Administracinė byla Nr. eAS-277-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00358-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 53.1 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. S. (N. S.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. S. skundą atsakovams Panevėžio apygardos teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas N. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2023 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. V-51 „Dėl neplaninio tikslinio (operatyvaus) patikrinimo atlikimo pagal K. M. skundą“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 3 780,58 Eur neturtinę žalą, kurią patyrė dėl neteisėtai priimto skundžiamo Įsakymo.

Pareiškėjas nurodė, kad yra paskirtas (duomenys neskelbtini) teisėju. Baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) priėmė nuosprendį, kuriuo už medžioklės lapų suklastojimą buvo nuteisti 4 medžiotojai, vienas iš jų – K. M.. Baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacine tvarka.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Įsakymu buvo sudaryta komisija siekiant ištirti K. M. skunde Teisėjų tarybai nurodytas aplinkybes dėl galimo nešališkumo principo pažeidimo nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Neplaninio (operatyvaus) tikslinio patikrinimo aktu (toliau – ir Patikrinimo aktas) pasiūlyta teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl kreipimosi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui.

Panevėžio apygardos teismo pirmininkas 2023 m. gruodžio 29 d. su teikimu (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui.

Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. vasario 27 d. su skundu kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl Patikrinimo akto panaikinimo, atsakymas dar nėra gautas. Kadangi nagrinėti klausimą dėl Įsakymo panaikinimo Teisėjų taryba kompetencijos neturi, pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo N. S. skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko L. M., laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, 2023 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. V-51, kuriuo sudaryta komisija, susidedanti iš Panevėžio apygardos teismo teisėjų S. B., E. Č., D. J. siekiant ištirti pareiškėjo K. M. skunde Teisėjų tarybai nurodytas aplinkybes dėl galimo teisėjo N. S. nešališkumo principo pažeidimo nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjas skundžia apygardos teismo pirmininko organizacinė veiklos (vidinio teismo administravimo) metu priimtą įsakymą, kuriuo sudaryta komisija ištirti suinteresuoto asmens skunde Teisėjų tarybai nurodytas aplinkybes dėl galimo teisėjo nešališkumo principo pažeidimo, nagrinėjant baudžiamąją bylą

Teismas pažymėjo, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, kad skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Kadangi administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 102–104 straipsnių, Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. Nr. 13P-157-(7.1.2) patvirtintų Administravimo teismuose nuostatų (toliau – ir Nuostatai), ABTĮ nuostatomis sprendė, kad veikla, susijusi su teismų administravimu, nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjas teismo administravimo klausimams Teismų įstatyme yra numatęs specialias nuostatas bei įvertinęs Teismų įstatymo 102 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, teismas vertino, kad teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą bei ABTĮ nuostatas.

             Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendė, kad pareiškėjas šį skundą turi teisę pateikti Teisėjų tarybai, o ne administraciniam teismui, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III.

Pareiškėjas N. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regiono administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti skundo priėmimo klausimą iš naujo.   

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartis yra neteisinga, nes prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas nenumato, kad administraciniam teismui teismingi tik tokie tarnybiniai ginčai, kai tarnybinio ginčo dalykas yra būtinai „viešasis administravimas“.

Pareiškėjas nurodo, kad su skundu (prašymu, pareiškimu) į administracinį teismą kreipiamasi tiesiogiai ABTĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais (ABTĮ 23 straipsnio 4 dalis). Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Regionų administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas (ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Regionų administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pareiškėjas pažymi, kad Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2023 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. V-51 „Dėl neplaninio tikslinio (operatyvaus) patikrinimo atlikimo pagal K. M. skundą“ nėra sprendimas (nutarimas, įsakymas) dėl patikrinimo išvadų, o yra sprendimas (įsakymas) dėl patikrinimo organizavimo, kurio apskundimo tvarka Teisėjų tarybai Nuostatuose apskritai nenumatyta. Dėl Patikrinimo akto neteisėtumo skundas Teisėjų tarybai yra pateiktas ir tai patvirtinantys įrodymai teismui yra pateikti. Reikalavimą dėl skundžiamo Įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo teikia tiesiogiai teismui, nes Teisėjų taryba tokius reikalavimus nagrinėti neturi kompetencijos, išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka ABTĮ nenustatyta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakytą priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).  

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo skundo dalykas šioje nagrinėjamoje byloje susijęs ne su Panevėžio apygardos teismo veikla viešojo administravimo srityje, o su vidiniu teismo administravimu, kuris negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, konstatavo, kad pareiškėjo skunde keliamas reikalavimas šioje byloje nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, dėl to skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė priimti skundą, kadangi jis yra teisėjas, valstybės pareigūnas, o vienas iš skundo reikalavimų yra dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atlyginimo, todėl pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus, 23 straipsnio 4 dalį turi teisę kreiptis į administracinį teismą tiesiogiai be jokios išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros. Įsakymas nėra sprendimas (nutarimas, įsakymas) dėl patikrinimo išvadų, o yra sprendimas (įsakymas) dėl patikrinimo organizavimo, kurio apskundimo tvarka Teisėjų tarybai Nuostatuose nenumatyta. Teisėjų taryba tokio reikalavimo nagrinėti neturi kompetencijos, išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka ABTĮ nenustatyta.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Akcentuotina, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami administraciniuose teismuose. Lietuvos administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Tuo atveju, kai sprendžiant dėl skundo priėmimo nagrinėti akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skunde suformulavo du reikalavimus: panaikinti Įsakymą bei priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 3 780,58 Eur neturtinę žalą, kurią patyrė dėl neteisėtai priimto skundžiamo Įsakymo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas skundžia apygardos teismo pirmininko organizacinės veiklos (vidinio teismo administravimo) metu priimtą Įsakymą, kuriuo sudaryta komisija ištirti suinteresuoto asmens skunde Teisėjų tarybai nurodytas aplinkybes dėl galimo teisėjo nešališkumo principo pažeidimo nagrinėjant baudžiamąją bylą. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą teismas sprendė, kad šio pobūdžio veikla, susijusi su teismų administravimu, nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Kadangi Lietuvos įstatymų leidėjas teismo administravimo klausimams Teismų įstatyme yra numatęs specialias nuostatas bei įvertinus Teismų įstatymo 102 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) bei ABTĮ nuostatas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šį skundą turi teisę pateikti Teisėjų tarybai, o ne administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal VAĮ ir ABTĮ nuostatas. Tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas dėl ginčijamo Įsakymo skundą turi pateikti Teisėjų tarybai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Nuostatų 36 punktu, kuriame nurodyta, kad  asmenys, nesutinkantys su administravimo subjekto, priėmusio sprendimą dėl patikrinimo organizavimo, sprendimu (nutarimu, įsakymu) dėl patikrinimo išvadų ir jų įgyvendinimo, turi teisę pateikti skundą per 20 darbo dienų nuo sprendimo (nutarimo, įsakymo) gavimo dienos. Skundas paduodamas Teisėjų tarybai. Teisėjų taryba per 3 mėnesius nuo skundo gavimo priima motyvuotą sprendimą. Teisėjų taryba, išnagrinėjusi skundą, turi teisę: 36.1. administravimo subjekto priimtą sprendimą (nutarimą, įsakymą) palikti nepakeistą ir skundą atmesti; 36.2. pavesti administravimo subjektui, priėmusiam sprendimą dėl patikrinimo atlikimo, atlikti naują patikrinimą; 36.3. išspręsti ginčą kitu būdu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad reikalavimas priteisti žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą (neveikimą), dėl kurio galbūt ir kilo žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015). Skundo reikalavimas dėl žalos (turtinės ar neturtinės) yra savarankiškas skundo reikalavimas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo kitų skundo reikalavimų, nors ir yra su jais susijęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-492/2022).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, šio savarankiško reikalavimo (ne)priimtinumo nagrinėti teisme neišsprendė, jokių argumentų dėl jo (ne)priėmimo nenurodė. 

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, todėl naikintina.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, turėtų įvertinti ir tai, iš kokių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas kildina prašomą priteisti neturtinę žalą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ramūnas Gadliauskas

                                        Ričardas Piličiauskas

                                        Arūnas Sutkevičius