidavimo terminas nebuvo pratęstas.

31.       Vilniaus apygardos teismas, kontroliuodamas bankroto proceso eigą, 2021 m. kovo 17 d. nutartimi įpareigojo BUAB „Minčia“ administratorių užbaigti BUAB „Minčia“ likvidavimo procedūrą bei pateikti teismui dokumentus, kad teismas galėtų priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos iki 2021 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi BUAB „Minčia“ administratoriaus prašymą dėl procesinių terminų pratęsimo tenkino iš dalies ir pratęsė terminą pateikti teismui dokumentus priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos iki 2021 m. birželio 1 d.

32.       Teismų praktikoje yra pažymėta, kad, nagrinėjant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos konstatavimo (iš esmės tas pats vertintina sprendžiant ir įmonės likvidavimo termino pratęsimo klausimą), esminę reikšmę turi pagrįstos prielaidos, ar egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020).

33.       Apeliantės atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad administratorius 2021 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį buvusiam bendrovės vadovui Jonui Varnui dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-1895-852/2021), nesudaro pagrindo pratęsti likvidavimo termino. Kaip jau nurodyta, likviduojamos bendrovės statusas teismo nutartimi pripažintas nuo 2018 m. lapkričio 16 d. (įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 26 d.). Nepaisant to, kad likvidavimo procedūros prasidėjo dar 2018 metų pabaigoje, administratorius ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiam vadovui pateikė tik 2021 m. kovo 17 d. Ieškinys paduotas po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 26 d. nutartimi netenkino administratoriaus prašymo pratęsti likvidavimo procedūros terminą, todėl vien ieškinio pareiškimas nevertintinas pagrįstu pagrindu pratęsti likvidavimo procedūras. Nurodytos praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas analogiškose situacijose (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-407/2021). Nurodytina, kad vykstantis teisminis ginčas savaime nereiškia realios galimybės didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

34.       Atskirajame skunde administratorius nurodė, kad BUAB „Minčia“ vardu buvo pareiškusi ieškinį atsakovams A. C. ir G. C. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3832-803/2019 ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-724-881/2020 sprendimą paliko nepakeistą. Apeliantė nepagrindė, kaip nurodytoje civilinėje byloje (dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo) pareikštas ieškinys ar sprendimo rezultatas galėjo turėti įtakos savalaikiam ieškinio dėl žalos atlyginimo iš buvusio vadovo pareiškimui.

35.       Administratorius atskirajame skunde nurodė ir tai, kad tebevyksta ginčas Klaipėdos apygardos teisme pagal ieškovės BUAB „Nortomas“ ieškinį atsakovams A. C., G. C., P. N., antstolei B. T. dėl nuosavybės teisės į statinį pripažinimo ir 2015 m. lapkričio 11 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – valstybės įmonė Registrų centras. Administratorius nurodė, kad jei ieškinys būtų patenkintas, BUAB „Minčia“ turėtų galimybę parduoti jai priklausančią žuvų auginimo įrangą, kuri randasi ginčo pastate bei atsiskaityti su kreditoriais.

36.       Apeliacinės instancijos teismas nevertina, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pratęsti likvidavimo terminą, kadangi viena vertus, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-620-642/2021 BUAB „Minčia“ nėra proceso šalimi, byloje sprendžiamas BUAB „Nortomas“ nemokumo administratoriaus ieškinys dėl nuosavybės teisių į statinį pripažinimo. BUAB „Minčia“ turi dvi kreditores: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – 329,62 Eur ir BUAB „Nortomas“, kurios finansinis reikalavimas sudaro 58 496,42 Eur. Administratorius nepagrindė, kaip vykstantis teisminis procesas gali įtakoti realią galimybę patenkinti BUAB „Minčia“ bankroto byloje kreditorių finansinius reikalavimus. Todėl konstatuotina, jog nėra pagrindo pratęsti įmonės likvidavimo terminą ir šiuo pagrindu. 

37.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos konstatavimo (iš esmės tas pats vertintina sprendžiant ir įmonės likvidavimo termino pratęsimo klausimą), esminę reikšmę turi pagrįstos prielaidos, ar egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017, 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-407/2021). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditorių teisė į teisminę gynybą išlieka net ir po likvidavimo procedūrų įmonėje užbaigimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019).

38.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog administratorius prašyme pratęsti likvidavimo procedūros terminą nepagrindė jokiais argumentais bei neįrodinėjo, kad egzistuoja kokios nors išimtinės ar ypatingos aplinkybės, kurios pateisintų jau pasibaigusio ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatyto maksimalaus 24 mėnesių likvidavimo termino pratęsimo būtinybę.

39.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad BUAB „Minčia“ turto, kurį būtų galima realizuoti, neturi (buvo konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartyje). Bendrovei bankroto byla iškelta 2018 m. balandžio 10 d., t. y. bankroto procedūros šioje byloje trunka daugiau nei 3 metus, įmonė teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto, per šį laikotarpį įmonė su kreditoriais neatsiskaitė, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog BUAB „Minčia“ turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo. Ieškinys dėl žalos atlyginimo iš buvusio vadovo pateiktas jau pasibaigus įstatyme nustatytam likvidavimo terminui bei netenkinus prašymo jį pratęsti. BUAB „Minčia“ ieškinys dėl 93 929 Eur vertės turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo išnagrinėtas ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu netenkintas. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-620-642/2021 BUAB „Minčia“ nėra proceso dalyve, byloje sprendžiamas BUAB „Nortomas“ ieškinys dėl nuosavybės teisių į statinius pripažinimo. Administratorius nepagrindė, kaip vykstantis teisminis ginčas gali įtakoti realią galimybę patenkinti BUAB „Minčia“ bankroto byloje kreditorių finansinius reikalavimus.

Dėl procesinės baigties

40.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, bendrovės likvidavimo procedūrai vykdyti buvo suteiktas pakankamai ilgas laikas, būtinybės pratęsti teismo nustatytą terminą administratorius neįrodė, o teismas tokių aplinkybių ir nenustatė, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Asta Radzevičienė