Civilinė byla Nr. e2S-227-565/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31835-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.10.7.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 28 d.

         Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininkės UAB „Simple finance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės V. J. pareiškimą skolininkei UAB „Simple finance“ dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorei V. J. išdavė teismo įsakymą dėl 24 840 Eur skolos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 140 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Simple finance“.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 14 d. užregistruoti skolininkės UAB „Simple finance“ prieštaravimai dėl kreditorės V. J. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo kartu su prašymu atnaujinti skolininkei praleistą terminą prieštaravimams pareikšti.  

3.       UAB „Simple finance“ nurodė, jog kreditorės reikalavimas yra nepagrįstas, nes pati kreditorė nevykdė ikisutartinių įsipareigojimų. Skolininkė negalėjo pateikti prieštaravimų teismo nustatytu terminu, kadangi nieko nežinojo apie pareiškimą. Procesiniai dokumentai skolininkei buvo išsiųsti per teismų sistemą, tačiau nebuvo betarpiškai įteikti. Teismas negalėjo taikyti formalios dokumentų įteikimo procedūros. Skolininkei nebuvo sudaryta galimybė apginti savo teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė skolininkės UAB „Simple finance“ prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog skolininkei procesiniai dokumentai buvo siunčiami registruotos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. lapkričio 23 d. grąžinti teismui, nes skolininkė jų neatsiėmė siuntos pašte per saugojimo laiką. Skolininkei, kuri yra prisijungusi prie teismų elektroninio paslaugų portalo (toliau – ir EPP), procesiniai dokumentai 2020 m. lapkričio 11 d., 8:20 val., taip pat buvo išsiųsti per EPP. Procesinių dokumentų pristatymo laikas –  2020 m. lapkričio 11 d., 8:30 val. Skolininkės atstovai turėjo ir galėjo susipažinti su teismo įsakymu ir pranešimu.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Apeliantė UAB „Simple finance“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti ir priimti pareikštus prieštaravimus. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1.                      atmesdamas prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, teismas pažeidė pareigą vykdyti tikrą, o ne formalų, teisingumą. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir nenustatė reikšmingų bylos aplinkybių;

6.2.                      dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių atsakovė negalėjo apginti savo pažeistų teisių. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises.  Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų. Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai butų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis.  Bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ai pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą. Formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją laiku, negali būti vertinamas kaip tinkamas pranešimas;

6.3.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 392/2014 yra išaiškinta, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant - užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

8.       Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

9.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų.

11.       Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per 20 dienų terminą pareikšti prieštaravimus. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, šiam įsiteisėjus, neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimus į nepagrįstą pareiškimą. Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis).

12.       Terminas prieštaravimams pateikti bei galimybė terminą atnaujinti nustatyta CPK 439 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, teismas terminą prieštaravimams pateikti gali atnaujinti.

13.       Kadangi įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. 

14.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorei V. J. išdavė teismo įsakymą dėl 24 840 Eur skolos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir 140 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Simple finance“. Šis teismo įsakymas kartu su pranešimu, kuriame skolininkei išaiškinta, kad ji turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo įvykdyti kreditorės reikalavimus, sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui arba per nurodytą 20 dienų terminą raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų, 2020 m. lapkričio 11 d. registruota pašto siunta buvo išsiųsti kreditorės pareiškime nurodytu skolininkės UAB „Simple finance“ registruotos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. lapkričio 23 d. grąžinti teismui, nes skolininkė jų neatsiėmė pašte per saugojimo laiką. Iš bylos duomenų matyti, jog 2020 m. lapkričio 11 d. skolininkei UAB „Simple finance“ procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ir per EPP. Skolininkės atstovas, 2020 m. gruodžio 11 d., 16:43 val. (penktadienis) per EPP pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, prašydamas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pareikšti, kurie civilinėje byloje buvo užregistruoti 2020 m. gruodžio 14 d. (pirmadienis).

15.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skolininkės prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo, nurodė, jog skolininkė yra prisijungusi prie EPP, taigi skolininkės atstovai turėjo ir galėjo nustatytu terminu susipažinti su teismo įsakymu ir pranešimu.

16.       Vertinant, jog procesiniai dokumentai skolininkei buvo išsiųsti 2020 m. lapkričio 11 d. per EPP, terminas prieštaravimams pateikti suėjo 2020 m. gruodžio 2 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 1751 straipsnio 10 dalis). Atsakovė prieštaravimus pateikė 2020 m. gruodžio 11 d., tai yra 9 dienas praleidusi CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsakovė neginčija, kad prieštaravimus pateikė praleidusi terminą, paaiškino, kad terminas prieštaravimams pateikti praleistas dėl to, kad procesiniai dokumentai atsakovei faktiškai nebuvo įteikti.

17.       CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 1751 straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 1751 straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

18.       Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), panaikinančios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“.

19.       Paslaugų gavėjas (šiuo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – apeliantė) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas). Taisyklių 34 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.

20.       Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantė UAB „Simple finance“ yra EPP sistemos vartotoja. Todėl nesant duomenų, kad apeliantės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ar, kad šioje byloje apeliantė būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai apeliantei procesinius dokumentus siuntė per LITEKO VEP posistemį ir laikė juos įteiktais įstatymo nustatyta tvarka, t. y. sekančią dieną nuo jų išsiuntimo. Nustačius minėtas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai skolininkei procesinius dokumentus išsiuntė per EPP ir nebandė procesinių dokumentų įteikti betarpiškai.

21.       Neginčytina, jog asmenys, įgyvendinami teisę kreiptis į teismą, t. y. pateikdami teismui procesinius dokumentus, turi suvokti, kad šią teisę jie turi įgyvendinti tik laikydamiesi formalių proceso taisyklių, tačiau šie ribojimai neturi suvaržyti ar atimti teismo prieinamumo teisės tiek, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Taikomi ribojimai nebus suderinami su asmens teise kreiptis į teismą, jeigu jais nebus siekiama teisėto tikslo ar neegzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo.

22.       Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad pati kreditorė nevykdė savo ikisutartinių įsipareigojimų, todėl neturi reikalavimo teisės į atsakovę. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad atsakovė piktnaudžiauja jai priklausančiomis proceso teisėmis ar veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Prieštaravimų dėl pareikšto teismo įsakymo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovei išdėstyti savo poziciją dėl kreditorės reikalavimų, nes iki teismo įsakymo priėmimo atsakovei apie jai pareikštus reikalavimus nepranešama (435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis) ir, kaip minėta, apeliacine ar kasacine tvarka teismo įsakymas neskundžiamas (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Be to, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nereikalaujama pateikti jokių su skola susijusių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis), pakanka nurodyti tik reiškiamą reikalavimą bei jo faktinį pagrindą (CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taigi teismo įsakymas atspindi tik vienos šalies (kreditoriaus) požiūrį. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti prieštaravimus dėl teismo įsakymo, nuo kreditoriaus reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus teisme.

23.       Nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės. Įvertinus CPK įtvirtintus teismo įsakymo priėmimo bei įsiteisėjimo aspektus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra teisinga, kai teisė į išieškojimą įgyjama, teismui nepatikrinus skolos susidarymo dokumentų, ir nesuteikus skolininkei realios galimybės pateikti prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsižvelgiant į teismo įsakymo specifiškumą bei siekiant pašalinti abejones dėl priimto teismo įsakymo pagrįstumo, atsakovei turi būti sudaryta galimybė pateikti prieštaravimus, nes tai yra vienintelis būdas atsakovei išdėstyti savo poziciją dėl kreditorės reikalavimų. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nustatytos aplinkybės yra pakankamos, kad atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditorės pareiškimo pateikti, nes tik taip bus garantuota skolininkės teisė būti išklausytai teisme.

24.       Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinant skolininkei praleistą terminą prieštaravimams dėl kreditorės pateiktų reikalavimų, pateikti, bei perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 78 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti skolininkei UAB „Simple finance“ terminą prieštaravimas dėl kreditorės V. J. pateikto reikalavimo pateikti bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teisėja                                                                                                   Rūta Burdulienė