LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto akcinės bendrovės „Spauda“ generalinio direktoriaus R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Spauda“ generalinio direktoriaus R. B. ieškinį dėl atsakovo akcinės bendrovės „Spauda“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo; tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė LESTO, uždaroji akcinė bendrovė „Sisteminio modernizavimo grupė“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Speisuva“ ir Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas AB „Spauda“ generalinis direktorius R. B. prašė iškelti atsakovo AB „Spauda“ (toliau – ir bendrovė) restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad dėl nepalankios ekonominės situacijos, taip pat buvusių bendrovės vadovų galimos nusikalstamos veikos bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, kurie gali būti išspręsti tik bendrovės restruktūrizavimo keliu.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą.

Teismas nustatė, kad bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai siekia 192 050,58 Lt, kad atsiskaityti su darbuotojais vėluojama keletą mėnesių ir skola vis auga. Iš to teismas padarė išvadą, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra pastovaus pobūdžio. Teismas nurodė, kad pagal 2012 m. spalio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 4 686 157 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 4 366 710 Lt (pirkėjų įsiskolinimas – 4 166 757 Lt), pastatai ir statiniai – 7 347 454 Lt; iš viso turto buvo už 17 781 530 Lt. Pagal 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovės pastatų ir statinių vertė padidėjo iki 14 736 891 Lt; turto vertė padidėjo tik todėl, kad buvo atliktas naujas jo vertinimas. Teismas pažymėjo, kad, atliekant vertinimą, nebuvo atsižvelgta, kad didelė dalis turto yra areštuota ir įkeista bankui; kad anksčiau turtas buvo įvertintas mažesne verte, kad bendrovė neįsileido į patalpas banko turto vertintojų, ir padarė išvadą, jog bendrovė manipuliuoja turto verte bei balanso duomenimis. Teismo nuomone,  nei naujas turto vertinimas, nei jo pagrindu sudarytas naujas balansas neįrodo bendrovės mokumo. Teismas taip pat sprendė, kad bendrovės debitorių sąrašas kelia abejonių dėl ieškovo siekio pateikti tikslius finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismo vertinimu, iš 4 166 757,34 Lt debitorinio įsiskolinimo apie 1 600 000 Lt sudaro beviltiškos skolos. Be to, į kreditorių sąrašą nėra įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ su 500 711,96 Lt reikalavimu.

Teismas taip pat padarė išvadą, kad bendrovės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų. Pirma, metmenyse nėra nurodyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams terminai ir užtikrinimo priemonės, todėl nėra galimybės nustatyti kreditorinių įsipareigojimų masto. Antra, metmenyse iš esmės nėra pateiktas preliminarus verslo planas. Bendrovės verslo planas yra deklaratyvus, neišbaigtas ir prieštaringas. Prognozuojamų pajamų gavimas nėra pagrįstas skaičiavimais, dalies skolų atgavimas yra praktiškai neįmanomas. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad ateityje bendrovė dirbs pelningai ir iš gauto pelno galės atsiskaityti su kreditoriais, nes neketinama įvairinti veiklos, nėra pateikta pagrindimo, koks bus ekonominis nuostolingos veiklos atsisakymo efektas. Neaišku, kokiais būdais bus siekiama sudaryti naujas sutartis, ar apskritai jas bus įmanoma sudaryti. Sunkiai įgyvendintina ir numatyta darbuotojų skatinimo sistema, nes jau dabar egzistuoja didelis darbo užmokesčio įsiskolinimas.

Teismas sprendė, kad bendrovės turto ir skolų santykis, jų struktūra, numatytos veiklos prognozės neleidžia daryti išvados, jog bendrovė turi realių perspektyvų pasiekti restruktūrizavimo tikslus; restruktūrizavimo bylos iškėlimas tik dar labiau pažeistų kreditorių interesus. Tuo remdamasis, teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 str. 5 d.).

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

 

Apeliantas AB „Spauda“ generalinis direktorius R. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Apelianto teigimu, bendrovė yra moki. Pradelsti įsipareigojimai tesiekia 2 842 816,50 Lt, mėnesio apyvarta sudaro apie 1 mln. Lt, iš esmės vykdomi visi einamieji mokėjimai ir mokamos privalomosios įmokos, šiais metais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 319 174,10 Lt, per pirmąjį ketvirtį uždirbta 48 565 Lt pelno. Finansinių sunkumų pobūdis (nuolatiniai ar laikini sunkumai) neturi reikšmės sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismo išvada, kad manipuliuojama nekilnojamojo turto verte, yra nepagrįsta. Bendrovė negali nurašyti skolų, kol neįvykdyti visi įmanomi jų išieškojimo veiksmai, tačiau, net ir pripažinus 1 600 000 Lt beviltiška skola, tai nedaro esminės įtakos bendrovės mokumui. Teismas klaidingai sprendė, kad skola UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ neįtraukta į kreditorių sąrašą; tokia skola atspindėta 2012 m. gruodžio 31 d. balanse. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nuomone, kad preliminarus verslo planas yra deklaratyvus, prognozuojamų pajamų gavimas nėra paremtas skaičiavimais ir kt. Jau per pirmąjį šių metų ketvirtį, suteikus bendrovei laikiną apsaugą, pradėta veikti pelningai, kadangi galima disponuoti apyvartinėmis lėšomis, taip pat artimiausiu metu turėtų būti sudarytos pelningos sutartys. Be to, šiuo metu pateikiami tik restruktūrizavimo plano metmenys, o ne galutinis restruktūrizavimo planas. Visos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sugebėtų pasiekti restruktūrizavimo tikslus.

 

Tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ ir Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ prašo atmesti atskirąjį skundą.

Atsiliepimuose pažymima, kad bendrovė elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuoti neteisingi duomenys, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio, o restruktūrizavimas yra negalimas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą pagrįstumo ir teisėtumo.

 

Dėl restruktūrizavimo tikslų ir sąlygų, atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų, restruktūrizavimo ir bankroto santykio

Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str. 1 d.). Finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.).

ĮRĮ 4 straipsnis nustato, kad restruktūrizavimas gali būti pradedamas tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais (visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus) įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai (nuostatos dėl restruktūrizavimo plano metmenų parengimo, patvirtinimo ir jų turinio) (ĮRĮ 7 str. 4 d.).

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis numato atvejus, kuomet teismas priima nutartį atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymų 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai (nuostatos dėl pranešimo apie priimtą sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo); 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo būdai. Bankroto atveju realizuojamas nemokios įmonės turtas ir likviduojama pati nemoki įmonė, o iš realizavus šį turtą gautų pajamų tenkinami kreditorių reikalavimai. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Teisės aktai įtvirtina restruktūrizavimo prioriteto principą (ĮBĮ 9 str. 6 d.), nes restruktūrizavimas sudaro sąlygas pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Esminis vaidmuo sprendžiant, ar restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, tenka įmonės kreditoriams, nes jų reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, – kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 str. 3 d.).

 

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą, nes iš esmės sprendė, kad bendrovė vėluoja atsiskaityti su darbuotojais ir tai patvirtina ilgalaikių finansinių sunkumų faktą, kad bendrovės finansiniai dokumentai yra nepatikimi ir neįrodo bendrovės mokumo, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams terminai ir užtikrinimo priemonės, kad preliminarus verslo planas yra deklaratyvus ir prieštaringas. Pasak teismo, bendrovės turto ir skolų santykis, struktūra, veiklos prognozės neleidžia spręsti, kad bendrovė turi realių perspektyvų pasiekti restruktūrizavimo tikslus.

Teisėjų kolegija sutinka, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą įmonės vėlavimas išmokėti darbuotojams atlyginimą yra savarankiškas pagrindas kelti įmonės bankroto bylą, tačiau kartu pažymi, jog toks bankroto bylos kėlimo pagrindas teismų praktikoje yra taikomas atsargiai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 2-1173/2010; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje dėl V. R. firmos ,,Telšių ranga“ bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 2-561/2009; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Filtrėja“ bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 2-517/2009; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Nidulus“ bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 2-606/2009; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB ,,Panevėžio hidroprojektas“ bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 2-467/2009), o bankroto teisės doktrinoje – kritikuojamas (Kavalnė S., Norkus R. Bankroto teisė: vadovėlis. Antroji knyga. 83-85 p.). Iš esmės laikomasi pozicijos, kad neatsiskaitymas su darbuotojais pats savaime (nevertinant kitų aplinkybių) nėra pakankamas pagrindas iškelti įmonės bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė keletą mėnesių vėluoja atsiskaityti su savo darbuotojais, tačiau visiškai neteisingai įvertino aplinkybę, jog absoliuti dauguma bendrovės darbuotojų – 127 darbuotojai – pritaria restruktūrizavimui (t. 3, b. l. 1-8). Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, toks pritarimas parodo, kad atsisakymas kelti restruktūrizavimo bylą tik dėl aptariamo neatsiskaitymo būtų visiškai formalus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nurodė tam tikras abejones bendrovės finansinių dokumentų patikimumu, tačiau, net atsižvelgiant į teismo nustatytus, taip pat trečiųjų asmenų įrodinėjamus šių dokumentų prieštaravimus, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad bendrovė yra nemoki ĮBĮ prasme. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis (t. 4, b. l. 196-197), bendrovės turtas siekia 24,9 mln. Lt. Pripažinus pirmosios instancijos teismo poziciją, kad statinių vertė nepagrįstai padidinta 7,3 mln. Lt, kad beviltiškos skolos siekia 1,6 mln. Lt, bendrovės turto vertė vis tiek išlieka didelė – siekia 16 mln. Lt. 2012 m. spalio 31 d. kreditorių sąrašo duomenimis (t. 2, b. l. 168-171), bendrovės įsipareigojimai kreditoriams siekia 6,7 mln. Lt, iš kurių 2,3 mln. Lt yra pradelsta. Pripažinus teismo argumentą, kad į kreditorių sąrašą nepagrįstai neįtraukta 0,5 mln. skola trečiajam asmeniui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“, taip pat kitus trečiųjų asmenų nurodomus nesutapimus ar teismų pripažintas naujas bendrovės skolas (pvz., t. 5, b. l. 115-116, 121, 136-138, 174, 181-184, 186), bendrovei nepalankiausiu vertinimu pradelstos skolos nesiekia 5 mln. Lt. Taigi, net nenagrinėjant nurodytų aplinkybių pagrįstumo, yra visiškai akivaizdu, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad baudžiamoje byloje dėl buvusių bendrovės vadovų ir kitų asmenų galimų nusikalstamų veiksmų bendrovė pripažinta civiliniu ieškovu su 9,5 mln. Lt reikalavimo teise (t. 1, b. l. 115-177).

Skundžiamoje nutartyje pažymima, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis ĮRĮ nereikalauja, kad finansiniai sunkumai būtų laikini (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad bendrovė nėra nutraukusi veiklos (t. 5, b. l. 100-102), kad iš dalies vykdo einamuosius mokėjimus (pvz., t. 5, b. l. 72-92). Taip pat nėra nustatyta kitų aplinkybių, nesuderinamų su ĮRĮ 4 straipsnyje įtvirtintomis restruktūrizavimo pradžios sąlygomis.

ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti preliminarus verslo planas. Išsamus verslo planas, atitinkantis ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus nurodomas restruktūrizavimo plane, kuriam turi pritarti įmonės kreditoriai (ĮRĮ 14 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl bendrovės preliminaraus verslo plano nerealumo ir restruktūrizavimo beprasmiškumo padarytos nepagrįstai reikalaujant plano tikslumo ir išsamumo restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje. Kolegijos nuomone, pateiktas planas (t. 1, b. l. 25-32) nėra akivaizdžiai nerealus ar neįgyvendinimas; plane nurodytos reikalingos priemonės, pateikti skaičiavimai, prognozuojami rezultatai. Ar verslo planas gali pasiekti restruktūrizavimo tikslus, spręs pagrindiniai bendrovės kreditoriai, kurie labiausiai ir yra suinteresuoti restruktūrizavimo sėkme.

Aplinkybė, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nebuvo nurodyti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės, nagrinėjamoje situacijoje taip pat negali būti laikoma protingu pagrindu atsisakyti iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 5 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. išliko nedaug pakitę (t. 2, b. l. 168-171; t. 5, b. l. 168-171).

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas prašymą neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Sprendimas priimtas neatsižvelgiant į restruktūrizavimo tikslus ir atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindus (CPK 329 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės sukūrė tokią situaciją, kai bendrovei neleidžiama pradėti restruktūrizavimo, nors tuo pačiu metu nėra pakankamų pagrindų kelti bendrovės restruktūrizavimo bylą. Tokia neapibrėžta situacija anksčiau ar vėliau lemtų bendrovės bankrotą. To būtų galima išvengti laiku pradėjus restruktūrizavimo procedūras. Teismas šias aplinkybes turi įvertinti iš naujo nagrinėdamas pareiškimą dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

 

Teisėjai	Danutė Gasiūnienė
	Marytė Mitkuvienė
	Vigintas Višinskis