UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 24 d.

Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško, 

sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,

dalyvaujant ieškovams R. S., R. Z., jų atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,

liudytojui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir R. Z. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovai R. S. ir R. Z. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. S. mirties jos sūnus R. S. priėmė jos palikimą – butą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti; panaikinti 2021-06-03 išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021-06-22 sudarytą Perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų R. S. ir R. Z. motina L. S.. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – butas su 9,93 kv. m ploto rūsiu, pažymėtu R-5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 45.05 kv. m bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini) bei šiam butui priklausančio 1/8 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). 2021 m. spalio mėn. pradžioje apžiūrai ir įvertinimui į Butą atvyko atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko atstovė – Valstybinių kompetencijų departamento Valstybei perduotino turto administravimo skyriaus vyr. specialistė, kuri sutiko Bute gyvenantį E. V.. Ieškovams pradėjus domėtis, kodėl valstybės atstovai susidomėjo Butu, iš VĮ Registrų centro išrašo paaiškėjo, kad Butas pagal 2021-06-03 išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise perėjo Lietuvos Respublikai, kurios funkcijas patikėjimo teise atlieka VĮ Turto bankas, perėmęs Butą valdyti pagal 2021-06-22 Perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ieškovai per 3 mėn. terminą nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau mirusiosios motinos L. S. palikimą priėmė ir Butą paveldėjo ieškovas R. S. faktiškai pradėjęs jį valdyti. Ieškovas R. S. kartu su motina šiame Bute gyveno nuo gimimo, o vėliau, maždaug nuo 2000 m., Bute kartu su jais apsigyveno ir motinos sugyventinis E. V.. Nuo 2013 m. pradėjęs dirbti (duomenys neskelbtini) kurios darbo pobūdis susijęs su (duomenys neskelbtini) užsienyje (daugiausiai (duomenys neskelbtini)), ieškovas iš komandiruočių visada grįždavo namo į Butą. 2018 m. lapkričio 11 d. ieškovas R. S. įsigijo tame pačiame (duomenys neskelbtini) pastate esantį 45,72 kv. m ploto butą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), su 12,86 kv. m rūsiu, pažymėtu R-8, ir šiam butui priklausančią 1/8 dalį ūkinio pastato. Šį butą ieškovas susiremontavo ir ketino jame nuolat gyventi, tačiau po motinos mirties jo darbo pobūdis nepasikeitė, t. y. grįždavo į Lietuvą namo kartą per tris-keturis mėnesius savaitei ar dviem, todėl nusprendė įsigytą butą parduoti ir toliau gyventi Bute kartu su E. V., kuriam leido nuolat gyventi Bute, grįžęs duoda pinigų Buto priežiūrai arba pats rūpinasi komunalinių mokesčių sumokėjimu. Ieškovė R. Z. bendru sutarimu su broliu R. S. savo dalies į paveldimą Butą atsisakė, todėl nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime prašė ieškinio reikalavimų dėl 2021-06-03 palikimo perėjimo valstybės liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus netenkinti. Nurodė, kad VĮ Turto bankas 2021-04-07 gavo informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie valstybei galimai pereisiantį mirusiosios L. S. palikimą. Pradėjus palikimo perėjimo valstybei procedūrą ir patikrinus Testamentų registro duomenis apie palikėjos palikimo paveldėjimą, buvo nustatyta, kad dėl mirusiosios palikimo paveldėjimo, per Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir – CK) nurodytą 3 mėnesių terminą, įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, taip pat vėliau nepateikė pareiškimo teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsižvelgus į tai, jog palikėjos įstatyminiai įpėdiniai savo pozicijos dėl palikėjos palikimo paveldėjimo aktyviais veiksmais, per minėtą 3 mėnesių terminą, neišreiškė, VĮ Turto bankas, atstovaudama valstybės interesus šiame paveldėjimo teisiniame santykyje, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti vykdyti valstybei palikimo paveldėjimo procedūros. Be to, VĮ Turto bankui buvo pateikta informacija apie palikėjos visapusišką įsipareigojimų nevykdymą, todėl VĮ Turto bankui buvo pagrįstai išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu, VĮ Turto bankas neturėjo konkrečių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių, apie faktinį palikėjos paveldimo turto priėmimą valdyti. Be to, turint duomenų apie mirusiosios įsipareigojimus, VĮ Turto bankas neturėjo teisinio pagrindo abejoti, kad 2021-06-03 paveldėjimo teisės liudijimas valstybei buvo išduotas pagrįstai. Visuma aptartų aplinkybių patvirtina tai, kad minėtas dokumentas valstybei buvo išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Taigi valstybė priimdama ginčo objektu esantį palikėjos palikimą, o Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarė Dalia Čelkienė, išduodama 2021-06-03 palikimo perėjimo valstybei liudijimą į jį, jokių teisei priešingų veiksmų neatliko. Ieškovai šioje paveldėjimo situacijoje nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nes žinodami apie palikėjos skolinius įsipareigojimus, apie savo ketinimą paveldėti palikėjos palikimą, neinformavo valstybės institucijų ir neišsiaiškino jų pozicijos dėl L. S. palikimo paveldėjimo. Tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo yra kalti patys ieškovai, kurie nesigilino į palikėjos palikimo paveldėjimo procedūras, neišsiaiškino visų minėto palikimo paveldėjimo ir įforminimo aplinkybių, jiems tenka visos su tuo susijusios pasekmės ir tuo atveju, jei bus reikalaujama iš atsakovės priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, toks reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Prašė bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. S. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad nuo gimimo su mama gyveno bute. Kai jam buvo 1,5 m., kartu apsigyveno patėvis E. V.. Kai mirė mama, galvojo, kad viskas pereis vaikams. O pasirodė, kad reikia pildyti dokumentus. Gal po savaitės po motinos mirties išvažiavo dirbti į užsienį. Kada tą kartą grįžo į Lietuvą, tiksliai nepamena. Paaiškino, kad dirba ne Lietuvoje, grįžus reikia izoliuotis. Išvažiavęs būna nuo 1 iki 4 mėnesių. Grįžęs karantinuojasi Vilniuje viešbutyje. Apie situaciją dėl buto sužinojo, kai jam paskambino patėvis ir pasakė, kad buvo atvykę iš savivaldybės ir per mėnesį liepė išsikraustyti. Tada su sese ėmėsi veiksmų, kreipėsi į advokatą. Bute yra jo deklaruota gyvenamoji vieta.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. Z. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad mirus mamai dokumentų dėl paveldėjimo nesitvarkė. Jai tai buvo neaktualu, kadangi į palikimą nepretendavo, viskas turėjo likti broliui. Bute liko gyventi mamos sugyventinis, augintiniai, grįžęs po darbo užsienyje lankosi brolis. Brolis padėjo finansiškai tiek kai mama buvo gyva, tiek po jos mirties, remontavo butą, keitė stogą. Ji pati tame bute niekada negyveno.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Gytis Mekionis palaikė ieškinio reikalavimus. Pabrėžė, kad yra visi pagrindai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. po motinos mirties priėmė palikimą (butą) pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nustačius šį juridinį faktą, automatiškai turėtų būti panaikintas ir dokumentas, kurio pagrindu valstybei atiteko butas. Patvirtino, kad ginčo butas nuosavybės teise priklausė palikėjai.  

Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. buvo L. S. sugyventinis. Užaugino jos sūnų R., kuris išvažiavęs dirbti grįždavo gyventi pas motiną, padėdavo finansiškai, kartu su juo bute darė remontą, uždengė stogą. Po L. S. mirties toliau gyvena bute. Jos sūnus dirba, grįžęs būna pas sesę arba savo bute. Paaiškino, kad komunalinius mokesčius moka pats, skolų nėra, anksčiau pinigų duodavo ieškovas.  R. S. po motinos mirties jam leido gyventi bute.

Ieškinys tenkintinas.

              Nagrinėjamoje byloje yra ginčijama ieškovų teisė reikšti reikalavimą dėl mirusio asmens nuosavybės teisės į ginčo butą. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad, ieškovams nepriėmus palikimo po motinos mirties (nesikreipus į palikimo atsiradimo vietos notarą ir nesant teismo nustatyto turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto), nenurodžius, kokią savo subjektinę teisę ar teisėtus interesus ieškovai siekia apginti, ieškinio reikalavimų prašo netenkinti. 

              Byloje nustatyta, kad po (duomenys neskelbtini) L. S. mirties, liko jai nuosavybės teise priklausantis butas su 9,93 m2 ploto rūsiu, pažymėtu R-5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 45,05 m2 bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), bei šiam butui priklausančio 1/8 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po L. S. mirties liko jos vaikai: duktė- R. Z., sūnus- R. S.. Taigi ieškovai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas R. S. po motinos mirties periodiškai gyveno bute, pats, ar per E. V. mokėjo komunalinius mokesčius. Jausdamasis buto savininku, leido E. V. gyventi ginčo bute.

              Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuris yra besąlygiškas, neatšaukiamas, universalus ir kuriuo siekiama perimti palikėjo teises ir pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

              CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą.

              Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas.

              Kasacinio teismo praktika, aiškinanti CK 5.51 straipsnio nuostatas, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Būtina pažymėti, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, aplinkybės, sprendžiant klausimą, ar įpėdinis yra palikimą priėmęs faktiškai, vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste, be kita ko, ir atsižvelgiant į konkrečios bylos palikėjo teisų bei pareigų, patenkančių į palikimo sudėtį, turinį. Pavyzdžiui, viena iš palikėjo teisių, patenkančių į palikimo sudėtį, gali būti teisė atkurti nuosavybės teises. Vienoje iš nagrinėtų bylų kasacinis teismas yra konstatavęs, jog įpėdinio atlikti veiksmai, kuriais buvo siekiama atkurti palikėjui priklausiusias nuosavybės teises, yra pakankami konstatuoti, jog palikimas buvo priimtas pradedant faktiškai jį valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2014).

              Įpėdinis gali atlikti veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoti pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreiptis dėl teisių įforminimo, teikti dokumentus, reikalingus tokioms teisėms įforminti ar įgyvendinti palikėjo ar savo vardu, užvesti ar dalyvauti bylose, kuriose būtų priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui ir pan.). Įpėdinio veiksmai taip pat gali būti susiję su procesinio pobūdžio teisėmis (pvz., prašymai įtraukti į bylą, kurioje iki mirties dalyvavo palikėjas, susirašinėjimas su teismu ar dalyvaujančiais byloje asmenimis po palikėjo mirties ir pan.). Įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti palikėjo materialinio ar procesinio pobūdžio teises, vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

             Kasacinis teismas civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021) yra pasisakęs, kad ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu, kuriuo reiškiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisės į dalį buto pripažinimo palikėjai, vertintinas kaip aktyvūs įpėdinės veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti palikėjo materialinio pobūdžio teises, todėl gali būti kvalifikuojami kaip faktinis palikimo priėmimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju, kai įpėdinis iškelia teisme civilinę bylą, siekdamas įgyvendinti palikėjo materialiąsias teises, kurios patenka į palikimo sudėtį, yra pagrindas pripažinti, jog šiais savo veiksmais jis faktiškai siekia įgyvendinti teisę į palikimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė turi reikalavimo teisę.

              Pagal apžvelgtą Kasacinio teismo praktiką, ieškovai nelaikytini nepakankamai atidžiais ir nerūpestingais. Ieškovas R. S. po motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Jis rūpinosi butu (mokėjo mokesčius), šiame bute periodiškai gyveno, jausdamasis buto savininku, leido bute gyventi E. V.. Todėl darytina išvada, jog ieškovas R. S. po motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs turtą – butą valdyti.

Be to, CK 5.8 straipsnyje nurodyta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Byloje nustatyta, jog ieškovas R. S. po motinos L. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktišku valdymų. Byloje nenustatyta, jog ieškovas CK 5.51 straipsnio 2 dalies pagrindu būtų atsisakęs palikimo. Ieškovai teismui pateikė ieškinį 2021-11-09, tai yra nepraleido vienerių metų terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2021-06-03, o pardavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2021-06-22, todėl ieškovai, pareiškę ieškinį 2021-11-09, nepraleido vienerių metų termino ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

Apibendrinant pasakytina, jog ieškovas R. S. po motinos L. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti ir nepraleido vienerių metų termino pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. Todėl 2021-06-03 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021-06-22 sudarytas perdavimo–priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintini.

              Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

ieškinį patenkinti visiškai.

              Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. S. mirties (duomenys neskelbtini) jos sūnus R. S. priėmė jos palikimą – butą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti;

              Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad ieškovas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos L. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

              Panaikinti 2021-06-03 išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021-06-22 sudarytą Perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

              Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėjas Liudvikas Myško