Administracinė byla Nr. A-268-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06820-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S) 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „LTG Link“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 21R-542(AG-388/06-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Lygių galimybių kontrolierės B. S. (toliau – ir Kontrolierė) 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 22(SN-40) SP-33 „Dėl galimos diskriminacijos pilietybės pagrindu UAB „LTG Link“ teikiant paslaugas ir informaciją tyrimo“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas), kuriuo nutrauktas pareiškėjos skundo tyrimas, trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad ji važiuodama traukiniu paprašė palydovės parduoti bilietą su 100 procentų nuolaida, tačiau traukinio palydovė atsisakė parduoti bilietą su nuolaida, motyvuodama tuo, kad asmenys, neturintys Ukrainos pilietybės, negali pasinaudoti nemokamomis kelionėmis, t. y. pareiškėja, būdama Lietuvos Respublikos piliete, negali pasinaudoti 100 procentų nuolaida traukinio bilietui. Pareiškėja, vertindama, kad galimybė nemokamai važiuoti traukiniu tik Ukrainos piliečiams yra diskriminacinio pobūdžio, su skundu kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba, atsakovas). Kontrolierė, atlikusi tyrimą, Tarnybos sprendimu skundo tyrimą nutraukė, trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą; Komisija pareiškėjos skundą dėl Tarybos sprendimo panaikinimo atmetė.

3.       Pareiškėja teigė, kad Komisija, nagrinėjama jos (pareiškėjos) skundą padarė procesinių pažeidimų: neįteikė pareiškėjai atsiliepimo į skundą; Komisijos posėdžio protokole nebuvo nurodyta posėdžio vieta; Komisija neatsižvelgė į skundo patikslinimą, pateiktą žodinio posėdžio metu; Komisija neteisingai nustatė faktines aplinkybes; Komisijos sprendimas neobjektyvus ir nemotyvuotas.

4.       Pareiškėja pažymėjo, kad Komisija neteisingai nustatė bylos aplinkybes, jog Kontrolierė atliko tyrimą, kai iš tiesų skundo tyrimas buvo nutrauktas Kontrolierei konstatavus, kad neįmanoma atlikti tyrimo, nes nenustatytas diskriminacijos faktas. Kontrolierė taip pat neišnagrinėjo pareiškėjos pranešimo dėl diskriminacinės reklamos, kuriuo buvo patikslintas skundo dalykas, ir nepriėmė dėl to sprendimo.

5.       Pareiškėja nesutiko su Kontrolierės vertinimu, kad ji (pareiškėja) ir Ukrainos piliečiai yra skirtingose aplinkybėse (situacijose). Pareiškėjos teigimu, argumentas dėl skirtingų aplinkybių nėra motyvas, tinkamas nutraukti skundo tyrimą. Kontrolierė nepaaiškino, kokių konkrečiai duomenų pritrūko, siekiant nustatyti diskriminacijos faktą.

6.       Atsakovas Tarnyba

7.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėja Tarnybai pateiktame skunde nurodė prašymą atlikti tyrimą dėl diskriminacijos pilietybės pagrindu, įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „LTG Link“ (toliau – ir Bendrovė) nutraukti diskriminacinę reklamą ir pradėti administracinę teiseną. Atsakovas teigė kreipęsis į pareiškėją ir prašęs patikslinti skundą, detalizuojant, kokiais pagrindais ji skundžia Bendrovę, ar tik prašydama nutraukti reklamą (informaciją) dėl galimybės Ukrainos piliečiams pasinaudoti nemokamu važiavimu, ar prašo išnagrinėti ir galbūt nevienodų sąlygų sudarymą, gaunant tas pačias prekes (paslaugas). Pareiškėja Tarnybai nurodė, jog jai, kaip Lietuvos Respublikos pilietei, bilietas buvo mokamas, o Ukrainos piliečiams bilietai nekainavo; pareiškėjos vertinimu, ji yra tokiose pačiose ar panašiose aplinkybėse kaip ir Ukrainos karo pabėgėliai.

8.       Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą nutraukti skundo tyrimą, trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą. Pareiškėjos skundo tyrimo metu buvo vertinama, ar Bendrovė užtikrino lygių galimybių įgyvendinimą, sudarant galimybę Ukrainos piliečiams įsigyti bilietą su 100 procentų nuolaida ir teikiant viešą informaciją apie šią galimybę, nepaisant, be kita ko, pilietybės, t. y. ar nepažeidė Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktų, įpareigojančių prekių pardavėjus, gamintojus ar paslaugų teikėjus visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, suteikiant informaciją apie prekes ir paslaugas, bei užtikrinti, kad joje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas.

9.       Atsakovas pažymėjo, kad tiriant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą yra lyginami keli žmonės, kurie skiriasi savo tapatybės požymiais / kitais požymiais, ir vertinama, ar panašiomis aplinkybėmis jie yra vertinami vienodai, ar jiems taikomas vienodo elgesio principas. Vadovaujantis tiesioginės diskriminacijos apibrėžimu, vertinant skunde išdėstytas aplinkybes, kitaip tariant, nustatant, ar pareiškėja, būdama Lietuvos Respublikos piliete, (ne)atsidūrė blogesnėje padėtyje nei Ukrainos piliečiai, reikėjo atlikti šių asmenų palyginimą ir nustatyti, ar jie yra tokiose pačiose arba panašiose aplinkybėse.

10.       Atsakovas teigė, kad tyrimo metu nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėja nukentėjo nuo karo veiksmų Ukrainoje, buvo priversta palikti šią šalį, gyvenamąją vietą, persikelti ar grįžti į Lietuvą, prašyti laikinosios apsaugos ar perkeliamo asmens statuso, todėl atsakovas vertino, kad asmenys, bėgantys nuo karo veiksmų Ukrainoje ir negalintys grįžti į valstybę, kurios piliečiais jie yra, ir Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje, nėra panašiose aplinkybėse (sąlygose). Pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji buvo panašioje situacijoje, kaip ir Ukrainos karo pabėgėliai, todėl nebuvo galimybės atlikti pareiškėjos ir Ukrainos piliečių, bėgusių nuo karo, palyginimo, remiantis objektyviais duomenimis.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos ir Ukrainos piliečių, bėgančių nuo karo ir / ar negalinčių grįžti į valstybę, kurios piliečiais jie yra, situacija nėra panaši. Asmenys, kurie bėga nuo karo, atvyksta be pačių būtiniausių daiktų, atvykę neturi gyvenamosios vietos, turi trauminių patirčių, o asmenys, atvykę iki karo, negali grįžti į valstybę, kurios piliečiais jie yra. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nebėga nuo karo ir gyvena valstybėje, kurios pilietė ji yra. Nustatytu diferencijuotu reguliavimu taikant nuolaidas traukinio bilietams siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų, apsaugant nuo karo bėgančius asmenis, todėl nuolaidų taikymas šiems asmenims savaime negali būti laikytinas diskriminaciniu. Pareiškėjos padėtis negali būti sulyginama su bėgančių nuo karo Ukrainos piliečių padėtimi, todėl Tarnybos sprendimu buvo pagrįstai nutrauktas pareiškėjos skundo tyrimas.

II.

13.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A. G. skundą.

14.       Teismas byloje nustatė, kad pareiškėja 2022 m. kovo 24 d. pateikė Tarnybai skundą dėl Bendrovės taikomo diskriminacinio apmokestinimo pilietybės pagrindu, diskriminuojant Lietuvos Respublikos pilietybės turėtoją perkant kelionės bilietą. Pareiškėja skunde teigė, kad Bendrovė siūlo Ukrainos piliečiams nemokamą važiavimą traukiniais Lietuvoje, tačiau tokios pačios 100 procentų nuolaidos kelionėms nesuteikia Lietuvos piliečiams. Pareiškėja nurodė el. paštu prašiusi Bendrovės direktoriaus išspręsti šią situaciją ir suteikti jai nemokamą kelionės bilietą, tačiau jos prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėja prašė Tarnybos atlikti tyrimą ir įpareigoti Bendrovę nutraukti diskriminacinę reklamą Vilniaus geležinkelio stoties elektroniniame stende / interneto tinklalapyje ir pradėti administracinę teiseną. Tarnyba 2022 m. balandžio 7 d. raštu kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus ir atsakyti į klausimus, susijusius su Tarnyboje atliekamu tyrimu pagal pareiškėjos pateiktą skundą. Bendrovė 2022 m. balandžio 15 d. raštu pateikė Tarnybai atsakymą, jog nemokamo susisiekimo Ukrainos piliečiams iniciatyva yra įgyvendinama turimais Bendrovės resursais ir vykdomais maršrutais. Nemokami bilietai Ukrainos piliečiams, pateikusiems Ukrainos pasą ar asmens tapatybės kortelę, vaikams – gimimo liudijimą, yra išduodami tik traukiniuose ir geležinkelių stočių kasose. Asmenys, neturintys Ukrainos pilietybės, negali pasinaudoti nemokamomis kelionėmis vidaus susisiekimo traukinio maršrutais Lietuvoje. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos skundą, sprendime konstatavo, kad pareiškėja ir Ukrainos piliečiai nėra panašiose aplinkybėse (sąlygose), todėl nenustatė objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą. Komisija, sutikdama su Tarnybos sprendimo motyvais, atmetė pareiškėjos skundą. 

15.       Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad Tarnyba ir Komisija pagrįstai svarbiausiu elementu, tiriant pareiškėjos skundą, laikė situacijų sugretinimą. Teismas akcentavo, kad pagal savo kompetenciją Kontrolierė, atlikusi tyrimą dėl diskriminacijos pilietybės pagrindu vartotojų teisių apsaugos srityje, turėjo nustatyti, ar tinkamai įgyvendinamos lygios galimybės Bendrovei paskelbus akciją taikyti tik Ukrainos piliečiams 100 procentų nuolaidą kelionėms traukiniais Lietuvos teritorijoje ir ar 100 procentų nuolaidos netaikymas pareiškėjai gali būti vertinama kaip tiesioginė diskriminacija. Nesant kriterijaus, apibrėžiančio aplinkybę, kuriai esant būtų galima atlikti asmenų, turinčių skirtingus jiems priskirtinus požymius, palyginimą, negalima palyginti Ukrainos piliečių, palikusių savo šalį dėl karo veiksmų, ir Lietuvos Respublikos piliečių, nebėgusių nuo karo veiksmų Ukrainoje, nes jie yra skirtingose aplinkybėse. Teismo vertinimu, remiantis minėtais situacijų palyginimų argumentais ir diskriminacijos sąvoka, Komisija pagrįstai padarė išvadą, kad pagal Kontrolierės tyrimo metu surinktus duomenis trūko kriterijaus apibrėžti aplinkybę, kuriai esant būtų galima atlikti asmenų, turinčių skirtingus jiems priskirtinus požymius, palyginimą, todėl Tarnyba sprendimu pagrįstai nutraukė skundo tyrimą.

16.       Teismas pažymėjo, kad, priešingai nei teigė pareiškėja, Tarnybos ir Komisijos sprendimuose buvo pasisakyta dėl pareiškėjos skundo teiginių, jog Bendrovė Vilniaus geležinkelio stoties elektroniniame stende ir interneto tinklalapyje skelbia diskriminuojančią informaciją. Tiek Tarnyba, tiek Komisija išsamiai ir detaliais atsakė į visus pareiškėjos argumentus, motyvavo savo sprendimus, todėl teismas nenustatė pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais dėl sprendimų nemotyvavimo.

17.       Teismas nurodė, kad Kontrolierė, nagrinėdama pareiškėjos skunde išreikštą prašymą įpareigoti Bendrovę nutraukti diskriminacinę reklamą, skelbiamą Vilniaus geležinkelio stoties elektroniniame stende / interneto tinklalapyje, nustatė, jog Bendrovės akcija (100 procentų nuolaida bilietui) taikoma tik Ukrainos piliečiams, akcijos tikslas – padėti asmenims, bėgantiems nuo karo veiksmų Ukrainoje, turintiems trauminių patirčių ir negalintiems grįžti į savo gyvenamąją vietą, sudaryti jiems sąlygas laisvai judėti ir integruotis į visuomeninį gyvenimą. Kontrolierė vertino, kad šiuos kriterijus atitinka ir Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė arba laikinoji gyvenamoji vieta iki 2022 m. vasario 24 d. buvo Ukrainoje ir kurių statusą, teises ir pareigas, skirtingai nei Ukrainos piliečių, reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymas. Tarnyba sprendimu pasiūlė Bendrovei apsvarstyti galimybę įtraukti į asmenų, galinčių pasinaudoti 100 procentų pravažiavimo nuolaida, sąrašą asmenis, kuriems suteikiama laikinoji apsauga, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 224, bei turinčius perkeliamo asmens statusą pagal Vyriausybės 2022 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 327 ir 2019 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 755. Teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovė įgyvendino Tarnybos sprendime teiktas rekomendacijas, t. y. patikslino akcijos teikimo sąlygas internete ir nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. 100 procentų nuolaidą traukinio bilietui nurodė teikianti visiems iš Ukrainos dėl karo pasitraukusiems asmenims, nepaisant pilietybės.

18.       Teismas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad jos skundas Komisijoje buvo išnagrinėtas neišsamiai, neobjektyviai ir neteisingai. Aplinkybė, kad Komisija sprendime atskirai nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjos pateikto įrodymo ar argumento, nereiškia, jog jie (argumentai) nebuvo įvertinti visų byloje pateiktų duomenų visumoje. Teismas nenustatė aplinkybių, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta skundo nagrinėjimo procedūra. Iš Komisijos sprendimo turinio ir išvadų matyti, kad buvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos su pareiškėjos skundu ir su Kontrolierės atliktu tyrimu susijusios aplinkybės.

19.       Teismas, nenustatęs pagrindo panaikinti Komisijos ir Tarnybos sprendimus, atmetė pareiškėjos skundą.

III.        

20.       Pareiškėja A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21.       Pareiškėja nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, nesant pareiškėjos sutikimo dėl tokios bylos nagrinėjimo formos, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 2 dalies nuostatos.

22.       Pareiškėja teigia, kad teismas neteisingai nustatė, jog ginčas kilo ir dėl Tarnybos sprendimo, nes tokio ginčo dalyko pareiškėja nenurodė savo skunde – pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi tik dėl Komisijos sprendimo panaikinimo. Pasak pareiškėjos, teismas taip pat neteisingai konstatavo, kad ginčo santykį reglamentuoja Lygių galimybių įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas, nes ginčą dėl Komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reglamentuoja tik Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas.

23.       Pareiškėjos teigimu, teismas savo išvadas motyvavo ne konkrečiais įrodymais, o teismo nuomone ir vertinimu, todėl abstrakčių motyvų teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 87 straipsnio reikalavimų.

24.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir teismui pateiktą atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Atsakovas papildomai pažymi, kad dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų teismo galbūt padarytų proceso teisės normų pažeidimų spręstina teismo nuožiūra.

25.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismui yra suteikta procesinė teisė savo iniciatyva pereiti į rašytinį bylos nagrinėjimą. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo savo procesiniuose dokumentuose išreiškė sutikimus, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Kadangi pareiškėja savo skunde teismui neišreiškė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo tvarkos, teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepareiškė pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo formos, todėl teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi pagrįstai nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčus, yra konstatavęs, jog ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės – šiuo atveju dėl galimos diskriminacijos pilietybės pagrindu, nesuteikiant nemokamos kelionės traukiniu. Dėl to teismas pagrįstai nurodė, kad ginčas kilo ir dėl Tarnybos sprendimo.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos teiginiai, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismo sprendime yra pasisakyta dėl esminių byloje keliamų klausimų, nurodytas aktualus teisinis reguliavimas ir aktuali teismų praktika. Teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija        

k o n s t a t u o j a:        

IV.

29.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos A. G. skundo reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Tarnybos sprendimo nutraukti skundo tyrimą, trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo. 

30.       Byloje nustatyta, kad Tarnyboje buvo gautas pareiškėjos skundas dėl Bendrovės viešai teikiamos informacijos (skelbiamos reklamos), jog Ukrainos piliečiai traukiniais Lietuvoje gali keliauti nemokamai. Pareiškėja skunde teigė, kad tokia pati 100 procentų nuolaida kelionėms geležinkelio transportu nėra suteikiama Lietuvos Respublikos piliečiams. Pareiškėja paaiškino, kad ji 2022 m. kovo 23 d. pageidavo pasinaudoti nemokamu kelionės bilietu pagal minėtą akciją ir pateikė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, tačiau Kauno geležinkelio stoties kasininkė atsisakė išduoti pareiškėjai nemokamą kelionės bilietą. Pareiškėja prašė atlikti tyrimą dėl diskriminacijos pilietybės pagrindu, įpareigoti Bendrovę nutraukti diskriminacinę reklamą (Vilniaus geležinkelio stoties elektroniniame stende, interneto tinklapyje) ir pradėti administracinę teiseną. 

31.       Kontrolierė, įvertinusi pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 30 straipsnio 3 dalimi, priėmė sprendimą nutraukti pareiškėjos skundo tyrimą, trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą. Tarnyba sprendime vertino, kad pareiškėja, esanti Lietuvos Respublikos piliete ir gyvenanti Lietuvoje, neturint duomenų, kad ji būtų nukentėjusi nuo karo veiksmų Ukrainoje, nėra panašiose aplinkybėse (sąlygose) kaip Ukrainos piliečiai ar asmenys, bėgantys nuo karo veiksmų Ukrainoje ir negalintys grįžti į valstybę, kurios piliečiais jie yra. Tarnyba sprendime įvertino Bendrovės taikytos akcijos (100 procentų nuolaidos kelionėms traukiniais Lietuvos teritorijoje Ukrainos piliečiams) tikslą – sudaryti asmenims, bėgantiems nuo karo veiksmų Ukrainoje, sąlygas laisvai judėti ir integruotis į visuomeninį gyvenimą – ir pasiūlė Bendrovei apsvarstyti galimybę įtraukti į asmenų, galinčių pasinaudoti 100 procentų pravažiavimo nuolaida, sąrašą asmenis, kuriems suteikiama laikinoji apsauga bei turinčius perkeliamo asmens statusą.

32.       Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos sprendimu, kreipėsi su skundu į Komisiją, kuri išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, sprendimu jį atmetė. Komisija sprendime sutiko su Tarnybos išvada, kad Kontrolierė, negalėdama nustatyti diskriminacijos fakto, trūkstant objektyvių duomenų apie Bendrovės padarytą pažeidimą, pagrįstai nutraukė skundo tyrimą. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos sprendimu, kreipėsi su skundu į teismą.

33.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs Tarnybos ir Komisijos sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso ir materialinės teisės normų pažeidimus, nes: išnagrinėjo jos skundą rašytinio proceso tvarka; nepagrįstai sprendė dėl Tarnybos sprendimo teisėtumo, nors šis sprendimas nebuvo pareiškėjos skundo dalykas; netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes vadovavosi Lygių galimybių įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nors ginčo teisinius santykius reglamentuoja tik Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas; priėmė nemotyvuotą sprendimą.

34.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

36.       Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 78 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesant jos prašymui.

37.       ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. <...> To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. <...> 

38.       Pareiškėja teismui pateiktame skunde nenurodė pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo formos, todėl pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą pareikšti (ne)prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepateikė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo tvarkos. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į pareiškėjos skundą neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi nusprendė baigti pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą ir atsižvelgdamas į tai, kad proceso šalys per teismo nustatytą terminą neišreiškė prieštaravimo dėl rašytinio bylos nagrinėjimo, nusprendė bylą nagrinėtina teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nusprendė skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. spalio 9 d. 10.00 val. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismui priėmus 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria baigtas pasiruošimas nagrinėti bylą ir nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nei priėmus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuria paskirta rašytinio teismo posėdžio data ir laikas, pareiškėja, būdama informuota apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, nepateikė prieštaravimo dėl nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos ir neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja neišreiškė prieštaravimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, taip pat nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turėjo teisinį pagrindą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl proceso teisės normų pažeidimo nepadarė. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė, kokias aplinkybes ji siekė papildomai pagrįsti bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu ir kaip buvo pažeistos jos teisės teismui skundą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, todėl teisėjų kolegija nenustatė pagrindo vertinti, kad šiuo atveju bylos išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka pažeidė pareiškėjos teisę būti išklausytai.

39.       Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino Tarnybos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nors ji skunde ginčijo tik Komisijos sprendimą.

40.       Vertindama šiuos pareiškėjos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (šiuo atveju – pareiškėjai kreipiantis į teismą po Komisijos sprendimo priėmimo), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (šiuo atveju – dėl pareiškėjos skundo dėl diskriminacijos pilietybės pagrindu). Taigi esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas Komisijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės, laikantis visų ABTĮ nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; kt.). Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti Tarnybos sprendimą ir spręsti dėl pareiškėjos ginčijamos teisės, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėja kaip skundo dalyką nurodė tik Komisijos sprendimą, kuriuo atmestas jos skundas dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo.

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja yra neteisi, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ginčo teisinį santykį reglamentuoja Lygių galimybių įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas, nes, pareiškėjos teigimu, ginčą dėl Komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reglamentuoja tik Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas, nes teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka pagal faktines bylos aplinkybes, kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pareiškėjos pareikštus reikalavimus ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus, spręsdamas dėl Tarnybos sprendimo nutraukti pareiškėjos skundo tyrimą, pagrįstai vadovavosi Lygių galimybių įstatymo nuostatomis, o vertindamas dėl Komisijos atliktų skundo nagrinėjimo procedūrų bei ginčijamų sprendimų atitikties individualiam administraciniam aktui keliamiems reikalavimas pagrįstai vadovavosi Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

42.       Pažymėtina, kad pareiškėja, be šioje nutartyje aptartų jos apeliacinio skundo argumentų, taip pat nurodo, jos pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teismas nepasisakė dėl visų jos skunde nurodytų argumentų, išvadas grindė abstrakčiais motyvais.

43.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ši pareiga negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

44.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei jų teisiniu vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjos skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjos teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

45.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, nustatančiomis, jog lygių galimybių kontrolierius gali nutraukti tyrimą, kai trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nutraukti pareiškėjos skundo tyrimą. Įvertinus Tarnybos sprendime nustatytas faktines aplinkybes, sutiktina su Tarnybos išvada, kad asmenys, bėgantys nuo karo veiksmų Ukrainoje ir negalintys grįžti į valstybę, kurios piliečiais jie yra, ir Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje, nėra panašiose aplinkybėse (sąlygose). Pareiškėjai nepateikus duomenų, jog ji buvo panašioje situacijoje, kaip ir Ukrainos karo pabėgėliai, t. y. nesant sąlygos, apibrėžiančios tiesioginės diskriminacijos sąvoką (trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą), nebuvo galimybės palyginti Ukrainos piliečių / gyventojų, palikusių savo šalį dėl karo veiksmų, ir Lietuvos Respublikos piliečių (taip pat pareiškėjos), nebėgusių nuo karo veiksmų Ukrainoje, nes jie yra skirtingose aplinkybėse. Komisija, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, taip pat pagrįstai sprendė, kad pagal Kontrolierės tyrimo metu surinktus duomenis trūko kriterijaus apibrėžti aplinkybę, kuriai esant būtų galima atlikti asmenų, turinčių skirtingus jiems priskirtinus požymius, palyginimą, todėl Tarnybos sprendimu pagrįstai nutrauktas pareiškėjos skundo tyrimas, trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą. Pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių Tarnybos ir Komisijos sprendimuose padarytas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindų panaikinti ginčijamus Tarnybos ir Komisijos sprendimus. 

46.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias procesines ir materialiosios teisės normas, atskleidė bylos esmę bei tinkamai motyvavo sprendimą, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas