Civilinė byla Nr. e2A-578-656/2020

                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03970-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. P.D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ (buvęs pavadinimas „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovams R. P., D. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:        

I.Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. P. ir D. P. 978,02 Eur skolą, iš atsakovo R. P. 2 078,30 Eur skolą, taip pat iš abiejų atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

2.       Nurodė, kad nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 teikė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitas komunalines paslaugas. Nurodytu laikotarpiu atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 32/100 dalys buto (duomenys neskelbtini), o 68/100 dalys buto priklausė asmeninės nuosavybės teise atsakovui. Už ieškovės suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas atsakovai yra skolingi bendrą 3 056,33 Eur (iš jos 171,52 Eur palūkanos) sumą.

3.       (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) nėra perėmusi iš ieškovės ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo. Ieškovės teikiamų paslaugų teisėtumo faktą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-148-101/2014. Atlikti stogo ir perdangos remonto darbai, kaip privalomieji buvo būtini, kad užtikrinti konstrukcijų tinkamą būklę ir kad vanduo nepatektų į butus. Visi stogo remonto darbai 2017 metais atlikti kaip kompleksinis stogo remontas atsižvelgiant į 2017 m. rugpjūčio mėn. defektinio akto išvadas

4.       Atsakovai R. P. ir D. P. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ginčo namo bendrosios konstrukcijos, inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 855 yra perduotos prižiūrėti Bendrijai. Ieškovės, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, įgaliojimai pasibaigė įregistravus Bendriją (2003 m. rugsėjo 8 d.).

5.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948, ieškovei paskyręs administruoti ginčo namą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82-4.85 straipsnius, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir dalis, 6 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalį ir viršijo savo įgaliojimus. Nurodytų teisės aktų nuostatos buvo pažeistos, nes ieškovei buvo paskirta administruoti ginčo namą nepaisant to, kad buvo įsteigta Bendrija. Dėl nurodyto įsakymo dalies teisėtumo ir teisinių pasekmių teismas turėtų sprendimą priimti savo iniciatyva. Su ieškove nėra pasirašyta sutartis, nesusitarta dėl paslaugų apimties ir kainos, todėl veikia neteisėtai savo rizika ir neturi teisės reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas.

6.        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės nėra reikšmingos, nes pasikeitė faktinė situacija – 2014 m. lapkričio 3 d. viešame registre įregistruotas namo bendrojo naudojimo objektų valdymo faktas. Ieškovės administravimo faktas nėra registruotas.

7.       Ieškovė nepateikė įrodymų, kad namo dalyje, kurioje yra atsakovams priklausantis butas, atlikti remonto darbai buvo būtini ar jie atlikti Bendrijos užsakymu. Atsakovai nėra davę sutikimo dėl ieškovės atliktų darbų. Vien tai, kad atskiri butų savininkai galėjo kreiptis į ieškovę dėl remonto darbų, negali sukurti atsakovams prievolių. Ieškovė nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad buvo būtina atlikti stogo remontą virš (duomenys neskelbtini) buto, bei įrodymų apie remonto darbų apimtys. Atsakomybę už perdangos remontą turi prisiimti asmenys, kurie nesirūpino savo turtu. Galėtų galbūt kompensuoti ieškovei už elektros energiją, šiukšlių vežimą, šilumos mazgo priežiūrą

II. Teismo sprendimo esmė

8.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir, atsižvelgdamas į atsakovų nuosavybės dalis, priteisė ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ solidariai iš atsakovų R. P. ir D. P. 923,14 Eur skolą, 54,88 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 978,02 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ iš atsakovo R. P. 1 961,67 Eur, 116,63 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 078,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9.       Teismas nustatė, kad ieškovė, o ne Bendrija, atliko namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo ir techninės priežiūros veiksmus byloje aktualiu metu.

10.       Vilniaus apygardos teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo, 2014 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2612-611/2014, 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1498-433/2015, 2015 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1491-275/2015, 2016 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-196-580/2016 buvo padarytos tokios nagrinėjamoje byloje teisiškai ir faktiškai reikšmingos išvados bei nustatytos faktinės aplinkybės: Bendrija iki 2013 m. gegužės 31 d. iš ieškovės nebuvo perėmusi namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) ir nevykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūros veiklos; turto administravimo veiksmus ieškovė nuo 2012 m. spalio 19 d. atliko remdamasi administraciniu aktu – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 30-1948. Visose nurodytose bylose kaip proceso dalyviai dalyvavo ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir Bendrija. O byloje Nr. 2A-1498-433/2015 ir atsakovai R. P., D. P. (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Bendrija su ieškove iki 2018 m. gruodžio 31 d. nepasirašė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros perėmimo akto, taip pat neperėmė su tuo susijusių dokumentų, lėšų. Bendrijos atstovas taip pat patvirtino, kad Bendrija ginčo laikotarpiu faktiškai neatliko bendrojo naudojimo objektų administravimo veiksmų.

11.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-2616 ieškovės, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorės įgaliojimai buvo pratęsti iki 2017 m. gruodžio 31 d. O Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 administravimo terminas ieškovei buvo pratęstas iki teisės aktuose nustatyta tvarka bus paskirtas naujas bendrojo naudojimo objektų administratorius, tačiau ne ilgiau kaip iki 2019 m. kovo 31 d. ieškovė iki 2018 m. gruodžio 31 d. būtų faktiškai perdavusi ginčo namo bendrojo naudojimo objektų valdymą Bendrijai ar kitam administratoriui.

12.       nuo 2014 m. lapkričio 3 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas, kad yra įsteigta bendrija. Ieškovės administravimo faktas po 2013 m. gruodžio 31 d. buvo išregistruotas. Tačiau nekilnojamojo daikto administravimo teisinių santykių atsiradimas ir (ar) pabaiga siejama ne su tokio fakto išviešinimu ar išregistravimu, bet su kitokiais teisiniais faktais (pvz., administracinio akto, kuriuo nustatytas administravimas, panaikinimu ar termino, kuriam buvo nustatytas administravimas, pabaiga (CK 4.250 straipsnio 2 ir 4 punktas).

13.       Prašymas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 30-1948 dalį, kuria ieškovė paskirta ginčo namo administratore, negali būti patenkintas, nes Bendrija nebuvo perėmusi iš ieškovės ginčo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo nei faktiškai, nei teisiškai. Atsakovai turėjo teisę, jeigu manė, kad įsakymas nurodytoje dalyje yra neteisėtas, ginčyti įsakymą teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsakovai – nereikšdami savarankiško reikalavimo, be pagrindo siekia teismui perkelti įsakymo dalies teisėtumo materialiuoju požiūriu patikrinimą, kai šio bylos teisminio nagrinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, tiesiogiai nesusijusios su įsakymo priėmimo situacija.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. rūpinosi namo šilumos ūkio (karšto vandens ir šildymo sistemos) priežiūra, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 384,83 Eur skolą už šilumos ūkio priežiūrą.

15.       Ieškovė ginčo laikotarpiu administravo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektus, t. y. atliko veiksmus, būtinus nurodytiems objektams valdyti, prižiūrėti, remontuoti, išsaugoti ir užtikrinti jų naudojimą pagal tikslinę paskirtį, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovų 219,09 Eur administravimo mokesčio skolą.

16.       Ieškovė nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovė užtikrino namo bendrojo naudojimo objektų (išskyrus karšto vandens ir šildymo sistemas) techninę priežiūrą. Kaip galima spręsti iš Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale atliktų įrašų, techninės priežiūros veiksmus atlikdavo ieškovės darbuotojai, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovai apmokėtų 362,41 Eur skolą už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploataciją.

17.       Ieškovė rūpinosi komunalinių atliekų išvežimu, todėl tenkinamas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 55,27 Eur skolą už bendroms reikmėms suvartotą elektrą ir 464,88 Eur skolą už atliekų išvežimą.

18.       Pripažinus, kad ginčo laikotarpiu ieškovė atliko namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, ieškovė laikytina tinkamu subjektu rinkti iš namo butų ir kitų patalpų savininkų, įskaitant atsakovus, kaupiamąsias lėšas (Administravimo nuostatų 8.8 punktas). Dėl to tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 175,87 Eur dydžio kaupiamųjų lėšų įsiskolinimą.

19.        Atsakovai neginčijo ieškovės nurodytų remonto darbų (šildymo sistemos tvarkymas, LED prožektoriaus įrengimas, perdangos remontas, stogo remontas, durų remontas ir keitimas, įlinkusių lubų paramstymas) atlikimo fakto. Tačiau teigė, kad stogo ir perdangos remonto darbai buvo atlikti neturint namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo ir ieškovė neįrodė, jog šie darbai buvo privalomieji.  

20.       Civilinėje byloje Nr. 2A-196-580/2016 buvo analizuotas tų pačių remonto darbų atlikimo faktinis poreikis ir teisinis pagrindas. Įrodymų, kurie nuginčytų nurodytas išvadas, atsakovai nepateikė. Taigi nėra pagrindo pritarti atsakovų pozicijai, kad 2014 metais atlikti stogo remonto darbai neatitiko privalomųjų darbų požymių.

21.       2017 metais ieškovė organizavo vienos iš namo perdangų ir stogo remonto darbų atlikimą. Perdangos defektai buvo nustatyti 2017 m. rugpjūčio 16 d. parengtame Perdangos dalies būklės nustatymo akte. Akte padaryta kategoriška išvada, kad pastoginės perdangos dalis, esanti virš patalpų 10-1 ir 10-2, yra avarinės būklės. Be to, akte taip pat konstatuota, kad stogo čerpių danga virš butų Nr. 7 ir Nr. 9 yra kritiškai susidėvėjusi ir nesandari – dėl to į pastogę patenka vanduo. Perdangos įsmukimo ir stogo nesandarumo faktai taip pat nurodyti ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 1 d. Atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-310/17(2.9.2.8-UK9). 

22.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovo atlikti stogo remonto darbai yra tiesiogiai susiję su Perdangos dalies būklės nustatymo akte nurodytų stogo sandarumo trūkumų šalinimu. Stogo remonto darbai atlikti lygiagrečiai su perdangos tvarkymo darbais, o pats remonto darbų pobūdis (perrinktos ir keistos stogo čerpės, stiprintos stogo konstrukcijos ir kt.) susijęs su Perdangos dalies būklės nustatymo akte aprašytais stogo defektais. Atsakovai nepaneigė darbų atlikimo būtinybės ir neįrodė savo atsikirtimų, kad ne visi sąmatose nurodyti darbai buvo reikalingi. Atsakovai įrodymų, kad dalis remonto darbų yra susiję su konkrečiais bendrojo naudojimo objektais, kurie tenkina ne viso namo, o konkrečioje namo dalyje esančių patalpų savininkų interesus, nepateikė. Iš Daugiabučio gyvenamojo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. NB-OA-15-0029/12 aprašo turinio aišku, kad atskiros namo konstrukcijos ir inžinerinės sistemos nėra priskirtos konkrečių butų ir (ar) patalpų savininkų interesų tenkinimui. Pagrįstų atsikirtimų, kad ieškovė ginčo laikotarpiu netinkamai tarp namo bendrojo naudojimo objektų savininkų paskirstė objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidas, atsakovai nesuformulavo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

23.       Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24.       Atsakovai apeliaciniame skunde, nurodo, kad 2003 m. rugsėjo 8 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti Bendrijos įstatai, todėl ieškovei kilo pareiga per 30 dienų nuo Bendrijos įstatų įregistravimo dienos, perduoti Bendrijai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė veikia pažeidžiant teisės aktų nuostatas, todėl ieškovė neturėjo teisės teikti administravimo paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini) bei neturėjo pagrindų reikšti ieškinio dėl skolos priteisimo už administravimo paslaugas

25.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 30-1948, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 303400 pagrindu, yra neteisėti ir niekiniai, kadangi niekur nėra numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija administraciniu aktu gali skirti administratorių, kai namo bendrasavininkai yra įsteigę bendriją, todėl, atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti šių įsakymų teisėtumą.

26.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartyje byloje Nr. e2A-679-392/2018 suformuota iš esmės panaši praktika, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nutartyje buvo nustatyta, jog daugiabučio administravimo pabaigos momentas nebesiejamas su perdavimo - priėmimo akto pasirašymu, tačiau sietinas su baigtiniu 30 dienų terminu, skaičiuojamu nuo bendrijos įstatų įregistravimo dienos, todėl nagrinėjamoje byloje teismas priimdamas sprendimą, netinkamai išaiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias administravimo pasibaigimą ir administravimo be teisinio pagrindo pasekmes. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

27.       Kai kurie namo bendrasavininkai kreipdavosi į ieškovę dėl konkrečių, ir ne visuomet susijusių su bendrojo naudojimo objektais darbų atlikimo, todėl ieškovė veikė ne kaip administratorius, tačiau kaip rangovas ar generalinis rangovas, todėl reikalavimus apmokėti už atliktus darbus ieškovė galėjo teikti tik užsakovams.

28.       Prieš atliekant remonto darbus nebuvo nustatyta, kad remontuotos namo dalys neatitiko privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, todėl remonto darbai negalėjo būti atlikti be namo savininkų sutikimo, Tai rodo, kad teismas be jokio teisinio pagrindo įpareigojo sumokėti už šių darbų atlikimą.

29.       Ieškovė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad Vilniaus apygardas teismo 2015 m. balandžio 24 nutartyje Nr. 2A-1498-431/2015 buvo nustatytos šios aplinkybės: Bendrija iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymo priėmimo taip ir neperėmė iš ieškovo jokių su namo administravimu susijusių dokumentų bei faktiškai nevykdė jokios administravimo veiklos. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad administravimo bendrija negalėjo tinkamai pradėti dėl ieškovo kaltės. Ieškovė 2011 m. birželio 6 d. raštu kvietė trečiąjį asmenį atvykti ir pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą dėl gyvenamojo namo perdavimo bendrijai, 2012 m. rugsėjo 6 d. raštu kvietė Bendriją atvykti aptarti namo administravimo ir eksploatavimo klausimus. Bendrija visą laiką iki 2012 m. rudens tik tarėsi su ieškovu dėl namo administravimo dokumentų perėmimo, tuo tarpu konkrečius veiksmus, susijusius su faktiniu administravimu (namo komunikacinių ir inžinerinių sistemų patikrinimas, centralizuoto šildymo ir įjungimas ir tinkamas veikimas), pavesdavo atlikti ieškovui. Taigi darytina išvada, kad pati bendrija namo administravimo veiksmų faktiškai neatliko, bet sutiko, jog namas toliau būtų administruojamas ieškovo. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovė toliau tęsė visus sutartinius santykius su komunalines, techninės priežiūros paslaugas bei elektrą teikiančiomis įmonėmis Tuo tarpu trečiasis asmuo pats jokių sutarčių dėl namo administravimo nesudarė, nereikalavo, kad ieškovė nutrauktų šias sutartis ar, kad teisės ir pareigos pagal šias sutartis būtų perduotos trečiajam asmeniui. Ieškovė raštu kvietė Bendriją atvykti ir pasirašyti priėmimo - perdavimo aktą dėl gyvenamojo namo perdavimo Bendrijai, tačiau Bendrija šios pareigos nevykdė, todėl buvo sprendžiama, kad Ieškovo administravimo paslaugas teikė teisėtai.

30.       Bendrija nors ir buvo įsteigta, tačiau faktiškai veiklos nevykdė, todėl siekiant užtikrinti daugiabučio namo savininkų teises ir interesus ir buvo paskirtas Ieškovė teikti administravimo paslaugas. Priešingu atveju, būtų susidariusi situacija, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai būtų neprižiūrimi.  Atsakovui žinant apie priimtus įsakymus, kurių pagrindais yra teikiamos daugiabučio namo administravimo paslaugos, nebuvo bandoma inicijuoti savarankiško reikalavimo, ginčijant minėtų įsakymų, jeigu tik sprendė, kad įsakymai, tariamai, prieštarauja įstatymo nuostatoms.

31.       Apeliantų nurodytojoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartyje byloje Nr. e2A-679-392/2018 buvo skirtingos faktinės aplinkybės: administratorius vengė perduoti daugiabučio namo valdymo teises bei nereagavo į jokius raginimus įvykdyti šią pareigą, o nagrinėjamoje civilinėje byloje, kaip yra žinoma, Bendrija buvo kviečiama pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, reikalingą namo administravimo perdavimui bendrijai, tačiau priėmimo - perdavimo aktas būtent dėl Bendrijos faktiškai nevykdomos veiklos, pasirašytas nebuvo, tuo labiau, netgi pati Bendrija kreipėsi į Ieškovą dėl daugiabučio namo administravimo paslaugų teikimo.

32.       Atliekami remonto darbai yra laikomi privalomaisiais, todėl atsakovų sutikimas jų atlikimui nebuvo būtinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

33.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

34.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

35.       Visų pirma, atsakovai teigia, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. neturėjo teisės vykdyti namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo. Atitinkamai, ieškovė negalėjo įgyti teisės reikalauti mokėti administravimo ir kitus panašaus pobūdžio mokesčius. Antra, atsakovų teigimu, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovų, kad pastarieji apmokėtų už faktiškai atliktus remonto darbus, nes jie atlikti negavus bendraturčių sutikimo.

36.       Apeliantai, nurodo, kad 2003 m. rugsėjo 8 d. Bendrijos įstatai, todėl ieškovui kilo pareiga per 30 dienų nuo Bendrijos įstatų įregistravimo dienos, perduoti Bendrijai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl ieškovė neturėjo teisės teikti administravimo paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei neturėjo pagrindų reikšti ieškinio dėl skolos priteisimo už administravimo paslaugas

37.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas numato, kad Bendrojo naudojimo objektų administratorius, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo ar pastato statytojas privalo per 30 dienų nuo bendrijos įregistravimo perduoti įsteigtai bendrijai nepanaudotas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamąsias lėšas, skirtas pastatui (pastatams) atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms, taip pat turimus pastato (pastatų) statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus.

38.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 7.11 punkte numatyta per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal nutarimo 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kuri pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai; iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas.

39.       Vilniaus apygardas teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje Nr. 2A-1498-431/2015 jau yra nustatyti prejudiciniai faktai reikšmingi nagrinėjamoje byloje, kadangi minėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių bylos šalių, bei dėl to pačio įrodinėjimo dalyko - ieškovo veiksmų teisėtumo teikiant daugiabučio namo administravimo paslaugas. 

40.       Kaip teisingai sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administravimo teikimo fakto teisėtumas jau buvo nustatytas ankstesnėse bylose. Atsakovo kvestionuoja aplinkybes, kurios jau yra nustatytos išnagrinėtoje civilinėje byloje kaip prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 d.)., kad ieškovė raštu kvietė Bendriją atvykti ir pasirašyti priėmimo - perdavimo aktą dėl gyvenamojo namo perdavimo Bendrijai, tačiau Bendrija šios pareigos nevykdė, todėl buvo sprendžiama, kad ieškovo administravimo paslaugas teikė teisėtai.

41.       Vilniaus apygardas teismo 2015 m. balandžio 24 nutartyje Nr. 2A-1498-431/2015 buvo nustatytos šios aplinkybės:

Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2003 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 387V paskyrė Ieškovą Vilniaus miesto daugiabučių namų, tarp kurių yra ir namas, esantis (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi iki 2005 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini)-oji DNSB Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2003 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 40-855 perdavė Bendrijai valdyti ir prižiūrėti daugiabučio namo bendrąsias konstrukcijas, bendrąją inžinerinę įrangą ir bendrojo naudojimo patalpas, o Ieškovą įpareigojo perduoti Bendrijai nepanaudotas atskaitymų lėšas pagal 2004 m. liepos 1 d. būklę, turimus namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus bei sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir tvarkymo;

Bendrija iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymo priėmimo taip ir neperėmė iš ieškovo jokių su namo administravimu susijusių dokumentų bei faktiškai nevykdė jokios administravimo veiklos. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad administravimo bendrija negalėjo tinkamai pradėti dėl ieškovo kaltės;

Bendrija 2008 m. rugsėjo 20 d. valdybos posėdyje nutarė kreiptis į ieškovą dėl visų dokumentų, susijusių su namu pateikimo bendrijos peržiūrai, taip pat kreiptis į ieškovą, kad būtų patikrintos namo inžinerinės bei komunikacinės sistemos, kurios privalo atitikti eksploatavimo normas. Ieškovė su Bendrija 2010 m. spalio 15 d. sudarė susitarimą, kuriuo ieškovė įsipareigojo nedelsiant užtikrinti namo centralizuoto šildymo įjungimą ir tinkamą veikimą, abi šalys susitarė, kad ieškovė pradės namo perdavimo trečiajam asmeniui paruošiamuosius darbus bei užtikrins tinkamą namo perdavimą teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o dėl tikslios namo perdavimo trečiojo asmens administravimui datos šalys susitars atskirai. Ieškovė 2011 m. birželio 6 d. raštu kvietė trečiąjį asmenį atvykti ir pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą dėl gyvenamojo namo perdavimo bendrijai, 2012 m. rugsėjo 6 d. raštu kvietė Bendriją atvykti aptarti namo administravimo ir eksploatavimo klausimus. Ieškovė buvo parengęs 2011 m. gegužės 17 d. teisių ir prievolių, susijusių su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir kitokiu tvarkymu perdavimo aktą. Minėti dokumentai patvirtina, kad bendrija visą laiką iki 2012 m. rudens tik tarėsi su ieškovu dėl namo administravimo dokumentų perėmimo, tuo tarpu konkrečius veiksmus, susijusius su faktiniu administravimu (namo komunikacinių ir inžinerinių sistemų patikrinimas, centralizuoto šildymo ir įjungimas ir tinkamas veikimas), pavesdavo atlikti ieškovui. Taigi darytina išvada, kad pati bendrija namo administravimo veiksmų faktiškai neatliko, bet sutiko, jog namas toliau būtų administruojamas ieškovo. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovė toliau tęsė visus sutartinius santykius su komunalines, techninės priežiūros paslaugas bei elektrą teikiančiomis įmonėmis Tuo tarpu trečiasis asmuo pats jokių sutarčių dėl namo administravimo nesudarė, nereikalavo, kad ieškovė nutrauktų šias sutartis ar, kad teisės ir pareigos pagal šias sutartis būtų perduotos trečiajam asmeniui.

42.       Reikšminga, kad nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. faktinė situacija nepasikeitė, t.y. Bendrija neperėmė iš ieškovo jokių su namo administravimu susijusių dokumentų bei faktiškai nevykdė jokios administravimo veiklos. Atsakovų teiginiai, kad ieškovė nevykdo turimos pareigos ir neperduoda Bendrijai daugiabučio namo valdymo, taip kaip numato teisės aktų nuostatos, nepagrįsti. Bendrija dėl faktiškai nevykdomos veiklos ne tik, kad atsisakė perimti daugiabutį namą, tačiau netgi ir pati sutiko, kad ieškovė teiks administravimo paslaugas.

43.       Bendrija faktiškai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo veiklos nevykdė, todėl siekiant užtikrinti daugiabučio namo savininkų teises ir interesus ir buvo paskirtas ieškovė teikti administravimo paslaugas. Priešingu atveju, būtų susidariusi esminiams įstatymo reikalavimams prieštaraujanti situacija, kai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai būtų neprižiūrimi. Atsakovai neteikė teismui savarankiško reikalavimo, ginčijant minėtų įsakymų, jeigu tik sprendė, kad įsakymai, tariamai, prieštarauja įstatymo nuostatoms.

44.       Atsakovų teigimu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį Nr. e2A-679-392/2018 (toliau - Nutartis), kurioje, Atsakovo vertinimu suformuota analogiška ar iš esmės panaši praktika, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsakovo vertinimu, nutartyje buvo nustatyta, jog daugiabučio administravimo pabaigos momentas nebesiejamas su perdavimo - priėmimo akto pasirašymu, tačiau sietinas su baigtiniu 30 dienų terminu.

45.       Sutiktina su ieškovu, kad Nutartyje reikšmingos faktinės aplinkybės skiriasi: daugiabučio namo savininkai sudarė jungtinės veiklos sutartį, tačiau administratorius vengė perduoti daugiabučio namo valdymo teises bei nereagavo į jokius raginimus įvykdyti šią pareigą, o nagrinėjamoje civilinėje byloje Bendrija buvo kviečiama pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, reikalingą namo administravimo perdavimui bendrijai, tačiau priėmimo - perdavimo aktas būtent dėl Bendrijos faktiškai nevykdomos veiklos, pasirašytas nebuvo, netgi pati Bendrija kreipėsi į Ieškovą dėl daugiabučio namo administravimo paslaugų teikimo.

46.       Apeliantų teigimu, kai kurie namo bendrasavininkai kreipdavosi į ieškovą dėl konkrečių, ir ne visuomet susijusių su bendrojo naudojimo objektais darbų atlikimo, todėl ieškovė veikė ne kaip administratorius, tačiau kaip rangovas ar generalinis rangovas, todėl už atliktus darbus ieškovė galėjo teikti tik užsakovams.

47.       Atsakovai sprendė, kad prieš atliekant remonto darbus nebuvo nustatyta, kad remontuotos namo dalys neatitiko privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, todėl remonto darbai negalėjo būti atlikti be namo savininkų sutikimo, atsakovų nuomone, tai rodo, kad teismas be jokio teisinio pagrindo įpareigojo sumokėti už šių darbų atlikimą.

48.       Teismas nustatė, kad stogo remontas ginčo laikotarpiu buvo remontuotas du kartus, o namo perdanga vieną kartą. Pirmieji stogo remonto darbai atlikti iki 2017 m. sausio 1 d., o kiti po šios datos. Taigi nagrinėjamu atveju yra aktualios iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (toliau – ir Senasis reglamentas), ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – ir Naujasis reglamentas), nuostatos.

49.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 metais ieškovė organizavo vienos iš namo perdangų ir stogo remonto darbų atlikimą. Perdangos defektai buvo nustatyti 2017 m. rugpjūčio 16 d. parengtame Perdangos dalies būklės nustatymo akte, kad pastoginės perdangos dalis, esanti virš patalpų 10-1 ir 10-2, yra avarinės būklės. Be to, akte taip pat konstatuota, kad stogo čerpių danga virš butų Nr. 7 ir Nr. 9 yra kritiškai susidėvėjusi ir nesandari – dėl to į pastogę patenka vanduo. Perdangos įsmukimo ir stogo nesandarumo faktai taip pat nurodyti ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 1 d. Atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-310/17(2.9.2.8-UK9). Pastarajame akte nurodytas reikalavimas ieškovui nedelsiant organizuoti perdangos ir stogo remonto darbus.

50.       Nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek perdangos, tiek stogo remonto darbai buvo būtini ir atitiko privalomųjų darbų požymius: perdangos būklė buvo avarinė, o dėl nesandaraus stogo į namo patalpas patekdavo lietaus vanduo (Naujojo reglamento 12.2, 13.1 84.1 papunkčiai). Perdangos remonto darbus atliko UAB „Rakursas“, o stogo – UAB „Mano Būstas“ (III t., b. l. 166–169). Įvertinus byloje pateiktų atliktų darbų aktų turinį, taip pat teismo posėdžio metu bylos šalių ir jų atstovų pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad UAB „Mano Būstas“ atlikti stogo remonto darbai yra tiesiogiai susiję su Perdangos dalies būklės nustatymo akte nurodytų stogo sandarumo trūkumų šalinimu. Stogo remonto darbai atlikti lygiagrečiai su perdangos tvarkymo darbais, o pats remonto darbų pobūdis (perrinktos ir keistos stogo čerpės, stiprintos stogo konstrukcijos ir kt.) tiesiogiai koreliuoja su Perdangos dalies būklės nustatymo akte aprašytais stogo defektais (CPK 185 straipsnis). Atsakovai įrodymų, kad aptartų remonto darbų mastas buvo netinkamai nustatytas, neteikė. Taigi atsakovai nepaneigė darbų atlikimo būtinybės ir neįrodė savo atsikirtimų, kad ne visi sąmatose nurodyti darbai buvo reikalingi.

51.       Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nepagrįstai atsisako apmokėti ieškovės reikalaujamą priteisti sumą už atliktus remonto darbus. Remonto darbai buvo atlikti ir jie susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

52.       Atsakovai teigė, kad dalis remonto darbų yra susiję su konkrečiais bendrojo naudojimo objektais, kurie tenkina ne viso namo, o konkrečioje namo dalyje esančių patalpų savininkų interesus, pridurtina, kad tokiai faktinei aplinkybei pagrįsti atsakovai įrodymų nepateikė. Ieškovė Daugiabučio gyvenamojo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. NB-OA-15-0029/12 sudarė 2015 m. kovo 12 d. Iš šio aprašo turinio aišku, kad atskiros namo konstrukcijos ir inžinerinės sistemos nėra priskirtos konkrečių butų ir (ar) patalpų savininkų interesų tenkinimui. Kaip jau minėta, konkrečiais faktiniais duomenimis pagrįstų atsikirtimų, kad ieškovė ginčo laikotarpiu netinkamai tarp namo bendrojo naudojimo objektų savininkų paskirstė objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidas, atsakovai nesuformulavo

53.       Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartyje Nr. 2A-196-580/2016 yra nustatyti prejudiciniai faktai, kuriais yra konstatuota, kad 2014 m. atlikti remonto darbai, pripažinti privalomaisiais.

54.       Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pastogės perdangos dalis, esanti virš patalpų 10-1 ir 10-2, yra avarinės būklės. Taip pat, buvo nustatyta, kad stogo čerpių danga virš butų (duomenys neskelbtini) kritiškai susidėvėjusi ir nesandari - dėl to į pastogę patenka vanduo. Šias aplinkybes buvo nustatytos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 1 d. atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-310/17 (2.9.2.8-UK9) .

55.       Taigi, atliekami remonto darbai yra laikomi privalomaisiais, todėl atsakovų ir kitų bendraturčių  sutikimas jų atlikimui nebuvo būtinas.

56.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir taikė teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

57.       Ieškovė patyrė 410 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios, atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovų priteisiamos lygiomis dalimis po 205 Eur.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., 93 str.,

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ iš atsakovų R. P. ir D.P.g po 205 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                        Andrius Ignotas

                        Jelena Šiškina

                Alvydas Barkauskas